Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. B. ir jos atstovui advokato padėjėjui A. P. bei

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „SB lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės „IPF Digital Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Credit Service“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

II. Atsakovo argumentai.

III. Trečiųjų asmenų argumentai.

IV. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį sūnų K. B., gimusį (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Šalys nuo 2019 m. gruodžio mėnesio kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio.

V. Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnis nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas.

CK 3.26 – 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-191-378/2020), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-500/2010 ir kitos).

Ieškovė V. B. pagrindinį santuokos iširimo motyvą nurodė, kad atsakovas R. B. nesaikingai vartojo alkoholį, taip pat negrįždavo į namus kelias dienas ir nekeitė tokio savo elgesio, nors buvo prašomas. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir savo nuomonės neišsakė – neprieštaravo dėl ieškovės nurodytų santuokos iširimo priežasčių.

VI. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę. Ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškinio reikalavimas dėl pavardžių tenkinamas, po santuokos nutraukimo ieškovei V. B. paliktina iki santuokos turėta pavardė – T..

VII. Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas(CPK 385 straipsnis). Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu Lietuvos Respublikoje nėra bendrai įgijusios nekilnojamojo turto. Ieškovė V. B. Lietuvos Respublikoje savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir ieškovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalys jokio dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

VIII. Dėl įsipareigojimų kreditoriams.

Atsakovas R. B. neteikė jokių įrodymų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas ir „IPF Digital Lietuva“, UAB 2018 m. balandžio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 1 100,00 Eur kreditas, kuris turi būti grąžintas iki 2021 m. gegužės 17 d. Taip pat atsakovas ir UAB „Credit Service“ 2019 m. kovo 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 1 200,00 Eur kreditas 48 mėnesių terminui. Be to, atsakovas ir UAB „SB Lizingas“ 2019 m. vasario 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 8 500,00 Eur kreditas. Iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš atsakovo R. B. nėra pradėta, išskyrus vykdomąją bylą pagal šioje byloje 2020 m. lapkričio 27 d. teismo priimtą nutartį (buvęs bylos Nr. e2-28780-840/2020) dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Asmuo, reikalaujantis pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole, privalo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Neįrodžius šių esminių aplinkybių, nėra pagrindo sandorius ir iš jų kylančias prievoles pripažinti bendromis prievolėmis.

Nustatyta, kad ieškovės V. B. ir atsakovo R. B. sudarytos vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos santuokos metu, tačiau ieškovė teigia, kad vartojimo kreditai buvo imti asmeninių poreikių tenkinimui, o ne šeimos, bei nurodė, kad atsakovo imtais vartojimo kreditais nesinaudojo, o atsakovas nesinaudojo jos paimtais vartojimo kreditais. Tretieji asmenys – šalių kreditoriai UAB „SB lizingas“, „IPF Digital Lietuva“, UAB, „BnP Finance“, UAB ir UAB „Credit Service“ atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė, neprieštaravo dėl ieškinyje nurodomų prievolių pasidalijimo būdo ir neįrodinėjo, kad kuri nors prievolė pagal šalių sudarytas sutartis buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar atsakovas vartojimo kreditus buvo paėmę šeimos poreikių tenkinimui, todėl pripažintina, kad prievolės minėtiems kreditoriams yra asmeninės, t. y. tos šalies asmeninė prievolė, kurios vardu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis.

IX. Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką.

Ieškovė V. B. prašo teismo nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 1 d.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį Nr. 3K-3-398/2013).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje pakanka duomenų daryti išvadai, kad nuo 2019 m. gruodžio 1 d. sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu (CPK 185 straipsnis). Dėl to teismas tenkina ieškovės V. B. reikalavimą, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2019 m. gruodžio 1 d. (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

X. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove V. B.. Iš išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 8 d. išvados matyti, kad vaikas ir motina, bei jos sugyventinis gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė tinkamai rūpinasi mažamečiu sūnumi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas jam. Atsakovas prieštaravimų dėl mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Iš išvadą teikiančios institucijos išvados taip pat matyti, kad specialistai buvo nuvykę pas atsakovą R. B., kuris nurodė jiems, kad neprieštarauja, jog mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnumi, nepilnamečio K. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove V. B..

Ieškovė V. B. prašo nustatyti atsakovo R. B. ir sūnaus K. B. bendravimo tvarką: tėvas susitikinėja ir bendrauja su sūnumi be apribojimų, susitikimo pradžios laiką ir vietą suderinus ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasimatymo pradžios. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo su atsakovu dėl bendravimo su vaiku nėra, taip pat iš išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 8 d. išvados matyti, kad atsakovas specialistams taip pat nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su sūnumi nėra. Darytina išvada, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka atitinka tiek skyrium gyvenančio tėvo, tiek mažamečio sūnaus interesus. Atsakovas pagal šią tvarką turės maksimalias galimybes bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytina ieškovės V. B. siūloma atsakovo R. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka: tėvas susitikinėja ir bendrauja su sūnumi be apribojimų, susitikimo pradžios laiką ir vietą suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasimatymo pradžios (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis).

XI. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, šiuo metu yra 468,61 Eur (neatskaičius mokesčių 642,00 Eur).

Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Ieškovė V. B. prašo priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiui jų sūnui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas nuomonės dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepateikė.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per mėnesį sūnui išlaikyti reikia maždaug 418,33 Eur: maistui (120,00 Eur); aprangai ir avalinei (53,33 Eur); lavinimo priemonėms (31,67 Eur); sveikatos priežiūrai (25,00 Eur); būstui (44,17 Eur); higienos priemonėms (30,00 Eur); laisvalaikiui ir poilsiui (34,17), darželiui (80,00 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė iš esmės tokius pačius sūnaus poreikius, bei nurodė, kad šiuo metu už darželį mokama 90,00 Eur, kad maistui išleidžia 150,00 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, augina mažametį šalių sūnų, jos mėnesinės pajamos 470,00 Eur, kurią sudaro socialinė išmoka, kurią ji gaus tik iki balandžio mėnesio, ir išmoka vaikui, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Gyvena su kitu asmeniu, kuris padeda finansiškai, taip pat nurodė, kad padeda tėvai. Ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Kaip aukščiau nustatyta, ieškovė turi įsiskolinimų kreditoriams BnP Finance, UAB ir „IPF Digital Lietuva“, UAB, kurių bendra įsipareigojimų suma – 10 526,16 Eur (ieškinio parengimo dienai).

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas R. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad R. B. už 2021 m. sausio mėn. gavo 1 716,10 Eur (neatskaičius mokesčių), už 2020 m. gruodžio mėn. – 1 404,41 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas iki teismui 2020 m. lapkričio 27 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (priteisus laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui), teikdavo išlaikymą sūnui po 50,00–100,00 Eur per mėnesį, šiuo metu antstolis išskaito iš atsakovo darbo užmokesčio teismo nustatytą laikiną išlaikymą, t. y. 180,00 Eur. Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Patikrinus Antstolių informacinę sistemą nustatyta, kad pradėta viena vykdomoji byla, kurioje jis yra skolininkas, t. y. pagal šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kitų vykdomųjų bylų pradėta nėra. Atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriams UAB „Credit Service“, „IPF Digital Lietuva“, UAB ir UAB „SB lizingas“. Atsakovas neteikė įrodymų, koks tikslus jo skolų dydis kreditoriams.

Nustatyta, kad šalių sūnus K. B. yra trejų metų amžiaus, neturi specialių poreikių. Akivaizdu, kad jam reikia maisto, rūbų, avalinės, komunalinių paslaugų. Be to, būtina piniginių lėšų skirti vaiko sveikatai, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad augant vaikui, jo poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Įvertinus šalių sūnaus poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovė nurodė ieškinyje, t. y. 418,33 Eur, bei teismo posėdžio metu, išlaidas, kurios yra padidėjusios nuo kreipimosi į teismą dienos (maistui, darželiui), orientacinį kriterijų nustatant išlaikymo didį, t. y. kad šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 468,61 Eur, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus K. B. poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį teiktinas 450,00 Eur dydžio išlaikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad 418,33 Eur suma per mėnesį nėra nepakankama patenkinti sūnaus saviraiškos poreikio, jo pomėgiams ir gabumams, tačiau nenurodė, kokius konkrečiais pomėgius ar gabumus vaikas turi, kuriuos ugdant reikia papildomai išleisti pinigų, todėl šios aplinkybės laikomos neįrodytomis.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo R. B. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės V. B., kadangi atsakovas dirba ir gauna nemažą darbo užmokestį, o ieškovė šiuo metu nedirba, augina šalių mažametį sūnų, registruota Užimtumo tarnyboje. Tačiau įvertintina ir tai, kad ieškovė yra darbinga, sveikatos problemų neturi, todėl taip pat turi stengtis prisidėti prie sūnaus išlaikymo tiek, kad patenkintų jo poreikius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės tenkintinas iš dalies. Ieškovė neįrodė, kad sūnaus poreikiai yra didesni nei minimalus mėnesinis atlyginimas, t. y. 468,61 Eur (CPK 178 straipsnis), o priešingai, pati nurodė, kad vaiko poreikiai yra mažesni nei orientacinis dydžio kriterijus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuolatinis rūpinimasis šalių vaiku tenka ieškovei, bei į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo R. B. nepilnamečiui sūnui K. B. priteistinas išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė V. B. (CK 3.203 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas, vadovaujamasis kasacinio teismo praktika, nemažino valstybės mokama vaikui išmokos suma teikiamo išlaikymo, kadangi, tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju valstybės mokamos išmoka yra papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Į priteistą išlaikymą įskaitytinas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį teiktas/ išieškotas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

XII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo R. B..

Ieškovė V. B. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-930-3565 ir 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-930-12525 yra atleista 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą pateiktą elektrinėmis ryšio priemonėmis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ji turėjo mokėti 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o dėl išlaikymo priteisimo ji turėjo mokėti 81,00 Eur ((300,00 Eur x 12 mėn. x 3,00 proc. x 75,00 proc.) dydžio žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. 90,00 procentais, iš atsakovo R. B. priteistina 140,04 Eur ((75,00 Eur + 81,00 Eur) x 90,00 proc.) žyminio mokesčio valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad tarnyba už ieškovei V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 229,88 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo už ieškovei valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 206,89 Eur (229,88 Eur x 90,00 proc.).

Be to, iš atsakovo R. B. valstybei priteistina 3,29 Eur (3,65Eur x 90,00 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo R. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. B. palikti iki santuokos turėtą pavardę – T..

Nustatyti, kad V. B. ir R. B. santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. gruodžio 1 d.

Nustatyti nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina – V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tėvo R. B. ir sūnaus K. B. bendravimo tvarką: tėvas susitikinėja ir bendrauja su sūnumi be apribojimų, susitikimo pradžios laiką ir vietą suderinęs su vaiko motina V. B. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasimatymo pradžios.

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą išlaikymą įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį teiktą/ išieškotą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Nepilnamečiui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną – V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad atsakovas R. B. turi asmeninę turtinę teisę – valdymo teisę – į valdomas transporto priemones: VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti R. B. kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams „IPF Digital Lietuva“, UAB pagal 2018 m. balandžio 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Credit Service“ pagal 2019 m. kovo 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „SB Lizingas“ pagal 2019 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniniais R. B. įsipareigojimais.

Pripažinti V. B. kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams BnP Finance, UAB pagal 2018 m. balandžio 27 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir „IPF Digital Lietuva“, UAB pagal vartojimo kredito – atsinaujinančio kredito linijos sutartį (suteiktas 1 800,00 Eur kredito limitas) asmeniniais V. B. įsipareigojimais.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 140,04 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 04 ct) žyminio mokesčio, 3,29 Eur (tris eurus 29 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 206,89 Eur (du šimtus šešis eurus 89 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.