Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). 2021 m. gruodžio 13 d. Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 4.2. papunktyje nurodyta, jog atsakovas (tėvas M. G.) su nepilnamečiais vaikais K. ir G. G. bendrauja maksimaliai, konkretų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą, bendravimo trukmę vaikų tėvai suderina tarpusavyje ne vėliau kaip 24 valandos iki bendravimo su vaikais pradžios. Tačiau su atsakovu nuolat kyla ginčas dėl jo bendravimo su vaikais, kadangi atsakovas vaikams skambina tik jam patogiu metu, dažniausiai, kai vaikai būna mokymosi įstaigose arba lankomuose būreliuose. Dėl to, kad vaikai negali su tėvu kalbėti dėl jų užimtumo, atsakovas priekaištauja jai, skundžia ją Vaiko teisių specialistams, todėl tikslinga pakeisti bendravimo tvarką.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (DOK – 26840), kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka. Dėl išlaikymo dydžio bei formos nepilnamečiams vaikams pakeitimo, tai ieškovė teikdama ieškinį teismui nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką bendru sutikimu šalys susitarė, kad iki 2023 m, gegužės 1 d. atsakovo teikiamo išlaikymo forma – kiekvienam vaikui sutarties pasirašymo dieną sumokėta po 3 750 Eur, kas sudarytų po 200 Eur iki 2023-05-01, teikiant išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. liepos 31 d. išlaikymas bus teikiamas nekilnojamuoju turtu. Tačiau tokia išlaikymo forma neatitinka prioritetiniais laikomų nepilnamečių vaikų interesų, kadangi priteistas išlaikymas nekilnojamuoju turtu, šį turtą naudojant nebus gaunamos pajamos vaikams išlaikyti, o tik bus tam tikros išlaidos šį turtą išlaikyti. Dėl šių aplinkybių ieškovė teikia ieškinį, kadangi yra būtina padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, priteisiant iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, o ne nekilnojamuoju turtu, kaip buvo susitarta šalių. Su šiais ieškovės reikalavimais (argumentais) kategoriškai nesutinka, nes Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos ieškovės ir jo, 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jis su ieškove susitarė ir jis kiekvienam iš vaikų išmokėjo 3 750 Eur vienkartinę išmoką. Šis išlaikymas šalių sūnums kiekvienam buvo įskaitytas po 200 Eur iki 2023 m. balandžio 30 d. Taip pat, išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas nekilnojamuoju turtu, nepilnamečių vaikų asmeninėn nuosavybėn perleidžiant ½ dalį jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės atitenkančio ½ dalies nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu perleidžiant kiekvienam iš sūnų nekilnojamojo turto 12 820 Eur (12 820 x 2), skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam išlaikymo sumą per mėnesį iki 2028 m. liepos 31 d. Akivaizdu, kad po santuokos nutraukimo jam atitekusio ½ dalis nekilnojamojo turto nepilnamečių vaikų nuosavybėn turėjo būti perleisti tik nuo 2023 m. gegužės 1 d., kadangi vienkartinės išmokos, kaip išlaikymas buvo užskaitytas būtent iki šios datos. Visgi, ieškovė šiuo turtu galėjo disponuoti jau nuo 2022 m. vasario 14 d., kadangi šis turtas nepilnamečių vaikų vardu buvo įregistruotas Registrų centre įsiteisėjus teismo Sprendimui. Svarbi aplinkybė yra ta, kad jam su ieškove vedant derybas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu būtent ieškovė prašė, kad po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą jis paliktų jai ir vaikams. Jis sutiko ir ieškovei nusileido, atsižvelgė būtent į vaikų interesus, kadangi vaikų gyvenamoji vieta buvo teismo nustatyta su ieškove, o gyvenamasis namas buvo vaikų vienintelė gyvenamoji vieta, bei saugi aplinka, kurioje vaikai galėjo ir norėjo gyventi. Name kiekvienas iš sūnų turi savo kambarį, turi savo draugus bei ugdymo įstaigą netoli namų. Iš šiuo metu ieškovės reiškiamo ieškinio akivaizdu, kad ieškovė jį apgavo bei akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi šiuo metu ½ dalis gyvenamojo namo ½ dalis žemės sklypo ir kitų statinių sprendžiant iš ieškovės ieškinio vaikams jau nebėra reikalingi, nes ieškovė persigalvojo ir pateiktu ieškiniu siekia, kad išlaikymas vaikams būtų mokamas tik periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad naudojant vaikams tenkantį nekilnojamąjį turtą nebus gaunamos pajamos vaikams išlaikyti, o tik bus patiriamos tam tikros išlaidos šį turtą išlaikyti. Su šiais ieškovė teiginiais nesutinka, kadangi vaikams priklauso tik ½ dalis gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitų statinių išlaikymas yra tik už elektrą, vandenį ir šiukšles. Papildomai nori pažymėti, kad kartu su ieškove ir vaikais gyvena ieškovės sugyventinis, todėl jis taip pat turi prisidėti prie namo išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimo. O tai, kad ieškovė iš šio turto negauna pajamų, priklauso tik nuo jos pačios valios, nes teismo sprendimu ji paskirta vaikų turto uzufruktore. Vien faktas, jog yra patiriamos tam tikros išlaidos vaikų turto daliai išlaikyti nėra pagrindas keisti išlaikymo formos, nes šis faktas ieškovei buvo žinomas dar pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl ji šias išlaidas turėjo įsivertinti sudarant susitarimą. Be to, ieškovė nepateikia jokių šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kaip tai numato CPK 178 straipsnis, todėl teiginiai apie išlaidas namo išlaikymui yra neįrodyti ir nepagrįsti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo santuokos nutraukimo gyvenamojo namo rinkos kaina išaugo. Pagal 2021-10-01 UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2109/07 namo vertė 2021 m. nutraukiant šalių santuoką buvo 36 700 Eur, šiai dienai gyvenamojo namo rinkos vertę pagal VĮ „Registrų centro“ išrašą sudaro 46 200 Eur. Be to, ieškovė turi visas galimybes nuomoti dalį namo, ar kambarį, nes namas ganėtinai didelis, jo bendras plotas yra168 kv. m. ir taip gauti papildomų, kaip ji pati teigia, jai trūkstamų pajamų. Pagal skelbimus viešojoje erdvėje portalo „Aruodas“ duomenis vieno kambario nuomos kaina Vilkaviškyje yra 120 eurų per mėnesį. Akivaizdu, kad ieškovė šioje situacijoje net nesupranta teisinių savo reikalavimo pasekmių, kad siekdama pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą ir prašydama iš jo nepilnamečiams vaikams priteisti papildomą 350 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, turėtų jam sugrąžinti ½ dalį vaikams perleisto nekilnojamojo turto arba turėtų jam išmokėti 23 100 Eur piniginę kompensaciją. Pažymėtina, jog jam nutraukus santuoką šis nekilnojamasis turtas nėra reikalingas, nes jis savo ateities su Lietuva nesieja, todėl pretenduotų į piniginę kompensaciją, tačiau šiuo atveju privalo vadovautis vaikų interesais ir mano, jog jo su ieškove sūnums 1/4 dalis namo yra labiau reikalinga, kadangi nekilnojamas turtas Lietuvoje tik brangsta, todėl sūnūs sulaikę pilnametystės jau turės galimybę laisvai disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu, gauti iš jo pajamas, ar parduoti. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad gyvenamajam namui ir žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) kurį perleido vaikams įsigyti, iš Norvegijos TF banko jis su ieškove 2018-08-20 paėmė 300 000,00 NOK (26 14147.31 Eur) kreditą. Pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. kronos kursą, kuris buvo 9,6720, paskolos sumą sudarė 28 000 Eur. Iki pat 2023 m. vasario mėnesio jo įmokas bankui sudarė 700 Eur. Nuo 2023 m. vasario mėnesio Norvegijos TF bankas refinansavo jo paskolą ir jo su ieškove paimtas kreditas sudaro 202872,45 NOK (17 677.91 Eur). Jo mėnesio įmoka šiuo metu yra 336 Eur. Šie faktai yra ieškovei žinomi, nes paskola Norvegijoje jam buvo suteikta gyvenant su ieškove kartu, tikslu nusipirkti būstą Lietuvoje ir persikelti čia gyventi. Tai, kad paskola buvo panaudota namų valdai Vilkaviškyje įsigyti patvirtina jo pridedami rašytiniai įrodymai – 2018 m. gruodžio 13 d. Pirkimo - pardavimo sutartis ir pavedimų nuorašai, patvirtinantys, kad 28 000 Eur jam suteiktas kreditas buvo dalimis pervestas ieškovei, iš kurio dalį 4 000 Eur pardavėjui jiedu sumokėjo grynaisiais, o likusią 24 000 Eur paskolos dalį pardavėjui pervedė ieškovė, ieškovės brolis ir jo draugas, kadangi ieškovės banko pavedimams iš sąskaitos buvo uždėtas pervedamų sumų ribojimo limitas. Be to, ieškovės piktavališką elgesį jo atžvilgiu patvirtina ne tik ieškovės ieškinys, kurį laiko nepagrįstu, bet ir jo dabartinei draugei rašomos žinutės ir pasiūlymai pasisavinti iš jo pinigus juos pervedant į Revolut banko sąskaitą, kad jis to nesužinotų, nes neva taip ieškovė pinigus iš jo sąskaitos ne kartą yra nusiėmusi. Taip pat ieškovės pareiškimo pagrindu jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06712-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2022-02-19 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo gautas K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kad gyvendama santuokoje su M. G., gim. (duomenys neskelbtini), galimai patyrė fizinį ir psichologinį smurtą nuo savo sutuoktinio. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ji piktnaudžiauja savo teisėmis. Nors jų santykiai yra seniai nutrūkę, ieškovė toliau jį persekioja ir melagingai šmeižia policijos pareigūnams nurodydama tiesos neatitinkančias aplinkybes. Tiesa yra tai, kad jų santuoka buvo nutraukta 2021 m. gruodžio 13 d., po ko jis gyvena Norvegijoje, o ieškovė Lietuvoje, tačiau jau 2022 m. vasario mėnesį ieškovė parašė pareiškimą policijos pareigūnams, kad santuokoje patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, todėl prieš jį buvo pradėtas tyrimas, jis byloje buvo apklaustas kaip specialus liudytojas, tačiau faktams nepasitvirtinus buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Akivaizdu, kad priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas – padidinimas, galimas tik tuo atveju, kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad praėjus daugiau nei 18 mėnesių padidėjo augančių nepilnamečių vaikų poreikiai, t. y., išlaido susijusios su vaikų ugdymų. Visgi, ieškovė kartu su ieškiniu teismui nepateikė nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė teigia, kad išaugo būtent su vaikų ugdymu susijusios išlaidos, tačiau iš ieškovės pateiktų banko pavedimo kopijų matyti, kad Gižų Kazimiero Baršausko mokyklą – daugiafunkcinį centrą ieškovės mokamas įmokas kas mėnesį sudaro nuo 16,28 Eur iki 39,48 Eur. Marijampolės sporto centrui ieškovė už sūnų K. G. kas antrą mėnesį moka nuo 6 Eur iki 12 Eur. Daugiau jokių išlaidų susijusių su sūnų ugdymu ieškovė nenurodė, o apsiribojo bendromis frazėmis „ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos“. Taip pat, nėra aišku už ką ieškovė moka įmokas AS Inbank Filialui ir AB Lietuvos draudimui, kadangi civilinėje byloje nėra pateiktų sutarčių, todėl nėra aišku ar šie draudimai yra mokami už vaikus ar yra pačios ieškovės, nes vardijant vaikų poreikius ieškinyje nepasisakė apie draudimus vaikams. Nesutiktina ir su tuo, jog ieškovė kiekvieną mėnesį vieno vaiko poreikiams išleidžia nuo 600-700 Eur, nes to nepatvirtina jokie įrodymai. Ieškovės teigimu didžiąją vieno vaiko išlaidų dalį sudaro išlaidos vaiko maistui – 250 Eur, vaikui tenkanti būsto nuoma ir komunalinės išlaidos sudaro nuo 70 iki 95 Eur, drabužiams, avalynei – 80-100 Eur. Taip pat vaiko išlaidas sudaro vaistai – 30 Eur; pramogos, draugų gimtadieniai – 60-70 Eur; išlaidos K. plaukimo būreliui – 6 Eur, išlaidos G. futbolo būreliui 10 Eur ir kitos išlaidos. Šie ieškovės nurodyto nepilnamečių vaikų poreikiai yra nepagrįsti konkrečiais įrodymais byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Ieškovė nurodo, kad kiekvienam vaikui per mėnesi reikia skirti 250 Eur maistui, su tokiomis išlaidomis nesutinka, kadangi mano žiniomis šalių vaikai yra sveiki, jiems nėra pritaikyta medikų paskirta speciali mityba. Jo manymu, įvertinant vaikų amžių jų mitybai normalios ir pagrįstos išlaidos gali sudaryti nuo 150 Eur iki 200 Eur. Taip pat, ieškovė nurodo, kad per mėnesį išleidžia nuo 80 - 100 Eur vaikų drabužiams ir avalynei., tačiau jokių įrodymų nepateikė. Jam yra žinoma, kad jaunėlis sūnus daugiausia nešioja savo brolio drabužius, nes tarp jų tik dviejų metų skirtumas. Taip pat nepateikta įrodymų apie K. varžyboms išleidžiamus 60-70 Eur sumas kas mėnesį, kurias ji įvardija kaip papildomas išlaidas ar varžybas. Jis nesutinku ir su tuo, kad mokyklinio 7-9 metų amžiaus vaikams reikia 60-70 Eur per mėnesį papildomos išlaidoms, įvertinant tai, kad ieškovė nurodo jog kiekvieną mėnesį vaikams dar papildomai skiria po 20-30 Eur vaikų „smulkioms“ išlaidoms. Išeina, kad vien vaikų smulkioms išlaidoms ieškovė - kas mėnesį skiria po 100 eurų. Nesutinka, kad ieškovė kurui kiekvieną mėnesį išleidžia 100-110 Eur, kiekvienam vaikui nes byloje nėra pateikto nei vieno kvito patvirtinančio jos neva patirtas tokio dydžio kuro išlaidas. Nelogiška, kad vien vaikų poreikių tenkinimui kurui kas mėnesį skiriama 200-220 Eur suma. Tuo labiau, kai sūnus K. į mokyklą, bei treniruotes nuvažiuoja ir grįžta autobusu. Kartais yra nuvežamas ieškovės. Šias aplinkybes sūnus pasakojo tiek jam, tiek sūnų apklausiant vaikų teisių specialistams. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikta 2023-06-13 Vaikų teisių specialisto išvada. Jis laikausi tos nuomonės, kad ieškovė neįrodė padidėjusių vaikų poreikių ir jos patiriamų papildomų išlaidų, juo labiau kai ji ieškinyje nurodo, jog jos gaunamos pajamos sudaro vos 350 eurų per mėnesį. Papildomai pažymi, kad ieškovė neatskleidė savo visų gaunamų pajamų šaltinių, nes jam yra žinoma, kad ieškovė iš Norvegijos valstybės kiekvieną mėnesį gaudavo nuo 95 Eur iki 100 Eur išmokas kiekvienam vaikui arba gali gauti Lietuvoje po 85,75 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Taigi, akivaizdu tai, kad ieškovė nurodo, kad vienam vaikui mėnesio išlaidos siekia 600-700 Eur, tačiau nenurodė, kad gauna 85,75 Eur vaiko pinigų, kad vieno vaiko mėnesio išlaidų sudaro net 785,75 Eur, kas yra netiesa. Kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiais, kad „Aš šiuo metu dirbu tik pusę etato UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“, o mano darbo užmokestis yra 350 Eur. Kitų pajamų neturiu“. Visų pirma ieškovė nenurodė teismui aplinkybių, dėl kokių priežasčių ieškovė dirba tik pusę etato. Iš bendro gyvenimo kartu jam yra žinoma, kad ieškovė yra sveika ir darbinga moteris, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė nededa pastangų pagerinti savo finansinės padėties, o siekia geriau gyventi jo sąskaita, nors puikiai žino, kad jis moka įmokas TF bankui Norvegijoje už jai ir vaikams priklausantį turtą, kuriame jie gyvena, kas taip pat laikytina jo prisėdimu prie vaikų poreikių tenkinimo. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas atleisti tokį tėvą nuo pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Mano, kad tik faktas, jog ieškovė dirba pusę etato, nėra nei teisinis nei faktinis pagrindas pakeisti vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir formos. Būtina vertinti ir tai, kad Vilkaviškyje yra įvairių pasiūlymų dėl darbo vietų plataus profilio darbuotojams, todėl ieškovė turi visas galimybes pati užsidirbti ir didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Šias aplinkybes patvirtina teismui teikiami darbo pasiūlymai Vilkaviškyje iš svetainės „dirba.lt.“, kuriuos prideda prie atsiliepimo. Įvertinus ieškovės ieškinio teiginius ir vaikų išlaidas ji turėtų minimaliai uždirbti 1 800 Eur (dviem vaikams ir sau lygiomis dalimis). Be to, iš bendrų pažįstamų jam yra žinoma, jog ieškovė ieškinio pateikimo metu dirbo parduotuvėje „Vynoteka“ Vilkaviškyje. Taip pat jam žinoma, kad ieškovės tėvai ūkininkauja, todėl ieškovė padeda tėvams dirbti ir už tai gauna papildomas pajamas. Kiekvienais metais ieškovė tėvų ūkyje gauna galvijų prieauglį, kurį pardavusi gauna papildomų pajamų nuo 1 000 Eur – 2 000 Eur. Be to, jam yra gerai žinoma, kad ieškovė taip pat dirba pas brolį A. P. padėdama dirbti su grūdų priežiūra, vežimu ir auginimu. Padėdama broliui ieškovė taip pat uždirba apie 2 000 Eur papildomų pajamų. Remiantis išdėstytu mano, kad ieškovė sąmoningai nuslepia savo tikrąją turtinę padėti, kadangi gaudama tik 350 Eur ieškovė negalėtų išlaikyti savęs, vaikų kurių poreikiai, kaip nurodo ieškovė, kas mėnesį siekia 700 Eur kiekvienam. Kalbant apie jo turtinę padėtį, tai patvirtina, jog gyvena ir dirba Norvegijoje. Jo mėnesio pajamos kaip nurodė ir ieškovė yra nuo 2500 Eur iki 2700 Eur. Jokio nekilnojamojo turto jis nei Norvegijoje, nei Lietuvoje neturi. Kadangi gyvena Norvegijoje privalo nuomotis būstą, nuomos kaina per mėnesi siekia 571,08 Eur, o komunaliniai mokesčiai priklausomai nuo sezono 200-300 Eur. Šias aplinkybes patvirtina teismui teikiama nuomos sutartis su vertimu. Taip pat moka 600 Eur per mėnesį automobilio lizingą pagal 2022-05-11 Santander Consumer Bank suteiktą 480 790 NOK (41 895,20 Eur) kreditą, nes jo darbe jam transporto priemonė yra būtina. Be to kaip ir minėjo, moka kredito įmokas TF bankui Norvegijoje už jam suteiktą kreditą 300 000,00 NOK (28 000 Eur) paskolą, kurį panaudojo šeimos būstui Vilkaviškyje įsigyti. Šiai dienai refinansavus paskolą paskolos dalį sudaro 202872,45 NOK (17 677.91 Eur). Tai, kad visa kredito suma buvo panaudota būstui Vilkaviškyje įsigyti patvirtina pridedama 2018 m. gruodžio 13 d. Pirkimo - pardavimo sutartis. Taigi, akivaizdu, kad jo turtinė padėtis įvertinus turimus finansinius įsipareigojimus nėra geresnė, nei ieškovės. Kalbant apie ieškovės turimą turtą - ji turi ne tik ½ dalį namo, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, bet ir 1.65 ha žemės sklypą, adresu Vilkaviškio r. sav., Gižų sen., Rūdos k. Mano, kad esant neva labai blogai jos turtinei padėčiai, kaip kad teigiama ieškinyje, ji turtą galėtų nuomoti ir gauti papildomų pajamų, nes žemės ūkio paskirties sklypų nuoma yra paklausi. Šiuo jo nurodytus faktus patvirtina jo pridedamas skelbimas, su pasiūlymu išsinuomoti labai panašaus dydžio žemės žemę Vilkaviškyje. (pridedami skelbimai). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes aš kategoriškai nesutinku su ieškovės reikalavimu pakeisti išlaikymo dydį ir formą. Pažymėjo, kad, kaip jau paminėjo, santuokos nutraukimo metu ieškovė pageidavo, kad jis vaikams išlaikymą mokėtų turtu, t. y. priteisiant jų nuosavybėn ½ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu perleidžiant kiekvienam iš sūnų nekilnojamojo turto 12 820 Eur (12 820 x 2), skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam išlaikymo per mėnesį iki 2028 m. liepos 31 d. Jis su šiuo reikalavimu sutiko, kadangi dėl tarpusavio santykių negalėjome kartu gyventi bendrame name po santuokos nutraukimo, o parduoti turto ir gautas lėšas pasidalinti ieškovė nesutiko. Taip pat, teikiant išlaikymą šiuo būdu buvo ramus dėl vaikų aprūpinimo gyvenamuoju plotu dabar bei ateityje. Kaip matyti iš Registrų centro duomenų šalių nepilnamečiai vaikai yra ½ dalies gyvenamojo namo ir ½ dalies žemės sklypų savininkai, t. y. turto savininkai. Manytina, kad ieškovė valdydama vaikų turtą uzufrukto teise ir prašydama pakeisti vaikų išlaikymo dydį ir formą šiuo atveju pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, kadangi siekia šį turtą iš vaikų atimti, nors kaip jis jau minėjo vaikai yra šios turto dalies savininkai. Be to, jis kiekvieną vasarą skiria papildomų lėšų vaikų vasaros atostogoms, atvykęs į Lietuvą 3-4 savaitėms juos vežasi prie jūros ar pas savo tėvus, kur vaikai praleidžia mažiausiai 21 dieną kartu su juo. Visą šį atostogų laikotarpį jis patiria nemažai papildomų išlaidų susijusių ne tik, su vaikų išlaikymu prie jūros, bet ir su pramogomis atostogų metu, kas jam kainuoja apie 500 - 600 Eur kiekvienam vaikui. Jis su vaikais atostogauja prie jūros, jis su jais pramogauja, leidžia laiką pas senelius. 2022 m. vasarą jis vaikams pirko rūbus ir batus. K. sportbačiai kainavo 70 Eur, o G. 50 Eur. K. pirko plaukimo akinius, kurių kaina siekė 60 Eur. Pažymėti, kad rūbus, kuriuos perka vaikams pasilieka pas save, tik tuos kurie labai patiko sūnums jie parsiveža į gyvenamąją vietą, su tikslu, kad vaikams būnant su juo turėtų kuo juos aprengti. Vaikams ieškovė vasaros atostogoms įdeda tik vienas kojines ir vienus apatinius išleisdama atostogų su juo. Visada piktybiškai jam nurodo, kad jis nupirktų vaikams naujų drabužių ir „nepridarytų gėdos“. Paskutinį kartą vaikams leidžiant laiką su juo ieškovė vaikams neįdėjo dantų šepetėlių, nors jie yra elektriniai ir pakraunami. Be to, jis pagelbėjo, kuomet vaikams buvo daromi visi kraujo tyrimai, kurių kaina siekė apie 100 Eur vienam vaikui. Be to, jis į Lietuvą grįžta dviem savaitėms žiemos metu ir kiekvieną dieną pasiėmęs vaikus iš ugdymo įstaigų leidžia laiką kartu su jais. 2021 m. G. K. proga padovanojo telefoną Iphone X, kurį ieškovė pardavė įtikinusi sūnų, kad Iphonas yra ne telefonas, o ,,šūdas“. Remiantis aukščiau išvardintais teisiniais argumentais, mano, kad šiuo metu teismo nustatyta išlaikymo nepilnamečiams vaikams forma ir dydis labiausiai atitinka vaikų interesus, kadangi vaikai ne tik yra dalies turto savininkai, bet jiems pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką ateityje po 5 metų bus mokamas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, tai su šiais ieškovės reikalavimais kategoriškai nesutinka, nes nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad „<...> kadangi atsakovas vaikams skambina tik jam patogiu metu, dažniausiai, kai vaikai būna mokymosi įstaigose arba lankomuose būreliuose. Dėl to, kad vaikai negali su tėvu kalbėti dėl jų užimtumo, atsakovas priekaištauja man, skundžia mane Vaiko teisių specialistams, todėl tikslinga pakeisti bendravimo tvarką.“, tačiau nesutinka su tuo, kad yra tikslinga pakeisti šiuo metu nustatytą maksimalią bendravimo tvarką su vaikais, kadangi akivaizdu, tai kad ieškovės nurodyta bendravimo tvarka akivaizdžiai riboja jo bendravimą su vaikais jam gyvenant ir dirbant užsienyje. Ši bendravimo tvarka akivaizdžiai yra nukreipta vien į ieškovės poreikius, jos norus būtent kokiu laiku, dienomis ir šventėmis jis turėtų bendrauti su vaikais. Pažymėtina tai, kad jis vaikams neskambina jų pamokų ar užklasinės veiklos valandomis, kadangi žino, kad vaikams vyksta pamokos ar yra būrelių laikas. Jo darbo grafikas užsienyje yra nuolat kintantis, jis dirba Norvegijos kalnuose, jo telefono ryšys visą laiką yra blogas, todėl tiek ieškovės nurodytas skambučių pokalbių laikas, tiek ir atostogų kartu su vaikais laikas jam yra netinkamas. Atsižvelgiant į jo darbo grafiką, darbo pobūdį ir prastą ryšį jis neturės galimybės kiekvienos savaitės trečiadienį ir sekmadienį stambinti vaikams, todėl akivaizdžiai nukentėtų tiek jo, tiek vaikų interesai, nes jis su vaikais negalės bendrauti pagal ieškovės reikalaujamą bendravimo tvarką. K. šiuo metu yra 9 metai, o G. yra 7 metai. Vaikai yra tokio amžiaus, kuris jiems leidžia išreikšti norą dėl bendravimo su juo laiko ir dažnumo. Su vaikais jis gali susitarti kokią dieną ir kelintą valandą jam paskambinti, todėl akivaizdu, kad keisti bendravimo tvarką nėra tikslinga. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad jis prie vaikų išlaikymo prisideda ir juos išlaikant jų vasaros atostogų metu į Lietuvą grįžta du kartus per metus trims savaitėms vasaros atostogų metu ir vieną savaitę žiemos metu. Taigi, su nepilnamečiais vaikais praleidžia ne mažiau nei 4 savaites. Per atostogas su vaikais vyksta prie jūros ar kitur papramogauti, vežasi vaikus į kartingų parką Smalininkuose, Dino parką Klaipėdoje, kur vieno bilieto kaina yra 75 Eur. Šių aplinkybių ieškovė teismui nenurodė, nors tai jai žinoma. Dėl vaikų vasaros atostogų kartu su juo iki šiol ginčo su ieškove nekilo, todėl jam yra nesuprantamas ieškovės reikalavimas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Maksimali bendravimo su vaikais tvarka leidžia jam su vaikais bendrauti tinkamu laiku teik jam, tiek jų (šalių) vaikams, kadangi šiuo atveju yra atsižvelgiama tiek į jo, tiek į vaikų poreikius. Pažymi, kad jis nei per Kalėdas, nei per Šv. Velykas į Lietuvą negrįžta, kadangi dėl darbo Norvegijoje neturi šios galimybės. Be to švenčių metu bilietai į Lietuvą yra labai brangūs, tačiau jis atvyksta po švenčių savaitei laiko. Be to, jis neturi galimybės iš anksto suderinti vasaros atostogų laiko Lietuvoje su nepilnamečiais vaikais, todėl akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su vaikais yra betikslis ir sunkiai įgyvendinamas. Nesutinka su tuo, kad vasarą su nepilnamečiais vaikais jis praleistų 15 dienų liepos mėnesį ir 15 dienų rugpjūčio mėnesį. Jis neturi galimybių gauti atostogas pagal ieškovės pageidavimą du mėnesius iš eilės ir grįžti jos reikalaujamu laiku į Lietuvą. Jis nesutinka, kad būtų pakeista šiuo metu nustatyta jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Pažymi, kad dalykas yra tas, kad ieškovė piktavališkai kišasi į jo ir vaikų bendravimą, nuteikinėja sūnūs bei ragina juos ignoruoti ir neatsiliepti į jo skambučius. Jam kalbant su vaikais kišasi į pokalbius bei nuolatos juose dalyvauja, taip trukdydama jo ir sūnų betarpiškam bendravimui. Visgi, yra akivaizdu, kad šiuo ieškiniu ieškovė siekia apriboti ir nepagrįstai sumažinti jo ir vaikų bendravimą. Kaip jau minėjo, ieškovei yra gerai žinoma, kad į Lietuvą jis grįžta tik vasaros metu. Ieškovė žino jo darbo pobūdį bei tai, kad darbo metu ne visada gali pasiskambinti, o ir ryšys kalnuose yra prastas, todėl jos reikalavimas į bendravimo tvarką įtraukti konkretų bendravimo laiką telefonu, metų šventes, išdalinti vasaros atostogas yra betikslis ir atspindintis ieškovės piktavališkus veiksmus jo atžvilgiu. Taip pat pažymi, kad 2023-06-13 teisme gautoje vaikų teisių išvadoje sūnus K. nurodė, kad ieškovė liepė sūnui pasakyti jai, kada jie su tėčiu važiuoja pas tėčio draugus. Primokino vaiką, kad tokiu atveju reikia kviesti vaikų teises, kad vaikai būtų gražinti jai, jei tėtis neleidžia laiko su vaikais, o važinėja pas draugus. Iš šių vaiko duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė akivaizdžiai siekia riboti jo buvimo laiką su vaikais, nurodyti kur jis gali lankytis su vaikais, kur ne gali, pas kokius draugus ir jų šeimas gali nusivežti vaikus ir kur negali. Akivaizdu, kad ieškovė siekia riboti jo ir vaikų atostogas, piktybiškai kenkti, kviesti vaikų teises, kai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Toks ieškovės elgesys parodo jos piktavališkumą jo atžvilgiu. Ieškovės siekia, kad būtu galima kuo labiau pakenkti jam, taip tik dar labiau apriboti jo galimybes matytis su vaikais ir leisti laiką jam grįžus į Lietuvą. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklėjant. Taigi, nustatytai bendravimo tvarkai vykdyti, vaikų ir tėvo ryšiui stiprinti būtinas abiejų tėvų geranoriškas sutarimas ir bendradarbiavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje konstatuota, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Taip pat išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vadinasi, užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu yra ne ieškovės teisė, o pareiga. Šios pareigos pažeidimas ne kartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškintas tiek kaip vaiko teisių pažeidimas, tiek ir kaip vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-71- 687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-16-706/2016). Europos Ž. T. Teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08) konstatavo, jog vaikų motina, su kuria teismas nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, privalo užtikrinti šalių mažamečių vaikų bendravimą su tėvu. Pasyvios (negatyviosios) pareigos yra neatsiejamos nuo aktyvių (pozityviųjų) pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), laikomi teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo, neatitinkančio vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes jis nesutinka, kad būtų pakeista Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtinta ieškovės ir jo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nustatyta jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Prašo ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas jo naudai iš ieškovės.

Išvadą teikianti institucija teismui pateikė teismui patikslintą išvadą (DOK-48639), kurioje iš esmės nurodė, jog papildomai informuoja, kad po 2023-06-13 išvados teismui teikimo, Skyriuje 2023-10-10 nepilnamečių vaikų K. G. ir G. G. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina informavo, kad tėvas netinkamai bendrauja su vaikais (kalba sarkastiškai, liūdina vaikus), atlikti vaiko situacijos vertinimai, nustatyta, kad buvo pažeista vaikų teisė į tinkamą auklėjimą ir priežiūrą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, ieškovės šeimai nuo 2023-10-19 iki 2023-10-27 buvo taikoma atvejo vadyba. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nuolat kyla ginčas dėl jo bendravimo su vaikais, todėl ji prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos ieškovės ir atsakovo 2021-11-06 sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. papunktį, dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais K. G. ir G. G. ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su tuo, kad yra tikslinga pakeisti šiuo metu nustatytą maksimalią bendravimo tvarką su vaikais, kadangi ieškovės nurodyta bendravimo tvarka akivaizdžiai riboja jo bendravimą su vaikais jam gyvenant ir dirbant užsienyje. Atsakovas nurodė, jog vaikams neskambina jų pamokų ar užklasinės veiklos valandomis, kadangi žino, kad vaikams vyksta pamokos ar yra būrelių laikas. Atsakovo darbo grafikas užsienyje yra nuolat kintantis, jis dirba Norvegijos kalnuose, jo telefono ryšys visą laiką yra blogas, todėl tiek ieškovės nurodytas skambučių pokalbių laikas, tiek ir atostogų kartu su vaikais laikas jam yra netinkamas. Atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką, darbo pobūdį ir prastą ryšį jis neturės galimybės kiekvienos savaitės trečiadienį ir sekmadienį stambinti vaikams, todėl akivaizdžiai nukentėtų tiek jo, tiek vaikų interesai, nes jie negalės bendrauti pagal ieškovės reikalaujamą bendravimo tvarką. Atsakovas nurodė, jog į Lietuvą grįžta du kartus per metus trims savaitėms vasaros atostogų metu ir vieną savaitę žiemos metu. Taigi, su nepilnamečiais vaikais praleidžia ne mažiau nei 4 savaites. Per atostogas su vaikais vyksta prie jūros ar kitur papramogauti, vežasi vaikus į kartingų parką Smalininkuose, Dino parką Klaipėdoje. Dėl vaikų vasaros atostogų kartu su tėvu iki šiol ginčo su ieškove nekilo, todėl atsakovui yra nesuprantamas ieškovės reikalavimas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Maksimali bendravimo su vaikais tvarka leidžia atsakovui su vaikais bendrauti tinkamu laiku teik jam, tiek šalių vaikams. Atsakovas nurodė, jog nei per Kalėdas, nei per Šv. Velykas į Lietuvą negrįžta, kadangi dėl darbo Norvegijoje neturi šios galimybės. Be to švenčių metu bilietai į Lietuvą yra labai brangūs, tačiau jis atvyksta po švenčių savaitei laiko. Taip pat, atsakovas neturi galimybės iš anksto suderinti vasaros atostogų laiko Lietuvoje su nepilnamečiais vaikais, todėl akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su vaikais yra betikslis ir sunkiai įgyvendinamas. Atsakovas nesutinka su tuo, kad vasarą su nepilnamečiais vaikais praleistų 15 dienų liepos mėnesį ir 15 dienų rugpjūčio mėnesį, kadangi neturi galimybių gauti atostogas pagal ieškovės pageidavimą du mėnesius iš eilės ir grįžti jos reikalaujamu laiku į Lietuvą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė piktavališkai kišasi į jo ir vaikų bendravimą, nuteikinėja sūnūs bei ragina juos ignoruoti ir neatsiliepti į jo skambučius, kišasi į pokalbius bei nuolatos juose dalyvauja, taip trukdydama jų bendravimui. Atsakovo teigimu, ieškovė žino jo darbo pobūdį bei tai kad darbo metu ne visada gali pasiskambinti, o ir ryšys kalnuose yra prastas, todėl ieškovės reikalavimas į bendravimo tvarką įtraukti konkretų bendravimo laiką telefonu, metų šventes, išdalinti vasaros atostogas yra betikslis. Atsižvelgiantį anksčiau nurodytas aplinkybes atsakovas nesutinka, kad būtų pakeista Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad 2023-06-08 buvo atliktas ieškovės K. P. šeimos aplinkos sąlygų tyrimas, pakartotinai nevykta jos gyvenamosios vietos adresu, papildomai su ieškove susisiekta mobiliuoju telefonu. Ieškovė nurodė, jog atsakovas gyvena Norvegijoje, tačiau kai grįžta į Lietuvą vaikus visada aplanko, tačiau pirmenybę teikia ne vaikams. Ieškovė paaiškino, jog 2021-12-13 tarp jos ir atsakovo buvo nutraukta santuoka patvirtinant šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodyta, jog tėvas M. G. su nepilnamečiais vaikais K. ir G. bendrauja maksimaliai, konkretų vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą, bendravimo trukmę vaikų tėvai suderina tarpusavyje, taigi konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, tačiau ieškovės teigimu, su atsakovu nuolat kyla ginčas dėl jo bendravimo su vaikais, atsakovas vaikams skambina tik jam patogiu metu, dažniausiai kai vaikai būna mokyklose ar būreliuose, todėl prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė nurodė, jog atsakovas dažnai skambina vaikams mobiliuoju telefonu, tačiau vaikų dienos yra užimtos, jie dalyvauja popamokinėje veikloje ir ne visada turi laiko atsiliepti, ieškovės teigimu, dėl to atsakovas Marius priekaištauja ir kaltina ją, kad ji vaikams draudžia bendrauti su tėvu, tačiau ieškovė nurodė, jog niekada nėra draudusi vaikams bendrauti su tėvu Mariumi, dėl to atsižvelgiant į vaikų dienos užimtumą prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų interesus, kiekvieną trečiadienį nuo 19:00 val., iki 21 val., bei kiekvieną sekmadienį nuo 15:00 val., iki 17:00 val. Ieškovė nurodė, jog atsakovas į Lietuvą sugrįžta keletą kartų per metus, grįžta per šventes, vasaros laikotarpiu, o nusistačius konkrečią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, jis galėtų iš anksto nusipirkti lėktuvo bilietus, todėl ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: tėvas lyginiais metais su vaikais praleidžia pavasario atostogas nuo Šv. Velykų antros dienos 10 val., nelyginiais metais - žiemos atostogas nuo Šv. Kalėdų antros dienos 10 val., įskaitant ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17 val.; tėvas turi teisę bendrauti su vaikais lyginiais metais per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val., o nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas nuo 10 val. ir grąžindamas iki 18 val.; tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos su savimi, vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos 1 d. 10 val. Iki liepos 15 d. 18 val., ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 val. Iki rugpjūčio 15 d. 18 val., neporiniais metais - nuo liepos 16 d. 10 val. Iki liepos 31 d. 18 val., nuo rugpjūčio 15 d. 10 val. iki rugpjūčio 30 d. 18 val. K. P. nurodė, jog palaiko savo 2023-05-22 ieškinyje iškeltus reikalavimus. 2023-06-08 Skyriaus specialistas bendravo su K. G., kuris nurodė, jog tėčiui grįžus iš Norvegijos, jie važiuoja pas močiutę, gyvenančią Žemaitijoje, jam patinka pas močiutę. Būdami pas močiutę su tėčiu žaidžia su kamuoliu, važinėja su dviračiais, važiuoja į svečius. Su tėčiu susitinka tuomet, kai jis sugrįžta į Lietuvą, jis dažnai jam paskambina arba bendrauja su tėčiu per messenger programėlę, kartu su vaizdu, o reikalui ar norui esant visada gali paskambinti tėtei, kadangi turi telefoną. Berniukas nurodė, jog su mama sutaria labai gerai, mama juo ir broliu labai rūpinasi, namuose jis jaučiasi mylimas ir saugus. Be to, K. teigimu, jo mama bendrauti jam su tėte telefonu ir internetu nedraudžia (pagrindas - Skyriaus 2023-06-08 Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 198). 2023-06-08 Skyriaus specialistas bendravo su G. G., kuris nurodė, jog su mama gerai sutaria, žaidžia kartu, išvažiuoja kur nors, kartu leidžia laiką, mama juo labai rūpinasi, myli. Su tėčiu susitinka kai jis atvažiuoja pas juos, važiuoja pas močiutę į svečius, su tėčiu dažnai kalbasi telefonu, kartais duoda pakalbėti brolis, o ankščiau turėjo laikrodį, į kurį tėtis paskambindavo, dabar su tėčiu kalbasi telefonu. Berniukas nurodė, jog jam patinka pas močiutę (tėčio mamą), ten smagu, žaidžia su kamuoliu, ten yra dviratis, kuriuo jį vežioja, tėtė taip pat juo rūpinasi, jis laukia kada tėtis atvažiuos (pagrindas - Skyriaus 2023-06-08 Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 199). Skyriaus specialistas su atsakovu M. G. 2023-10-30 bendravo mobiliuoju telefonu. Atsakovas M. G. nurodė, jog į Lietuvą dažniausiai grįžta tik pora kartų per metus, trims savaitėms vasaros atostogų metu ir vieną savaitę žiemos metu. Kai grįžta vasarą visada vaikus pasiima pas save, kartu atostogaudami jie daug pramogauja, žaidžia, tiesiog kartu leidžia laiką. Atsakovas pasakojo, jog su abiem vaikais tiek K. tiek G. jų santykiai labai geri, jis dažnai jiems skambina, kelis kartu per savaitę, tačiau vaikai ne visada atsiliepia. Atsakovo teigimu, ieškovė galimai nuteikinėja vaikus prieš jį, jis pastebi, jog kai su vaikais bendrauja mobiliuoju telefonu ir kai vaikų mamos nėra šalia, tuomet bendravimas su vaikais yra visai kitoks, jie bendrauja daug laisviau, drąsiau, nesidairo į šonus, o kai vaikų mama yra šalia, tuomet vaikai būna suvaržyti. Be to, atsakovas nurodė, jog ieškovė neteikia jam informacijos, kaip vaikams sekasi mokykloje, todėl jis pats skambinasi į vaikų ugdymo įstaigas ir teiraujasi, kaip jiems sekasi mokslai, kadangi jam rūpi kaip sekasi vaikams, nori domėtis jų gyvenimu, ugdymu, sveikata, laisvalaikiu. M. G. nurodė, jog kalbėdamas su vaikais visada paklausia kaip jiems sekasi mokykloje, klausia ką jie veikia, kaip leidžia savaitgalį, jis niekada nekalba su vaikais taip, kad juos įskaudintų ar nuliūdintų. Atsakovas nurodė, jog kai vaikų klausia ką jie veikia, kaip praleidžia savaitgalį, ieškovė tam prieštarauja, teigia, kad jis vaikus kamantinėja ir domisi ieškovės asmeniniu gyvenimu. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškinyje pateikta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, kadangi jos nepavyktų įgyvendinti atsižvelgiant į tai, kad jis gyvena ir dirba Norvegijoje, dėl darbo pobūdžio dirbant kalnuose mobiliojo telefono ryšys dažnai yra prastas, be to, į Lietuvą grįžta ne dažnai. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tai CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaikų teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. To paties straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. įstatymu įtvirtinta, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiama į vaiko interesus, o gyvenančiam skyrium tėvui ir motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, galima daryti išvadą, kad vaiko poreikių ir interesų, taip pat ir vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, yra tėvų pareiga, o už jos tinkamą įvykdymą yra atsakingi abu tėvai. Skyriuje yra gautas pranešimas dėl galimo vaikų teisių pažeidimo, dėl atsakovo netinkamo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, taigi kylant nesutarimams, manytina, kad šalims reikia nusistatyti konkrečią bendravimo tvarką. Ieškovė savo pateiktame ieškinyje pateikia gan detalias bendravimo tvarkos sąlygas ir prašo nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Siūlomoje bendravimo tvarkoje yra aptarta atskirai gyvenančio vieno tėvo bendravimo su vaikai tvarka švenčių, atostogų laikotarpiu. Konkreti bendravimo su vaikais tvarka leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei ir įtaką turintis veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis ir pan., taip pat ateityje išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Skyriaus nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka tarp nepilnamečių vaikų ir atsakovo galimai neprieštarautų nepilnamečių vaikų geriausiems interesams, tačiau tam tikrus punktus būtų reikalinga papildyti, pakoreguoti. Ieškovė aptaria bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką vasaros laikotarpiu, Skyriaus nuomone, toks išskaidymas nėra netinkamas, tačiau ar visada pavyks tiek ieškovei, tiek atsakovui tokio susitarimo laikytis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena Norvegijoje, ir jo teigimu, jis vasaros metu grįžta tik kartą. Skyrius siūlo/rekomenduoja, pavyzdžiui, dėl vasaros atostogų tėvams susitarti tarpusavyje iki gegužės 1 d., elektroniniu paštu vienas kitam pateikti laikotarpius, kuriuos nori praleisti su sūnumis, jeigu yra laikotarpiai, kurie pas abu sutampa, tai poriniais metais pirmumo teisę atostogų laikotarpiu pasirinkti turi ieškovė, neporiniais - atsakovas. Dėl ieškovės prašomo bendravimo su nepilnamečiais vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis (tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų interesus, kiekvieną trečiadienį nuo 19:00 vai., iki 21 vai., bei kiekvieną sekmadienį nuo 15:00 vai., iki 17:00 vai.), tai skyriaus manymu, toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaikų dienos rėžimui, dienotvarkei, turi būti atsižvelgiama į vaikų norus ir pageidavimą. Skyriaus nuomone, bendravimas ryšio priemonėmis galėtų vykti pagal vaikų ir tėvo poreikį tokį bendravimą suderinus su vaikų motina, ir tam tikrais atvejais kai atsiranda toks reikalingumas, nėra būtinumo nustatyti reguliarų tam tikrų dienų ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Dėl bendravimo su vaikais šventinėmis dienomis, ieškovė paaiškino, kad atsakovas beveik visada sugrįžta į Lietuvą šventiniu laikotarpiu, o atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog dėl darbo užsienyje nei per Kalėdas, nei per Šv. Velykas į Lietuvą negrįžta, todėl, Skyriaus manymu, pirma reikėtų išsiaiškinti atsakovo darbo grafiko ypatumus, ir išklausius šalių paaiškinimus, Skyrius galės pateikti galutinę išvadą dėl prašomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais šventinėmis dienomis. Siekiant išvengti tarp proceso šalių galimų nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, Skyrius rekomenduoja, aptarti nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką jų gimimo dienos metu. Kitose dalyse ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka galėtų būti įgyvendinama. Skyrius pažymi, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečių vaikų geriausius interesus, būtų atsižvelgta į jų amžių, dienos režimą, užimtumą, teisę į poilsį bei veiktų išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, todėl dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo tarp vaiko ir atskirai gyvenančio Atsakovo, Skyrius galutinę išvadą teiks teismo posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo.

Ieškovė teismui pateikė ieškinio patikslinimą (DOK- 53976), kuriame nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad 2022-02-14 ieškovės iniciatyva, remiantis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 pagrindu, nepilnamečių vaikų vardu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuriuo atsakovas turėjo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams G. G. ir K. G. nuo 2023-05-01, todėl būtina patikslinti (padidinti) ieškinio reikalavimus, todėl patikslina ieškinio reikalavimus ir teismo prašo:

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą (DOK - 56541) į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslino ieškinį papildydama nauju reikalavimu dėl nekilnojamojo turto registro įrašų panaikinimo, atsakovas savo atsiliepime pasisako tik dėl ieškovės keliamų reikalavimų pakeisti vaikams teikiamo išlaikymo dydžio formą ir grąžinti jam nekilnojamąjį turtą, kuriuo buvo teikiamas išlaikymas vaikams. Dėl ieškovės reikalavimų pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atsakovas yra pasisakęs savo 2023-06-16 atsiliepime į ieškinį (DOK-26840) ir visus savo argumentus bei reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaikais yra išdėstęs savo 2023-12-19 priešieškinyje (DOK-56209). Ieškovė teikdama ieškinį teismui nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką bendru sutikimu šalys susitarė, kad iki 2023 m, gegužės 1 d. atsakovo teikiamo išlaikymo forma - kiekvienam vaikui sutarties pasirašymo dieną sumokėta po 3 750 Eur, kas sudarytų po 200 Eur iki 2023-05-01, teikiant išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. liepos 31 d. išlaikymas bus teikiamas nekilnojamuoju turtu, tačiau tokia išlaikymo forma neatitinka prioritetiniais laikomų nepilnamečių vaikų interesų, kadangi priteistas išlaikymas nekilnojamuoju turtu, šį turtą naudojant nebus gaunamos pajamos vaikams išlaikyti, o tik bus tam tikros išlaidos šį turtą išlaikyti. Dėl šių aplinkybių ieškovė teikia ieškinį, kadangi yra būtina padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, priteisiant iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, o ne nekilnojamuoju turtu, kaip buvo susitarta šalių. Su šiais ieškovės reikalavimais atsakovas kategoriškai nesutinka. Tais atvejais, kai dėl vaiko išlaikymo buvo susitarta teismo patvirtinta sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, taikytina taip pat ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje patikslinta, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad res judicata galios neįgijimas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau - konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas. Būtent tokio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 (toliau - Sprendimas) peržiūrėjimo ieškovė ir siekia savo ieškiniu, nurodydama, jog išlaikymo turtu forma neatitinka prioritetiniais laikomų nepilnamečių vaikų interesų. Kasacinio teisino praktikoje taip pat nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Šiuo atveju manytina, jog tokia pati analogija turėtų būti taikoma ir išlaikymo formai, t.y. šalių susitarimui vaikams teikti išlaikymą turtu. Ieškovė nurodė, jog turtą, kuriuo vaikams teikiamas išlaikymas jai reikia išlaikyti, tačiau svarbu pažymėti, jog būtent šiame turte ieškovė gyvena su savo sugyventiniu ir šalių nepilnamečiais vaikais. Tai, jog turtą, kuriuo vaikams priteistas išlaikymas reikės išlaikyti nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė atsiradusi šio ieškinio pateikimo metu, ši aplinkybė egzistavo ir šalims nutraukiant santuoką bei pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo aptartas nepilnamečių vaikų išlaikymas, bei teismui priimant Sprendimą. Papildomai pažymėtina, jog vaikams be žemės sklypo ir gyvenamojo namo su jo priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo perleista ir po 1/4 dalį į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė valdydama uzufrukto teise gali parduoti. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė visur nurodo, jog išlaikymas turtu vaikams neva priteisiamas nuo 2023 m. gegužės 1 d., tačiau Sprendime toks terminas sutartyje numatytas nebuvo. Šalys tik pasiskaičiavo kiek turto rinkos vertė dengs skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo per mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d., turto rinkos vertę išdalijant kaip ekvivalentą 200 Eur dydžio periodiniam išlaikymui kas mėnesį, tačiau nesusitarė, jog išlaikymas nekilnojamuoju turtu bus pradėtas teikti tik nuo 2023 m. gegužės 1 dienos. Faktiškai nekilnojamasis turtas, kuriuo teikiamas išlaikymas vaikams, vaikų asmenine nuosavybe tapo iškart įsiteisėjus Sprendimui dėl santuokos nutraukimo. Toks ir buvo tikrasis šalių susitarimas, kadangi ieškovė su vaikais jau Sprendimo priėmimo metu gyveno ir toliau ketino gyventi nekilnojamajame turte, kurio dalis priklausė ieškovei, o dalis atiteko vaikams kaip išlaikymas turtu. Būtent atsižvelgiant į šią aplinkybę, tai, jog išlaikymas vaikams turtu būtų teikiamas tik nuo 2023 m. gegužės 1 d., o iki tol būtų buvęs atsakovo asmenine nuosavybe, visiškai neatitiktų tiek vaikų interesų, tiek atsakovo interesų, todėl tokia sąlyga sutartyje nustatyta nebuvo. Dabar ieškovė prašo panaikinti teisinę šio turto registraciją ir juridinius faktus, kad šis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso nepilnamečiams vaikams, kai pati ieškovė 2022-02-14. kreipėsi į VĮ Registrų centras ir paprašė įregistruoti šiuos juridinius faktus. Tokią išvadą dėl ieškovės kreipimosi atlikti teisinę registraciją, daro dėl to, jog VĮ Registrų centras šie juridiniai faktai Įregistruoti ne iškart po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, o po trijų mėnesių, ir jų įregistravimo datos sutampa su datomis, kuriomis ieškovė 1/2 dalis turto jai atitekusio po santuokos nutraukimo įregistravo savo vardu kaip asmeninę nuosavybę. Ieškovė siekia pakeisti Sprendimą ne tik dalyje dėl išlaikymo vaikams formos, bet ir siekia, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise būtų grąžintas nekilnojamasis turtas, kuris vaikams buvo priteistas kaip išlaikymas. Manytina, jog toks ieškovės reikalavimas prieštarauja Civiliniame kodekse 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir atsakovas žemiau išsamiai pasisako apie tokius prieštaravimus. Ieškovės reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su atsakovo turtinės padėties pakeitimu, t.y. teismui galimai tenkinus ieškovės ieškinį atsakovas vėl taptų nekilnojamojo turto savininku Lietuvos Respublikoje, kurioje faktiškai negyvena, kartu tapdamas ir bendraturčiu su ieškove, kuriai priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Taigi tarp šalių būtų užprogramuotas tolimesnis ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi atsakovui turėti turto Lietuvos Respublikoje ir juo naudotis nėra jokio tikslo, kadangi faktiškai jis gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje su kuria sieja ir savo ateitį. Būtent dėl šių priežasčių teismui nagrinėjant šią civilinę bylą reiktų atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) sudarant ir pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią ieškovė dabar siekia pakeisti. Šalys nutraukdamos santuoką susitarė pasidalinti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį natūra (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas „Turto padalijimas“ ir jo papunkčiai) tik dėl to, jog atsakovui po santuokos nutraukimo liekantis turtas pagal šalių susitarimą atitektų nepilnamečiams vaikams lygiomis dalimis kaip išlaikymas. Ieškovė su tokiu turto padalijimu sutiko, norėdama, kad nepilnamečiams vaikams atitektų atsakovui po santuokos liekantis nekilnojamasis turtas dėl to, jog nenorėjo su atsakovu likti bendraturčiu, o turtą dalijant taip, jog po santuokos nutraukimo jai liktų visas turtas ir išjos priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją ji nenorėjo ir nesutiko atsakovui išmokėti piniginės kompensacijos. Atsakovo tikslas nutraukiant santuoką ir pasidalijant santuokoje įgytą turtą buvo toks - jis siekė, jog jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise neliktų jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, kadangi joje faktiškai negyveno ir savo ateities su Lietuvos Respublika nesiejo. Ieškovei šie atsakovo tikslai sudarant ir pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo atskleisti ir žinomi, šalys netgi papildomai susitarė, jog atsakovas finansuos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remonto ir atnaujinimo darbus, ką jis ir padarė, sutvarkydamas ne tik tą turto dalį, kuri po santuokos nutraukimo atiteko jam ir buvo priteista kaip išlaikymas vaikams, bet ir ieškovės turto dalį. Atsakovui vaikų išlaikymo turtu sąlyga buvo esminė šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga ir teismui galimai patenkinus ieškovės ieškinį visa apimtimi, papildomai iškiltų klausimas ar ieškovė pasinaudodama susiklosčiusia situacija nesiekė pasigerinti savo turto dalies atsakovo sąskaita, kadangi jeigu atsakovo turto dalis nebūtų priteista kaip išlaikymas vaikams, jis nebūtų papildomai investavęs lėšų į šio turto atnaujinimą ir remontą, nes pats jame negyveno ir neketino gyventi. Atsakovas sutikdamas, kad jo nekilnojamasis turtas būtų priteistas kaip išlaikymas vaikams, įsiteisėjus Sprendimui nustojo būti tokio nekilnojamojo turto savininku ir valdytoju ir jo teisės nekilnojamo turto atžvilgiu pasibaigė kaip tai numatyta Civilinio kodekso 4.31 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią daikto valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Faktiškai ieškovės siekiamas teisinis rezultatas yra ne kas kita kaip restitucija, kadangi ji siekia grąžinti atsakovą į teisinę padėtį iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo ir Sprendimo priėmimo, kadangi tuo pačiu Sprendimu santuokoje įgytas turtas buvo padalintas po 1/2 dalį šalims asmeninės nuosavybės teise ir atsakovo dalis tuo pačiu Sprendimu iškart buvo perleista kaip išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Tai, jog pagal Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo dėl klausimų, kurie liečia nepilnamečių vaikų išlaikymą, savaime nereiškia, jog Sprendimu priteistas išlaikymas turtu gali būti keičiamas į išlaikymą periodinėmis išmokomis. Kaip jau išsamiai nurodė atsakovas viršuje, toks išlaikymo formos keitimas visiškai neatitiktų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovo manymu, Teismui nusprendus, jog vaikų poreikiai nuo Sprendimo priėmimo ženkliai padidėjo, ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi ir ji ėmėsi visų veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, o Atsakovo turtinė padėtis yra nepakitusi ar pagerėjusi, turėtų būti taikomas ne išlaikymo formos pakeitimas, o išlaikymo priteisimas keliomis išlaikymo formomis, numatytomis Civilinio kodekso 3.196 straipsnyje, kadangi Teismas nagrinėdamas bylą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo turi teisę nukrypti nuo ieškovės keliamų reikalavimų. Vis tik, atsakovo manymu, ieškovė savo ieškiniu neįrodė, jog jos turtinė padėtis nuo Sprendimo priėmimo yra pablogėjusi, o vaikų poreikiai yra smarkiai išaugę, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per laikotarpį nuo sprendimo priėmimo iki ieškinio ženkliai padidėjo ir toliau auga vaikams priteisto turto vertė (kaina), kas kaip tik laikytina jų turtinių interesų apsauga. Atsakovas palaiko savo 2023-06-16 atsiliepime į ieškinį (DOK-26840) išdėstytus argumentus dėl jo paties turtinės padėties ir ieškovės turtinės padėties. Kaip jau buvo nurodęs atsiliepime į ieškinį, atsakovas nuo 2023 m. vasario mėnesio Norvegijos TF bankas refinansavo jo kartu su ieškove paimtą kreditą, kurį sudaro 202872,45 NOK (17 677.91 Eur) ir kuris buvo panaudotas nekilnojamojo turto, kurio 1/2 dalis po santuokos nutraukimo atiteko ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o kita 1/2 dalis buvo priteista abiems vaikams kaip išlaikymas turtu. Atsakovas ir toliau vienas moka šį kreditą, kredito mėnesinė įmoka šiuo metu yra 336 Eur. Šie faktai yra ieškovei žinomi, nes paskola Norvegijoje buvo suteikta gyvenant su ieškove kartu, tikslu nusipirkti būstą Lietuvoje ir persikelti čia gyventi. Tai, kad paskola buvo panaudota namų valdai Vilkaviškyje įsigyti patvirtina byloje jau esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį: 2018 m. gruodžio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis ir pavedimų nuorašai, patvirtinantys, kad 28 000 Eur suteiktas kreditas buvo dalimis pervestas ieškovei, iš kurio 4 000 Eur pardavėjui buvo sumokėta grynaisiais pinigais, o likusią 24 000 Eur dalį pardavėjui pervedė ieškovė, ieškovės brolis ir mano draugas, kadangi ieškovės banko pavedimams iš sąskaitos buvo uždėtas pervedamų sumų ribojimo limitas. Ieškovė teikdama pirminį ieškinį nurodė, jog „Aš šiuo metu dirbu tik pusę etato UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“, o mano darbo užmokestis yra 350 Eur. Kitų pajamų neturiu“. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovė ne tik už vaikus gauna valstybės mokamus vaiko pinigus, bet jai buvo paskirta ir parama mokinio reikmenims įsigyti, išlaidų karštam vandeniui (elektrai) kompensacija, šildymo išlaidų (elektra) kompensacija. Taipogi ieškovė neatsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus žinodama, jog vaikams išlaikymas teikiamas turtu, kurį teks išlaikyti, pakeitė darbą iš darbo visu etatu į darbą puse etato. Šiuo atveju itin svarbu įvertinti pačios ieškovės veiksmus ir tai. jog ji faktiškai turi galimybes susirasti ir dirbti geriau apmokamą darbą, tačiau nededa jokių pastangų gauti daugiau pajamų, nors tokias galimybes ir turi. Ieškovės turtinės padėties nežymus pablogėjimas yra pačios ieškovės veiksmų rezultatas ir nėra sąlygotas darbo netekimu darbdavio iniciatyva, sveikatos pablogėjimu ar kitomis ne nuo ieškovės priklausančiomis priežastimis ir aplinkybėmis. Ieškovė turėdama pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus pati sugalvojo stoti mokytis naujos profesijos ir priėmė sprendimą pakeisti darbą neatsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus, todėl tokių jos neatsakingų veiksmų pasekmės neturėtų pereiti atsakovui. Pats atsakovas turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos patvirtinantys duomenys yra pateikti byloje, beje, dalis atsakovo asmeniškai vykdomų įsipareigojimų faktiškai yra ir ieškovės įsipareigojimai prie kurių tenkinimo iki šiol jis neprašė prisidėti tik todėl, jog su ieškove yra nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir vaikams yra priteistas išlaikymas turtu. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, kad vaikams priklausančio turto dalies išlaikymas būtų žymiai pakilęs, be to, ieškovės ir vaikų turtu naudojasi ir trečiasis asmuo - ieškovės sugyventinis, kuris gyvendamas name turėtų prisidėti prie jo išlaikymo išlaidų, todėl ieškovės pateikiamos komunalinių mokesčių išlaidos, televizijos išlaidos, turėtų būti dalinamos ne 3 asmenims, o 4 asmenims. Ieškovė neįrodė, jog jos finansinė padėtis yra tiek pablogėjusi, jog reiktų pakeisti vaikams teikiamo išlaikymo formą, neįrodė, kad turto, kuris buvo priteistas vaikams kaip išlaikymas, išlaikymo kaštai yra ženkliai padidėję nuo Sprendimo priėmimo, o taipogi neįrodė, jog kiekvieno vaiko mėnesio poreikiai siekia beveik 800 Eur (700 Eur tėvų teikiamas išlaikymas + valstybės mokami vaiko pinigai). Apibendrinant, atsakovo manymu ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas: ieškovė savo ieškiniu siekia peržiūrėti Sprendimą grįžtant į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atlikti teisinį tokios padėties įvertinimą, kuriam taikoma res judicata galia, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl ieškovės ieškinys yra neteisėtas ir turėtų būti atmestas; ieškovė savo ieškiniu siekia pakeisti Sprendimą ne tik dalyje dėl vaikų išlaikymo, bet ir siekia, jog atsakovas vėl taptų nekilnojamojo turto, kuris buvo skirtas vaikų išlaikymui, savininku, ką faktiškai ji turėjo daryti kita tvarka - kreipdamasi dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo, kadangi jos reikalavimas iš esmės yra grąžinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties šalis į pradinę padėtį; nėra jokio teisinio pagrindo priteisti vaikams po 350 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam, kadangi ieškovė neįrodė vaikų poreikių dydžio, bei neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra itin pablogėjusi, o esantis nedidelis gaunamų pajamų sumažėjimas yra įtakotas ne dėl nuo ieškovės priklausančių veiksnių. Prašo teismo ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Išvadą teikianti institucija teismui pateikė teismui išvadą (DOK-57150) į patikslintą ieškinį, kurioje nurodė, jog patikslintame ieškinyje reiškiami reikalavimai, susiję su nepilnamečių vaikų K. G. ir G. G. interesais, yra analogiški reikalavimams ieškovės 2023 m. gegužės 22 d. teismui pateiktame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje netikslino pozicijos dėl nepilnamečių vaikų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), interesų, tačiau tikslino klausimus, susijusius su turtinėmis dalybomis, todėl Skyrius palaiko Teismui 2023-06-13 ir 2023-11-03 pateiktose išvadose išreikštą poziciją dėl nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Skyriaus specialistams teikiant 2023-06-13 išvadą byloje buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje, ištirtos ieškovės buities ir gyvenimo sąlygos, išklausyta vaikų K. G. ir G. G. nuomonės (pagrindas -Skyriaus 2023-06-08 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 12ŠTA-133, Skyriaus 2023-06-08 Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 12VAIK-198, Skyriaus 2023-06-08 Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 12VAIK-199). Pažymėjo, kad Skyriuje sistemingai kartojasi pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus, iš kurių dauguma dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais. Papildomai informuoja, kad nuo 2023-11-03 išvados pateikimo Teismui dienos, Skyriuje 2023-12-11 nepilnamečių vaikų K. G. ir G. G. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, dėl to, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone vyr. specialistui M. D. 2023-12-11 09:50 val. telefonu paskambino vaikų tėvas M. G., kuris informavo, kad motina K. P. piktnaudžiauja savo teisėmis, nesudaro jam sąlygų bendrauti su vaikais, jis su vaikais nėra bendravęs apie mėnesį laiko, vaikai nekelia jam telefono, 2023-11-12 buvo paskutinė diena, kai jis bendravo su vaikais. Skyriaus specialistai, reaguodami 2023-12-11 pranešimo pagrindu, 2023-12-13 atliko vaikų K. ir G. G. situacijos vertinimus. K. G. S. specialistams pasakojo, jog su tėčiu nebendravo, nes buvo sugedęs telefonas, vėliau sirgo, buvo „negražus balsas“, todėl nenorėjo kalbėti. K. pasakojo, kad paskutinį kartą su tėčiu bendravo lapkričio mėn. K. pasakojo, kad visada jam skambina tėtis, o jis pats nepaskambina tėčiui, nes jam nepatinka pačiam skambinti. Vaikas nurodė, jog jis neatsiliepia, kai būna užsiėmęs, jei neužsiėmęs, tai atsiliepia, bet kartais nenori. Pasidomėjus vaiko, dėl kokios priežasties kartais nenori, K. nurodė, kad tėtis kartais „melagiu“ vadina. Vaikas nurodė, jog jam tada būna liūdna. Vaikas nurodė, jos jis pats neskambina tėčiui, nors kartais pagalvoja, kad norėtų paskambinti. Vaikas nurodė, jog norėtų tik, kad tėtis „nekalbėtų nesąmonių“, tik to, kad bendravimas būtų dažnesnis. K. nurodė, jog pas tėtį svečiuojasi noriai, santykiai su tėčiu geri. G. G. Skyriaus specialistams pasakojo, kad su tėčiu bendrauja kartais. Pasidomėjus vaiko, ar jam pakanka bendravimo su tėčiu, G. nurodė, jog norėtų daugiau. Vaikas nurodė, jog jis turi telefoną, su tėčiu bendraudavo ir per laikrodį. Vaikas nurodė, jog jis kartais atsiliepia tėčiui, dėl kokios priežasties pavyksta atsiliepti kartais, berniukas nurodė, jog nežino, gal nenori. Vaikas nurodė, jog neprisimena kada paskutinį kartą bendravo su tėčiu. G. pasakojo, kad santykiai su tėčiu geri, jis noriai vyksta pas jį pasisvečiuoti. Vaikas nurodė, jog jis namuose jaučiasi gerai, santykiai geri. Skyriaus specialistai 2023-12-13 pabendravo su vaikų motina K. P., kuri nurodė, jog tėvas niekaip neprisideda prie vaikų išlaikymo, viskuo rūpinasi viena. Motina nurodė, jog G. turi telefoną, tačiau namuose prie telefono nebūna, ruošia namų darbus, užsiima savo veiklomis. Motina nurodė, jog vaikai bendrauja su tėčiu kiek nori, ji nesikiša ir nekontroliuoja, vaikai bendrauja atskirai, ji telefono iš vaikų neatima, neklauso vaikų ir tėvo pokalbių. Motina nurodė, jog ji privalo informuoti tėvą tik dėl to, jog vaikai pateko į ligoninę. Motina nurodė, jog vaikai sirgo visą mėnesį. K. P. nurodė, jog vaikai nekalba apie tėtį, nieko neklausinėję, niekada nerodo iniciatyvos paskambinti pirmi, kai tėtis būna Lietuvoje tuomet vyksta pas jį. Taip pat dėl susidariusios situacijos, 2023-12-14 buvo bendrauta su vaikų tėvu M. G., kuris nurodė, kad motina piktnaudžiauja savo teisėmis, nesudaro jam sąlygų bendrauti su vaikais, jis su vaikais nėra bendravęs apie mėnesį laiko, vaikai neatsiliepia telefonu. Tėvas nurodė, jog apie 2023-12-05 el. paštu išsiuntė vaikų motinai žinutę, informavo, kad negali susisiekti su vaikais, domėjosi ar vaikams viskas gerai. Tėvas nurodė, jog su sūnumi G. negali susisiekti, nes tikriausiai yra užblokuotas jo telefono numeris, su G. bendraudavo per K. telefoną, kai paskambindavo sūnui prašydavo pakviesti sūnų G., tačiau pastebėdavo, kad sūnus K. nurodo, kad brolis nenori kalbėti arba erzindavo brolį, kad susierzinęs nebendrautų su juo. Tėvas nurodė, jog būdavo, kad bendraujant su sūnumi K., motinai įėjus į kambarį sūnus išjungdavo mikrofoną. Tėvas nurodė, jog sūnūs grįžus jam į Lietuvą noriai atvyksta svečiuotis, leidžia kartu laiką. Tėvas nurodė, jog vaikams skambinti gali tik apie 19 - 20 val., kai grįžta po darbų, pasak tėvo, vaikai jau po treniruočių tokiu laiku turėtų būti namuose. M. G. nurodė, jog vaikų elgesiu ir ugdymu domisi, yra prijungtas prie K. mokyklos grupės, G. auklėtoja sakė įteiks prisijungimus, tačiau dar negavęs, tačiau bendrauja telefonu. Tėvas nurodė, jokios informacijos vaikų motina jam neteikia, tik informuoja, kad turi prisidėti pinigais. Skyriaus specialistai, įvertinę susidariusią situaciją nepilnamečių vaikų šeimoje, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyta, jog buvo pažeista vaikų teisė bendrauti su tėvais (pagrindas - Skyriaus 2023-10-18 Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 12VSV-3549, Nr. 12VSV-3550). Skyriaus specialistai, 2023-12-18 inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą K. P. šeimai ir M. G. (pagrindas – Skyriaus 2023-12-18 kreipimais „Dėl atvejo vadybininko paskyrimo“ Nr. 12AV-1346, Nr. 12AV-1347).

Atsakovas kreipėsi į teismą priešieškiniu (CBP-56209) prašydamas :

Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė trukdo ir neužtikrina jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. G. ir G. G., jis teikia šį priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2021 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 (toliau - Sprendimas) nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: „4.2. Pareiškėjai susitaria, kad tėvas M. G. su nepilnamečiais vaikais K. G. ir G. G. bendrauja maksimaliai, konkretų vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą, bendravimo trukmę, pareiškėjai suderina tarpusavyje ne vėliau kaip 24 valandas iki bendravimo su vaikais pradžios.” Šiuo metu pagal Sprendimu nustatytą jam pabendrauti su savo sūnumis nepavyksta. Nuo 2023 m. lapkričio vidurio jis negali susisiekti su elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi ieškovė riboja vaikų bendravimą su juo, taip siekdama pakenkti jo (tėvo) ir vaikų ryšiui, jį susilpninti. Ieškovė savo interesus ir neigiamą nusistatymą prieš jį prioritetizuoja prieš vaikų interesus ir jų teisę palaikyti ryšį su tėvu, todėl Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka pagal kurią jis su vaikais bendrauja maksimaliai bendravimo laiką ir trukmę iš anksto suderinęs su vaikų motina negali užtikrinti jo teisės bendrauti su sūnumis ir abiejų sūnų teisės pabendrauti su tėvu. Pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė yra užblokavusi jo telefono skambučius ir žinutes, taipogi yra užblokavusi jį socialiniuose tinkluose, todėl faktiškai jis negauna iš ieškovės jokios informacijos apie vaikus. Pats sūnus K. per kurį jis bendraudavo su abiem sūnumis visiškai neatsako į jo skambučius ir žinutes, todėl jis yra visiškoje nežinioje. Dėl šios situacijos jis telefonu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių prašydamas padėti jam išspręsti susiklosčiusią konfliktinę situaciją, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nustatyta ir galiojanti bendravimo tvarka su vaikais yra neapibrėžta, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai patarė jam kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Siekiant užtikrinti jo, - tėvo, ir vaikų bendravimą bei į bendravimo tvarką siekiant įvesti teisinio aiškumo jis prašo pakeisti Sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti anksčiau aprašytą jo prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį (DOK- 2000), kuriame nurodė, jog su atsakovo priešieškiniu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo sutinka iš dalies. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. G. ir G. G. porinėmis savaitės dienomis elektroninių ryšių priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val., įpareigojant ją, vaikų motiną, užtikrinti, jog nustatytu bendravimo metu abu vaikai turėtų technines galimybes bendrauti su tėvu savo asmeniniais įrenginiais, sutinka iš dalies. Nes kaip ir nurodžiusi atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (DOK- 56983), ji nesutinka, kad atsakovas su vaikais bendrautų porinėmis savaitės dienomis 20-21 val. Atsižvelgiant į vaikų amžių bei dienos užimtumą, vaikams bendrauti su tėvu šis laikas yra per vėlus. Atsakovas savanaudiškai renkasi tik sau patogų bendravimo laiką, neatsižvelgdamas į vaikų interesus. Vaikai kiekvieną dieną po pamokų papildomai (5-6 kartus per savaitę) lanko plaukimo užsiėmimus, grįžta namo pavargę 17 val. ir 21 val. dažniausiai jau būna savo lovose. Užtikrinant geriausius vaikų interesus, atsakovas turėtų skambinti nuo 19:30 iki 20:30 val. 2 kartus per savaitę trečiadienį ir sekmadienį, tada kai vaikai yra atlikę namų darbus bei patys yra išreiškę norą su juo bendrauti. Jeigu vaikai serga, blogai jaučiasi ar nenori bendrauti su tėvu, neversti vaikų bendrauti per prievartą. Patys vaikai dažnai nenori ir vengia bendrauti su tėvu, turėdami tam savo asmenines priežastis, pvz.: tėvas paskambinęs pokalbio metu guli lovoj ir kalbėdamas nuolatos žiovauja, mažai domisi vaikų pasiekimais, poreikiais, norais. Vaikai priversti teisintis ir gintis kodėl serga, kodėl su juo nekalba ir t.t ir pan. Kalba tokiomis nykiomis frazėmis: „a, mmm, nu, aha, nu aišku, gerai, supratau, mat kaip, ar tikrai, ak šit kaip, kas dar naujo?“, kas aiškiai rodo, kad tėvui nuobodu ir jis nėra suinteresuotas vaikų gyvenimu. Vaikai turi teisę bendrauti tokiais būdais, kurie labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Siekiant apsaugoti vaikų interesus, teismas turėtų atsižvelgti į vaikų nuomones ir nustatyti geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką. Pažymi, kad techninių galimybių kiekvieno pokalbio metu ji užtikrinti negali, nes K. G. turimas telefonas yra senas, gendantis, reikalaujantis investicijų. Telefonui buvo keista baterija, krovimo lizdas. G. G. turimo išmaniojo laikrodžio baterija greitai išsikrauna, todėl yra labai retai naudojamas. Reikalingas arba naujas išmanusis laikrodis arba tinkamas telefonas, kurio septynių metų vaikas neturi. Finansinių galimybių įsigyti naujoms mobiliojo ryšio susisiekimo priemonėms bei vaikų mobiliojo ryšio sąskaitų pildymams ji neturi, o atsakovas neprisidėjo ir neprisideda iki šios dienos finansiškai daiktams įsigyti. Atsakovui būtų tikslinga prisidėti puse sumos prie vaikams naujai perkamų telefonų. Jei atsakovui šis pasiūlymas netenkina, ji siūlo jam pačiam asmeniškai iš savo lėšų nupirkti vaikams telefonus, atitinkančius jų amžių bei supratimą apie technologijas (o ne atiduoti savo senus nudėvėtus „Iphone“ modelio telefonus, kuriuose nėra lietuvių kalbos pasirinkties) bei reguliariai pildyti telefonų sąskaitas ar užsakyti pokalbių ir mobiliųjų duomenų mėnesinius planus. Be to, vaikai vyksta ir į tolimesnes ekskursijas su mokykla, dalyvauja varžybose kituose miestuose, tad būna atvejų, kai namo grįžta ir 20 val., ir 21 val., kas nuo jos valios nepriklauso. Ji negali kontroliuoti ir vaikų ligų, jų būklės. Be to, vaikai dažnai lieka savaitgaliais pas močiutę, kur aktyviai ir produktyviai leidžia laisvalaikį su ten gyvenančiais trimis pusbroliais, todėl ji fiziškai negalės užtikrinti pokalbių galimybės. Pašaliniai žmonės bendravimo tvarkai užtikrinti įtraukiami nebus. Atsakovo reikalavimai dėl bendravimo per šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, nurodyti priešieškinio punktuose (1.2, 1.3., 1.4., 1.5., 1.6., 1.7.) atitinka jos patikslinto ieškinio dėl bendravimo tvarkos per nurodytas šventes. Jos patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti tvarka per nurodytas šventes atsakovui yra net geresnė, nes jis lyginiais metais su vaikais praleidžia pavasario atostogas nuo šv. Velykų antros dienos 10 valandos, nelyginiais metais - žiemos atostogas nuo šv. Kalėdų antros dienos 10 valandos, įskaitant ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17 valandos (patikslinto ieškinio 4.2.2. p.) bei atsakovui reikia informuoti ją SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas, kad naudosis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (patikslinto ieškinio 4.2.6. p.), o atsakovo priešieškinio reikalavimas - ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos prieš iki pirmos bendravimo su vaikais dienos elektroniniu paštu. Dėl atsakovo bendravimo vasaros atostogų metu su nepilnamečiais vaikais K. G. ir G. G. iki 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai, apie planuojamas atostogas ir jų pradžią bei trukmę atsakovas praneša vaikų motinai ne vėliau kaip 14 dienų prieš planuojamų atostogų pradžią elektroniniu paštu. Ji sutinka, kad atsakovas su vaikais vasaros atostogų metu bendrautų iki 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai, tačiau nesutinka, kad apie planuojamas atostogas ir jų pradžią bei trukmę atsakovas praneštų jai ne vėliau kaip 14 dienų prieš planuojamų atostogų pradžią. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais vasaros metu Teismas turėtų tenkinti jos patikslinto ieškinio reikalavimą (4.2.4. p.), o ne atsakovo reikalavimą, kadangi nenustačius konkrečių datų, kada su vaikais turi teisę bendrauti atsakovas, akivaizdu, tikėtina, kad užprogramuotas tarp jos ir atsakovo konfliktas, nes vasaros atostogas tiek ji, tiek kiti dirbantys žmonės planuoja žymiai anksčiau nei prieš keturiolika dienų, todėl tenkinus tokį atsakovo reikalavimą (apie planuojamas atostogas ir jų pradžią bei trukmę atsakovas praneša vaikų motinai ne vėliau kaip 14 dienų prieš planuojamų atostogų pradžią elektroniniu paštu) galimai bus sunkiai įgyvendinimas, nes galbūt ji tuo metu su vaikais jau atostogaus, bus išvykusi, galbūt bus nusipirkusi kelionę ir pan., todėl dėl vasaros atostogų nustatytina tokia tvarka, kuri nurodyta patikslintame ieškinyje: tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos su savimi, vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos mėn. 1 d. 10 valandos iki liepos mėn. 15 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; neporiniais metais nuo liepos mėn. 16 d. 10 valandos iki liepos mėn. 31 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 30 d. 18 valandos.

Išvadą teikianti institucija teismui pateikė teismui išvadą (DOK-4155) į priešieškinį, kurioje nurodė, jog papildomai informuoja, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, nuo 2023-12-28 išvados pateikimo Teismui dienos, Skyriuje naujų pranešimų dėl galimų vaikų K. ir G. G. teisių pažeidimų nebuvo gauta. M. G. priešieškinyje nurodo, kad ieškovė trukdo ir neužtriktina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. ir G., o pagal 2021-12-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsakovui pabendrauti su savo sūnumis nepavyksta. Atsakovas nurodė, jog nuo 2023 m. lapkričio vidurio negali susisiekti su sūnumis elektroninio ryšio priemonėmis, kadangi ieškovė riboja vaikų bendravimą su tėvu, taip siekdama pakenkti tėvo ir vaikų ryšiui, jį susilpninti. Atsakovas nurodė, jog ieškovė yra užblokavusi jo telefono skambučius ir žinutes, užblokavusi jį socialiniuose tinkluose, todėl faktiškai atsakovas negauna iš ieškovės jokios informacijos apie vaikus, o sūnus K., per kurį atsakovas bendraudavo su abiem vaikais, visiškai neatsako į jo skambučius ir žinutes, todėl atsakovas yra visiškoje nežinioje. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo nustatyti priešieškinyje aprašytą bendravimo su vaikais tvarką. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaikų teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Skyrius pažymi, kad tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime, o tuo pačiu ir jų atsakomybė už tinkamą vaikų auklėjimą yra lygios, tad vaiko vystymosi raida (fizinė, emocinė, socialinė, intelektinė, pažintinė ir kt.) nuo pat gimimo iki jo pilnametystės reikalauja, kad šiame vystymesi dalyvautų maksimaliai abu tėvai ir tiks toks maksimalus abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime gali užtikrinti pilnavertės asmenybės susiformavimą. Pažymėtina, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaikais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Tarnybos Skyriaus vertinimu, priešieškinio 2.1 punkte atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja porinėmis savaitės dienomis elektroninių ryšių priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val., neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Skyriaus vertinimu, vaikų tėvui gyvenant užsienyje iš esmės yra apsunkintas bendravimas su vaikais, todėl tikslinga įtraukti bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad bendravimas neturėtų pakenkti normaliam vaikų dienos rėžimui, dienotvarkei (vaikai lanko ugdymo įstaigas, neformaliojo ugdymo veiklas), todėl turi būti bendraujama tokiu laiku, kuris labiausiai atitiktų vaikų poreikius, o atsakovo siūlomas bendravimas nuo 20 val. iki 21 val. yra per vėlus, o bendravimo trukmė turėtų būti pagal vaikų norus ir pageidavimus. Skyriaus nuomone, bendravimas ryšio priemonėmis galėtų vykti pagal vaikų ir tėvo poreikį tokį bendravimą suderinus su vaikų motina, ir tam tikrais atvejais kai atsiranda toks reikalingumas. Dėl atsakovo prašomo bendravimo su nepilnamečiais vaikais vasaros laikotarpiu (tėvas mokinių vasaros atostogų metu turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais iki 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai, apie planuojamas atostogas ir jų pradžią bei trukmę pranešdamas vaikų motinai ne vėliau kaip 14 dienų prieš planuojamų atostogų pradžią elektroniniu paštu). Skyriaus nuomone, toks bendravimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tačiau Skyrius siūlo, dėl vasaros atostogų laikotarpio, vaikų tėvui raštu pranešti vaikų motinai prieš mėnesį laiko, o pasikeitus aplinkybėms ir tėvui negalint būti su vaikais nurodytu laiku, tėvas galėtų apie tai pranešti vaikų motinai el. laišku ne mažiau kaip prieš dešimt dienų ir suderinti vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Taip pat tikslinga nurodyti papildomą punktą, kad esant bendram tėvų susitarimui, Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks nepilnamečių vaikų interesams. Kitose dalyse atsakovo prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra aiški ir atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, todėl galėtų būti įgyvendinama. Skyrius atkreipia dėmesį, kad bendravimas tarp tėvo ir vaikų pirmiausia turi atitikti nepilnamečių geriausius interesus ir būti jiems priimtinas. Bendraujant turi būti atsižvelgta į jų amžių, dienos režimą, užimtumą, poreikius, teisę į poilsį ir kitas tuo metu egzistuojančias aplinkybes, be to, svarbu, jog nustatoma bendravimo tvarka būtų aiškiai įgyvendinama ir realiai vykdoma.

2024 m. vasario 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje, patikslintame ieškinyje aprašytas aplinkybes, argumentus. Iš esmės atsakė, jog paskutiniu metu jos pajamos : darbo užmokestis 372 Eur, atskaičius mokesčius; bendrai apie 300 Eur sūnums kas mėnesį valstybės skirta išmoka, kurią ji gauna. Be to, ji gavusi kompensacijas už komunalinius mokesčius. Ji visą savo uždarbį skiria vaikams. Ji kitų pajamų negauna. Jai priklausančius du žemės sklypus ji perdavusi naudotis savo mamai R. P.. Ji savo mamai šios ūkyje padeda nudirbti kai kuriuos darbus. Mama, bei draugas, o ne sugyventinis A. K. jai padeda materialiai. Su atsakovo priešieškiniu sutiko iš dalies. Iš esmės pakartojo atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsilipime į priešieškinį aprašytas aplinkybes. Po atsakovo duotų teismo posėdžio metu paaiškinimų patikslino ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo, prašė teismo, kad atsakovas papildomai be šiuo metu teikiamo išlaikymo vaikams turtu papildomai teiktų ir išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

2024 m. vasario 29 d. teismo posėdžio metu atsakovas tiek su patikslinto ieškinio reikalavimais, tiek su ieškovės teismo posėdžio metu patikslintu ieškinio reikalavimu dėl priteisto išlaikymo pakeitimo nesutiko. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį, atsiliepime į patikslintą ieškinį aprašytas aplinkybes, argumentus. Atsakė, jog jo atlyginimas per menės, atskaičius mokesčius, apie 3000 Eur. Tačiau jis kas mėnesį moka po 400 Eur bankui už namo, kuriuo naudojasi ieškovė su sūnumis, paskolą. Be to, kas mėnesį moka 600 Eur lizingą už automobilį, 50 Eur už telekomunikacijų paslaugas, 150 Eur mokestį už kelius, 100 Eur už privalomąjį automobilio draudimą, 350 Eur už būsto nuomą. Be to kas mėnesį išleidžia maistui 300 Eur. Sutiko prisidėti prie sūnaus K. baseino lankymo. Atkreipė dėmesį į tai, jog jam kainuoja grįžti į Lietuvą atostogauti. Be to atostogų metu jis vienas išlaiko sūnus, šiems nuperka rūbus. Priešieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo šiame aprašytas aplinkybes, argumentus.

2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu liudytoja R. P. iš esmės nurodė, jog iš dukros (ieškovės) žino, kad atsakovas po santuokos nutraukimo finansiškai nei kiek neprisideda prie K. ir G. G. išlaikymo. Ji pati ūkininkauja, valdo 106 ha žemės, augina mėsinius galvijus. Ji yra skolinusi ieškovei pinigų, kad šios name būtų sudėtos grindys, automobiliui padangomis nusipirkti, automobilio remontui, davusi anūkams K. ir G. pinigų mokslo metų pradžios išlaidomos ir kitomis progomis. Jos žiniomis, namas, kuriame gyvena dukra (ieškovė), šios santuokos metu buvo įgytas už Norvegijoje dukrai K. ir žentui (atsakovui) suteiktą paskolą, šiuo metu buvęs žentas (atsakovas) kas mėnesį moka po 400 Eur šiai paskolai padengti. Jos žiniomis anūkai K. ir G. mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Ji nežino, ar ieškovė gauna kompensaciją už namo šildymą ir kokią K. ir G. G. valstybės skiriamą išmoką. Ji nežino, ar sunku dukrai K. parduoti šios turimus du žemės sklypus, šiuos sklypus ji valdo, naudoja.

2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. K. iš esmės nurodė, jog ieškovę pažįsta nuo 2021 m., su šia kartu nebegyvena. Jis ieškovei duoda pinigų tai 50 Eur, tai 100 Eur, bendrai per mėnesį apie 400 Eur. Jo žiniomis ieškovei padeda finansiškai jos mama. G. ir K. G. tėvas ieškovei padeda finansiškai, tačiau aiškiai, konkrečiai kuo, kiek nežino. Jis pas ieškovę praleidžia laiką per savaitę 2, 3 dienas. Ieškovė jo neprašo duoti pinigų, jis jai pats pinigų duoda. Be to, jis davęs ieškovei 118 Eur nupirkti G. akinius.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės paskutinis reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą vaikų naudai iš atsakovo, šiam mokant po 150 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį atitinka geriausius vaikų interesus.

Ieškovė ieškiniu (CBP-3882) pateikė sūnų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaikams per mėnesį reikalinga: 1) 250 Eur maistui; 2) 10-20 Eur higieninėms priemonėms; 3) 80-100 Eur drabužiams, avalynei; 4) 20-30 Eur vitaminams, vaistams; 5) 10-15 Eur mokyklinėms prekėms (tik K., mokslo metais); 6) 35-40 Eur mokestis mokykloje (G.); 7) 10-15 Eur už telefono sąskaitą; 8) 20-30 Eur smulkioms išlaidoms; 9) 60-80 Eur už komunalinius mokesčius; 10) 6 Eur (plaukimas, K.); 11) 10 Eur (futbolas, G.); 12) 60-70 kitos išlaidos (kelionės į varžybas (K.), draugų gimtadieniai ir pan.); 13) 100-110 Eur išlaidos kurui (10 kartų per mėnesį veža G. iš Vilkaviškio į futbolo treniruotes Gižuose bei 20 kartų K. veža į plaukimo treniruotes Marijampolėje). Be to, vaikams reikia nupirkti ir baldų, telefonus, kompiuterį, uniformas. Kartu su sūnumi K. keletą kartų per metus turi vykti į Kauną, į kliniką Neodenta, kadangi K. nešioja dantų plokštelę, kuri kainavo 180 Eur, o kiekvienas vizitas pas gydytoją kainuoja 35 Eur, o taip pat ir papildomos išlaidos kurui, nes į Kauną vyksta nuosavu automobiliu. Teismų praktikoje laikomais nuomonės, jog įprastai panašaus amžiaus nepilnamečio vaiko normaliam fiziologiniam vystymuisi protingos maistui skiriamos išlaidos sudaro 140-190 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1168-854/2020). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės argumentas, kad vaikams per mėnesį reikalinga bendrai 250 Eur maistui, pagrįstas, o atsakovo prieštaravimas nepagrįstas. Atsakovas neginčijo, kad vaikams per mėnesį reikalinga bendrai 10-20 Eur higieninėms priemonėms; 80-100 Eur drabužiams, avalynei; 20-30 Eur vitaminams, vaistams; 10-15 Eur mokyklinėms prekėms (tik K., mokslo metais); 6) 35-40 Eur mokestis mokykloje (G.); 10-15 Eur už telefono sąskaitą; 20-30 Eur smulkioms išlaidoms; 6 Eur (plaukimas, K.); 10 Eur (futbolas, G.); 60-70 kitos išlaidos (kelionės į varžybas (K.), draugų gimtadieniai ir pan.); 100-110 Eur išlaidos kurui (10 kartų per mėnesį ieškovė veža G. iš Vilkaviškio į futbolo treniruotes Gižuose bei 20 kartų K. veža į plaukimo treniruotes Marijampolėje). Atsakovas ginčijo, jog vaikams per mėnesį reikalinga bendrai 60-80 Eur už komunalinius mokesčius. Atsakovas nenurodė, kad prie pastarųjų poreikių būtų kokiu nors būdu būtų prisidėjęs.

Tačiau ieškovė pakeisti teismo sprendimą dėl padidėjusių vaikų poreikių kreipėsi praėjus beveik metams ir šešiems mėnesiams, iš esmės pagal susitarimą atsakovui nepervedant, neduodant jai pinigų vaikų išlaikymui. Pagal teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kuris buvo priimtas abiejų šalių sudarytos ir pasirašytos teisinių pasekmių sutarties pagrindu, abi šalys įvertino sutarties sąlygas, - ir ieškovės galimybes išlaikyti savo vaikus, bei susitarė dėl mišrios vaikų išlaikymo formos, atsižvelgiant į ieškovės norą iš karto gauti didesnę dalį grynųjų pinigų vaikų išlaikymui ir jų poreikių užtikrinimui bei įsikūrimui name. Nenuginčyta, kad ieškovei buvo sumokėta 7500 eurų suma, t.y. po 3 750 Eur kiekvienam iš vaikų, kas šalių susitarimu buvo užskaityta kaip vaikų išlaikymas po 200 Eur iki 2023 m. gegužės 1 dienos. Taip šalys susitarė ir atsakovas kaip išlaikymą vaikams sumokėjo, priteisiant kiekvienam iš vaikų 1/4 dalį atsakovo nekilnojamojo turto: po 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/4 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/4 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą sumokėjo priteisiant kiekvienam po 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Taigi apytiksliai abiejų šalių paskaičiavimais vaikams dar atiteko nekilnojamojo turto ne mažiau nei po 12 820 Eur kiekvienam. Ieškovė pasirašydama sutartį su šia išlaikymo forma sutiko, teismo sprendimas įsiteisėjo, savo finansines galimybes išlaikyti abu vaikus įvertino, jai buvo žinoma ir suprantama, kad papildomą išlaikymą periodinėmis išmokomis ji iš vaikų tėvo – atsakovo, gaus tik nuo 2028 metų ir tai ją tenkino. Ji neginčijo, kad nuo pat pradžių teigė, kad jai reikalingas būstas, o kitais būtinaisiais vaikų poreikiais ji pasirūpins pati, nes susiras darbą, o esant reikalui ją rems jos mama. Būtent dėl to atsakovas perleido visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nepilnamečiams vaikams, o pats išvyko gyventi ir dirbti į Norvegijos Karalystę. Ieškovė neginčijo, kad teismo sprendimo priėmimo vaikams tenkančio išlaikymo nekilnojamuoju turtu vertė taip pat ženkliai išaugo. Atsakovas pagrįstai akcentavo šį susitarimą ir savo pagrįstus lūkesčius, kad ieškovė laikysis teismo patvirtinto susitarimo. Todėl teismo vertinimu, ieškovės paskutinis reikalavimas nepagrįstas. Be to, ieškovė teigė, kad dirba tik pusę etato UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“, jos darbo užmokestis yra 350 Eur. Kitų pajamų neturinti. Tačiau ji į bylą pateikusi vaikų išlaidų suvestines, pagal kurias ji teigia, kad išlaidos abiem sūnums 1867 eurų 2023 m. rugsėjo mėn., 1724 eurų 2023 lapkričio mėn. ir 2251 eurų 2023 m. gruodžio mėn. Iš kur ji šias sumas gavusi, ji nenurodė. Pagal tai ir jos bei teismo posėdžio metu liudytojos R. P. duotus paaiškinimus teismas sprendžia, kad pagrįstai tikėtina, jog ieškovė gauna papildomas pajamas. Ieškovė neginčijo atsakovo argumentų, kad ieškovė padeda mamai R. P. dirbti ūkyje, be je tai patvirtino teismo posėdyje R. P., ir už tai gauna papildomas pajamas; jog kiekvienais metais ieškovė tėvų ūkyje gauna galvijų prieauglį, kurį pardavusi gauna papildomų pajamų nuo 1 000 Eur – 2 000 Eur; jog ieškovė taip pat dirba pas brolį A. P. padėdama dirbti su grūdų priežiūra, vežimu ir auginimu, padėdama broliui ieškovė taip pat uždirba apie 2 000 Eur papildomų pajamų. Teismo vertinimu ieškovė sąmoningai nuslepia savo tikrąją turtinę padėti, kadangi gaudama tik 350 Eur darbo užmokesčio ji negalėtų išlaikyti savęs, vaikų kurių poreikiai, kaip nurodė ji, kas mėnesį siekia 700 Eur kiekvienam. Be to, kodėl padidėjo vaikų poreikiai, ir kaip ieškovė, uždirbdama 350 Eur per mėnesį, galėjo 2023 m. gruodžio mėn. vaikų poreikiams išleisti 2251 Eur, ieškovė nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis ieškovės suvestinėse nurodytų išlaidų iš viso nėra susiję su vaikų poreikiais, pvz. 2023m. gruodžio mėn. anglų kalbos į lietuvių kalbą vertimo išlaidos - 20 Eur, išmaniojo telefono pirkimas K. 174 Eur, transporto išlaidos - 496 Eur. Juolab, kad ieškovė teismo posėdžio metu atsakė, kad ji pati kas dieną važiuoja į studijas Marijampolėje, jog korekcinių akinių G. išlaidų 118 Eur ji taip pat nepatyrė, nes juos G. padovanojo A. K.. Be to, ji atsakė, kad komunalinių mokesčių didžioji dalis taip pat kompensuojama iš valstybės biudžeto, tik ne iš karto, todėl jos nurodytos išlaidos 442,68 Eur per mėnesį už komunalinius mokesčius yra visiškai nepagrįstos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neteikė teismui įrodymų kiek ir kokio dydžio kompensaciją už komunalinius mokesčius ji yra gavusi, tačiau iš banko išrašo matyti, kad ieškovės pajamas sudaro ne tik jos darbo užmokestis, bet 272 Eur per mėnesį mokama išmoka vaikams, 41.20 Eur kompensacija už kurą. Iš Vilkaviškio raj. Socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 11 d. gavo 2415 Eur išmokų, kiek pajamų ieškovė gavo 2023 m. ji duomenų nepristatė, bet atsakydama į klausimus pripažino, kad kompensacijas ir toliau gauna bei nurodė, kad sūnūs gauna ir nemokamus pietus mokykloje. Be to ieškovė teismo posėdžio metu atsakė, kad kompensacijas ir šiuo metu gauna, tačiau praėjus porai mėnesių. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ji gaunanti tik 350 Eur pajamų ir kitų pajamų neturinti yra aiškiai neteisingos, nes tai paneigta pačios ieškovės pateiktais įrodymais bei jos, liudytojų duotais paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl ji nutraukė darbą ankstesnėje darbovietėje - uždarojoje bendrovėje „Vynoteka“. Be to ji nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kokių priežasčių ji dirba tik pusę etato. Jos duoti paaiškinimai teismo metu, tai, kad ji nusprendė mokytis, todėl negalinti dirbti pilną darbo dieną, vertintini kritiškai. Faktas apie pradėtas studijas nėra pagrindas mažesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes priimant 2021 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimą ji turėjo įsivertinti savo finansines galimybes užtikrinti vaikų poreikius, bei galimybes pradėti mokslo studijas, ir tik įvertinus visus šiuos faktorius, realizuoti savo teisę į mokslą, arba pasirinkti tokią mokymosi formą, kuri netrukdytų jai dirbti pilnu etatu ir pagal jau esantį teismo sprendimą patenkinti būtinuosius savo vaikų poreikius. Ieškovė yra sveika, darbinga. Ji nenurodė, kodėl nededa pastangų pagerinti savo finansinės padėties, neieško geriau apmokamo darbo, o siekia šią pareigą perkelti atsakovui. Be to, pagal byloje sutrinktus rašytinius įrodymus ieškovė turi ne tik 1/2 dalį namo, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, bet ir disponuoja kitu turtu, - ji turi 1.65 ha žemės sklypą, adresu Vilkaviškio r. sav., Gižų sen., Rūdos k., kurį neatlygintinai, panaudos pagrindu, suteikė naudotis savo mamai R. P., bei 0.3632 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Ieškovė nenurodžiusi, kad turi kreditorinių įsiskolinimų. Ieškovė teismo posėdžio metu į atsakovo atstovės klausimą, ar ji nemano, kad galėtų parduoti dalį turto, ar jį nuomoti iki 2028 m. kol atsakovas mokės vaikams po 200 eurų, ji atsakė, kad to nesvarstanti, nes tas turtas yra jos asmeninis. Be to, liudytoja R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp ieškovės ir jos yra žodinis susitarimas, jog mainais, kad ji būdama ūkininkė, neatlygintinai naudodama ieškovės sklypus, už tai teiks ir teikia dukrai materialinę pagalbą, perka vaikams maistą, drabužius, duoda grynųjų pinigų pagal poreikį, sumoka už vaikų būrelius, skolina pinigų mašinos remontui, padangoms bei namo antrojo aukšto įrengimui. Liudytoja nurodė, kad ji iš dukters pinigų neprašys, ne vien todėl, kad neatlygintinai naudojasi sklypu, bet ir dėl to, kad tai yra jos anūkai, kuriems ji nori padėti. Ši liudytoja patvirtino ir dar vieną svarbią šios bylos aplinkybę, kad jai yra žinoma, jog gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini), kuriame gyvena šiuo metu gyvena ieškovė su vaikais, santuokos metu buvo įsigytas už Norvegijoje šalims suteiktą paskolą, kurią tiek santuokos metu bei šiuo metu, nors paskola bendra, pagal žodinį susitarimą vykdo buvęs žentas, atsakovas, kas mėnesį mokėdamas 400 Eur sumą. Liudytoja nurodė, kad tai jai žinoma iš ieškovės. Byloje esantis rašytinis įrodymas, - 2018 m. lapkričio 30 d. vartojimo kredito sutartis su TF banku Norvegijoje, patvirtina, kad atsakovui buvo suteiktas vartojimo kreditas kreditą 300 000,00 NOK (28 000 Eur), kuris buvo panaudotas šeimos būstui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Tai, kad kreditas buvo panaudotas šeimos būstui pirkti, be atsakovo ir liudytojos R. P. paaiškinimų, pavirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, - 2018 m. rugpjūčio 20 d. pavedimas 30 000 Eur (300 000 NOK ) į atsakovo sąskaitą, iš kurios 2018 m lapkričio 11 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 100 100 NOK ir 185 000 NOK, kas pagal tuometinį kursą buvo 28.500 Eur. Gavus šias lėšas, 2018 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis šeimos būstui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Būstas buvo pirktas už 28 000 eurų sumą, tai patvirtina atsakovo pateikta Vilkaviškio raj. 2-rojo notaro biuro sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šių įrodymų faktų neginčijo. Atsakovas vartojimo sutartį refinansavo ir paskolos likutis, kurį moka atsakovas, - 202872,45 NOK (17 677.91 Eur) ir kas mėnesį atsakovas moka 400 Eur paskolos. Akivaizdu, kad atsakovas, mokėdamas paskolą, kuri buvo panaudota šeimos būstui, kuriame gyvena jo abu sūnūs, kuriems asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/4 turto dalį, papildomai prisideda ir prie vaikų išlaikymo, kas ir sąlygojo šalių susitarimą, kuris buvo patvirtintas 2021 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimu, kad atsakovas išlaikymą piniginėmis išmokomis mokės pabaigus mokėti suteiktą vartojimo paskolą būstui įsigyti - nuo 2028 m. liepos 21 d. nenuginčytas atsakovo argumentas, kad jis jokio nekilnojamo turto nei Lietuvoje, nei Norvegijos Karalystėje neturi. Atsakovas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, kad jis pajamas turi tik iš darbinių santykių. Į bylą pateikti atsakovo darbo užmokesčio algalapiai už įvairius laikotarpius iki ieškinio pateikimo bei pajamos, gautos nagrinėjant šią bylą, patvirtina, kad atsakovo mėnesio pajamos svyruoja nuo 2800 Eur iki 3200 Eur į rankas. Atsakovas į bylą pateiktais nuomos sutartimi bei komunalinių išlaidų kvitais pagrindė, kad turi būtinas išlaidas Norvegijoje, - būsto nuoma jam kainuoja per mėnesį 571,08 Eur, o komunaliniai mokesčiai priklausomai nuo sezono 200-350 Eur. Atsakovas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, kad turi dar vieną kreditą, nes pagrįstai nesitikėdamas, jog ieškovė prašys pakeisti šalių susitarimą dalyje dėl papildomo vaikų išlaikymo, jis 2022 m. gegužės 11 d. su Santander Consumer. lizingo bendrove sudarė lizingo sutartį ir įsigijo automobilį, kuris būtinas jo darbui, jo nuvykimui į darbo objektus. Už automobilio išpirkimą atsakovas kas mėnesį moka 600 Eur. Ieškovė neginčijo, jog atsakovas patiria išlaidas maistui apie 350 Eur kas mėnesį, jog turi išlaidas susijusias su šio automobilio valdumu, naudojimu (privalomas automobilio draudimas, mokestis už kelius). Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes atsakovui pragyvenimui, atskaičius būtinąsias išlaidas, lieka virš 500 Eur. Sutiktina su atsakovo argumentus, kad už šiuos pinigus jis perka lėktuvo bilietus ir savo atostogų metu vysta į Lietuvą pasimatyti su vaikais. Atostogų metu neabejotina, kad atsakovas išlaiko sūnus. Be to teismų praktikoje įtvirtinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas atleisti tokį tėvą nuo pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Faktas, jog ieškovė dirba pusę etato, nėra nei teisinis nei faktinis pagrindas pakeisti pagal ieškovės paskutinį reikalavimą vaikams priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, kad Vilkaviškyje yra įvairių pasiūlymų dėl darbo vietų plataus profilio darbuotojams, todėl ieškovė turi visas galimybes pati užsidirbti ir didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes atsakovas ir taip prisideda neabejotinais, patikimais įrodymais didesne išlaikymo dalimi. Be to ieškovė pateiktais į bylą įrodymais, t.y. Swedbank, AB išrašais, įrodinėjo, kad ji vos ne kas mėnesį skolinosi pinigines lėšas 100-200 Eur iš A. K. pragyvenimui ir mokesčiams. Tačiau teismo posėdžio metu A. K. nepatvirtino, kad skolino minėtas lėšas ieškovei, o nurodė, kad tiesiog neatlygintinai parėmė ieškovę. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes ieškovės turtinė padėtis, jai jos mamos bei brolio neatlygintinai teikiama finansinė parama, jos asmeninės nuosavybės teise valdomi 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu yra geresnė nei atsakovo, todėl ieškinio reikalavimas pakeisti 2021 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimą civ. byloje Nr. e2YT-7280-633 vaikų išlaikymo dalyje papildomai priteisti iš atsakovo po 150 Eur kiekvienam iš vaikų yra nepagrįstas ir atmestinas. Pagal atsakovo procesiniuose dokumentuose aprašytas aplinkybes, argumentus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, elgesį, teismas sprendžia, kad atsakovas ramus, išlaikytas, mylintis sūnus, atsakingas už šiems tinkamo išlaikymo skyrimą, geriausių jų poreikių, interesų tenkinimą tėvas, todėl neabejotina, kad jis laisva valia prisidės prie sūnų ugdymo, jų visapusiško vystymosi, raidos. Juolab, kad jis teismo posėdžio metu iš esmės sutiko finansiškai padėti sūnui K. lankyti plaukimo treniruotes, sūnui G. lankyti futbolo treniruotes.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė patikslintu ieškiniu (DOK- 53976) prašė teismo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos ieškovės ir atsakovo 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. punktą ir jį išdėstyti taip:

tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos su savimi, vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos mėn. 1 d. 10 valandos iki liepos mėn. 15 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; neporiniais metais nuo liepos mėn. 16 d. 10 valandos iki liepos mėn. 31d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 30 d. 18 valandos;

tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu grafiku dėl nepilnamečio (-ių) vaiko (-ų) ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas, tėvų bendru susitarimu, perkeliamas į kitą tinkamą dieną;

tėvas privalo informuoti nepilnamečių vaikų motiną SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas, kad naudosis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka;

kai tėvas vaikų atostogų metu planuoja su vaikais išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki išvykimo, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis, vaikai už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nuolat kyla ginčas dėl jo bendravimo su vaikais, kadangi atsakovas sūnums skambina tik jam patogiu metu, dažniausiai kai šie būna mokykloje arba lankomuose būreliuose. Dėl to, kad vaikai negali su tėvu kalbėti dėl jų užimtumo, atsakovas priekaištauja jai, skundžia ją Vaiko teisių apsaugos specialistams.