Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Ekoprotech“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos žuvys“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-170-230/2015).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti patikslintą antrosios eilės kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą 27 889,57 Eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Teisėjų kolegija absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria UAB „Baltijos žuvys“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2011 m. balandžio 28 d. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą dėl BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, juo prašė patvirtinti patikslintą VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą 27 889,57 Eur sumai (13 291,68 Eur įmokos, 707,54 Eur bauda, 13 890,35 Eur delspinigiai). Iš bankroto administratoriaus teismui teikto prašymo bei kartu su juo 2015 m. rugsėjo 16 d. pateikto VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (8.2)S-59623 matyti, kad VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas patikslintas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Administratorius VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo neginčijo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi administratoriaus prašymą tenkino. Apeliantas UAB „Ekoprotech“ atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nurodo, kad VSDFV Kauno skyriaus prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą, paremtas VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, kuris yra ginčijamas, priskaičiuotiems delspinigiams yra suėję senaties terminai, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3654-764/2015 konstatuota, kad VSDFV Kauno skyrius laikotarpyje nuo 1995-10-13 iki 2004-09-30 neteisėtai apskaičiavo 22 823,51 Eur delspinigių, todėl pakartotinis delspinigių priskaičiavimas ir nurodymas sumokėti yra neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Vienas iš klausimų, spręstinų bankroto byloje, – bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtinoji kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas ir tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

Pažymėtina, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu, todėl teismui kyla pareiga būti aktyviam, sprendžiant klausimus, susijusius su bankroto procesu. Lietuvos apeliaciniam teismui patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltijos žuvys“ skundą atsakovams VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir VSDFV Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3654-764/2015 be kita ko nutarė: 1) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, perskaičiuoti UAB „Baltijos žuvys“ delspinigių, susidariusių iki 2005 m. sausio 1 d., sumą; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išnagrinėti UAB „Baltijos žuvys“ 2010 m. liepos 8 d. prašymo dalį dėl 5 metų išieškojimo senaties termino taikymo po 2005 m. sausio 1 d. susidariusiai socialinio draudimo įmokų skolos daliai; 3) įpareigoti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėti UAB „Baltijos žuvys“ prašymą atleisti nuo delspinigių. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui nustačius, jog laikotarpyje nuo 1995-10-13 iki 2004-09-30 UAB „Baltijos žuvys“ neteisėtai buvo priskaičiuota 22 823,51 Eur delspinigių, bet koks delspinigių perskaičiavimas ir nurodymas juos sumokėti yra neteisėtas. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pats teismas įpareigojo VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti delspinigių, susidariusių iki 2005 m. sausio 1 d., sumą.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad VSDFV Kauno skyrius nenustatė, jog priskaičiuotiems delspinigiams yra suėję priskaičiavimo ir priverstinio išieškojimo senaties terminai. Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Kauno skyrius perskaičiavo delspinigių, priskaičiuotų laikotarpiu nuo 1995-10-13 iki 2004-09-30 sumą. Kaip teisingai nurodyta atsiliepimuose į atskirąjį skundą, 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik tokioms skoloms, kurių pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m. sausio 1 d., nes tik tada įsigaliojo VSDĮ 16 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios atitinkamą senatį. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame sprendime taip pat pasisakė dėl senaties termino, nurodydamas, kad VSDFV Kauno 2010 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. (10.1)20.V-8788 netaikyti senaties termino UAB „Baltijos žuvys“ prievolėms, atsiradusioms iki 2005 m. sausio 1 d., laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teisiniams santykiams, susijusiems su valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimu ir išieškojimu, lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams) taisyklė netaikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atmestini apelianto argumentai, susiję su senaties termino taikymu delspinigių apskaičiavimui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad apskundus VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jo pagrindu negalima tikslinti VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo. Minėta, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi patvirtintas patikslintas VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų, nes skundžiama nutartis neužkerta kelio tikslinti VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar tenkinus ieškovo skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė atskirojo skundo pagrįstumo, t. y. jo nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo abejoti VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumu. Byloje esantys duomenys nepaneigia VSDFV Kauno skyriaus atskirojo skundo argumento, kad nei pati bankrutuojanti įmonė 2010 m., nei bankroto administratorius VSDFV Kauno skyriui nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, įsiskolinimo priežastis tam, kad būtų galima svarstyti dėl įmonės atleidimo nuo delspinigių mokėjimo. Nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti VSDFV Kauno skyriaus patvirtinto finansinio reikalavimo dydžiu, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu, teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus esamu momentu nustatytoms aplinkybėms VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas galės būti tikslinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto skundas, adresuotas VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl Sprendimo grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė šioje nutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas tinkamai taikė ĮBĮ teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.