Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2644-230/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nona mix“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 ketvirtoje dalyje „Dėl BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio turto rinkos vertės nustatymo“ priimtą nutarimą – „Nutarta BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio turto rinkos vertės nustatymui atlikti pasirinkti UAB „Capital vertinimas“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. vykusiame BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai priėmė nutarimą, kuriuo BUAB „Baltijos žuvys” priklausančio turto rinkos vertei nustatyti pasirinko UAB „Capital vertinimas”. Bankroto administratorius raštu kreipėsi į turto rinkos vertės nustatymo paslaugas teikiančias bendroves, prašydamas pateikti pasiūlymus BUAB ,,Baltijos žuvys“ turtui (laivui „Ieva“, pastatui–žuvies perdirbimo cechui) įvertinti. Šio turto vertei nustatyti buvo gauti trijų turto vertintojų pasiūlymai: UAB „Marleksa“ pasiūlė atlikti turto vertės nustatymą už 6 500 Lt (neįskaitant PVM), UAB ,,Capital vertinimas“ – už 2 700 Lt (neįskaitant PVM), UAB ,,Inreal” – už 12 000 Lt (neįskaitant PVM). Kreditoriai, atsižvelgę į mažiausios kainos kriterijų, turto rinkos vertei nustatyti pasirinko UAB ,,Capital vertinimas“. Ginčijamame nutarime nenurodyta, koks turtas ir kokiu tikslu bus vertinamas, o tai yra reikšminga parenkant turto vertintoją pagal kvalifikaciją, nustatant vertinamo turto kainą, įvertinimo darbų apimtis ir apmokėjimo dydį už atliktas paslaugas. Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo tvarką, reikalavimų, nes kreditoriai nutarė, kad UAB „Capital vertinimas“ nustatys turto rinkos vertę. Minėtas ĮBĮ straipsnis įsakmiai reikalauja, kad būtų nustatyta parduodamo turto kaina, o ne jo rinkos kaina. Tokiu būdu kreditoriai netinkamai suformulavo užduotį turto vertintojui. UAB „Capital vertinimas“ komerciniame pasiūlyme nurodė, kad atliks laivo „Ieva“ rinkos vertės nustatymą už 1 700 Lt ir nustatys pastato rinkos vertę už 1 000 Lt, tačiau pasiūlyme nenurodyta apie turto vertinimo ataskaitos pateikimą, todėl manytina, kad šio dokumento turto vertintojas nesiruošia teikti. Be to, UAB ,,Capital vertinimas“ nepateikė vertintojų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, todėl neaišku, ar šis turto vertintojas turi patirties ir kvalifikaciją jūriniam laivui įvertinti. Taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad UAB „Capital vertinimas“ yra apsidraudęs civilinę atsakomybę, kaip to yra reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – TVVPĮ).

Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „Nona mix“ skundą atmetė.

BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2014 m. rugsėjo 25 d., ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, kuriuo BUAB „Baltijos žuvys” priklausančio turto rinkos vertei nustatyti buvo pasirinkta UAB „Capital vertinimas”. Teismas nenustatė procedūrinių nutarimo priėmimo pažeidimų.

Teismas nurodė, kad iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog buvo svarstomas būtent BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas, apie tai nurodyta ir pranešime kreditoriams bei administratoriaus kreditoriams pateiktoje ataskaitoje. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad buvo svarstoma dėl turto vertintojo pasirinkimo būtent BUAB „Baltijos žuvys“ turtui – laivui „Ieva“, pastatui–žuvies perdirbimo cechui – įvertinti. Iš turto vertintojų pateiktų pasiūlymų taip pat matyti, kad jiems buvo aiški užduotis, dėl kurios jie ir teikė pasiūlymus, tai buvo nurodyta ir administratoriui kreipiantis į turto vertintojus, todėl nutarime, kuriuo kreditoriai pasirinko turto vertintoją, nebuvo būtinybės viską detaliai nurodyti, juolab, kad nei ĮBĮ, nei joks kitas teisės aktas nereglamentuoja, kaip detaliai turėtų būti aprašyti kreditorių susirinkimo nutarimai. Taigi teismas laikė nepagrįstais skundo argumentus, kad protokole turėjo būti įvardytas konkretus turtas ir jo vertinimo tikslas.

Teismas sutiko su pareiškėju, kad turto rinkos vertė ir turto kaina nėra tapačios sąvokos, tačiau parduodamo turto kainą ir to turto rinkos vertę turi nustatyti skirtingi subjektai. Bankrutavusios įmonės parduodamo turto kainos nustatymas priskirtinas išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai, o turto rinkos vertę gali nustatyti tik turto vertintojai, kurie veikia pagal TVVPĮ. Tam, kad kreditorių susirinkimas galėtų nustatyti teisingą parduodamo turto kainą, reikia žinoti atitinkamo turto rinkos vertę. Pareiškėjo skundo argumentai, kad turto vertintojo komerciniame pasiūlyme nenurodyta apie turto vertinimo ataskaitos pateikimą, todėl atliktas vertinimas neatitiks reikalavimų, yra tik prielaidos. Turto rinkos vertė be vertinimo ataskaitos iš esmės negali būti nustatyta, kadangi pagal TVVPĮ 21 straipsnio 4 dalį turto vertintojas vertindamas turtą parengia turto vertinimo ataskaitą, nurodytą įstatymo 22 straipsnyje. Be to, skundžiamas nutarimas priimtas dėl turto vertintojo parinkimo, o ne dėl vertinimo užduoties tinkamo ar netinkamo įvykdymo. Dėl šios priežasties teismas atmetė ir skundo argumentus, kad turto vertintojas nepateikė kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Turto vertintojo kvalifikacijos duomenys turės būti nurodomi vertinimo ataskaitoje, kaip to reikalauja TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punktas, be to, pasirinktas turto vertintojas UAB „Capital vertinimas“ pagal viešai skelbiamus duomenis turi teisę verstis turto vertinimu. BUAB „Baltijos žuvys“ neturi pareigos kontroliuoti, ar atitinkamas turto vertintojas vykdo įstatymų reikalavimus ir yra apdraudęs savo atsakomybę, tačiau byloje yra pateiktas UAB „Capital vertinimas“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas.

Apeliantas (pareiškėjas) UAB „Nona mix“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Teismas nutartyje nenurodė nutarties apskundimo tvarkos ir termino.Kreditoriai turto vertintoją pasirinko pažeisdami įstatymus, todėl toks kreditorių sprendimas teismo turi būti pripažintas negaliojančiu. Ginčijamame kreditorių susirinkimo nutarime nenurodyta, koks būtent turtas ir kokiu tikslu bus vertinamas. Teismas nurodė, kad turto kainos nustatymas priklauso tik nuo kreditorių valios, tačiau tokia nuomonė nėra paremta jokia teisės norma. ĮBĮ įsakmiai reikalauja nustatyti parduodamo iš varžytynių, bankrutuojančios įmonės turto kainą. Kreditoriai, pavesdami nustatyti parduodamo turto rinkos vertę, netinkamai nustatė užduotį vertintojui. Užduotis vertintojui neatitinka ĮBĮ 33 straipsnio reikalavimų.TVVPĮ 22 straipsnyje numatyta, kad turto vertintojas atlikęs turto vertinimą, darbą užbaigia turto vertinimo ataskaitos surašymu ir pasirašymu. Šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi neatitikties TVVPĮ 22 straipsnio nustatytiems reikalavimams ir kol ji nėra nuginčyta teisme. Tokiu būdu įstatyme nurodoma, kokiu būtent dokumentu nustatoma vertinamo turto kaina. UAB „Capital vertinimas“ komerciniame pasiūlyme nurodė, kad atliks laivo „Ieva“ rinkos vertės nustatymą už 1 700 Lt ir nustatys pastato rinkos vertę už 1 000 Lt, tačiau komerciniame pasiūlyme nenurodoma apie turto vertinimo ataskaitos pateikimą. UAB „Capital vertinimas“ nepateikė vertintojų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, vertintojas privalo įrodyti, ar sugebės teisingai nustatyti vertinamo turto kainą. Šiuo atveju laivo dokumentacijai teisingai įvertinti būtinas jūrinis išsilavinimas.

BUAB „Baltijos žuvys“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kaip teisingai nurodė teismas apskųstoje nutartyje, nei ĮBĮ, nei kitas įstatymas nenustato, kaip detaliai turi būti suformuluotas kreditorių surinkimo nutarimas, be to, iš kreditorių susirinkimo protokolo, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas, matyti, kam yra reikalingas turto vertinimas, t. y. kad būtų galima nustatyti pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą. Bankrutavusios įmonės parduodamo turto kainą nustato kreditorių susirinkimas, tačiau rinkos vertę gali nustatyti tik turto vertintojai, kurie veikia pagal TVVPĮ. Tam, kad kreditorių susirinkimas galėtų nustatyti teisingą parduodamo turto kainą, tikslinga žinoti atitinkamo turto rinkos vertę. Kreditoriai, žinodami turto rinkos vertę, galės geriau nustatyti parduodamo varžytynėse turto kainą. Turto rinkos vertė be vertinimo ataskaitos iš esmės negali būti nustatyta, nes pagal TVVPĮ 21 straipsnio 4 dalį, turto vertintojas, vertindamas turtą, parengia turto vertinimą ataskaitą. Be to, ginčijamas nutarimas priimtas tik dėl turto vertintojo parinkimo, o ne dėl vertinimo užduoties tinkamo ar netinkamo įvykdymo.Turto vertintojo kvalifikacijos duomenys turės būti nurodomi vertinimo ataskaitoje (TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punktas), be to, pasirinktas turto vertintojas pagal viešai skelbiamus duomenis turi teisę verstis turto vertinimu.Teismas nutartyje nenurodė nutarties apskundimo tvarkos ir pažeidė Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 291 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tačiau šis pažeidimas neturi jokios įtakos priimtos nutarties teisėtumui, taip pat nesutrukdė ieškovui panaudoti teise į apeliaciją.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo dėl BUAB „Baltijos žuvys“ 2014 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio turto rinkos vertės nustatymo“ priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Byloje nustatyta, kad BUAB „Baltijos žuvys“ 2014 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimo metu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai priėmė nutarimą „Dėl BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio turto rinkos vertės nustatymo“, kuriuo nutarta BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio turto rinkos vertei nustatyti pasirinkti UAB „Capital vertinimas“ (b. l. 5-7). Nutarimas priimtas kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 82,793 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Iš BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. – 2014 m. rugsėjo 15 d. veiklos ataskaitos matyti, kad bankroto administratorius raštu kreipėsi į bendroves, teikiančias turto vertės nustatymo paslaugas, prašydamas pateikti pasiūlymus laivo „Ieva“ su įranga ir priklausiniais, pastato–žuvies perdirbimo cecho, esančių (duomenys neskelbtini), turto vertei nustatyti. Buvo gauti trys pasiūlymai: UAB „Marleksa“ pasiūlė atlikti turto vertės nustatymą BUAB „Baltijos žuvys“ turtui už 6 500 Lt (neįskaitant PVM), UAB „Capital vertinimas“ pasiūlė atlikti turtui vertės nustatymą BUAB :Baltijos žuvys“ turtui už 2 700 Lt (laivo „Ieva“ rinkos vertės nustatymas – 1 700 Lt, pastato rinkos vertės nustatymas – 1 000 Lt), UAB „Inreal“ pasiūlė atlikti turto vertės nustatymą BUAB „Baltijos žuvys“ turtui už 12 000 Lt (neįskaitant PVM) (b. l. 8, 11-12, 13-15).

Visų pirma apeliantas atskirajame skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje nenurodė nutarties apskundimo tvarkos ir termino. CPK 291 straipsnyje reglamentuojamas nutarties turinys. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodoma nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Iš pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties turinio matyti, kad, teismui atmetus pareiškėjo skundą, nebuvo nurodyta nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Tai yra proceso įstatymo pažeidimas, tačiau proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329, 338 straipsniai). Šiuo atveju teigti, kad dėl nutarties apskundimo tvarkos ir termino nutartyje nenurodymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nėra pagrindo. Nepaisant to, kad tvarka ir terminas nutartyje nebuvo nurodyti, apeliantas pasinaudojo teise paduoti atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas ir yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kitus įstatymo jiems priskirtus klausimus (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kaip jau buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas balsų dauguma. Jokių kreditorių susirinkimo sušaukimo ar nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų apeliantas nei teikdamas skundą, nei atskirąjį skundą nenurodė. Apeliacinis instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nenustatyta, jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą būtų buvę padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai.

Kaip vieną iš pagrindų pripažinti negaliojančiu ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą apeliantas nurodo tai, kad nutarime nenurodyta, koks būtent turtas ir kokiu tikslu bus vertinamas, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimo protokolo, BUAB „Baltijos žuvys“ 2011 m. gruodžio 5 d. – 2014 m. rugsėjo 15 d. administratoriaus veiklos ataskaitos turinys patvirtina, jog buvo svarstoma dėl BUAB „Baltijos žuvys“ nuosavybės teise priklausančio laivo „Ieva“, pastato–žuvies perdirbimo cecho vertinimo. Tokia informacija buvo pateikta ir potencialiems turto vertintojams. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiam BUAB „Baltijos žuvys“ turtui įvertinti pasitelktas turto vertintojas UAB „Capital vertinimas“. Tikslas, dėl kurio bus atliekamas turto vertinamas, yra aiškiai įvardytas 2014 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimo protokole – vertinimas reikalingas tam, kad būtų nustatyta pradinė turto pardavimo varžytynėse vertė.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad turto kainos nustatymas yra išimtinai kreditorių valia, apelianto nuomone, toks teiginys neparemtas jokia teisės norma. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos argumentus, pažymi, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę šiuo klausimu įtvirtinanti norma. Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai išsamiai nereglamentuoja minimos tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, tačiau vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo, jų interesų pusiausvyros užtikrinimo, dėl to kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad visiems įmonės kreditoriams sutinkant su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnis). Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011, 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1782/2014).

Apelianto nuomone, UAB „Capital vertinimas“ pasiūlymas turėjo būti pripažintas netinkamu, nes šios įmonės komerciniame pasiūlyme nėra informacijos apie turto vertinimo ataskaitos pateikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašto UAB „Capital vertinimas“ matyti, kad bankroto administratorius, prašydamas įvertinti BUAB „Baltijos žuvys“ turtą – laivą „Ieva“ ir pastatą–žuvies perdirbimo cechą, reikalavimo nurodyti informaciją apie turto vertinimo ataskaitą nenurodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad pagal TVVPĮ 21 straipsnio, reglamentuojančio turto arba verslo vertinimo atlikimą, 4 dalį turto vertintojas, įvertinęs turtą, parengia turto vertinimo ataskaitą, nurodytą įstatymo 22 straipsnyje. Taigi šiuo atveju vien dėl to, kad UAB „Capital vertinimas“, pateikdamas komercinį pasiūlymą, nenurodė informacijos dėl ataskaitos (juo labiau, kai tokios informacijos nebuvo prašoma pateikti), manyti, kad pasirinktas vertintojas, atlikęs turto vertinimą, tokios ataskaitos nepateiks, nėra pagrindo.

Apelianto atskirojo skundo teiginiai dėl pasirinkto turto vertintojo kvalifikacijos yra deklaratyvūs, apeliantas nepateikė duomenų, kad pasirinktas turto vertintojas nėra pajėgus įvertinti BUAB „Baltijos žuvys“ laivą ir žuvies perdirbimo cechą (CPK 12, 178 straipsnis).

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.