- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 2-685-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01326-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė prašymą patvirtinti 3 790,65 Eur finansinį reikalavimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste kaip reikalavimą, tenkinamą antrąja eile.
2. Nurodė, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltijos žuvys“ bankroto byloje UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreditorinis reikalavimas yra įtrauktas į trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio 3 dalį antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai numato, kad UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. 2-701/2013 nurodė, kad pagal ĮBĮ antrąja eile tenkinami reikalavimai, susidedantys iš įmokų į biudžetą, o pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau - MAĮ) sąvoka „biudžetas“ tai yra valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, o taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) mokesčiai, taigi ĮBĮ sąvoka „biudžetas“ apima tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžetus. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ surenkamos vietinės rinkliavos lėšos yra Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto sudedamoji dalis, todėl toks finansinis reikalavimas tenkinamas pagal ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalį antrąja eile.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl finansinio reikalavimo eilės tvirtinimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „Baltijos žuvys“ iškelta bankroto byla; Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi kreditorė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ įtraukta į BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos 13 088,38 Lt (3 790,65 Eur) finansinis reikalavimas, kaip reikalavimas, tenkinamas trečiąja eile.
5. Pagal MAĮ 2 straipsnio 3 dalį biudžetas – valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai. MAĮ 13 straipsnyje numatyta, kad pagal šį įstatymą administruojami mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis; akcizai; gyventojų pajamų mokestis; nekilnojamojo turto mokestis; žemės mokestis; mokestis už valstybinius gamtos išteklius; angliavandenilių išteklių mokestis; mokestis už aplinkos teršimą; konsulinis mokestis; žyminis mokestis; paveldimo turto mokestis; privalomojo sveikatos draudimo įmokos; įmokos į Garantinį fondą; valstybės rinkliava; loterijų ir azartinių lošimų mokestis; mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą; pelno mokestis; valstybinio socialinio draudimo įmokos; muitai; atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą; mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise; socialinis mokestis.
6. Pagal MAĮ 13 straipsnio 15 punktą prie mokesčių, kaip juos apibrėžia MAĮ 2 straipsnio 25 punktas, priskiriama tik valstybės rinkliava, kuria pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – RĮ) 2 straipsnį apibrėžiama kaip privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas, išskyrus specialiuose įstatymuose nustatytas paslaugas, už kurias šiuose įstatymuose nustatyta tvarka numatytas kitoks atlyginimas. Ši rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas (RĮ 4 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atskirai nuo valstybės rinkliavos yra išskirta vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (RĮ 2 straipsnio 3 dalis). Komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas yra vietinės rinkliavos objektas (RĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas sprendė, kad vietinė rinkliava, kuri ir sudaro kreditorės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ patvirtintą finansinį reikalavimą, nepriskirtina nei prie vieno ĮBĮ 35 straipsnyje ir MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ar kitų įmokų į biudžetą, todėl negali būti laikoma antrąja eile tenkinamu kreditoriniu reikalavimu.
7. Teismas dėl kreditorės minimos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-701/2013, pažymėjo, kad minėtoje byloje nebuvo remtasi MAĮ, ĮBĮ bei RĮ normų analize, be to, Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. vasario 21 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinus pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi kreditorę UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vis tiek patvirtino tik kaip trečios, o ne antros eilės kreditorę (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1044-513/2013).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Kreditorė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo įtraukimo į antros eilės kreditorių sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. ĮBĮ nustato, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai ne tik dėl mokesčių į biudžetą, bet ir kitų įmokų į biudžetą. Rinkliavų įstatymas reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę bei nustato, kad vietinė rinkliava - tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje ir mokama į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžeto sąskaitą. Todėl vietinės rinkliavos mokomos į savivaldybės biudžetą samprata visiškai atitinka ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus, apibrėžiančius kreditorinius reikalavimus, kurie tenkinami antrąja eile.
8.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-701/2013 buvo suformuota teismų praktika, jog UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ finansinis reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, vadovaujantis ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalimi, tenkinamas antrąja eile. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1044-513/2013 konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatorius UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ koncesijos pagrindu pateiktas kreditorinis reikalavimas dėl vietinės rinkliavos turi būti tenkinamas antrąja eile, kaip skola valstybės biudžetui.
8.3. Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai numato, kad UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m liepos 9 d. koncesijos sutartimi pavedė apeliantei būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatore, įgaliojo organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos administravimą.
Atsiliepimas
9. BUAB „Baltijos žuvys“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Valnetas“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais.
9.1. Komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas yra vietinės rinkliavos objektas (RĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. vietinė rinkliava nepatenka į valstybės rinkliavos sąvoką ir negali būti priskiriama mokesčiams ir kitoms įmokoms, patenkančioms į ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės finansinis reikalavimas yra kildinamas iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nėra reglamentuojama specialiu mokesčio įstatymu MAĮ prasme (MAĮ 13 straipsnyje nurodoma tik valstybės rinkliava), todėl negali būti laikoma antrąja eile tenkinamu kreditoriniu reikalavimu.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-701/2013 ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1044-513/2013 negali būti remiamasi, nes jose nėra remtasi būtent MAĮ, ĮBĮ bei RĮ analize.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl kreditorės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreditinio reikalavimo eilės BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje. Kvestionuodama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė teigia, kad teismas neteisingai išaiškino ir taikė ĮBĮ 35 straipsnio 3, 4 dalis ir be pagrindo ją su patvirtintu finansiniu reikalavimu įtraukė į sąrašą kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai tenkintini trečiąja, o ne antrąja eile; vietinės rinkliavos mokamos į savivaldybės biudžetą samprata atitinka ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus, apibrėžiančius kreditorinius reikalavimus, kurie tenkinami antrąja eile.
12. ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.
13. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimas, jų perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, akcentuojama, kad, skirtingai nuo RĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (RĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1109-442/2018). Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004).
15. MAĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad biudžetas - valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai. Taigi, biudžeto sąvoka, MAĮ prasme, apima valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei pinigų fondus, kurių vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių yra mokesčiai. MAĮ 2 straipsnio 25 dalis mokestį apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei. Mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas: pridėtinės vertės mokestį, akcizą, gyventojų pajamų mokestį, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį, mokestį už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestį, mokestį už aplinkos teršimą, konsulinį mokestį, žyminį mokestį, paveldimo turto mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, įmokas į Garantinį fondą, valstybės rinkliavą, loterijų ir azartinių lošimų mokestį, mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą, pelno mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas, muitus, atskaitymus nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, mokestį už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, socialinį mokestį (MAĮ 13 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto turinį nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas (toliau - BSĮ), pagal kurio 13 ir 22 straipsnių nuostatas valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamas sudaro ne tik pajamos, gautos iš MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir rinkliavų sąrašo, kaip teigia bankroto administratorė UAB „Valnetas“, bet ir kitos pajamos. BSĮ 13 straipsnyje nurodyta, kad valstybės biudžeto pajamas sudaro: pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; pajamos iš valstybės turto; valstybės biudžetinių įstaigų pajamos; negrąžintina finansinė parama (lėšos); dotacijos; kitos pajamos. Minėto įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja pajamų, sudarančių savivaldybės biudžetą, sąrašą: pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; pajamos iš savivaldybių turto; savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos; pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir įstatymų nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus; valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos; negrąžintina finansinė parama (lėšos); kitos įstatymų nustatytos pajamos; įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą. Taigi sisteminė aptariamų įstatyminių nuostatų analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra savivaldybės biudžeto pajamų šaltinis.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės finansinį reikalavimą sudaro vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, į aptariamos vietinės rinkliavos privalomąjį pobūdį ir paskirtį, kad tai nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, taip pat į tai, kad MAĮ prasme biudžeto sąvoka apima ne tik valstybės biudžetą, bet ir savivaldybės biudžetą, kurie sudaro konsoliduotą visumą (BSĮ 3 straipsnio 3 dalis), o jų turinį sudaro ne tik pajamos, gautos iš MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir rinkliavų sąrašo, bet, be kita ko, ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri yra savivaldybės biudžeto pajamų šaltinis, daro išvadą, kad apeliantės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 3 790,65 Eur finansinis reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, tenkintinas antrąja eile (ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalis).
18. Aptartos aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės finansinio reikalavimo eilės yra nepagrįsta, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 3 790,65 Eur finansinis reikalavimas, patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, tenkintinas antrąja eile (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ antros eilės kreditorių sąrašą įtraukti kreditorę uždarąją akcinę bendrovę „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ su 3 790,65 Eur finansiniu reikalavimu, patvirtintu Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi.