Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprotech“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2152-230/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai 2015 m. birželio 19 d. susirinkime priėmė tokius nutarimus: 1) susirinkimo pirmininku išrinktas kreditoriaus UAB ,,Superija“ įgaliotas atstovas, sekretoriumi – administratoriaus įgaliotas asmuo; 2) įpareigojo administratorių ne vėliau kaip per 14 dienų pateikti kreditoriams viso bendrovės turto vertinimą, 2014 m. finansines ataskaitas bei papildytą administratoriaus veiklos ataskaitą tvirtinimui bei šiame susirinkime nesvarstomo turto (dviejų likusių laivų ir kito turto) pardavimo tvarką ir kainas; 3) laivą „Ieva“ parduoti varžytynėse, rengiant keturias varžytynės, pirmosiose nustatant 20 000 Eur kainą, kuri mažintina antrose ir trečiose po 20 proc., o ketvirtosiose 10 proc. nuo galutinės kainos; nustatytas minimalus 300 Eur kainos didinimo intervalas; šio turto nepardavus – pasiūlyti jį perimti įkaito turėtojui. Pastatą – žuvies perdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nutarta parduoti varžytynėse, pirmosiose nustatant 404 000 Eur kainą, kuri mažintina antrose ir trečiose po 20 proc., o ketvirtosiose 10 proc. nuo galutinės kainos; nustatytas minimalus 1 000 Eur kainos didinimo intervalas; šio turto nepardavus – pasiūlyti jį perimti įkaito turėtojui.

Dėl antrojo nutarimo pareiškėjas papildomai nurodė, kad visų pirma yra neaišku, kuriuos du iš bendrovės turimų keturių laivų kreditoriai įpareigojo administratorių įvertini; antra, tam kad administratorius per itin trumpą 14 darbo dienų terminą galėtų atlikti pavestus darbus, kreditoriai turėjo parinkti turto vertintoją. To nepadarę jie pažeidė neleistinumo piktnaudžiauti teise principą, nes sudarė sąlygas vilkinti bankroto procesą (CK 1.137 str. 3 d.)

Dėl trečiojo nutarimo pareiškėjas papildomai nurodė, kad: pirma, jis prieštarauja ĮBĮ 33 straipsnio 6 daliai ir Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtintam Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašui (pakeistas 2008-01-16 nutarimu Nr. 60) (toliau Aprašas); antra, laivo „Ieva“ rinkos vertei nustatyti kreditorių susirinkimas buvo pasirinkęs UAB „Capital vertinimas“, kuris nustatė, kad negabaritinio metalo laužo masė galėtų siekti 13 200 Eur, tačiau nepateikė jo vertinimo ataskaitos; trečia, kreditorių susirinkimas nustatė niekuo nepagrįstą laivo „Ieva“ kainą.

Dėl pastato – žuvies perdirbimo cecho pareiškėjas nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir dėl laivo kainos: jis prieštarauja ĮBĮ 33 straipsnio 6 daliai ir Aprašui, vertintoja UAB „Capital vertinimas“ naudodama lyginamąjį ir pajamų metodą nustatė, kad 2015-04-14 viso turto vertė yra 202 000 Eur, tačiau jis vadovavosi neteisingai parinkta verčių zona (Vilniaus miesto 20.21) ir palyginimui parinko stalių dirbtuvių sandorį, sudarytą Malūnų g., Klaipėdoje. Tačiau nebuvo analizuojami žuvies perdirbimo ir šaldytų produktų sandėliavimo nekilnojamojo turto skelbimai. Be to, „Turto vertinimo ataskaitos“ 6 puslapyje nurodyta, kad „nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą“, tačiau iš jų negalima suprasti, ar yra nesutvarkyti kadastriniai duomenys, ar statybos darbai atlikti nesilaikant teisės aktų. Dėl to prieš parduodant šį nekilnojamąjį turtą yra būtina sutvarkyti šio pastato dokumentaciją ir kadastrinius duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį argumentai

Apelianto reikalavimas nesukels jam jokių teisinių pasekmių. UAB „Superija“ balsavimo raštu biuletenis buvo gautas po pranešime nurodytos susirinkimo pradžios, tačiau į jį fiziškai neatvyko nei vienas kreditorius, o protokolas buvo surašytas pagal gautus raštu balsavimo biuletenius. Be to, net jei šis susirinkimas būtų neįvykęs, raštu balsavę kreditoriai buvo nurodę, kad jų biuleteniai galioja ir pakartotiniame susirinkime. Taigi pakartotiniame susirinkime būtų priimti analogiški skundžiamiems kreditorių nutarimai, todėl teismas teisingai sprendė, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos teisėtumui skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų.Apeliantai nenurodo jokių argumentų dėl neteisėtumo kreditorių nutarimo, kuriuo išrinktas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.Apeliantų ginčijamus nutarimus dėl administratoriaus veiklos patvirtinimo suformulavo patys kreditoriai; įpareigojimas įvertinti bendrovės turtą administratoriui yra aiškus ir suprantamas; administratorius pareikš nuomonę dėl atitinkamo turto kainos ir pardavimo tvarkos, tačiau konkrečius sprendimus priims kreditoriai.Teismas teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 23 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 33 straipsnio 6 dalį, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį, teismų praktiką, spręsdamas dėl teisėtumo kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu – laivo „Ieva“ ir žuvies perdirbimo cecho kainos bei pardavimo tvarkos nustatymo, o apeliantas nenurodė jokių teismo išvadas paneigiančių argumentų.Teismas remdamasis tuo, kad turto vertintoja UAB „Capital vertinimas“ vadovavosi žuvies perdirbimo cecho 2009 m. kadastro byla, pagrįstai atmetė apeliantų teiginius, jog buvo neįvertinta aplinkybė, kad jis buvo rekonstruotas. Šis pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl atmestini apeliantų argumentai, kad jis yra neįregistruotas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiama, ar BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino šios bendrovės kreditorės pareiškėjos UAB „Nona mix“ (toliau, pareiškėjas, UAB ,,Nona mix“) skundo dėl panaikinimo 2015 m. birželio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, esant apeliantų – pareiškėjo bei suinteresuoto asmens UAB „Ekoprotech“ (toliau, suinteresuotas asmuo, UAB „Ekoprotech“), nurodomiems pažeidimams organizuojant kreditorių susirinkimą, o taip pat sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos. Šį klausimą teisėjų kolegija nagrinėja vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, nes nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti pareiškėjų atskirąjį skundą, pirmiausiai pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus aiškindami bei taikydami įstatymą, teismai privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.).

Antra, taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Tik nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, teismas panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; kt.).

Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis nuostatomis.

Trečia, remdamasis bylos medžiaga, o taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), teismas pažymi, kad bankroto byla atsakovei UAB „Baltijos žuvys“ iškelta Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi (bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“) (civilinė byla Nr. B2-139-230/2016); teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vėlesnėmis teismo nutartimis patikslinus šį sąrašą vietoje kitų kreditorių buvo įtraukta UAB ,,Nona mix“ su 424,47 Eur dydžio finansiniu reikalavimu bei UAB „Ekoprotech“ su 11 289,05 Eur reikalavimu, kurie buvo grindžiami reikalavimo teisių perleidimo sutartimis (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 26 str. 1 d.). Vėlesnėmis nutartimis teismui patikslinus kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą jame iš viso – 33 kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma – 716 343,20 Eur (hipotekos kreditorius AB Swedbank su 119 991,47 Eur, 4 pirmosios eilės kreditoriai su 5 790,84 Eur, 2 antrosios eilės kreditoriai su 82 784, 44 Eur bei 22 trečiosios eilės kreditoriai su 507 776,45 Eur reikalavimais). Pagal bankroto bylos medžiagą apeliantų pareiškėjos UAB ,,Nona mix“ finansinis reikalavimas sudaro 0,0593 proc., o suinteresuoto asmens UAB „Ekoprotech“ – 1,5759 proc. visų reikalavimų.

Taigi šių asmenų atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis pirmiau pateiktomis įstatymo nuostatomis, teismų praktikos išaiškinimais bei nagrinėjamos bylos medžiaga.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai turėjo būti panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, nes visų pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą išsamiai ir kruopščiai išanalizavo bylos medžiagą, pareiškėjo argumentus, teisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog byloje nenustatyta, kad pavėluotas (1 val. ir 9 min.) kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Superija“ balsavimo raštu biuletenio pateikimas turėjo įtakos konkrečių kreditorių teisių pažeidimui, todėl šis faktas laikytinas formaliu pažeidimu, nesuteikiančiu pagrindo panaikinti susirinkime priimtus nutarimus (CPK 3 str. 1 d., ĮBĮ 21 str.). Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad dėl pirmiau paminėto fakto, kuris traktuotas kaip vieno iš kreditorių pavėlavimas į susirinkimą, skelbti pakartotinį susirinkimą, atsižvelgiant į jame spręstinų klausimų svarbą, būtų neracionalu, turint omenyje bankroto proceso esminius principus. Be to, tokios išvados teisingumą patvirtina sprendimas dėl konkrečių pareiškėjo skųstų šiame susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo, o atskirojo skundo argumentai jos nepaneigia (CPK 185 str.).

Apeliacinis teismas taip pat atmeta apeliantų teiginius, susijusius su susirinkimo nutarimais bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarkos bei kainų nustatymo bankroto administravimo ataskaitos tvirtinimo klausimais.

Visų pirma, teismas, patikrinęs šių nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą, teisingai sprendė, kad turint omenyje tai, jog dar 2014 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkime priimtame nutarime yra aiškiai nurodyta, kad turi būti įvertintas visas bendrovės turtas, todėl skundžiamame kreditorių susirinkimo nutarime, priimtame antruoju darbotvarkės klausimu, suformuluotą įpareigojimą šiam asmeniui ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų pateikti kreditoriams tvirtinti viso BUAB „Baltijos žuvys“ turto vertinimą, 2014 m. finansines atskaitomybes bei papildytą bankroto administravimo ataskaitą, o taip pat šiame kreditorių susirinkime nesvarstomo turto (t. y. dviejų likusių laivų ir kito turto) pardavimo tvarką ir kainas – nėra pagrindo traktuoti kaip pažeidžiantį kreditorių, iš jų apeliantų, teises. Teismas teisingai laikė, kad kreditoriai, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis, šiame etape administratoriui pavedė tik pateikti tam tikrą informaciją, kuria remiantis susirinkime bus nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka (ĮBĮ 23 str. 1 d. 4, 5 p., 33 str.). Beje, BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtina, kad būtent taip suprato šiame kreditorių susirinkimo nutarime jam suformuluotus įpareigojimus, nes būtent susirinkimo išimtinei kompetencijai įstatymas yra priskyręs turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymą.

Apeliantų atskirajame skunde pateikti argumentai šiuo klausimu nesuteikia pagrindo kitaip vertinti teismo motyvus ir išvadas (CPK 178 str.).

Antra, pasisakydamas dėl atskirojo skundo motyvų, susijusių su teisėtumu kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju darbotvarkės klausimu, tai yra dėl laivo „Ieva“ ir nekilnojamojo turto – pastato-žuvies perdirbimo cecho, pardavimo kainos bei jo pardavimo tvarkos nustatymo, apeliacinis teismas pažymi, kad faktas, jog susirinkimas, spręsdamas dėl laivo ,,Ieva“ pardavimo tvarkos, nutarė varžytynes mažinant kainą vykdyti keturis kartus, o po neįvykusių bet kurių varžytynių – siūlyti šį turtą perimti hipotekos kreditoriui, priešingai nei teigiama skunde, nesuteikia pagrindo išvadai, jog tokia tvarka yra pažeidžiamos ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatos bei įmonės kreditorių interesai. Teismas šiuo klausimu taip pat teisingai nurodė, kad perimamo turto kaina yra reglamentuojama įstatymo.

Teismas, atmesdamas apeliantų argumentus dėl šiuo darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimo priimto nutarimo – laivo „Ieva“, kuris nebėra naudojamas, pradinės pardavimo kainos nustatymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo šį klausimą ir teisingai išaiškinęs bei pritaikęs aktualias ĮBĮ normas bei teismų praktikos išaiškinimus, pagrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčijama kreditorių teisė nustatyti varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą; kad tuo atveju, kai vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras jos kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, šio turto įvertinimo gali būti atsisakyta (ĮBĮ 24 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-1782/2014 etc.). Tuo tarpu nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra taip pat ir fakto instancija, pareiškėjas ar suinteresuotas asmuo UAB „Ekoprotech“ nepateikė jokių įrodymų, pagrįsdami savo teiginį, kad kreditorių susirinkime nustatyta pradinė šio turto pardavimo kaina – 20 000 Eur, yra nepagrįstai maža; kad turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ pateikta išvada yra neteisėta, o duomenys – akivaizdžiai neteisingi etc. Pažymėtina, kad apeliantai, kurie yra verslu užsiimantys juridiniai asmenys, savo reikalavimą panaikinti šį susirinkimo nutarimą iš esmės grindžia argumentais dėl susirinkimo nutarimų priėmimo nesant kvorumo, dėl ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo nuostatų analizavimu, laivo kaip sudėtingo techninio įrenginio ypatumais ir kt. (CPK 178 str.).

Pirmiau buvo paminėti apeliantų argumentai, kad kreditoriai, remdamiesi, be kita ko, ir turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ atlikto vertinimo ataskaita, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai nustatė nekilnojamojo turto – pastato-žuvies perdirbimo cecho pradinę pardavimo kainą – 404 000 Eur. Apeliacinis teismas atmeta taip pat ir šiuos atskirojo skundo motyvus, kurie taip pat grindžiami ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies ir aprašo normų pažeidimais, nurodoma, kad turto vertintojas pažeidė turto vertinimo lyginamojo, pajamų metodų taikymui keliamus reikalavimus ir kt. Teismas šiuos argumentus išnagrinėjo, dėl jų pasisakė, o apeliantų atskirojo skundo motyvai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratorius savo atsiliepime teisingai nurodo, jog nagrinėjant ginčus dėl turto vertės minima ataskaita yra vertinama visų įrodymų kontekste kaip vienas iš rašytinių įrodymų, tuo tarpu apeliantai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad kreditorių susirinkimo nustatyta kaina pažeidžia tiek pačios bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių teisėtus interesus (CPK 178, 185 str.).

Papildydamas aukščiau jau nurodytus argumentus, teismas pažymi, kad abu apeliantai yra juridiniai asmenys, o tai leidžia spręsti, kad jiems yra / turi būti žinomos tiek bendrosios CPK įtvirtintos byloje dalyvaujančių asmenų teisės, tiek specialiame įstatyme – ĮBĮ nustatytos kreditorių teisės, tiek ir procesinės pareigos. Minėta, kad BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto procesas tęsiasi nuo jau 2011 m., kuriame abu apeliantai – UAB „Nona mix“, UAB „Ekoprotech“, kreditorių teisėmis dalyvauja nuo 2012 m.; byloje nėra duomenų ir apeliantai netvirtina, kad jiems nebuvo žinoma apie šiame kreditorių susitinkime teikiamus svarstyti bei spręsti klausimus ar kad jiems būtų atsisakyta pateikti bankroto administratoriaus dispozicijoje esančią medžiagą, būtiną tinkamai pasiruošti šiais klausimais; byloje nėra duomenų, kad šie kreditoriai svarstomais klausimais būtų teikę savo sprendimus ar argumentus.

Taigi turint omenyje šias aplinkybes, o taip pat tai, kad bankroto proceso išlaidos atlyginamos iš bendrovės lėšų, kurios tektų patiems kreditoriams (ĮBĮ 36 str.), spręstina, jog patys apeliantai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro itin nedidelę dalį visų patvirtintų finansinių reikalavimų, nebuvo pakankamai aktyvūs tiek įgyvendindami savo kaip kreditorių teises, tiek naudodamiesi procesine teise motyvuotai ir pagrįstai ginčyti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, tiek procesinę pareigą veikti, kad bankroto byla būtų baigta nagrinėti kuo operatyviau, mažesniais kaštais (ĮBĮ 21, 23 str., 24 str. 4 d., CPK 7, 8 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl UAB „Nona mix“ ir UAB „Ekoprotech“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek apeliantų, tiek atsakovės BUAB „Baltijos žuvys“ procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 24 str. 5 d., CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.