- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- 1-167-767/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19379-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Kaltinamasis
- M. B., M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-01-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2013-01-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;
3) 2014-01-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme;
4) 2020-11-25 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams; 2021-03-05 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir M. B. pasiųstas atlikti 40 parų arešto bausmę, 2021-06-17 atliko arešto bausmę.
5) 2021-05-18 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 242 str. bauda (54 MGL) 2700 Eur. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė (36 MGL) 1800 Eur, sumokėti iki 2022-06-18, bauda nesumokėta.
6) 2022-02-15 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 - str. 1 d. - 50 parų arešto bausme, bauda (36 MGL) 1800 eurų, baudžiamojo poveikio priemonė - 3 m. uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuoti kelių transporto priemonės - automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 8890 eurų. 2023-01-06 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-02-15 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 36 MGL (1800 eurų) baudą pakeisti 36 dienų laisvės apribojimo bausme. Bausmę atlikęs. Teistumas neišnykęs.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
M. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2004-02-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėsiams, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą;
2) 2005-04-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, subendrinus, galutinė bausmė paskirta 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;
3) 2006-03-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-04-13 nuosprendžio – galutinė bausmė 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo;
4) 2008-09-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, bausmė - 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) 2009-04-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 3 metams, pridėjus 2008-09-08 paskirtos bausmės dalį – galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai, 2009-09-10 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta, bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
6) 2011-09-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, subendrinta bausmė - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
7) 2011-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmė - 2 metai, subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose,
8) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 63 straipsnį, laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011-10-14 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamieji M. B. ir M. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui 2023 m. gegužės mėn. 28 d., apie 22 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), būdami Ž. M. namuose, kambaryje, tyčia, iš asmeninių paskatų, kaltinamajam M. K. sudavus sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam Ž. M. vieną smūgį kumščiu į galvos sritį ir gulinčiam ant lovos nukentėjusiajam Ž. M. kartu nusikalstamos veikos bendrininkams M. B. ir M. K. sudavus fotelio porankiu bei kumščiais ir kojomis ne mažiau 50 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam Ž. M. sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus: kairės pusės VI, VII, VIII ir IX šonkaulių lūžimus, muštinę žaizdą kairiame antakyje bei danties išmušimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. gegužės 28 d. užėjo su M. K. pas Ž. M. (duomenys neskelbtini) kaime, į jo namus. Visi vartojo alkoholį. Kilus konfliktui su nukentėjusiuoju sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, smūgius į galvos sritį sudavė ir M. K.. Tvirtina ikiteisminio tyrimo duotus pagarsintus parodymus. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo.
3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad galėjo būti 2023 m. gegužės 28d. Nelabai prisimena kaip įvyko, bet žino, jog su M. B. nuėjo pas Ž. M. į jo namus ,vartojo alkoholį, susipyko ir susimušė, sudavė keletą smūgių. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo. Dirba pas ūkininką, nespėjo pritapti gyvendamas laisvėje, nes daug metų kalėjo. Iš įkalinimo vietos paleistas 2023-05-19.
4. Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamųjų M. K. ir M. B. kaltė įrodyta ne tik jų prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme:
6. Nukentėjusysis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-05-28, apie 20:00 val., pas jį į namus atėjo jam pažįstamas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas M. B. su dar dviem ar tai trim vyriškiais, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kiek žino tie vyriškiai yra vietiniai, (duomenys neskelbtini) gyventojai, tačiau jis jų nepažįsta ir vardų - pavardžių nežino, su jais alkoholio anksčiau nėra vartojęs. Jis pats jau buvo neblaivus. M. su savo draugais taip pat buvo neblaivūs. Jie atsinešė alaus plastikiniuose "bambaliuose" po 1 l talpos, kiek pamena pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Jie paklausė ar gali pas jį išgerti alkoholio. Kadangi jis pats dar turėjo alaus, bei norėjo išgerti, todėl neprieštaravo ir sutiko, kad jie pas jį vartotų alų, bei pats su jais gėrė. Begeriant alų, kalba pasisuko apie E. D., su kuria anksčiau yra gyvenęs, o taip pat yra gyvenęs, kiek žino ir M. B.. E. yra mirusi jau keli metai. Begeriant jis kažką negražiai pasakė apie E. ir tai M. labai supykdė. Jis buvo labai girtas ir sunkiai pamena kas vėliau įvyko. Pamena tik tiek, kad prasidėjus jo ir M. žodiniui konfliktui, buvo mušamas, kiek pamena, galimai su mediniu fotelio porankiu, nes jis nesilaiko ir laisvai nukrenta nuo fotelio ir jis po įvykio jį rado nukritusį ant grindų. Jis nepamena kas tiksliai pirmas jam sudavė smūgius, taip pat nepamena keliese jį mušė - ar visi pas jį alkoholį vartoję vyriškiai, ar tik vienas kuris iš jų. Kai prasidėjo smūgiai (kur pirmi smūgiai buvo - į galvą ar į kitas kūno vietas, jis nepamena), susiėmė už galvos ją saugodamas ir nematė kas jį muša. Ar jį spardė ir ar daužė rankomis, kumščiais - negalėjo pasakyti, nes nematė. Kiek jam buvo suduotų smūgių jis nesuskaičiavo, negalėjo tiksliai pasakyti. Jį asmenys sumušė gulintį ant lovos jo miegamajame. Kai jį sumušę asmenys patys išėjo iš jo namų, jis mėgino stabdyti kraujavimą jam iš galvos, tačiau kraujavimo sustabdyti nepavyko, todėl paskambinęs pagalbos telefonu išsikvietė medikus. Kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Suteikus medicininę pagalbą vietoje, medikai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą ir paguldė į priėmimo skyriaus stebėjimo palatą. Kiek žino, jam buvo nustatytas trijų šonkaulių lūžimas, praskeltas antakis, kuris buvo susiūtas. Taip pat mušimo metu jam buvo išmuštas vienas priekinis dantis. Šiandien ryte, jis pats, savavališkai išėjo iš priėmimo skyriaus apie tai neinformavęs gydytojų, nes atsibodo gulėti priėmime ir laukti gydytojų kol vėl jį apžiūrės. Kadangi jam pirmoji pagalba buvo suteikta, kraujavimas sustabdytas, todėl jis nebematė tikslo bebūti pas gydytojus. Visas konfliktas ir jo mušimas vyko jo bute, pašaliniai asmenys muštynių nematė. Kai jį mušė jis bandė gindamasis įspirti jį mušusiems asmenims, tačiau ar pataikė, jis nepamena. Jis kategoriškai atsisako rašyti pareiškimą ant M. B. ir kitų jį sumušusių asmenų, jiems jis jokių pretenzijų neturi. Mano, kad pats išprovokavo konfliktą, nes, būdamas girtas, negražiai kažką pasakė apie E. D.. Prašo jokio tyrimo dėl jo sumušimo neatlikinėti, o jei toks tyrimas yra pradėtas, prašo šį tyrimą nutraukti. Pas medicinos ekspertus jis nevyks. ( b. l. 117-121, I t.).
7. Nukentėjusysis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad dėl jo sumušimo, kuris įvyko 2023-05-28, apie 22:40 val., (duomenys neskelbtini), papildomai nori paaiškinti, kad tą dieną apie 20 val. pas jį į minėtą butą atėjo pažįstamas A. N., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir atsinešė du litrus alaus 6 proc. stiprumo. Tuo momentu jis jau buvo truputį išgėręs t. y. per visą dieną apie kokius du litrus alaus 6 proc. stiprumo. Iš pažiūros A. N. taip pat buvo išgėręs alkoholio. Jie ramiai gėrė alų, kai apie kokią 21:30 val. pas juos atėjo M. B., M. K. bei dar vienas asmuo, jei neklysta, vardu A., apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, kuo buvo apsirengęs nepasakys, tačiau pamena, kad buvo su tamsia žilstelėjusia barzda. Šį asmenį pažintų, nes nekartą yra matęs (duomenys neskelbtini). Jie bendrai atsinešė du butelius po vieną litrą alkoholinio alaus 6 proc. stiprumo. Jie paklausė ar gali prie jų prisijungti išgerti alaus. Jis neprieštaravo, ir visi ėmė kartu vartoti alkoholinius gėrimus t. y. gerti alų. Šie asmenys, kiek jis suprato iš jų kalbos ir elgesio, atėjo pas jį jau būdami neblaivūs. Begeriant, pradėjo kalbėti apie jau dabar kokie keli metai mirusią E. D. ir šio pokalbio metu jis būdamas neblaivus velionę per klaidą pavadino "(duomenys neskelbtini)". Dėl tokio jo pasisakymo labai supyko M. B., kuris, kiek jis žino, su ja kartu gyveno. Jis ėmė sakyti A. N., kad jis eitų namo. Tada suprato, kad gali prasidėti muštynės. M. B. palaikė ir M. K., kuris jam ėmė sakyti, kad jis E. D. apkalba. Jis jam pasakė, kad tai buvo teisybė. Tada M. K., sėdėdamas priešais jį ant fotelio, kumščiu jam sėdinčiam ant lovos sudavė vieną kartą į galvą. Jis pagriuvo ant lovos ir rankomis užsidengė galvą, nes į įvairias kūno vietas jam buvo suduodami smūgiai. Kiek pamena jį mušė M. K. ir M. B., tačiau kas ir kiek smūgių bei į kokias kūno vietas sudavė nepasakys. Mano, kad jam buvo iš viso suduota ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas. Jis ėmė šaukti, kad jie baigtų jį mušti. Tada jie nustojo mušti ir susirinkę likusį savo alų iš jo buto visi pasišalino. Jis susirado savo telefoną ir išsikvietė GMP. Pirmą kartą jis pasakodamas nenurodė tiksliai jį sumušusių asmenų, nes buvo paveiktas vaistų ir alkoholio bei nebuvo tikras dėl šių asmenų tapatybės. Be to M. K. nepažinojo, kadangi jis nesenai yra grįžęs iš įkalinimo vietos. Taip pat nori paminėti, kad 2023-05-31 vakare pas jį į namus buvo užėjęs M. B. ir jo atsiprašė dėl minėto įvykio bei sakė, kad kai turės pinigų jam atlygins patirtą žalą, tačiau nei kada tai įvyks, nei kokią sumą jam duos nenurodė. ( b. l. 126-130, I t.).
8. Nukentėjusysis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jam M. K. pagrasino žodžiu, kad jei jis duos parodymus apie įvykį, tai jam bus (duomenys neskelbtini). Tačiau M. K. jokių realių veiksmų nesiėmė savo veiksmams įvykdyti, jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, jis buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat matėsi iš jo elgesio. Mano, kad M. K. jam tik žodžiu pagąsdino, jis jam nesakė, kad jį nužudys. Jis gerai ir nesuprato jo išsakytų žodžių, ką jie reiškia. Dabar gerai pagalvojęs gali pasakyti, kad jis taip pasakė būdamas neblaivus, realiai mano jokių veikslų nebūtų ėmęsis. Jis dėl pasakytų žodžių jo atžvilgiu M. K. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. ( b. l. 134-137, I t. ).
9. Nukentėjusysis Ž. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šių metų gegužės mėnesį, buvo jis ir dar 4 asmenys jo namuose (duomenys neskelbtini). Iš pradžių atėjo vienas asmuo, pavarde N.. Galėjo būti gegužės 28 d. N. atėjo apie 20 val. vakaro. Jie su juo vartojo alkoholj. Po to, po 21 val., atėjo dar trys asmenys, kuriuos pažįsta iš matymo. Atėjo K. M., B. M. ir trečio asmens vardo neatsimena, galimai A.. Jie atsinešė tris butelius alaus. Visi išgėrinėjo. Paskui jį pradėjo žeminti B., sakydamas, kad eitų jiems valgyti padaryti. Jis nesutiko ir atsakė, kodėl turėtų daryti. Iš karto pajuto smūgį. Tuo metu sėdėjo ant dvigulės lovos. Šalia jo sėdėjo K.. Jis jam trenkė pirmą smūgį į galvą kumščiu, į dešinės pusės smilkinj. Smūgis buvo stiprus. Jis nusisuko, užsidengė veidą, kad apsisaugoti nuo smūgių. M. K. ir M. B. pradėjo jam grasinti. Po pirmo smūgio jis nusisuko ir užsidengė galvą. Liko gulėti ant lovos. Tada pasipylė begalybė smūgių. Jam atrodo, kad jie jį mušė kažkokiu metaliniu daiktu. Smūgius juto į kairės pusės šonkaulius, į galvą, traiškė jį, iš viršaus pakėlę kojas mindė jį. Jis gulėjo kniubščias ant lovos užsidengęs rankomis galvą. Prašė, kad jo nebemuštų. Tada jie jo nebemušė, paliko jam butelj alaus ir išėjo. Jis turėjo telefoną ir išsikvietė greitąją. Ir nuvežę paguldė jį į ligoninę. Kakta, antakis ir kitur galvoje buvo daug prakirstų žaizdų. Buvo lūžę trys šonkauliai. Dantį dar išmušė. Galėjo būti A. B. ir N. dar buvo. Jie tikrai galėjo matyti, kaip jį mušė. Jie bijo K. ir bijo sakyti tiesą. Nes po sumušimo iš jo namų jie išėjo visi keturi. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie pradėjo reikalauti, jog padarytų valgyti. Negalėjau pasakyti, su kuo jį daužė. Matė tik, kad yra nukritusi medinė rankena nuo fotelio. Galėjo ta rankena jį mušti, galėjo ir nemušti, jis to nematė. Matė, kad jį mušė abu- K. ir B.. K. jam sudavė į galvą. Tada užsidengė galvą. Jam spyrė koja į šonkaulius B. ir pasakė, kad jį pritrenks. Mušė jie abudu jį, tik negalėjo pasakyti, į kurias kūno vietas kuris sudavė. Nuo kurio smūgių jam lūžo šonkauliai - negalėjo pasakyti. Civilinį ieškinį reikš. Jį mušė tik dviese – B. ir K.. Ankščiau B. buvo jį dar sudaužęs. Byla buvo nutraukta. Piktumo ant K. nelaikė, skolingas jam nebuvo. Smūgių buvo suduota virš penkiasdešimt. N. ir B. jo negynė, nes jie bijo tų, kurie jį mušė. Ir jam dabar neramu, nes gali duris išspirti, gali langus išdaužyti. Jie jam sudavė apie 50 smūgių. Jam taip atrodo. ( b. l. 143-145, I t.).
10. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Ž. M., kuris vilki geltonos ir juodos spalvos marškinėlius, trumpomis rankovėmis, ant kurių yra raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo. Taip pat vilki juodos spalvos striukę ,,kožą". Mūvi šviesios spalvos šortus, ant kurių taipogi yra raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo. Apžiūrint Ž. M. rankas, ant jų jokių sužalojimų nėra, yra tik raudonos spalvos dėmių, galimai taipogi kraujo. Ant viso Ž. M. veido yra daugybiniai sumušimai, jis yra kruvinas. Taipogi ant galvos yra uždėtas medicininis, baltos spalvos tinklelis tvarsčiui fiksuoti, ant kairiojo antakio. ( b. l. 162-164, I t.).
11. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. M. padaryti kūno sužalojimai: kairės puses VIII ir IX šonkaulių lūžiai, muštinė žaizda kairiame antakyje. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2023-05-29, 00 val. 45 min. nukentėjusįjį pristatant į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių. Ž. M. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Ž. M. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų tiesioginių smūgių bukais kietais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kokioje padėtyje buvo Ž. M. jam daromų sužalojimų metu. Ž. M. kūne nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Ž. M. padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. ( b. l. 175-176, I t.).
12. Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-05-28, sekmadienį, gal apie 20:00 val., nuėjo pas pažįstamą Ž. M. į namus. Nuėjo vienas, pats jokio alkoholio nenusinešė, buvo blaivus. Jis nuėjo pas jį tik pasikalbėti. Ar Ž. buvo blaivus, ar išgėręs alkoholio, nežino, neatkreipė į tai dėmesio. Su Ž. jis jokio alkoholio nevartojo. Jam su juo bekalbant, pas Ž. atėjo M. B., taip pat vyriškis, jam pažįstamas tik iš matymo, pavarde K., vardo nežino, žino, kad neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Kiek matė, jie atėjo dviese. Jie atėjo jam pas Ž. M. pabuvus gal tik kokį 10 minučių. Ar jie buvo blaivūs, ar pavartoję alkoholio nežino, neatkreipė dėmesio. Ar jie atsinešė alkoholio nematė. Kai M. B. su K. atėjo, jis išėjo į namus. Buvo susiruošęs eiti namo dar iki jiems ateinant, jie susitiko tarpduryje, jam jau išeinant į namus. Jam niekas neliepė eiti į namus, tai jis nusprendė pats. Jis nematė jokio konflikto tarp Ž. ir M. B. su K., nes, kaip minėjo, jis išėjo į namus iškart tik jiems atėjus pas Ž.. Po to karto su Ž. M. susitikęs nebuvo ir nebendravo, kad jis buvo sumuštas sužinojo tik iš straipsnio spaudoje, niekas iš kaimo žmonių jam nepasakojo apie tai. Su Ž. tik prasilenkė prie parduotuvės, kai jis važiavo su savo motoriniu dviračiu, tačiau nepastebėjo jo sumušimų, su juo nekalbėjo. ( b. l. 16-19, II t.).
13. Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2023-05-28, apie 20:00 val. jam nuėjus pas pažįstamą Ž. M. į namus, Ž. M. buvo sveikas, jam jokių kūno sužalojimų ant kūno ar veido nebuvo. Pas Ž. M. nesiskundė, kad jam būtų skaudėję kurią nors kūno dalį. Ž. M. veidas nebuvo kruvinas, jam niekur nieko neskaudėjo. Po įvykio jis Ž. M. nematė, todėl negalėjo pasakyti kaip jis atrodė po įvykio. ( b. l. 23-25, II t.).
14. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-05-28, sekmadienį, jis nepamena tiksliai, bet jau buvo vakaras, nors dar buvo šviesu, galėjo būti apie 19:00 val., jis išėjo iš savo mamos namų. Tada nuėjo į krepšinio aikštelę (duomenys neskelbtini) kaime, kur sutiko (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus, pažįstamus M. B. ir M. K.. Jie turėjo su savimi bambalį alaus, kurį vartojo. Jis kartu su jais dar atsigėrė alaus ir nusprendė eiti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo iš krepšinio aikštelės ėjo ir M. B. ir M. K.. Jie atrodė lengvai apsvaigę nuo alkoholio. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kaime, ir priėjus Ž. M. namą, M. B. ir M. K. nusprendė trumpam užeiti pas Ž. M. tam, kad nusipirkti alaus, nes Ž. M. pardavinėdavo iš parduotuvės nusipirktą alų. Tada M. B. ir M. K. nuėjo į Ž. M. butą, o jis pasiliko jų laukti prie buto įėjimo, kieme, prie gatvės. Po maždaug 10 minučių iš Ž. M. išėjo M. B. ir M. K., kažkuris iš jų matė, kad nešėsi 5- ar 6 butelius alaus. Jie tada nusprendė eiti į svečius išgerti alaus pas pažįstamą vardu R., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g., namo numerio neprisimena. Nuėję pas R. į namus vartojo alų, o po maždaug valandos laiko M. K. ir M. B. iš R. buto išėjo. Kur M. B. ir M. K. iš R. namų išėjo jis nežino, jie išeidami nieko nesakė kur jie eina, taip pat nesakė ar jie grįš. Tą vakarą jis daugiau M. B. ir M. K. susitikęs nebuvo. Jis nematė jokio konflikto tarp Ž. M. ir M. B. su M. K.. Jis su Ž. M. visiškai nebendrauja, su juo po įvykio susitikęs nebuvo. ( b. l. 28-31, II t.).
15. Iš 2023-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). ( b. l. 39-41, I t.).
16. Iš 2023-05-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. M. savo iniciatyva pateikė daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: fotelio porankį. ( b. l. 54-59, I t.).
17. Iš 2023-11-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad fotelio porankis yra apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. ( b. l. 60-62, I t.).
18. Iš 2023-11-06 akto matyti, kad fotelio porankis perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (duomenys neskelbtini). ( b. l. 67, I t.).
19. Iš 2023-05-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. B. savo iniciatyva pateikė daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną "(duomenys neskelbtini)" ( b. l. 68-69, I t.).
20. Iš 2023-05-31 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas "(duomenys neskelbtini)" yra apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. ( b. l. 70-73, I t.).
21. Iš 2023-05-31 pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas "(duomenys neskelbtini)" yra grąžintas M. B.. ( b. l. 108, I t.).
22. Iš 2023-08-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti kūno kamerų įrašai. (b. l. 36-38, I t.).
23. Iš 2023-08-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. ( b. l. 33-35, I t.).
Teismas konstatuoja:
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies
24. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.
25. Kaltinamųjų M. B. ir M. K. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, įrodyta ne tik jų prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, t.y. nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais , duotais ikiteisminio tyrimo metu , specialisto išvada. Įvertinus M. B. ir M. K. padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies, sudėtį, kvalifikacija teisinga. Nukentėjusysis Ž. M. pateikė papildomus duomenis dėl jo sveikatos sutrikdymo, todėl specialistai papildomai pateikė išvadą , jog buvo nustatyti kairės pusės VI, VII,VIII, IX šonkaulių lūžiai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, nekeičia išvadoje nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir nurodytą sužalojimams padaryti reikalingą smūgių skaičių. Esant šiai aplinkybei kaltinimas papildytas VI, VII šonkaulių lūžiais bei danties išmušimu.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
28. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. M. pateikė civilinį ieškinį 10 000 Eur neturtinei ir 1300 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamas emocijas bei dvasines kančias, jis nuolat jaučiasi įsitempęs, nerimastingas, nesaugus, nes bijo pakartotinio sumušimo. Nepatogumai dėl danties išmušimo taip pat kelia daug fizinių nepatogumų.
29. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos sumas mažina ir nustato 5000 Eur, turtinės žalos dydį tenkinti visiškai 1300 Eurų sumai.
31. Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 117,65 Eurų už suteiktas gydymo išlaidas dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Bausmės skyrimas
32. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
33. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
34. Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
35. Dėl nusikalstamos veikos , numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies padarymo kaltinamųjų M. B. ir M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jie kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir bendrininkų grupėje ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. M. B. ir M. K. padarė nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis M. B. teistas 6 kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis. Kaltinamasis M. K. teistas 12 kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, administracine tvarka baustas dėl nusižengimų padarymo esant laisvės atėmimo vietose, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, iš įkalinimo vietos paleistas 2023-05-19 ir 2023-05-28 padarė naują nusikalstamą veiką. Teismas daro pagrįstą išvadą, jog kaltinamieji nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nusikalto neišnykus teistumui, nekeičia savo polinkių smurtauti, tuo rodo savo pavojingumą visuomenei, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti bausmės vidurkio, numatyto straipsnio sankcijoje.
37. Kaltinamiesiems M. B., M. K. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-04-30 nutartimis, panaikintinas, atlyginus ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti solidariai 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) ir 1300 Eur ( vieną tūkstantį tris šimtus eurų ) turtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų M. B. ir M. K..
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. B. ir M. K. 117.65 Eur ( vieno šimto septyniolikos eurus 65 ct) Privalomojo Sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiojo asmens gydymą.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-04-30 nutartimis, panaikinti, atlyginus ieškinį.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - fotelio porankį, perduotą saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje Šiauliuose, grąžinti nukentėjusiajam Ž. M..
Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikytą kaltinamiesiems nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią laikyti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį šį nuosprendį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.