Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4

2024 m. rugsėjo 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

M. B. ir M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo Ž. M. civilinis ieškinys ir iš M. B. bei M. K. solidariai nukentėjusiajam Ž. M. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos ir 1300 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš M. B. bei M. K. solidariai Privalomojo Sveikatos draudimo fondui priteista 117,65 Eur už nukentėjusiojo gydymą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, nuspręsta panaikinti atlyginus priteistus civilinius ieškinius.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – fotelio porankį, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti nukentėjusiajam Ž. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. ir M. K. pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. gegužės 28 d. apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), būdami Ž. M. namuose, kambaryje, tyčia, iš asmeninių paskatų, M. K. sudavus sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam Ž. M. vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, ir gulinčiam ant lovos nukentėjusiajam Ž. M. kartu nusikalstamos veikos bendrininkams M. B. bei M. K. sudavus fotelio porankiu bei kumščiais ir kojomis ne mažiau 50 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam Ž. M. sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus: kairės pusės VI, VII, VIII ir IX šonkaulių lūžimus, muštinę žaizdą kairiame antakyje bei danties išmušimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Skunde nurodo, kad visiškai pripažįsta kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Supranta pasielgęs neteisėtai, priėjo išvadas dėl savo elgesio, pažada nebenusikalsti. Augina 9 mėn. dukrą, kuria jam reikia rūpintis.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir sumažinti nukentėjusiajam Ž. M. priteistą civilinio ieškinio dydį.

4. Atsiliepimų į nuteistųjų M. B. ir M. K. apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Laimonas Ramanauskas ir nukentėjusysis Ž. M. prašė nuteistųjų M. B. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta galutine laisvės atėmimo bausmė ir prašo skirti švelnesnę bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis M. K. prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį. Šiais klausimai apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl nuteistajam M. B. paskirtos bausmės

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam M. B. galutinę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

11. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 3 kartus (dar 3 teistumai yra išnykę), įskaitant ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, praėjus tik 3 mėnesiams po paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo (2023 m. vasario 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumui neišnykus (2 t., b. l. 84-92). Šie duomenys patvirtina, kad M. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. M. B. taip pat sistemingai daro administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 131-136). Nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos nuteistasis buvo nedirbantis (oficialus darbo stažas iki 2020 m.), tačiau nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 142, 144), gyvenamosios vietos seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl jo elgesio (2 t., b. l. 140). Kadangi M. B. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

13. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. akcentuoja, kad jis gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytą aplinkybę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti M. B. paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Be to, jo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi nuteistasis 2013-2023 m. laikotarpiu sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis augina mažametį vaiką, išskirtinai jo atsakomybės nešvelnina – nuteistasis M. B. nebe pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, ir tai yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais apeliantui buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto, baudos bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtines. Be to, kaip minėta, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 3 mėnesiams po ankstesnės paskirtos bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus M. B. švelnesnę nei terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

14. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo M. B. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

15. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. B. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jos dydį pagrįstai nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metus 3 mėnesius (BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Taip pat pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, šią bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, M. B. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

16. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

17. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

19. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (10 mėnesių). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad M. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad apeliantui jau buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto, baudos bausmės, o naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus tik trims mėnesiams po laisvės apribojimo bausmės metu taikytos probacijos vykdymo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. B. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

20. Nuteistasis M. K. prašo sumažinti nukentėjusiajam Ž. M. priteistą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, dėl kurių, nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista turtinė ir neturtinė žala yra per didelė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo Ž. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. B. bei M. K. solidariai nukentėjusiajam Ž. M. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos ir 1 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nors nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu neginčijo nukentėjusiajam Ž. M. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, tačiau žala priteista solidariai iš abiejų nuteistųjų, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako abiejų nuteistųjų atžvilgiu.

21. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-175-489/2023 ir kt.). Pažymima ir tai, kad padarytos žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

22. Nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1 300 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog turtinę žalą sudaro išmušto danties implantavimas (1 000 Eur), drabužių, čiužinio ir patalynės sugadinimas (250 Eur), vaistai nuo skausmo (50 Eur). Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis akcentavo, kad dėl nuteistųjų M. B. ir M. K. tyčinių veiksmų patyrė kūno sužalojimus, tokius kaip išmuštas dantis ir šonkaulių lūžiai, kurie ilgai gijo, todėl patyrė nepatogumų, kadangi kiekvienas judesys buvo skausmingas. Tokia būsena ilgainiui jam sukėlė ne tik nepatogumus, bet ir neigiamas emocines bei dvasines kančias, nuolat jaučiasi įsitempęs, nerimastingas ir nesaugus, bijo pakartotinio sumušimo (1 t., b. l. 185).

23. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sumažinti nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžio. Kaip matyti, nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti sužalojimai: kairės pusės VI, VII, VIII ir IX šonkaulių lūžimai, muštinė žaizda kairiame antakyje bei danties išmušimas, tai yra, nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų nuteistajam buvo taikytas medikamentinis gydymas, susiūtos žaizdos (4 t., b. l. 2-7), po danties (12 dantis) lūžio pašalinta jo šaknis, iš medikų gauta informacija, kad danties implantavimo kaina – 1 000 Eur (4 t., b. l. 25). Iš nusikalstamos veikos aplinkybių taip pat matyti, kad nukentėjusysis Ž. M. buvo sumuštas jo paties lovoje, smūgiai buvo suduodami kumščiais, kojomis, fotelio porankiu, suduota ne mažiau 50 smūgių. Nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog įvykio metu buvo apgadinti jo rūbai (4 t., b. l. 8-11). o įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina ir apie nukentėjusiojo daiktų – čiužinio ir patalynės – apgadinimus (1 t., b. l. 39-52). Atsižvelgdama į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas ir priteistas turtinės žalos dydis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Todėl nukentėjusiajam atlygintina, pirmosios instancijos teismo priteista turtinė žala yra teisinga ir adekvati, ją mažinti ar jos nepriteisti solidariai iš abiejų nuteistųjų nėra jokio teisinio pagrindo.

24. Tuo tarpu sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

25. Taip pat pažymima, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

26. Pažymima ir tai, kad nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbus elementas yra analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-85-594/2024).

27. Šioje byloje nustatyta, kad M. B. ir M. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo Ž. M. sveikata. Todėl, kolegijos vertinimu, ginčo dėl nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

28. Kaip minėta, nukentėjusysis Ž. M., byloje pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų jis patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą. Skundžiame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė įvertinęs padaryto kūno sužalojimo mastą, sukeltus nepatogumus, ją padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam Ž. M. iš nuteistųjų M. B. ir M. K. priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau siekiant teisingai įvertinti ir atlyginti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nukentėjusiojo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o nuteistųjų padėtis nepagrįstai pabloginta. Kaip matyti, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog nuteistieji M. B. ir M. K. tyčia bendrai fotelio porankiu, kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 50 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam Ž. M. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdytą, nes dėl šonkaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis kreipėsi į medikus, jam buvo suteikta pirminė medicininė pagalba bei taikytas trumpalaikis stacionarus gydymas (nukentėjusysis iš ligoninės pasišalino). Sutiktina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmus, išgyvenimus, o dėl patirtų keturių šonkaulių bei danties lūžių turėjo sunkumų valgydamas, vaikščiodamas ir pan. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių ir dėl to, jog dėl nuteistųjų M. B. ir M. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis Ž. M. patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kadangi nukentėjusiojo patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai. Tačiau, kolegijos nuomone, bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad dėl patirtų sužalojimų kurį laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo gyvenimui, jog dėl sveikatos sutrikdymo įvairiose gyvenimo srityse nukentėjusiam asmeniui atsirado kokių nors ilgalaikių negatyvių pasikeitimų, iš esmės apribojančių jo bendravimo galimybes, įtakojančių jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis ir pan.

30. Todėl, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam Ž. M. priteisimo, sprendžia, kad atsižvelgus į aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y nukentėjusiajam Ž. M. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: kairės pusės VI, VII, VIII ir IX šonkaulių lūžimai, muštinė žaizda kairiame antakyje bei danties išmušimas), patirtus nepatogumus (dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, įtampą), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (rankomis, kojomis ir fotelio porankiu bendrai buvo suduota ne mažiau 50 smūgių į įvairias kūno vietas), žalą padariusių asmenų kaltę (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam atsirado dėl tiesiogine tyčia atliktų nuteistųjų veiksmų), jų turtinę padėtį (abu darbingo amžiaus), į tai, kad byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, sprendžia, kad priteistos neturtinės žalos 5 000 Eur dydis šiuo atveju pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, todėl nelaikytinas proporcingu ir teisingu, bei atitinkamai šis dydis mažintinas iki 3 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma labiau atitiks teismų praktiką panašiose bylose bei bus teisinga ir proporcinga.

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

31. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, priteisdamas Privalomojo Sveikatos draudimo fondo naudai už nukentėjusiajam Ž. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos. Byloje nustatyta, kad nuteistieji savo smurtiniais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiajam Ž. M., o Privalomojo Sveikatos draudimo fondas apmokėjo nukentėjusiojo gydymosi išlaidas, t. y. nuteistieji Privalomojo Sveikatos draudimo fondui tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė. Dėl to nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės nuostatų, ir Privalomojo Sveikatos draudimo fondo turėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų M. B. ir M. K. taikant dalinę atsakomybę, jas padalinant lygiomis dalimis, t. y. po 58,83 Eur.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. APD-2024-08465, kurioje prašoma priteisti valstybei 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 68). Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. APD-2024-08446, kurioje prašoma priteisti valstybei 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Sauliaus Staškaus nuteistajam M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 66).

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

35. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

36. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį apskundė abu nuteistieji M. B. ir M. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi (4 t., b. l. 63) nuteistajam M. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus, o nuteistajam M. K. – gynėjas advokatas Saulius Staškus. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmeta, o nuteistojo M. K. – tenkina iš dalies. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistieji šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, jie nedirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu (M. B. oficialaus darbo stažo turi už 2008-2020 m., M. K. – tik už 2006-2008 m. (2 t., b. l. 142; 3 t., b. l. 144), be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems yra paskirtos realaus laisvės atėmimo bausmės, todėl jų įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Taip pat baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji M. B. ir M. K. kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 145; 3 t., b. l. 146), iš jų priteisti civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistiesiems buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų M. B. ir M. K. neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistųjų M. K. ir M. B. solidariai nukentėjusiajam Ž. M. priteistą 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinę žalą sumažinti iki 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš nuteistųjų M. B. ir M. K. Privalomojo Sveikatos draudimo fondo naudai priteista 117,65 Eur nukentėjusiojo Ž. M. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš M. B. ir M. K. Privalomojo Sveikatos draudimo fondo naudai po 58,83 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus, 83 ct) nukentėjusiojo Ž. M. gydymo išlaidoms atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš nuteistųjų M. B. ir M. K..