- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- B2-2152-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01326-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ atstovui direktoriui P. P.,
suinteresuoto asmens pareiškėjos pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprotech“ atstovui direktoriui A. Ž.,
suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ atstovui advokatui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ skundą suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, dėl 2015-06-19 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Nona mix“ skundu teismo prašo pripažinti negaliojančiu BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratoriaus patalpose 2015 m. birželio 19 d. 9 val. įvykusio BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4. Skunde nurodo, jog 2015 m. birželio 19 d. 9 val. prasidėjo ir įvyko BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo protokole Nr. 4 nurodyta, jog 2015 m. birželio 19 d. BUAB „Baltijos žuvys“ susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 684 053,85 Eur, kas sudaro 95,77 % Kauno apygardos teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos. Iš jų balsavimo raštu biuletenius pateikė dešimt kreditorių, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 684 053,85 Eur, kas sudaro 95,77% Kauno apygardos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimo sumos. 2015 m. birželio 19 d. BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4. surašęs ir pasirašęs bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotas asmuo G. A. nustatė, jog kvorumas yra ir kreditorių susirinkimas gali vykti. Tačiau susipažinus su susirašinėjimu tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus matyti, jog UAB „Superija“ atstovas A. J. 2015 m. birželio 18 d. paprašė iš BUAB „Baltijos žuvys“ planuojamo kreditorių susirinkimo dokumentų. Bankroto administratoriaus atstovė D. L. 2015 m. birželio 18 d. persiuntė UAB „Superija“ atstovui A. J. planuojamo kreditorių susirinkimo dokumentus. UAB „Superija“ atstovas 2015 m. birželio 19 d. 9 val. 39 min. atsiuntė balsavimo raštu biuletenį, tai yra 39 min. vėliau po įvykusio susirinkimo. Balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog balsavimo raštu biuletenį privaloma pristatyti iki 2015 m. birželio 19 d. 8 val. 30 min., tai yra 30 min. iki kreditorių susirinkimo pradžios. UAB „Superija“, turinti 51,3870 procentų visų BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorinių reikalavimų, balsavimo raštu biuletenį atsiuntė 1 val. ir 9 min. vėliau, nei buvo nurodyta BUAB „Baltijos žuvys“ planuojamo kreditorių susirinkimo dokumentuose. Tokiu būdu BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkime 2015 m. birželio 19 d. priimti sprendimai, nesant kvorumo, yra neteisėti. Kreditorių susirinkime 2015 m. birželio 19 d. buvo priimti šie sprendimai, kurie yra neteisėti:
Dėl kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimų ir susirinkimo sekretoriaujančio rinkimų. BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai 672 340,33 balsais (94,13 %) „Už“ ir 11 713,52 balsais (1,64 %) „Prieš“ nutarė susirinkimo pirmininkaujančiu išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininką UAB „Superija“ atstovą, o jam nedalyvaujant, bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį, o kreditorių susirinkimo sekretoriaujančiu išrinkti bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį (darbuotoją). Kadangi UAB „Superija“, turinti 51,3870 procentų visų BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorinių reikalavimų, balsavimo raštu biuletenį atsiuntė pavėluotai, todėl kreditorių susirinkime 2015 m. birželio 19 d. sprendimai dėl kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimų ir susirinkimo sekretoriaujančio rinkimų, priimti nesant kvorumo ir yra neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo. BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai 488 098,83 balsais (68,13 %) „Už 2 variantą“ nutarė įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų pateikti kreditoriams viso BUAB „Baltijos žuvys“ turto vertinimą, 2014 m. finansines ataskaitas bei papildytą bankroto administravimo ataskaitą tvirtinimui bei šiame kreditorių susirinkime nesvarstomo turto (t. y. dviejų likusių laivų ir kito turto) pardavimo tvarką ir kainas. Taigi kreditoriai įpareigojo įmonės bankroto administratorių per 14 darbo dienų, nesant turto vertintoju ir neturint specialių žinių, įvertinti visą turtą. Be to, kreditoriai nurodė nustatyti „dviejų likusių laivų“ vertes, kai pagal BUAB „Baltijos žuvys“ buhalterinės apskaitos duomenis įmonės balanse bankroto bylos iškėlimo teisme metu buvo keturi laivai: „Ieva“, „Bajorai“, „LBB 1100“ ir „LBB 1124“. Taigi neaišku, kuriuos laivus kreditoriai įpareigojo įvertinti. Kreditoriai, įpareigodami bankroto administratorių, privalėjo parinkti turto vertinimo darbams turto vertintoją, be to, tik turint pilną informaciją apie ketinamą parduoti turtą galima spręsti apie pardavimo tvarką ir kainas. Kreditoriai, priėmę sprendimą kreditorių susirinkime įpareigoti bankrotų administratorių atlikti tam tikrus veiksmus, nenuosekliai, per neprotingą terminą, siekiant Įmonių bankroto įstatyme numatytų tikslų, pažeidė ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principą. Be to, kaip minėta, nutarimas priimtas nesant kvorumo.
Dėl BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio nekilnojamo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai 488 098,83 balsais (68,13 %) „Už 3 variantą“ ir 11 713,52 balsais (1,64 %) „Prieš“ nutarė laivą „Ieva“ pardavinėti varžytinėse, pirmosioms varžytinėms nustatyti 20 000 Eur pradinę kainą, taip pat buvo numatyta tvarka, kaip bankroto administratorius privalo elgtis, nepavykus laivo parduoti varžytinėse. ĮBĮ 33 str. 6 d. numatyta, jog įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Taigi kreditoriai nustatė laivo „Ieva“ pardavimo kainą ir tvarką, prieštaraujančią ĮBĮ 33 str. 6 d. ir Vyriausybės nustatytai tvarkai, kadangi varžytines numatė vykdyti keturis kartus, mažinant kainą ir po neįvykusių varžytinių siūlant neparduotą turtą perimti hipotekos kreditoriui. Be to, turto vertintojas UAB „Capital vertinimas“, įvertinęs laivą „Ieva“, BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriams pateikė „Konsultaciją dėl galimos turto vertės“ ir nurodė išvadoje, jog „labiausiai tikėtina (galima) aukščiau aprašyto turto kaina rinkoje, kurį sudaro negabaritinio metalo laužo masė, galėtų siekti 13 200 Eur. UAB „Capital vertinimas“, pateikdamas „Konsultaciją dėl galimos turto vertės“, neįvykdė kreditorių sprendimo įvertinti turtą, kadangi nepateikė kreditoriams turto vertinimo ataskaitos su nustatyta laivo „Ieva“ rinkos kaina. Tokiu būdu laivo „Ieva“ rinkos kaina nenustatyta, o kreditoriai, neturėdami pakankamai duomenų apie turto vertę, nustatė niekuo nepagrįstą ir neteisingą iš varžytinių parduodamo turto (laivo „Ieva“) kainą, nes laivas yra sudėtingas techninis įrenginys, susidedantis iš daug įrengimų. Be to, BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai 488 098,83 balsais (68,13 %) „Už 3 variantą“ ir 11 713,52 balsais (1,64 %) „Prieš“ nutarė pastatą-žuvies perdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytinėse. Pirmosioms varžytinėms nustatyti 404 000 Eur pradinę kainą. Taip pat numatyta tvarka, kaip bankroto administratorius privalo elgtis, nepavykus turto parduoti varžytynėse. Taigi kreditoriai nustatė pastato-žuvies perdirbimo cecho pardavimo kainą ir tvarką, prieštaraujančią ĮBĮ 33 str. 6 d. ir Vyriausybės nustatytai tvarkai, kadangi varžytines numatė vykdyti keturis kartus, mažinant kainą ir po neįvykusių varžytinių siūlant neparduotą turtą perimti hipotekos kreditoriui. Turto vertintojas UAB „Capital vertinimas“, įvertinęs pastatą-žuvies perdirbimo cechą, pateikė „Turto vertinimo ataskaitą“ ir galutinėje išvadoje dėl turto rinkos vertės nurodė, jog viso vertinamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertės nustatymo dieną, t. y. 2015 m. balandžio 14 d., yra 202 000 Eur. Minėtu adresu VĮ Registrų centras duomenimis yra registruoti: pastatas-ledo cechas, pastatas- žuvies perdirbimo cechas, pastatas-žuvų aukciono pastatas, pastatas-kontrolės pastatas, pastatas- sandėlis ir kiti inžineriniai statiniai. Vertintojas galutinėje išvadoje dėl turto rinkos vertės detaliau nenurodė, kurį būtent turtą įvertino, todėl negalima teigti, kad įvertintas BUAB „Baltijos žuvys“ priklausantis turtas – pastatas-žuvies perdirbimo cechas. Vertinamas turtas randasi Klaipėdos mieste, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, pastatas pritaikytas jūrų uostui būdingai veiklai. „Turto vertinimo ataskaitoje“ nurodyta, jog palyginimui vertinamas nekilnojamasis turtas, pastatas-žuvies perdirbimo cechas, išsidėstęs Vilniaus m. 20.21. verčių zonoje. Akivaizdu, kad vertintojas vadovavosi neteisingai parinkta verčių zona. Po to vertintojas palyginimui parenka sandorį, kuriuo buvo parduotas turtas, esantis Malūnų gatvėje, Klaipėda, tačiau tokios gatvės Klaipėdoje nėra, todėl neaišku su kokiu būtent sandoriu buvo palyginta. Be to, nurodoma, jog tai gamybinės patalpos. Taip pat vertinamą turtą – žuvies perdirbimo cechą bandoma lyginti su stalių dirbtuvėmis, esančiomis Nemuno gatvėje, Klaipėda. Taigi „Turto vertinimo ataskaitos“ taikyto lyginamo metodo dalyje palyginimui parinktas turtas, esantis ne toje pačioje vietovėje, ne tos pačios paskirties ir nepagrįstai panaudota Vilniaus verčių zona. Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos grynųjų būsimųjų pinigų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Vertintojas bandė nustatyti vertinamo turto potencialias nuomos pajamas. Palyginimui parinktas turtas, esantis Klaipėdos mieste, Dubysos, Mokyklos ir Svajonės gatvėse. Taip pat buvo analizuojami siūlomo nuomoti ne žuvies perdirbimo ir ne šaldytų produktų sandėliavimo nekilnojamo turto skelbimai. Be to, yra nustatyti nauji pastato kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą, todėl būtina sutvarkyti dokumentaciją ir kadastrinius duomenis.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Baltijos žuvys“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo reikalavimas nesukels teisinių pasekmių, kadangi ginčijamas protokolas, o ne susirinkime priimti nutarimai. UAB „Superija“ balsavimo biuletenis buvo gautas po pranešime apie susirinkimą nurodytos susirinkimo pradžios, tačiau į kreditorių susirinkimą fiziškai neatvykus nei vienam iš kreditorių formaliai kreditorių susirinkimas fiziškai nevyko, o kreditorių susirinkimo protokolas buvo surašytas pagal gautus raštu balsavimo biuletenius. Administratorius nusprendė įtraukti UAB „Superija“ balsus į kreditorių susirinkimą, kadangi dėl to nebus pažeistos nei vieno iš kreditorių teisės. Tokiu atveju, jei UAB „Superija“ balsai būtų neįtraukti į pradinį susirinkimą, vis tiek būtų priimti tokie nutarimai, kokie yra nurodyti ginčijamame kreditorių susirinkime. Visi kreditoriai buvo informuoti, jog neįvykus 2015 m. birželio 19 d. kreditorių susirinkimui pakartotinis susirinkimas šaukiamas 2015 m. birželio 26 d. 9 val., o tiek UAB „Superija“, tiek ir visi kiti kreditoriai balsuodami nurodė, jog neįvykus 2015 m. birželio 19 d. susirinkimui balsavimo raštu biuletenis galioja ir pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuris įvyktų 2015 m. birželio 26 d. 9.00 val. Todėl net jei laikyti, kad 2015 m. birželio 19 d. susirinkime nebuvo kvorumo, atitinkamas kvorumas buvo pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuriame visi kreditoriai balsavę raštu balsavo taip pat, kaip yra nurodyta kreditorių susirinkimo protokole. Todėl būtent tokie nutarimai, kokie yra nurodyti protokole, ir yra (būtų) priimti. Svarbu ir tai, kad įstatyme nėra draudžiama leisti dalyvauti į nepasibaigusį kreditorių susirinkimą atvykusiam asmeniui. Todėl formaliai galima vertinti, kad UAB „Superija“ atvyko į kreditorių susirinkimą pavėlavusi, tačiau dar iki balsavimo rezultatų suskaičiavimo, nes balsavimo rezultatus administratorius suskaičiavo rašydamas kreditorių susirinkimo protokolą. Dėl šių priežasčių faktinė aplinkybė, kad UAB „Superija“ atsiuntė balsavimo biuletenį šiek tiek pavėlavusi, nedaro jokios įtakos kreditorių susirinkime priimtų nutarimų galiojimui. Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, jog kreditoriai įpareigojo pateikti viso BUAB „Baltijos žuvys“ turto vertinimą. Kreditoriai neįpareigojo pateikti nepriklausomo turto vertintojo atliktą turto vertinimą ir tam neskyrė pinigų. Kreditoriai įpareigojo administratorių pateikti savo nuomonę apie turto vertę, todėl kreditoriai galės sutikti, o taip pat galės ir nesutikti su administratoriaus nuomone, o nesutikę priimti sprendimą samdyti nepriklausomą turto vertintoją. Kreditoriai susirinkime pakankamai aiškiai pasisakė, kokio turto pardavimo tvarką jie nustatė. Trečiu darbotvarkės klausimu kreditoriai nusprendė parduoti laivą „Ievą“ ir pastatą-žuvies perdirbimo cechą, todėl dėl viso kito turto kreditoriai įpareigojo administratorių pateikti nuomonę apie turto vertę, o kiekvieno iš turto objektų pardavimo tvarką ir už kokią kainą parduoti nuspręs tik kreditorių susirinkimas pagal jam suteiktą kompetenciją. Dėl laivo „Ieva“ įvertinimo ir pardavimo varžytynėse kainos nustatymo suinteresuotas asmuo nurodė, jog Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 6 d. pakankamai aiškiai nurodomos įkaito turėtojo teisės, t. y. įkaito turėtojas turi teisę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą turtą. Toliau įstatyme nurodoma kaina, už kurią gali perimti kreditorius. Jei varžytynės neįvyksta ne dėl to, kad pirkėjas nesumoka visos sumos, įkaito turėtojas turi teisę perimti turtą už pradinę varžytynių kainą, o jei dėl to, kad nesumokėta visa kaina, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas. Šiuo atveju kreditoriai nustatė turto pardavimo tvarką, kuri neprieštarauja įstatymo nuostatoms, t. y. pirmiausia turtą parduoti iš varžytinių, o šioms neįvykus pasiūlyti turtą perimti įkaito turėtojui. Nutarime nenurodyta kaina, už kurią reikia pasiūlyti kreditoriui, tačiau iš įstatymo akivaizdu, kad kaina priklausys nuo to, kokiu pagrindu neįvyks varžytynės. Įkaito turėtojui atsisakius perimti turtą, skelbiamos naujos varžytynės tik su sumažinta kaina. Ši tvarka neprieštarauja nei įstatymui, nei jokiems kitiems teisės aktams. Pareiškėja taip pat ginčija laivo „Ieva“ turto įvertinimo tvarką, tačiau kreditoriai, atsižvelgdami į turto vertintojo konsultaciją, nusprendė parduoti turtą už ženkliai didesnę kainą, nei buvo nurodyta konsultacijoje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog nėra būtina kiekvienam turtui atlikti nepriklausomo turto vertintojo atliekamą turto įvertinimą. Todėl pareiškėjos teiginiai apie netinkamą turto įvertinimą yra atmestini. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, kad kreditorių nustatyta laivo kaina yra neteisinga, ir faktiškai kelia tik prielaidas, kad galbūt kaina galėtų būti kitokia, tačiau nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kokia atitinkama kaina turėtų būti nustatyta. Pareiškėja taip pat nurodo įvairius, jos nuomone, UAB „Capital vertinimas“ atliktos turto vertinimo ataskaitos trūkumus dėl pastato-žuvies perdirbimo cecho pardavimo varžytynėse kainos nustatymo. Remiantis teismų praktika, civilinėje byloje turto vertintojo ataskaita kaip toks dokumentas, kaip ir kitas rašytinis įrodymas, negali būti ginčijamas. Ataskaita yra vertinama, kaip vienas iš daugelio įrodymų sprendžiant ginčą dėl konkretaus byloje turto vertės. Pareiškėja net neįrodinėja, kad kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina, kuri buvo nustatyta remiantis atitinkamu įrodymu, yra nustatyta neteisingai. Todėl šioje byloje net neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl rašytinio įrodymo tariamų trūkumų. Vertintojų ataskaitos teisme nuginčijamos pateikiant kitus įrodymus apie kitokią turto vertę, kai yra sprendžiamas ginčas dėl konkretaus turto vertės. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Capital vertinimas“ nustatytą rinkos kainą, pagal kurią varžytynėse kainą nustatė kreditorių susirinkimas. Todėl laikytina, kad atitinkama ataskaita nenuginčyta teisme.
Pareiškėjos atstovas direktorius P. P. prašo skundą patenkinti ir paaiškino, kad ginčijamas protokolas turi būti panaikintas, kadangi visi išspręsti klausimai kelia abejonių dėl UAB „Superija“ dalyvavimo susirinkime, nes jos balsavimo raštu biuletenis buvo pateiktas pavėluotai. Be to, buvo pažeisti turto vertinimo principai, kadangi turto vertintojas dėl laivo „Ieva“ vertės pateikė ne ataskaitą, o tik nuomonę ir tokiu būdu nebuvo įvykdytas kreditorių pavedimas dėl šio turto įvertinimo. Todėl galėjo būti kitokia vertė ir tai kelia abejones. Rekonstruotas pastatas nėra įregistruotas, todėl pirmiausia turėjo įteisinti rekonstrukciją, o su atlikta teisine registracija būtų kita kaina.
Suinteresuotu asmeniu pareiškėjos pusėje įtraukto asmens UAB „Ekoprotech“ atstovas direktorius A. Ž. prašo skundą patenkinti ir paaiškino, kad palaiko pareiškėjos paduotą skundą tais pačiais motyvais. Jo nuomone, bankroto procesas turi vykti laikantis įstatymo reikalavimų ir kreditoriai savo teisėmis turi naudotis sąžiningai. Kadangi buvo nustatytas laikas pateikti balsavimo raštu biuletenius, todėl priėmus pavėluotą UAB „Superija“ balsavimą kyla abejonių, ar viskas vyko skaidriai ir objektyviai, nes susirinkime buvo sprendžiami svarbūs klausimai. Laiko, kad nutarimai buvo priimti nesant kvorumo. Abejoja laivą „Ieva“ vertinusio vertintojo UAB „Capital vertinimas“ kvalifikacija, kadangi nors šis vertintojas atitinka formalius reikalavimus, tačiau laivas yra sudėtingas įrenginys, kuriame yra daug įvairių įrenginių. Be to, neaišku, ar laivas vertintas kaip laivas, ar kaip metalo laužas, jei tai laivas, tai kaina 4–5 kartus didesnė, taip pat pateikta ne ataskaita, o tik nuomonė. Patys kreditoriai nėra kompetentingi nustatyti kainą, todėl pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Dėl pastato nurodo, kad jis yra perstatytas, bet neatlikta teisinė registracija. Todėl pirkėjas negalės realizuoti savo teisių, nes objektas negali dalyvauti apyvartoje. Be to, vertinant šį turtą buvo lyginama Vilniaus verčių zona, o pastatas uosto teritorijoje, t. y. specifinėje vietoje, kur paklausa yra neištirta. Kadangi susirinkimas buvo neteisėtas, todėl naikintini visi jo nutarimai.
Suinteresuoto asmens UAB „Baltijos žuvys“ administratorės atstovas advokatas A. G. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino analogiškai atsiliepime į skundą nurodytiems motyvams, papildomai nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nekilnojamasis turtas neįregistruotas, nes RC duomenys patvirtina, kad tai UAB „Baltijos žuvys“ nuosavybė. Dėl UAB „Superija“ balsavimo paaiškino, kad administratorius nieko neslėpė ir nurodė, kad balsavimas raštu buvo atsiųstas pavėlavus, tačiau administratorius vertino tai, kad niekas į susirinkimą nebuvo atvykęs. Šiuo atveju niekieno teisės nepažeidžiamos, nes įvykus pakartotiniam susirinkimui būtų priimti tie patys nutarimai, todėl tai tik formalus pažeidimas. Teisė nustatyti turto pardavimo kainą ir pardavimo tvarką priklauso kreditorių susirinkimui, ir kadangi turto vertintojas pateikė tik nuomonę dėl laivo „Ieva“ kainos, kreditorių susirinkimas nusprendė ją gerokai padidinti. Pareiškėja, ginčydama turto vertintojo ataskaitą dėl nekilnojamojo turto vertinimo, turėjo pateikti kitą ataskaitą, o ataskaitos trūkumai – ne šios bylos dalis. Vertinimas nebuvo privalomas, bet kreditoriai atsižvelgė į turto vertintojo nustatytą kainą. Turto vertinimo ataskaitoje nenurodyti uosto teritorijoje vykę sandoriai gal būt todėl, kad ten jų nebuvo, be to, nėra draudimo remtis ir kitais sandoriais, įvedant pataisos koeficientus. Nurodo, kad laivas „Ieva“ yra nenaudojamas, todėl ir negalėtų būti vertinamas pagal paskirtį, o kreditoriai nesprendė dėl investicijų į jį.
Skundas atmestinas. Nustatyta, kad 2015 birželio 19 d. vyko BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkimas, kurio eiga ir priimti nutarimai užfiksuoti šio susirinkimo protokole (b. l. 11–15), iš kurio duomenų matyti, kad susirinkimas vyko ir nutarimai buvo priimti kreditoriams balsuojant raštu. Balsavimo raštu biuletenius pateikė 10 kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma – 684 053,85 Eur ir tai sudaro 95,77 % Kauno apygardos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Pareiškėja padavė skundą dėl šio susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu. Nors reikalavimas yra suformuluotas būtent tokiu būdu, tačiau skundo pagrindas patvirtina, kad yra ginčijami šiame susirinkime priimti nutarimai, todėl nurodytas skundo reikalavimo formulavimas nepaneigia pareiškėjos siekio panaikinus protokolą, panaikinti ir jame priimtus nutarimus. Todėl nevisai tikslus skundo dalyko suformulavimas tėra formalus trūkumas ir skundas nagrinėtinas dėl jame nurodytų susirinkimo nutarimų (ne)pagrįstumo, jų (ne)teisėtumo. Pareiškėja nurodytame susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumą pirmiausia grindžia procedūriniais pažeidimais, nurodydama, kad kreditorės UAB „Superija“ balsavimo raštu biuletenis buvo gautas vėliau, nei buvo nustatytas terminas jam pateikti (iki 8.30 val.) ir vėliau, nei buvo paskelbta susirinkimo pradžia (susirinkimo pradžia – 9 val., biuletenis pateiktas – 9.39 val.). Šių aplinkybių UAB „Baltijos žuvys“ administratorius neginčija, tik nurodo, kad į UAB „Superija“ balsavimo raštu biuletenį atsižvelgė todėl, kad į kreditorių susirinkimą niekas nebuvo atvykęs, o kreditoriai balsuodami raštu buvo nurodę, kad balsavimo raštu biuleteniai galioja ir pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuris vyktų 2015 m. birželio 26 d. 9.00 val. UAB „Superija“ balsavimo raštu biuletenis (b. l. 86–88) patvirtina šias aplinkybes. Tai reiškia, kad, jei formaliai 2015 m. birželio 19 d. 9.00 val. būtų konstatuota, jog kreditorių susirinkimas neįvyko ir būtų skelbiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, esant nurodytoms aplinkybėms, 2015 m. birželio 19 d. balsavimo raštu pagrindu priimti kreditorių nutarimai būtų tokie pat ir pakartotiniame kreditorių susirinkime, t. y. nurodyta formali aplinkybė neturėtų įtakos nei balsavusių raštu kreditorių skaičiui, nei jų valia ir jų sprendimu priimtų nutarimų pobūdžiui. Byloje nenustatyta, kad tokiu būdu būtų kaip nors pažeistos tiek balsavusių raštu, tiek nedalyvavusių susirinkime kreditorių teisės. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo, vykstant balsavimui raštu, eiga įstatyme ar poįstatyminiuose aktuose nėra reglamentuota, todėl prasidėjus susirinkimui ir skaičiuojant pateiktus raštu balsus bei įforminant protokolą pateiktas pavėluotas balsavimas raštu galėtų būti prilygintas kreditoriaus pavėlavimui į susirinkimą. Tokiu atveju būtų neracionalu skelbti pakartotinį susirinkimą vien todėl, kad vienas iš kreditorių pavėlavo. Toks kreditorių susirinkimo vykdymo tvarkos suformalizavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų kreditorių susirinkimo sušaukimo paskirties, bankroto proceso tikslų, nes ginčo esmę sudaro priimtų nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas, o ne nereikšmingos susirinkimo įforminimo smulkmenos. Todėl nenustačius, kad pavėluotas kreditorės UAB „Superija“ balsavimo raštu pateikimas turėjo įtakos konkrečių kreditorių teisių pažeidimui, tai laikytina tik formaliu pažeidimu, vien dėl kurio negali būti panaikinti susirinkime priimti nutarimai.
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Talesta“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-514/2012). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytas tam tikras formalus pažeidimas nėra esminis procedūrinis pažeidimas, galėjęs nulemti neteisėtų nutarimų priėmimą, nes neturi tiesioginės įtakos nutarimų turiniui.
Nenustačius, kad pareiškėjos nurodytas tam tikras procedūrinis pažeidimas (nedaug pavėluotas balsavimo raštu atsiuntimas) yra esminis, taip pat nenustačius kitų esminių kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų, ginčijamame kreditorių susirinkime priimti nutarimai šiuo pagrindu nenaikintini.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų turto vertinimo klausimu
UAB „Baltijos žuvys“ kreditorių 2015 m. birželio 19 d. susirinkime, tvirtinant administratoriaus ataskaitą, buvo priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų pateikti kreditoriams viso BUAB „Baltijos žuvys“ turto vertinimą, 2014 m. finansines atskaitomybes bei papildytą bankroto administravimo ataskaitą tvirtinimui ir šiame kreditorių susirinkime nesvarstomo turto (t. y. dviejų likusių laivų ir kito turto) pardavimo tvarką ir kainas (nutarimas antru darbotvarkės klausimu). Pareiškėjos nuomone, iš nutarimo nėra aišku, kokį turtą (kuriuos laivus) pavesta administratoriui įvertinti, ir mano, kad jam nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas per trumpas, o administratorius tokio vertinimo negali atlikti, nes tam reikalingos specialios turto vertinimo žinios. Spręstina, kad iš kreditorių priimto nutarimo yra aišku, jog kreditoriai siekia, kad būtų atliktas viso turto, o ne jo dalies, įvertinimas, kas buvo nutarta dar 2014 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkime. Kadangi ginčijamame kreditorių susirinkime buvo nustatyta laivo „Ieva“ bei pastato-žuvies cecho pradinė pardavimo varžytynėse kaina ir šio turto pardavimo tvarka, todėl visiškai aišku, kad administratorius buvo įpareigotas įvertinti kitą likusį bankrutavusios įmonės turtą tam, kad būtų nustatyta viso turto vertė. Atsižvelgiant į tai, kad jau anksčiau (prieš metus laiko) buvo nutarta įvertinti visą įmonės turtą, nurodytas 14 kalendorinių dienų terminas laikytinas tik papildomu terminu. Šis nutarimas, įpareigojantis administratorių atlikti tam tikrus veiksmus, negali pažeisti kreditorių (tame tarpe pareiškėjos) teisių, kadangi tik kreditoriai, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis, savo priimtais nutarimais nustatys turto pardavimo kainą ir tvarką. Tai reiškia, kad šiame etape administratoriui pavedama tik pateikti tam tikrą informaciją, kuria remdamiesi kreditoriai nustatys turto pardavimo kainą.
Viena bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių yra kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus (Įmonių bankroto įstatymo – toliau ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Talesta“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr. 3K-3-514/2012).
Pareiškėja ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus dėl laivo „Ieva“ ir nekilnojamojo turto –pastato-žuvies perdirbimo cecho pardavimo kainos nustatymo bei jo pardavimo tvarkos. Kreditoriai nutarė šį turtą pardavinėti varžytynėse ir patvirtino pirmosioms varžytynėms laivo „Ieva“ pradinę pardavimo kainą – 20 000 Eur, pastato-žuvies perdirbimo cecho – 404 000 Eur, taip pat nustatė, kad turto nepardavus pirmose varžytynėse pasiūlyti jį perimti įkaito turėtojui, o jam nesutikus perimti, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įkaito turėtojo atsakymo gavimo dienos skelbti antras turto pardavimo varžytynes, sumažinant turto pardavimo kainą 20 proc. nuo pirmų varžytynių pradinės pardavimo kainos. Turto nepardavus antrose varžytynėse, pasiūlyti jį perimti įkaito turėtojui, o jam nesutikus perimti turto, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įkaito turėtojo atsakymo gavimo dienos skelbti trečias turto pardavimo varžytynes, sumažinant turto pardavimo kainą 20 proc. nuo antrų varžytynių pradinės pardavimo kainos. Turto nepardavus trečiose varžytynėse, pasiūlyti jį perimti įkaito turėtojui, o jam nesutikus perimti turto, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įkaito turėtojo atsakymo gavimo dienos skelbti ketvirtas turto pardavimo varžytynes, sumažinant turto pardavimo kainą 10 proc. nuo trečių varžytynių pradinės pardavimo kainos. Pareiškėjos nuomone, toks kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatoms, kuriomis nustatyta, kad hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Prieštaravimą nurodytiems reikalavimams pareiškėja įžvelgia tame, kad kreditoriai nutarė varžytynes vykdyti keturis kartus, mažinant kainą ir po neįvykusių varžytynių siūlant turtą perimti hipotekos kreditoriui. Tačiau tai, kad kreditoriai nutarė vykdyti varžytynes keturis kartus, nereiškia, kad pažeidžiamos nurodytos įstatymo nuostatos. Priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu yra įtvirtinta įkaito turėtojo teisė neįvykus bet kurioms varžytynėms perimti turtą, o kokia kaina perimti nustato nurodytos įstatymo nuostatos, nors tai ir tiesiogiai nenurodyta ginčijamame kreditorių nutarime.
Skundu taip pat ginčijama kreditorių nustatyta laivo „Ieva“ rinkos vertė, kadangi turto vertintojas UAB „Capital vertinimas“ pateikdamas tik „Konsultaciją dėl galimos turto kainos“ (b. l. 63–69) neįvykdė kreditorių sprendimo įvertinti turtą, nes nepateikė kreditoriams tinkamos vertinimo ataskaitos, o apsiribojo tik labiausiai tikėtinos išvados dėl turto kainos rinkoje pateikimu. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o 3 punkte nustatyta, kad kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka; kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Taigi, įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo būdo, tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatytas toks turto pardavimo būdas, turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Kaip minėta, teisės aktais parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarką nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir kuo didesniu savo finansinių reikalavimų patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-1782/2014).
Pareiškėja neginčija kreditorių teisės nustatyti parduodamo varžytynėse turto pradinę kainą, todėl kreditoriai įvertinę informaciją apie galimą ir labiausiai tikėtiną laivo „Ieva“ pardavimo kainą (13 200 Eur), disponuodami savo teise nustatyti, parduodamo turto pradinę kainą ją nustatė didesnę, t. y. 20 000 Eur. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo pareiškėjos pusėje UAB „Ekoprotech“, teigdami, kad tokia kaina nepagrįsta, nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turto kaina yra didesnė (CPK 178 straipsnis), tokiu būdu visiškai nepagrindė savo abejonių dėl šio turto vertės pagrįstumo. Kreditoriai rėmėsi pateikta turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ konsultacija ir ja remdamiesi savo valia nustatė parduodamo turto kainą, o įstatymai nenumato, kad parduodamas turtas varžytynėse būtų įvertintas tik remiantis turto vertintojo pateikta turto vertinimo ataskaita. Laivas „Ieva“ nėra naudojamas, todėl jo būklė (b. l. 65–66) negali prilygti eksploatuojamam laivui ir todėl jo vertė negali būti tokia, kaip pagal paskirtį naudojamo laivo. Todėl pareiškėjo abejonės dėl nepagrįstos laivo „Ieva“ rinkos kainos yra visiškai nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) .
Analogiškai atmestini ir skundo argumentai dėl nekilnojamojo turto – pastato-žuvies perdirbimo cecho pradinės pardavimo kainos nustatymo. Kreditoriai šiuo atveju nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą nustatė, remdamiesi turto vertintojo „Capital vertinimas“ atlikta turto vertintojo ataskaita (b. l. 16–62), kurioje pastato-žuvies perdirbimo cecho rinkos vertė 2015 balandžio 14 d. nustatyta 202 000 Eur, tačiau kreditoriai, naudodamiesi teise nustatyti pradinę pardavimo kainą, ją nustatė dvigubai didesnę – 404 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, visi pareiškėjos skundo argumentai dėl turto vertintojo netinkamai nustatytos rinkos vertės, jam netinkamai parinkus palyginamuosius pavyzdžius ne toje pačioje vietoje ar ne tos pačios paskirties objektų, neturi jokios reikšmės. Be to, pažymėtina, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, o pareiškėja jos nenuginčijo ir nepateikė jokių išvados nepagrįstumo įrodymų CPK (178 straipsnis). Nepagrįsti skundo argumentai, jog nėra aišku, koks nekilnojamas turtas buvo įvertintas, kadangi tuo pačiu adresu yra įregistruota daugiau statinių. Tačiau iš turto vertinimo ataskaitos medžiagos akivaizdu, kad buvo vertinamas UAB „Baltijos žuvys“ nuosavybės teise priklausantis pastatas-žuvies perdirbimo cechas, abejonės, ar turtas įvertintas, atsižvelgus ir į atliktą rekonstrukciją, atmestinos, kadangi turto vertintojas rėmėsi kadastro duomenų byla, kuri sudaryta 2009 m.
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas, Skundą atmestus iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos žuvys“ turėtos atstovavimo išlaidos, kurios yra 363 Eur (b. l. 99–101), o valstybei – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios yra 4,18 Eur (b. l. 4) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ (įmonės kodas 301743732) suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“ (įmonės kodas 14116421) 363 Eur atstovavimo išlaidas, o valstybei – 4,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.