- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 2-657-330/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01326-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprotech“, uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprotech“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2357-230/2015, kuria netenkintas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ (šiuo metu bankrutuojanti) ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprotech“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių susirinkimo protokolo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos UAB „Nona mix“ ir UAB „Ekoprotech“ pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti BUAB „Baltijos žuvys“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 6. Skunde paaiškino, kad kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog neįvykus 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimui, šis biuletenis galioja ir pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuris įvyktų 2015 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. Tačiau iš protokolo matyti, kas kreditorių susirinkimas įvyko 2015 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjų nuomone, toks pažeidimas lemia kreditorių susirinkime priimtų nutarimų negaliojimą. Pareiškėjai nurodė, kad protokole nurodytoje darbotvarkėje trečiuoju klausimu buvo numatyta spręsti klausimus dėl BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Tačiau kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog trečiu klausimu balsuojama dėl BUAB „Baltijos žuvys“ turto vertintojo parinkimo. Pareiškėjai nurodė, kad kreditoriai pritarė BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui pasirinkti UAB „Capital vertinimas“. Tačiau UAB „Capital vertinimas“ jau vertino BUAB „Baltijos žuvys“ laivą „Ieva“ ir nesugebėjo nustatyti laivo „Ieva“ rinkos vertės. Be to, kreditoriai neįpareigojo UAB „Capital vertinimas“ pateikti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje, turto vertinimo ataskaitą, todėl yra neužtikrinamas vertinamo turto rinkos vertės nustatymo tinkamas įforminimas. Taip pat pažymėjo, kad vertinamas turtas yra Latvijoje, o Lietuvos Respublikoje įregistruoti turto vertintojai veikia tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl UAB „Capital vertinimas“ veikla pažeidžia Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso reikalavimus, nes neturėdama reikiamos kvalifikacijos ji imasi BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančių laivų LBB 1100 ir LBB 1124 rinkos vertės nustatymo.
Atsiliepimas
Bankroto administratorės atstovaujamas suinteresuotas asmuo BUAB „Baltijos žuvys“ su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti bei iš pareiškėjų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokole yra padaryta rašymo klaida, kuria pasinaudodamos pareiškėjos teigia, kad neva kreditorių susirinkimas įvyko 2015 m. rugpjūčio 19 d. Patikino, kad iš tikrųjų kreditorių susirinkimas įvyko būtent 2015 m. rugpjūčio 17 d. Ši klaida neturėjo jokios įtakos kreditorių priimtų sprendimų ar susirinkimo protokolo galiojimui. Akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjos reiškia reikalavimą dėl protokolo panaikinimo, nors pats protokolas pareiškėjų teisių nepažeidžia ir negali pažeisti. Dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės trečiojo klausimo pažymėjo, jog šiuo klausimu protokole yra padarytas rašymo apsirikimas (paliktas darbotvarkės klausimo pavadinimas iš ankstesnio kreditorių susirinkimo protokolo). Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjų argumentai dėl turto rinkos vertės nustatymo neįrodyti. Paaiškino, kad vadovaujantis teismų praktika ir teisės aktais, parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarką nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir kuo didesniu savo finansinių reikalavimų patenkinimu. Šiuo konkrečiu atveju kreditoriai pirmiausia nusprendė sužinoti turto vertintojo nuomonę apie atitinkamo turto kainą, o vėliau kitame kreditorių susirinkime nustatys konkrečią turto kainą. Paaiškino, kad nesutikdami su turto vertintojų kvalifikacija ar veiklos teisėtumu, suinteresuoti asmenys gali pateikti skundą specialiai institucijai. Nurodė, kad vertintinas turtas – laivas plaukioja su Lietuvos Respublikos vėliava, laivui galioja Lietuvos Respublikoje taikytinas teisinis režimas, todėl jokių kliūčių jį vertinti nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Nona mix“ ir UAB „Ekoprotech“ skundo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymai nenumato kreditorių susirinkimo protokolo apskundimo galimybės, nedetalizuoja jo turinio. Vien tam tikros informacijos nenurodymas susirinkimo protokole kreditorių interesų negali pažeisti. Tačiau įvertinęs pareiškėjų skundo turinį, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjai pateikė skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų. Teismas konstatavo, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko 2015 m. rugpjūčio 17 d., o ne 2015 m. rugpjūčio 19 d., todėl pareiškėjų argumentą dėl kreditorių balsavimo negaliojančiais biuleteniais iš anksto nepaskelbtame kreditorių susirinkime atmetė. Teismas akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjos turėjo galimybę pareikšti pastabas dėl susirinkimo protokolo, tačiau to nepadarė.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas neatitikimą susirinkimo trečiojo darbotvarkės klausimo pavadinimuose laikė rašymo apsirikimu, neturinčiu teisinės reikšmės priimto kreditorių nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Akcentavo aplinkybę, kad kreditorių susirinkime spręstini klausimai pareiškėjoms buvo nurodyti ir jų suprasti.
Teismas, įvertinęs nurodytus neatitikimus susirinkimo protokole, konstatavo, kad nustatyti kreditorių susirinkimo protokolo trūkumai nelaikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, galėjusiais nulemti neteisėtų nutarimų priėmimą, nes neturi tiesioginės įtakos nutarimų turiniui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstais pripažino pareiškėjų skundo argumentus dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo, kuriuo BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio turto rinkos vertę nustatyti pavesta UAB „Capital vertinimas“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos neįrodė, jog turto vertintojas netinkamai atliko pavestas užduotis dėl bendrovei priklausančio turto vertės nustatymo. Teismo vertinimu, vien tik abejonės dėl turto vertintojo kompetencijos ar anksčiau atliktų veiksmų nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, jos negali būti pagrindu panaikinti kreditorių susirinkimo balsų dauguma priimtą nutarimą dėl turto vertintojo parinkimo. Teismas akcentavo aplinkybę, jog skundžiamu kreditorių nutarimu nebuvo nuspręsta dėl realizuotino turto kainos. Be to, tokiu būdu nustatyta turto vertė kreditoriams nebus privaloma, kadangi turto pardavimo kainą nustatys patys kreditoriai. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl pasirinkto turto vertintojo kvalifikacijos. Pažymėjo, kad UAB „Capital vertinimas“ yra įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Asmenys į šį sąrašą yra įrašomi, jeigu atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Turto ir verslo vertinimo verslas yra draustas civilinės atsakomybės draudimu. Įmonėje dirba licencijuoti nepriklausomi turto vertintojai, kurie atlieka kilnojamojo, nekilnojamojo turto vertinimus, verslo ir įmonių akcijų vertinimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes. Teismo akcentuota, kad pareiškėjos nepateikė argumentų dėl turto vertintojo veiklos ar etikos pažeidimų. Nutartyje pažymėta, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo objektai yra bet koks turtas ir verslas. Vadinasi, tai, kad nagrinėjamu atveju vertintinas turtas (laivas) yra ne Lietuvos Respublikoje, neturi jokios teisinės reikšmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja UAB „Ekoprotech“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir šiame susirinkime priimtus nutarimus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad protokole nurodyti kreditorių sprendimai priimti balsuojant negaliojančiais biuleteniais iš anksto neskelbtame kreditorių susirinkime. Nors balsavimo biuletenyje nurodyta, kad susirinkime bus balsuojama dėl turto vertintojo parinkimo, tačiau susirinkimo protokole įrašyta, kad sprendžiama dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Paskirtasis turto vertintojas jau vertino kitą įmonei priklausantį laivą, tačiau nesugebėjo nustatyti jo vertės. Vertintojas neturi laivo vertei nustatyti būtinos papildomos kvalifikacijos. Vertintojas negali vertinti turto, nesančio Lietuvos Respublikos teritorijoje. Turto vertinimas neturint tinkamos kvalifikacijos pažeidžia vertintojo profesinę etiką.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratorė su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokole nurodant datą buvo padaryta rašybos klaida. Šią aplinkybę pareiškėja supranta, kadangi balsavimo biuletenyje nenurodė pastabų, o atskiruoju skundu prašo panaikinti ne 2015 m. rugpjūčio 19 d., o 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių nutarimus. Dėl susirinkimo darbotvarkės klausimo pavadinimo paaiškino, kad protokole buvo padaryta rašybos klaida. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kreditorių nutarimui, kuriuo UAB „Capital vertinimas“ pavesta atlikti įmonei priklausančių laivų vertinimą, panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiama, ar BUAB „Baltijos Žuvys“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai yra teisėti.
ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, pabrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Dėl procedūrinių pažeidimų
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Pareiškėja UAB „Ekoprotech“ atskirajame skunde nurodė, kad BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkimo protokolo turinys patvirtina, kad protokole nurodyti sprendimai priimti balsuojant negaliojančiais biuleteniais ir iš anksto neskelbtame kreditorių susirinkime. Šį argumentą apeliantė grindė datų, įrašytų kreditorių susirinkimo protokole, balsavimo biuleteniuose bei bankroto administratorės kreditoriams siųstuose pranešimuose, neatitiktimi. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6, įrašų dalyje „pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo“ numatyta, jog BUAB „Baltijos žuvys“ pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko 2015 m. rugpjūčio 19 d., tačiau balsavimo biuletenių galiojimas buvo numatytas tik 2015 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. vyksiančiam susirinkimui.
Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams.
Iš bankroto administratorės pateiktų duomenų matyti, kad BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai apie susirinkimą buvo informuoti 2015 m. liepos 22 d. pranešimu, kuriame surodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. yra šaukiamas kreditorių susirinkimas, o jam neįvykus, pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas 2015 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. Dėl šios priežasties visuose balsavimo raštu biuleteniuose buvo nurodyta, jog balsavimo biuleteniai galioja ir pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuris įvyktų 2015 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybę, kad pakartotinis susirinkimas įvyko 2015 m. rugpjūčio 17 d., patvirtina susirinkime dalyvavusių kreditorių sąrašas bei kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6 (protokolo pradžioje ir pabaigoje) fiksuota 2015 m. rugpjūčio 17 d. data. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kitokios (2015 m. rugpjūčio 19 d.) datos nurodymas protokole (tik vienoje protokolo vietoje) laikytinas rašybos klaida. Apeliantė, pastebėjusi šį neatitikimą, galėjo kreiptis į administratorę prašydama šią rašybos klaidą ištaisyti arba pateikdama pastabas dėl protokolo, tačiau to nepadarė. Kita vertus, iš reikalavimo, suformuluoto atskirajame skunde (juo prašoma panaikinti 2015 m. rugpjūčio 17 d. priimtus nutarimus), matyti, kad pati apeliantė pripažįsta, jog pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko ir jame buvo priimti nutarimai ne 2015 m. rugpjūčio 19 d., o 2015 m. rugpjūčio 17 d.
Apeliacinis teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, jog kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumą esą lemia neatitiktis balsavimo biuleteniuose bei kreditorių susirinkimo protokole įvardijant sprendžiamą klausimą ( susirinkimo darbotvarkės 3 klausimas). Apeliantė pažymėjo, kad nors balsavimo biuletenyje nurodyta, kad susirinkime bus balsuojama dėl turto vertintojo parinkimo, tačiau susirinkimo protokole užfiksuota, kad sprendžiama dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Apeliacinis teismas sutinka tiek su BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratorės argumentais, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, jog susirinkimo protokole, nurodant trečiuoju darbotvarkės klausimu sprendžiamo klausimo pavadinimą, padaryta aiški rašymo klaida. Protokole kreditorių susirinkimo spręstas klausimas „dėl BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio turto rinkos vertės nustatymo“ klaidingai įvardintas klausimu „dėl BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“. Tą aplinkybę, jog analizuojamą neatitikimą lėmė aiški rašymo klaida, patvirtina tiek protokolo turinys, iš kurio matyti, kad buvo siūloma balsuoti dėl įmonei priklausančio turto vertės nustatymo, tiek trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto kreditorių nutarimo turinys, iš kurio matyti, kad kreditorių susirinkime nuspręsta konkrečiam turto vertintojui nustatyti įmonei priklausančių laivų rinkos vertę, o klausimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo net nebuvo svarstytas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas, numatytas susirinkimo darbotvarkėje bei nurodytas kreditoriams išplatintuose balsavimo biuleteniuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog analizuoti kreditorių susirinkimo protokolo trūkumai (rašymo klaidos) nelaikyti esminiais procedūriniais susirinkimo organizavimo, vedimo tvarkos bei nutarimų priėmimo pažeidimais, todėl nesudaro pagrindo šiame susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumui konstatuoti ir juos naikinti.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu
2015 m. rugpjūčio 17 d. vykusiame pakartotiniame BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio turto rinkos vertės nustatymui atlikti pasirinkti turto vertintoją UAB „Capital vertinimas“. Už šį administratoriaus siūlomą nutarimą balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 95,46 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Apibendrinant pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus ir apeliantės atskirajame skunde iš esmės atkartotus argumentus, darytina išvada, jog, pareiškėjų nuomone, administratoriaus pasiūlytas turto vertintojas UAB „Capital vertinimas“ yra nepakankamos kvalifikacijos, todėl jo ketinimas (sutikimas) neturint būtinos papildomos kvalifikacijos atlikti įmonei priklausančių laivų vertinimą pažeidžia Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso reikalavimus. Pareiškėjų akcentuota, kad UAB „Capital vertinimas“ jau vertino BUAB „Baltijos žuvys“ laivą „Ieva“ ir nesugebėjo nustatyti laivo „Ieva“ rinkos vertės, o savo išvadoje nurodė tik labiausiai tikėtiną (galimą) aukščiau aprašyto turto kainą rinkoje. Apeliantė akcentavo aplinkybę, jog vertintinas turtas yra Latvijos Respublikoje, todėl paskirtasis turto vertintojas neturi teisės atlikti jo vertinimo.
Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
Pirmiausia apeliacinis teismas pažymi, jog nurodytų argumentų aspektu pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai įvertino ginčijamą kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, pasisakė dėl visų pareiškėjų teiginių. Tačiau apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nenurodė tokį nesutikimą pagrindžiančių motyvų, o į atskirąjį skundą tik perkėlė pirmosios instancijos teisme nurodytus ir šio jau įvertinus argumentus. Apeliantė nenurodė, su kuriomis teismo išvadomis ji nesutinka, kokie argumentai ar duomenys pagrindžia šių teismo išvadų neteisėtumą ar nepagrįstumą. Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog atskirojo skundo argumentai dėl paskirtojo turto vertintojo kvalifikacijos ir kompetencijos nustatant kito įmonei priklausančio laivo „Ieva“ rinkos vertę, yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (civilinė byla Nr. B2-2152-230/2015, CPK 182 straipsnio 2 dalis). Esant tokiai teisinei situacijai, kitoks tų pačių aplinkybių vertinimas negalimas. Vien tik objektyviais duomenimis nepagrįstos abejonės dėl paskirtojo turto vertintojo kompetencijos ir kvalifikacijos, kaip ir ryšio su sprendžiamu klausimu neturinti aplinkybė dėl pernelyg mažos paslaugų kainos, nesudaro pagrindo abejoti ginčijamo kreditorių nutarimo teisėtumu. Apeliacinis teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog kreditorių susirinkime priimto ginčijamo nutarimo turinys savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonei priklausantis turtas bus parduodamas už turto vertintojo nustatytą kainą. Vertintojo išvada dėl turto rinkos kainos kreditorių susirinkimui nėra privaloma. Pažymėtina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų detaliai nereglamentuoja. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms, kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Nustatyti parduodamo turto (įskaitant įkeistą) vertę ir tvarką teisės aktais pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011).
Apeliacinis teismas nevertina apeliantės argumentų dėl turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ veiklos, esą pažeidžiančios etikos normas. Nurodytas apeliantės argumentas deklaratyvus, kadangi nepateikta objektyvių šį argumentą pagrindžiančių duomenų. Be to, turto vertintojo etikos vertinimas nesusijęs su šioje byloje sprendžiamais klausimais, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nurodytą klausimą įgaliota spręsti Turto vertintojų priežiūros tarnyba. Teismas atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentą, jog apskųstojo kreditorių nutarimo neteisėtumą lemia tai, jog vertintini laivai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Galiojantis teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose, nesudaro pagrindo išvadai, kad Lietuvoje veikiantys turto vertintojai negalėtų vertinti kitoje valstybėje esančio turto. Kita vertus, aptariamu atveju akivaizdu, jog ginčo turto (laivų) buvimo vieta neturi reikšmingos įtakos jo rinkos vertei. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių argumentą, jog UAB „Capital vertinimas“ kvalifikacija ginčui aktualiu klausimu nėra pakankama. Byloje nustatyta aplinkybė, jog paskirtasis turto vertintojas ir anksčiau teikė išvadas dėl kito laivo rinkos vertės, leidžia manyti, jog vertintojas turi reikiamą patirtį.
Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.