Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtino šalių 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 4.1. papunktyje nurodyta, jog nepilnamečių vaikų K. G. ir G. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (motina K. P.); Sutarties 4.6 ir 4. 7 papunkčiuose nurodyta, kad šalys susitaria, jog atsakovas išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. ir G. G. teikia tokia tvarka: 4.6.1 (4.7.1) 3 750 EUR vienkartine išmoka, kuri sumokėta Sutarties pasirašymo dieną, skaičiuojant po 200 EUR išlaikymą per mėnesį iki 2023 m. balandžio 30 d.; 4.6.2 (4.7.2) Nekilnojamuoju turtu, sūnų asmeninėn nuosavybėn perleidžiant po ½ dalį nuo atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės atitenkančio ½ dalies nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sūnui perleidžiant nekilnojamojo turto už 12 820 EUR, skaičiuojant po 200 EUR išlaikymo per mėnesį iki 2028 m. liepos 31 d.; 4.6.3 (4.7.2) Nuo 2028 m. rugpjūčio mėnesio išlaikymas teikiamas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 200 EUR iki sūnaus K. G. pilnametystės išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės sąskaitą, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pagal Sutarties 4.8 punktą šalys susitarė, kad ieškovė paskiriama nepilnamečių vaikų K. G. ir G. G. turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

3. Dėl išlaikymo dydžio ir formos nurodė, kad iki 2023 m. gegužės 1 d. atsakovo teikiamo išlaikymo forma – kiekvienam vaikui Sutarties pasirašymo dieną sumokėta po 3 750 EUR (vienkartinė išmoka), kas sudaro po 200 EUR iki 2023 m. gegužės 1 d., teikiant išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Tačiau pagal Sutartį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. liepos 31 d. išlaikymas teikiamas nekilnojamuoju turtu. Tokia išlaikymo forma neatitinka prioritetiniais laikomų nepilnamečių vaikų interesų, kadangi priteistas išlaikymas nekilnojamuoju turtu, šį turtą naudojant nebus gaunamos pajamos vaikams išlaikyti, tik bus tam tikros išlaidos jį išlaikyti. Teikia ieškinį, kadangi yra būtina padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, priteisiant iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 EUR periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, o ne nekilnojamuoju turtu.

4. Pažymėjo, kad nuo Teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas atsakovo įsipareigojimas teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, praėjo daugiau kaip 18 mėnesių, tačiau išlaikymo dydis liko toks pat, todėl kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui skiriama 200 EUR suma yra nepakankama, jos neužtenka vaikų būtiniems poreikiams patenkinti. Vaikams taip pat reikia nupirkti baldų, telefonus, kompiuterį, uniformas. Kartu su sūnumi K. keletą kartų per metus turi vykti į Kauną, į kliniką Neodenta, kadangi K. nešioja dantų plokštelę, kuri kainavo 180 EUR, o kiekvienas vizitas pas gydytoją kainuoja 35 EUR. Taip pat patiria papildomų išlaidų kurui, nes į Kauną vyksta nuosavu automobiliu. Ieškovė dirba tik pusę etato UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos darbo užmokestis yra 350 EUR. Kitų pajamų neturi. Išlaikyti vaikus jai padeda jos mama R. P. ir jos draugas.

5. Nurodė, kad atsakovas papildomai prie savo vaikų išlaikymo nei pinigais, nei daiktais neprisideda. Jai vienai tenka pareiga nepilnamečiams vaikams sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, kasdieninė vaikų priežiūra, visapusiškas rūpinimasis jais, nors abu tėvai yra atsakingi už tai, kad nepilnamečiai vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Atsakovas yra darbingas, turi nuolatinį darbą bei pajamas, nes dirba Norvegijoje statybose, kur atlieka vidaus ir išorės apdailą, o jo pajamos yra apie 3 000 EUR per mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu jos, daugiau išlaikytinių atsakovas neturi, todėl turi pareigą prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėti didesne pinigų suma nei ieškovė. Pažymėjo, kad nepakeitus išlaikymo formos ir dydžio, nebus įmanoma užtikrinti tinkamų vaikų augimo, vystymosi, gabumų lavinimo sąlygų, todėl iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui turi būti priteista kiekvienam po 350 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

6. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 4.2 papunktyje įtvirtinta, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais K. ir G. G. bendrauja maksimaliai, konkretų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą, bendravimo trukmę vaikų tėvai suderina tarpusavyje ne vėliau kaip 24 valandos iki bendravimo su vaikais pradžios. Tačiau su atsakovu nuolat kyla ginčas dėl jo bendravimo su vaikais, kadangi atsakovas vaikams skambina tik jam patogiu metu, dažniausiai, kai vaikai būna mokymosi įstaigose arba lankomuose būreliuose. Dėl to, kad vaikai negali su tėvu kalbėti dėl jų užimtumo, atsakovas priekaištauja jai, skundžia Vaiko teisių specialistams, todėl Sutartyje nustatytą bendravimo tvarką tikslinga pakeisti ir nustatyti ieškovės prašomą, kuri labiau atitinka vaikų interesus.

8. Po santuokos nutraukimo jam atitekusi ½ dalis nekilnojamojo turto vaikų nuosavybėn turėjo būti perleista tik nuo 2023 m. gegužės 1 d., kadangi vienkartinės išmokos kaip išlaikymas buvo užskaitytas būtent iki šios datos. Tačiau ieškovė šiuo turtu galėjo disponuoti jau nuo 2022 m. vasario 14 d., kadangi šis turtas vaikų vardu buvo įregistruotas Registrų centre įsiteisėjus teismo sprendimui. Svarbi aplinkybė yra ta, kad jam su ieškove vedant derybas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu būtent ieškovė prašė, kad po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą jis paliktų jai ir vaikams. Jis sutiko ir ieškovei nusileido, atsižvelgė būtent į vaikų interesus. Akivaizdu, kad ieškovė jį apgavo, ji akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi šiuo metu ½ dalis gyvenamojo namo ½ dalis žemės sklypo ir kitų statinių sprendžiant iš ieškovės ieškinio vaikams jau nebėra reikalingi, nes ieškovė persigalvojo ir pateiktu ieškiniu siekia, kad išlaikymas vaikams būtų mokamas tik periodinėmis išmokomis.

9. Vaikams priklauso tik ½ dalis gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitų statinių, jų išlaikymo išlaidos yra tik už elektrą, vandenį ir šiukšles. Vien faktas, jog yra patiriamos tam tikros išlaidos vaikų turto daliai išlaikyti nesudaro pagrindo keisti išlaikymo formos, nes šis faktas ieškovei buvo žinomas dar pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo santuokos nutraukimo gyvenamojo namo rinkos kaina išaugo. Pagal 2021 m. spalio 1 d. UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2109/07 namo vertė 2021 m. nutraukiant šalių santuoką buvo 36 700 EUR, šiai dienai gyvenamojo namo rinkos vertę pagal VĮ „Registrų centro“ išrašą sudaro 46 200 EUR. Be to, ieškovė turi visas galimybes nuomoti dalį namo ar kambarį (bendras namo plotas 168 kv. m.) ir taip gauti papildomų pajamų.

13. Paaiškino, kad jis gyvena ir dirba Norvegijoje, jo mėnesio pajamos yra nuo 2 500 EUR iki 2 700 EUR. Jokio nekilnojamojo turto jis nei Norvegijoje, nei Lietuvoje neturi. Norvegijoje nuomojasi būstą, nuomos kaina per mėnesi siekia 571,08 EUR, o komunaliniai mokesčiai priklausomai nuo sezono, 200-300 EUR. Taip pat moka 600 EUR per mėnesį automobilio lizingą pagal 2022 m. gegužės 11 d. Santander Consumer Bank suteiktą 480 790 NOK (41 895,20 EUR) kreditą, nes jo darbe jam transporto priemonė yra būtina. Be to, atsakovas moka kredito įmokas TF bankui Norvegijoje už jam suteiktą kreditą 300 000,00 NOK (28 000 EUR) paskolą. Šiai dienai refinansavus paskolą paskolos dalį sudaro 202872,45 NOK (17 677,91 EUR). Taigi, jo turtinė padėtis įvertinus turimus finansinius įsipareigojimus nėra geresnė nei ieškovės.

15. Atsakovo vertinimu, šiuo metu teismo nustatyta išlaikymo nepilnamečiams vaikams forma ir dydis labiausiai atitinka vaikų interesus, kadangi vaikai ne tik yra dalies turto savininkai, bet jiems pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką ateityje po 5 metų bus mokamas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Šalių nepilnamečiai vaikai yra ½ dalies gyvenamojo namo ir ½ dalies žemės sklypų savininkai. Ieškovė valdydama vaikų turtą uzufrukto teise ir prašydama pakeisti vaikų išlaikymo dydį ir formą šiuo atveju pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, kadangi siekia šį turtą iš vaikų atimti. Be to, jis kiekvieną vasarą skiria papildomų lėšų vaikų vasaros atostogoms, atvykęs į Lietuvą 3-4 savaitėms juos vežasi prie jūros ar pas savo tėvus, kur vaikai praleidžia mažiausiai 21 dieną kartu su juo. Visą šį atostogų laikotarpį jis patiria nemažai papildomų išlaidų, susijusių ne tik su vaikų išlaikymu prie jūros, bet ir su pramogomis atostogų metu, kas jam kainuoja apie 500 – 600 EUR kiekvienam vaikui.

16. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į jo darbo grafiką, darbo pobūdį ir prastą ryšį jis neturės galimybės kiekvienos savaitės trečiadienį ir sekmadienį stambinti vaikams. Vaikai (K. šiuo metu yra 9 metai, o G. – 7 metai) yra tokio amžiaus, kuris jiems leidžia išreikšti nuomonę dėl bendravimo su juo laiko ir dažnumo. Su vaikais jis gali susitarti kokią dieną ir kelintą valandą jam paskambinti, todėl keisti bendravimo tvarką nėra tikslinga. Maksimali bendravimo su vaikais tvarka leidžia jam su vaikais bendrauti teik jam, tiek jų vaikams tinkamu laiku, nes šiuo atveju yra atsižvelgiama tiek į jo, tiek į vaikų poreikius. Pažymėjo, kad jis nei per Kalėdas, nei per Šv. Velykas į Lietuvą negrįžta. Be to, švenčių metu bilietai į Lietuvą yra labai brangūs, tačiau jis atvyksta po švenčių savaitei laiko. Pažymėjo, kad jis neturi galimybės iš anksto suderinti vasaros atostogų laiko Lietuvoje su nepilnamečiais vaikais, todėl akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su vaikais yra betikslis ir sunkiai įgyvendinamas.

17. Nesutinka su tuo, kad vasarą su nepilnamečiais vaikais jis praleistų 15 dienų liepos mėnesį ir 15 dienų rugpjūčio mėnesį. Jis neturi galimybių gauti atostogas pagal ieškovės pageidavimą du mėnesius iš eilės ir grįžti jos reikalaujamu laiku į Lietuvą. Jis nesutinka, kad būtų pakeista šiuo metu nustatyta jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Pažymi, kad ieškovė piktavališkai kišasi į jo ir vaikų bendravimą, nuteikia vaikus prieš jį bei ragina juos ignoruoti ir neatsiliepti į jo skambučius. Jam kalbant su vaikais kišasi į pokalbius bei nuolatos juose dalyvauja, taip trukdydama jo ir sūnų tiesioginiam bendravimui.

26. Tarnybos vertinimu, priešieškinyje atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja porinėmis savaitės dienomis elektroninių ryšių priemonėmis nuo 20.00 val. iki 21.00 val., neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Reikia atsižvelgti į tai, kad bendravimas neturėtų pakenkti normaliam vaikų dienos rėžimui, dienotvarkei (vaikai lanko ugdymo įstaigas, neformaliojo ugdymo veiklas), todėl turi būti bendraujama tokiu laiku, kuris labiausiai atitiktų vaikų poreikius, atsakovo siūlomas bendravimas nuo 20.00 val. iki 21.00 val. yra per vėlus. Bendravimas ryšio priemonėmis galėtų vykti pagal vaikų ir tėvo poreikį tokį bendravimą suderinus su vaikų motina. Dėl atsakovo prašomo bendravimo su vaikais vasaros laikotarpiu atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tačiau siūlytina dėl vasaros atostogų laikotarpio vaikų tėvui raštu pranešti vaikų motinai prieš mėnesį, o pasikeitus aplinkybėms ir tėvui negalint būti su vaikais nurodytu laiku, tėvas galėtų apie tai pranešti vaikų motinai el. laišku ne mažiau kaip prieš dešimt dienų ir suderinti vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Taip pat tikslinga nurodyti papildomą punktą, kad esant bendram tėvų susitarimui, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams. Kitose dalyse atsakovo prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra aiški ir atitinkanti vaikų interesus. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad bendravimas tarp tėvo ir vaikų pirmiausia turi atitikti nepilnamečių geriausius interesus ir būti jiems priimtinas, turi būti atsižvelgiama į vaikų amžių, dienos režimą, užimtumą, poreikius, teisę į poilsį ir kitas tuo metu egzistuojančias aplinkybes, be to, svarbu, jog nustatoma bendravimo tvarka būtų aiškiai įgyvendinama ir realiai vykdoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

37.9. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas atsakovo įsipareigojimas teikti materialinį išlaikymą vaikams, praėjo 30 mėnesių, tačiau atsakovo išlaikymas vaikams liko tik turtu, nes atsakovas atsisakė papildomai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Po Sutarties sudarymo dėl infliacijos vaikų išlaikymui, kai jis teikiamas turtu, indeksavimas netaikomas. Nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus karui Ukrainoje ženkliai padidėjo prekių bei paslaugų kainos, pasikeitė pragyvenimo lygis, taip pat padidėjo ir augančių vaikų poreikiai, išlaidos, susijusios su vaikų ugdymu, gydymu. Todėl visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, „kad teismo sprendimo priėmimo vaikams tenkančio išlaikymo nekilnojamuoju turtu vertė taip pat ženkliai išaugo“. Nekilnojamojo turto vertė visiškai neturi įtakos vaikų išlaikymo pajamoms, kadangi iš šio turto vertės, ar ji būtų didesnė, ar mažesnė, jokių pajamų nėra gaunama.

37.15. Dėl skyriumi gyvenančio atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais apeliantė nurodo, kad

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų

Dėl teismo ne(šališkumo)

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021).

10. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau savo teiginio nemotyvuoja, todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliaciniame skunde nurodyto nepagrįsto teiginio plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pasinaudojo civilinio proceso įstatyme nustatyta teise į apeliacija, kad būtų patikrintas jos ieškinį (ir priešieškinį) išnagrinėjusio teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Marijampolės apylinkės teismas (Vilkaviškio rūmai) 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį dėl išlaikymo formos ir dydžio bei bendravimo tvarkos pakeitimo atmetė, atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas pakeitė Marijampolės apylinkės teismo (Vilkaviškio rūmai) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo 4.2. punkte civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė tokią šalių bendravimo tvarką su jų nepilnamečiais vaikais: 1) „4.2. Tėvas <...> su nepilnamečiais vaikais <...> bendrauja porinėmis savaitės dienomis elektroninių ryšių priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val. Vaikų motina <...> privalo užtikrinti, jog nustatytu bendravimo metu abu vaikai turėtų technines galimybes bendrauti su tėvu savo asmeniniais įrenginiais. Tėvas <...> turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais <...> poriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d.) ir antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 valandos. Apie tai, ar M. G. grįš iš užsienio ir šiomis dienomis bendraus su vaikais pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos M. G. informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos iki pirmos bendravimo su vaikais dienos elektroniniu paštu; 2) Tėvas <...> turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais <...> neporiniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 valandos. Apie tai ar M. G. grįš iš užsienio ir šiomis dienomis bendraus su vaikais pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos M. G. informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos iki pirmos bendravimo su vaikais dienos elektroniniu paštu. Motina K. P. su nepilnamečiais vaikais K. G. ir G. G. kiekvienais metais bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), neporiniais metais su nepilnamečiais vaikais K. G. ir G. G. bendrauja pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25, 26 d.), o poriniais metais su nepilnamečiais vaikais K. G. ir G. G. bendrauja Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.); 3) Tėvas <...> turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais <...> neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus šeštadienį, einantį prieš pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 15-16 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 19-20 val. Apie tai, ar M. G. grįš iš užsienio ir šiomis dienomis bendraus su vaikais pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos M. G. informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos iki pirmos bendravimo su vaikais dienos elektroniniu paštu; 4) Tėvas <...> turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais <...> poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos tarp 9-10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tarp 19-20 val.; 5) Tėvas <...> mokinių žiemos atostogų metu turi teisę su nepilnamečiais vaikais <...> praleisti 3 nepertraukiamas kalendorines dienas, į kurias neįeina valstybinės šventės (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai) ir Naujųjų metų išvakarės (gruodžio 31 d.), apie planuojamas atostogas ir jų pradžią bei trukmę pranešdamas vaikų motinai elektroniniu paštu ne vėliau kaip 7 dienas prieš planuojamų atostogų pradžią; 6) Tėvas <...> mokinių vasaros atostogų metu turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais <...> iki 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai, apie planuojamas atostogas ir jų pradžią bei trukmę pranešdamas vaikų motinai ne vėliau kaip 14 dienų prieš planuojamų atostogų pradžią elektroniniu paštu; 7) K. P. pasikeitus jos elektroniniam pašto adresui informuoja apie pasikeitusį el. paštą atsakovą <...> per 3 dienas nuo tokio pasikeitimo, nurodydama naujo elektroninio pašto adresą. Atsakovas <....> pasikeitus jo elektroniniam pašto adresui informuoja apie pasikeitusį el. paštą ieškovę <....> per 3 dienas nuo tokio pasikeitimo, nurodydamas naujo elektroninio pašto adresą.”

19. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-97-503/2024 ir priimti naują sprendimą: 1) atsakovo priešieškinį atmesti; 2) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o vaikų motiną paskirti išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos ieškovės ir atsakovo 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. punkto papunkčius dėl skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos su vaikais pagal patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus (šios nutarties 48 punktas). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės apeliacinį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą.

20. Apeliacijos objektas – Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu patvirtinto šalių bendru sutikimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir bendravimo tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo priešinį ieškinį pakeitė šalių bendru sutikimu nustatytą bendravimo tvarką su vaikais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo

22. Nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 EUR kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė argumentavo, kad: (i) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, pagal atsakovo teismui pateiktus algalapius ir banko išrašus 2023 metais jo pajamos buvo 5 394,09 EUR, o ne 2 800 EUR – 3 200 EUR per mėnesį, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas; (ii) teismas neįvertino, kad atsakovas 2022 m. gegužės 11 d. lizingu įsigijo 41 895,20 EUR kainuojantį automobilį; (iii) teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą vaikų naudai iš atsakovo, šiam papildomai mokant po 150 EUR kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atitinka geriausius vaikų interesus; (iv) teismas neišsiaiškino, kad atsakovas pateikia melagingus duomenis, jog 2023 m. dar buvo likusi neišmokėta paskolos dalis yra 202 872,45 NOK (17 677,91 EUR), nes 2021 m. lapkričio 20 d. likusi neišmokėta 2018 m. rugpjūčio 17 d. Vartojimo paskolos dalis buvo 144 431,74 Nok (14 372,89 EUR); (v) teismas neatsižvelgė į ieškovės akcentuojamą aplinkybę, kad atsakovas nesumokėjo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.6 bei 4.7 punktuose nurodytų sumų – po 3 750 EUR kiekvienam vaikui vienkartinėmis išmokomis; (vii) teismo argumentas, kad nuo teismo sprendimo priėmimo vaikams tenkančio išlaikymo nekilnojamuoju turtu vertė ženkliai išaugo, nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo pajamų, nes vaikams priteisto materialinio išlaikymo turtu vertė neturi įtakos vaikų išlaikymo pajamoms, iš šio turto vertės jokių pajamų nėra gaunama, tačiau padidėjo augančių vaikų poreikiai, išlaidos, susijusios su vaikų ugdymu, gydymu; (viii) teismas neatsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo (2021-12-13) vaikams atsirado sveikatos problemų, papildomų išlaidų vaikų gydymui (vizitai pas ortodontą, oftolmologą, neurologą), mokymuisi, gebėjimų ugdymui, papildomiems ugdymo užsiėmimams, pomėgiams, laisvalaikiui; (ix) teismo konstatuotos aplinkybės, kad ieškovė dirba savo motinos ir brolio ūkiuose ir už tai gauna papildomas pajamas, nėra pagrįstos įrodymais, nes ieškovė savo motinos ūkyje nedirba, atlygio negauna, ieškovės brolis nuo 2021 metų nėra ieškovei teikęs jokios finansinės pagalbos; (x) teismas netinkamai įvertino ieškovės gaunamas pajamas.

23. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ieškovės apeliaciniame skunde iškeltais aspektais, konstatuoja, kad apeliantės skundo teiginiai pagrįsti ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

24. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Objektyviai tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laiką gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimas įsiteisėjo, neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

25. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė bendru sutikimu ir patvirtino 2021 m. lapkričio 6 d. šalių sudaryta sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kitų nutraukiant santuoką bendru sutikimu privalomai spręstinų klausimų, šalys susitarė, kad atsakovas išlaikymą vaikams teiks mišriu būdu: iki 2023 m. gegužės 1 d. vaikams bus teikiamas išlaikymas vienkartine išmoka (po 3 750 EUR abiem vaikams), ir tai atitiktų po 200 EUR periodinį kas mėnesį teikiamą išlaikymą; nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2028 m. liepos 31 d. išlaikymas bus teikiamas nekilnojamuoju turtu, atsakovui perleidžiant kiekvienam iš vaikų 12 820 EUR vertės nekilnojamąjį turtą (12 820 EUR x 2), ir tai atitiktų po 200 EUR kiekvienam vaikui išlaikymo sumą per mėnesį; nuo 2028 m. liepos 31 d. – atsakovas išlaikymą vaikams teiks po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

27. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

29. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, tačiau priteisiamo išlaikymo didžio nustatymo kriterijai yra aktualūs ieškovės prašomo papildomai priteisti išlaikymo dydžio įvertinimui. Pažymėtina, jo pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (vieną) minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro 924 EUR arba 709 EUR atskaičius mokesčius. Akcentuotina, kad mažesnis nei 1 (vieno) MMA išlaikymas teismo priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

31. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, kad ieškovė teismo posėdyje patikslintą reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais, ieškovės nurodytus ir įrodymais pagrįstus poreikius išvardina sprendime, tačiau išvados, ar ieškovė įrodė, jog į teismą kreipėsi dėl esminių vaikų poreikių padidėjimo, ar ne, taip ir nepadaro, iš esmės akcentuodamas ieškovės valią dėl susidariusios situacijos, nes ieškovė su 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu patvirtintoje Sutartyje <...>„nustatyta išlaikymo forma sutiko, teismo sprendimas įsiteisėjo, savo finansines galimybes išlaikyti abu vaikus įvertino, žinojo ir suprato, jai buvo žinoma ir suprantama, kad papildomą išlaikymą periodinėmis išmokomis ji iš atsakovo gaus tik nuo 2028 m. ir tai ją tenkino, <...> nuo pat pradžių teigė, kad jai reikalingas būstas, o kitais būtinaisiais vaikų poreikiais ji pasirūpins pati, nes susiras darbą, o esant reikalui ją rems jos mama“<...>. Pirmosios instancijos teismo sprendime dėstomų argumentų analizė leidžia teigti, kad nepriklausomai nuo to, yra ar ne nagrinėjamu atveju esminių vaikų poreikių padidėjimas, jeigu ieškovė pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jos pakeitimas vaikų išlaikymo dalyje negalimas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja imperatyvui, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios neįgyja. Be to, teismas klaidingai nurodo faktines aplinkybes, jog būtent dėl to, kad ieškovė pageidavo būsto, atsakovas perleido visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nepilnamečiams vaikams, o pats išvyko gyventi ir dirbti į Norvegijos Karalystę. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Norvegijos Karalystėje gyveno ir dirbo santuokoje su ieškove ir bylos nagrinėjimo procese aiškiai nurodė, kad būstas jam Lietuvoje nereikalingas, nes savo ateities su Lietuva jis nebesieja. Taip pat sutiktina su apeliante, jog teismo argumentas, kad nuo teismo sprendimo priėmimo vaikams tenkančio išlaikymo nekilnojamuoju turtu vertė ženkliai išaugo, nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nes iš vaikams atsakovo teikiamo išlaikymo turtu (pusės namų valdos (duomenys neskelbtini), kur yra vaikų gyvenamoji vieta ir žemės sklypo), jo vertės, pajamų nėra gaunama. Prieštaringas yra ir pirmosios instancijos teismo argumentas dėl atsakovo lūkesčių, kad ieškovė laikysis teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu patvirtinto susitarimo, nes sprendime teismas taip pat nurodė, kad <...> „ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi atsakovui pagal susitarimą nepervedant, neduodant jai pinigų vaikų išlaikymui“. Toks pirmosios instancijos teismo konstatuotas teiginys teismo nėra išsamiau argumentuotas, tačiau leidžia pagrįstai teigti, kad tarp šalių galimai egzistavo ir buvo vykdomas žodinis susitarimas, kad atsakovas vaikų išlaikymui kartu su išlaikymu, teikiamu pagal 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą, skirs tam tikrą išlaikymą pinigais, kurį ilgainiui atsakovas atsisakė teikti, kas ir sąlygojo šalis į teismą atvedusį konfliktą.

32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tai padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas)

34. Pažymėtina, jog reikalaujant padidinti išlaikymo dydį remiantis esminiu turtinės padėties pablogėjimu, kuriuo beje patikslintu ieškiniu ieškovė nesirėmė, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis būtų ieškovės pajamų, gautų teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo metu pokyčiai lyginant su ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo (papildomo išlaikymo priteisimo) gautomis pajamomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime imasi vertinti abiejų šalių tutinę padėtį, nesivadovaudamas CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes pirmiau nurodyto ieškovės (taip pat ir atsakovo) pajamų pokyčio nenustatinėjo: suskaičiavo tik bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktus duomenis apie gautas pajamas ir turimas išlaidas ir priėjo prie įrodymais nepagrįstos išvados, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė.

35. Įvertinęs ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamą darbo užmokestį (350 EUR) ir išlaidų vaikams suvestines (1 867 EUR 2023 m. rugsėjo, 1 724 EUR 2023 lapkričio ir 2 251 EUR 2023 m. gruodžio mėnesiais), teismas, neturėdamas tai patvirtinančių įrodymų, konstatavo, kad ieškovė gauna papildomas pajamas (t. y. lėšas kaip atlygį už darbą, paslaugas ar investicijų grąžą), kurias slepia. Ieškovės paaiškinimai ir liudytojos ieškovės motinos R. P., kuri yra ūkininkė, teismo posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad ji pinigais ir natūra nuolatos remia dukterį ir vaikaičius. Tai, jog ieškovė padeda motinai ar broliui ūkyje nereiškia, kad šitai ji daro už atlygį, tokių įrodymų byloje nėra (CPK 12, 178 straipsnis), juolab kad pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad ieškovė mokosi Marijampolėje ir kiekvieną dieną važiuoja į paskaitas, todėl abejotina, kad ji galėtų dirbti ūkyje kaip darbuotoja. Kita vertus, šalių vaikų išlaikymas, siekiant patenkinti vaikų padidėjusius poreikius, yra tėvų pareiga ir rūpestis, todėl negali būti perkeltas ieškovės motinai, broliui ar ieškovės draugui. Tuo tarpu atsakovo į bylą pateikti algalapiai ir banko sąskaitos išrašai liudija apie ženkliai didesnes (apie 5 000 EUR) negu konstatavo pirmosios instancijos teismas (teismo nustatytas neto 2 800 – 3 200 EUR atlyginimas į rankas per mėnesį) gaunamas pajamas, o atsakovo turimi skoliniai įsipareigojimai (41 895,20 EUR kainuojančio automobilio kreditas ir papildomai paimta 13 071,90 EUR paskola) nėra reikšmingi vertinant atsakovo galimybes teikti vaikams būtiną, 1 MMA neviršijantį (nuo 2023-05-01 iki 2023-12-31 1 MMA viena vaikui 67 EUR viršijantį), išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį (-ius) vaiką (-us), elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Įvertinus tai, kad šalys vaikams teikia tik minimalų išlaikymą, valstybės šalių vaikams mokamos išmokos skirtinos ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

36. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas prie atsakovo pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos ieškovės ir atsakovo 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal 4.6.2., 4.6.3., 4.7.2, 4.7.3., 4.8. punktus mokamo išlaikymo papildomai nuo 2023 m. gegužės 1 d. iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti kiekvienam po 150 EUR kas mėnesį iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir vaikų motiną (ieškovę) paskirti išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo

37. Reikalavimus dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo byloje pareiškė abi šalys, prašydamos iš dalies pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 4.2. punkte patvirtintą skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais dėl atsakovo bendravimo nuotoliniu būdu su vaikais formato ir laiko bei informavimo apie planuojamų vasaros atostogų laiką ir trukmę.

41. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgdami į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu. Tai ypač reikšminga vaikų emocinei sveikatai.

42. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys nesugebėjo vaikų apsaugoti nuo konfliktų, įsiplieskusių tarp jų sprendžiant ginčus, susijusius su vaikų išlaikymu, dėl to bendru sutarimu nustatyta ir 2021 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendravo su vaikais, tapo realiai nevykdoma. Situaciją sunkina ir tai, kad vaikų tėvas (atsakovas) gyvena Norvegijos Karalystėje, dirba kalnuose, todėl turi ribotas galimybes susisiekti su vaikais, su jais nuolatos tiesiogiai („gyvai“) bendrauti. Tokioje situacijoje itin svarbus tėvo bendravimas su vaikais nuotoliniais vaizdo įrenginiais (pvz., išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir pan.). Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, vengti situacijų, kad vaikai matytų (girdėtų) tėvų konfliktus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką realiai turės vykdyti ne tik vienas iš tėvų, gyvenantis atskirai, tačiau ir tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, t. y. priimamas sprendimas neišvengiamai paveiks tiek vaikų, tiek ir tėvo ar motinos gyvenimo ypatumus, ritmą, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

43. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl bendravimo tvarkos vaikų interesų požiūriu, mato pagrindą patikslinti pirmosios instancijos teismo atliktus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos šalių 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimus.

44. Šalys dėl atsakovo bendravimo su vaikais telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis nesutaria dėl savaitės dienų ir konkretaus laiko: ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja trečiadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bei kiekvieną sekmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val., tačiau nenurodo, kodėl būtent trečiadienis ir sekmadienis yra tinkamiausios vaikams bendrauti su tėvu; atsakovas prašė nustatyti, kad su vaikais jis bendrauja porinėmis savaitės dienomis, t. y. antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį elektroninių ryšių priemonėmis nuo 20.00 val. iki 21.00 val., nes dėl darbo grafiko, darbo pobūdžio (dirba kalnuose) ir prasto ryšio jis neturės galimybės skambinti vaikams kiekvienos savaitės trečiadienį ir sekmadienį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir atsižvelgusi į vaikų amžių, nustato, kad atsakovas su vaikais bendrauja porinėmis savaitės dienomis (antradienį ir/ar ketvirtadienį) nuo 19.00 val. iki 20.30 val. ir sekmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neatima galimybės dėl bendravimo tartis geranoriškai, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus.

45. Ieškovė sutinka, jog atsakovas su vaikais vasaros atostogų metu bendrautų iki 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai, tačiau nurodo, kad informuoti apie planuojamas vasaros atostogas ir jų pradžią ir trukmę 14 d. terminas yra per trumpas laikas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, todėl nustato, kad tėvas su vaikais vasaros atostogų metu galėtų bendrauti iki 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai apie planuojamas atostogas ir jų pradžią bei trukmę pranešdamas vaikų motinai ne vėliau kaip 30 (trisdešimt) dienų prieš planuojamų atostogų pradžią elektroniniu paštu, o pasikeitus aplinkybėms ir tėvui negalint būti su vaikais nurodytu laiku, tėvas apie tai turi pranešti vaikų motinai el. laišku ne mažiau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų ir suderinti vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Be to, tikslinga nurodyti papildomą punktą, kad esant bendram tėvų susitarimui, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks nepilnamečių vaikų interesams. Kitose dalyse pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra aiški ir atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, todėl gali būti realiai vykdoma ir įgyvendinta.

46. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkai, kuri atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrina vaikų teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, tačiau įvertinusi bylos medžiagos duomenis, šalių argumentus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę, mato pagrindą ją patikslinti (koreguoti) atsižvelgus į ieškovės argumentus ir geriausius šalių vaikų interesus.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą, tinkamai neįvertino visas aplinkybes ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymą, ir dėl to priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tai sudaro pagrindą iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir Marijampolės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti: nuo 2023 m. gegužės 1 d. iš atsakovo nepilnamečiams vaikams prie Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos ieškovės ir atsakovo 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal 4.6.2., 4.6.3., 4.7.2, 4.7.3., 4.8. punktus mokamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisti kiekvienam po 150 EUR kas mėnesį iki jų pilnametystės, ir pakeisti bei papildyti skundžiamu sprendimu pakeistą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos ieškovės ir atsakovo 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių šios sutarties 4.2 punktą ( jo dalį) dėl atsakovo bendravimo nuotoliniu būdu tvarkos ir informavimo apie planuojamų vasaros atostogų pradžią ir trukmę, kitoje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui pakeistus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies patenkinus ieškinį (patenkinti 65 proc. reikalavimų) ir iš dalies atmetus priešieškinį (atmesti 15 proc. reikalavimų) keistinas pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

50. Ieškovė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 94,50 EUR dydžio žyminį mokestį, todėl įvertinus tai, kad yra patenkinti 65 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesti 15 proc. priešieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo ieškovei priteistini 37,80 EUR (94,50 EUR * 65 proc./ *15 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

51. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl šioje dalyje visiškai patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 108 EUR ((150 EUR x 12) x 2) * 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

52. Ieškovei Valstybės garantuojamos 2023 m. kovo 3 d. teisinės pagalbos sprendimu Nr. ATS-2023 buvo suteikta 15 proc. teisinės pagalbos paslaugų. Į bylą pateiktą 2024 m. balandžio 8 d. antrinės teisinės pagalbos pažyma patvirtina, kad iš viso suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų 985,91 EUR sumai, todėl įvertinus tai, kad ieškovei kompensuojamas valstybinės teisinės pagalbos paslaugų dydis sudaro 15 proc., patenkinta ieškinio dalis – 65 proc., atmesta priešieškinio dalis – 15 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisina 394,36 EUR (985,91 EUR * 65 proc./*15 proc.) teisinės pagalbos išlaidų, iš ieškovės – 293,25 EUR (985,91 EUR * 35 proc./15 proc.), likusi dalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų (298,30 EUR) lieka valstybei.

53. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

54. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

55. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) teisinių paslaugų kompleksiškumą; 4) specialių žinių reikalingumą; 5) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-790/2019; kt.).

56. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog yra sumokėjęs 109 EUR dydžio žyminį mokestį, kurio patvirtinantis mokėjimo nurodymas pateiktas kartu su priešieškiniu, 4 174,50 EUR už advokatės teisinę pagalbą atstovaujant atsakovo interesus teisme ir ruošiant procesinius dokumentus bei 846,50 EUR už dokumentų šioje byloje vertimo į lietuvių kalbą paslaugas. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovas iš viso yra patyręs 5 130 EUR bylinėjimosi išlaidų. Byla, nors ir teisine problematika nebuvo sudėtinga, šioje byloje nebuvo reikalinga specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, tačiau įvertinus tai, kad byla yra didelės apimties, atstovavimą posėdžiuose, atliktų procesinių veiksmų kiekį, tai, kad buvo tikslintas ieškinys ir dėl to reikėjo rengti papildomus procesinius dokumentus, atsakovo prašomos priteisti 4 174,50 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose nurodytus kriterijus ir neviršija nustatytų dydžių, taip pat pagrįstos 846,50 EUR išlaidos už dokumentų vertimo į lietuvių kalbą ir kartu su 109 EUR žyminiu mokesčiu, iš viso sudaro 5 130 EUR, kurios atsakovui priteistinos iš ieškovės proporcingai ieškinių atmestai (35 proc.) ir priešieškiniu patenkinai (85 proc.) reikalavimų daliai – 3 078 EUR (5130 EUR * 35 proc./ *85 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistini 3 040,20 EUR (3 078EUR – 37, 80 EUR) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys, 88 straipsnio 1 d. 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

57. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 65 proc., bei atsakovui iš ieškovės priteisina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 35 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 110 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų bei 500 EUR teisinės pagalbos apeliaciniame procese išlaidų, iš viso 610 EUR išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 847 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, dokumentas, už kurio vertimą atsakovas sumokėjo 49 EUR, nepriimtas. Šalių patirtos išlaidos neviršija rekomenduotinos priteisti sumos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintų Rekomendacijų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo už apeliacinio skundo rengimą priteistini 396,50 EUR (610 EUR * 65 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 296,45 EUR (847 EUR * 35 proc.) už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Atlikus šalių mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 100 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-97-503/2024.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo 4.2. punkte civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, ir nustatyti tokią atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusiu (duomenys neskelbtini):

„Tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų interesus, bendrauja porinėmis savaitės dienomis (antradienį ir/ar ketvirtadienį) nuo 19.00 val. iki 20.30 val. ir sekmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. kiekvieną savaitę. Vaikų motina K. P. privalo užtikrinti, jog nustatytu bendravimo metu abu vaikai turėtų technines galimybes bendrauti su tėvu savo asmeniniais įrenginiais.

Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais lyginiais metais per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 valandos, o nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 valandos; apie planuojama bendravimą su vaikais ir jų pradžią bei trukmę atsakovas praneša vaikų motinai elektroniniu paštu ne vėliau kaip 7 dienas prieš planuojamą bendravimo pradžią.

Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos su savimi, vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos 1 d. 10 valandos iki liepos 15 d. 18.00 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10.00 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18.00 valandos; neporiniais metais nuo liepos 16 d. 10 valandos iki liepos 31d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 30 d. 18 valandos; apie planuojamas atostogas ir jų pradžią bei trukmę pranešdamas vaikų motinai elektroniniu paštu ne vėliau kaip 30 dienų prieš planuojamų atostogų pradžią.

Tuo atveju, kai tėvas vaikų atostogų metu planuoja su vaikais išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki išvykimo, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis, vaikai už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu

Apie tai, ar tėvas grįš iš užsienio ir šiomis dienomis bendraus su vaikais pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos M. G. informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos iki pirmos bendravimo su vaikais dienos elektroniniu paštu.

Tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu grafiku dėl nepilnamečio (-ių) vaiko (-ų) ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas, tėvų bendru susitarimu, perkeliamas į kitą tinkamą dieną.

Motina K. P., pasikeitus jos elektroniniam pašto adresui, informuoja apie pasikeitusį el. paštą tėvą M. G. per 3 dienas nuo tokio pasikeitimo, nurodydama naujo elektroninio pašto adresą. Tėvas M. G., pasikeitus jo elektroniniam pašto adresui, informuoja apie pasikeitusį el. paštą motiną K. P. per 3 dienas nuo tokio pasikeitimo, nurodydamas naujo elektroninio pašto adresą.

Esant bendram tėvų susitarimui, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks nepilnamečių vaikų interesams.“

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokamus kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės kartu su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7280-633/2021 patvirtintos ieškovės ir atsakovo 2021 m. lapkričio 6 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.6.2, 4.6.3, 4.7.2, 4.7.3, 4.8 punktuose patvirtintu išlaikymu, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikų motiną K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 108 EUR (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Informuoti, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodą 5660).

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 394,36 EUR (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 36 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Informuoti atsakovą, jog antrinės teisės pagalbos išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodą 5630).

Priteisti iš ieškovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 293,25 EUR (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Informuoti ieškovę, jog antrinės teisės pagalbos išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodą 5630).

Priteisti iš ieškovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 040,20 EUR (tris tūkstančius keturiasdešimt eurų 20 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100 EUR (vieną šimtą eurų ) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.