Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-17-1213/2025

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-28
Bylos Nr.: e2-17-1213/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01134-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Monika Vyšniauskienė
Ieškovas: N. D.
Atsakovas: I. D.
Advokatai: Osvaldas Raščiukevičius, Tomas Leščinskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-17-1213/2025Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01134-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.1.7.6. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant ieškovui N. D., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui,atsakovei I. D., jos atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. patikslintą ieškinį atsakovei I. D. ir pagal atsakovės I. D. patikslintą priešieškinį ieškovui N. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto ir prievolių padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. D., R. D., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos ir Panevėžio apskričių vaiko teisių apsaugos skyriai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas N. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. D., kurį patikslinęs, teismo prašo:

1.1. nutraukti ieškovo N. D. ir atsakovės I. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2. po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „D.“, o ieškovui – „D.”;

1.3. priteisti iš atsakovės I. D. nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymą po 250 Eur periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

1.4. padalinti santuokos metu įgytą turtą:

1.4.1. ieškovui ir atsakovei kiekvienam priteisti po ½ dalį:

1.4.1.1. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių: šulinio, tvoros, stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bendros 54000 Eur vertės;

1.4.1.2. žemės sklypo, 3,76 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14500 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini);

1.4.1.3. žemės sklypo, 3,5636 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14000 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini);

1.4.1.4. žemės sklypo, 3,0811 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12400 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini);

1.4.1.5. žemės sklypo, 1,3887 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5290 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini);

1.4.2. ieškovui N. D. priteisti:

1.4.2.1. ratinį traktorių MASSEY FERGUSON 3060, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6090 Eur vertės;

1.4.2.2. mėšlo kratytuvą, 4740 Eur vertės;

1.4.2.3. virtuvės komplektą (vertė 300 Eur), šaldytuvą (vertė 550 Eur), valgomąjį stalą su kėdėmis (vertė 50 Eur), karšto oro gruzdintuvę (vertė 35 Eur), kavos staliuką (vertė 50 Eur), lauko valgomojo komplektą (vertė 250 Eur), minkštą svetainės komplektą (3+2+1) (vertė 100 Eur), rašomąjį stalą (vertė 35 Eur), kompiuterį (vertė 250 Eur), spausdintuvą (vertė 50 Eur), miegamojo komplektą (lova, spinta, komoda) (vertė 150 Eur), televizorių (vertė 50 Eur), žolės traktorių (vertė 250 Eur), „Motoblock‘as“ (daugiafunkcinis padargas ūkiui) (vertė 200 Eur), keturratį (vertė 800 Eur), čiužinį su lova (sūnaus) (vertė 280 Eur), sėdmaišį ir staliuką (vertė 40 Eur), aukšto slėgio siurblį (vertė 150 Eur), viso turto už 3590 Eur;

1.4.3. atsakovei I. D. priteisti:

1.4.3.1. automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės;

1.4.3.2. srutovežį, 8450 Eur vertės;

1.4.3.3. dujinę (vertė 50 Eur), mikrobangų krosnelę (vertė 20 Eur), virdulį (vertė 20 Eur), daugiafunkcinis puodą (vertė 50 Eur), lauko baldų komplektą (vertė 700 Eur), virtuvinį kampą (vertė 50 Eur), elektrinę girliandą (vertė 10 Eur), televizorių (vertė 50 Eur), pastatomą lentyną (vertė 20 Eur), prieškambario spintą (vertė 100 Eur), vonios spintelę (vertė 50 Eur), pastatomą lentyną (vertė 20 Eur), šaldytuvą „Sharp“ (vertė 30 Eur), „trimerį“ (žolei pjauti) (vertė 100 Eur), orkaitę (vertė 150 Eur), minkštą svetainės kampą (vertė 300 Eur), kilimą (vertė 15 Eur), užuolaidas (vertė 50 Eur), pripučiamus čiužinius ir elektrinę pompą (vertė 20 Eur), antčiužinį (vertė 15 Eur), skalbimo mašiną (vertė 150 Eur), drabužių džiovinimo mašiną (vertė 150 Eur), lentynas (baltos) 2 vnt. (vertė 140 Eur), komodas (baltos) 2 vnt. (vertė 120 Eur), rašomąjį stalą (dukros) (vertė 105 Eur), lovą su čiužiniu (dukros) (vertė 280 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (vertė 40 Eur), lovą su čiužiniu (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomuosius stalus (sūnaus) 2 vnt. (vertė 90 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (40 Eur), rašomąjį stalą (sūnaus) (vertė 45 Eur), kompiuterio kėdę (25 Eur), spintą, komodą, pakabinamą lentyną, lovą su čiužiniu (280 Eur), vaikų vežimėlius ir supamus krėslus (pakabinami) 2 vnt., viso turto už 3565 Eur;

1.5. prievolę pagal 15080 Lt paskolos sutartį tretiesiems asmenims R. ir R. D. pripažinti bendra ieškovo ir atsakovės prievole;

Žemesnės instancijos teismas

1.6. pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024 nustatytą A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove I. D., ir ją nustatyti su ieškovu N. D., kuris įsipareigoja netrukdyti atsakovei I. D. matytis ir bendrauti su nepilnamete A. D.;

1.7. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovo ir atsakovės I. D. santuoka. Įrašas apie tai įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vaikai – E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. A. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove santuokoje pragyveno beveik 16 metų. Per šį laikotarpį, atsakovės iniciatyva, šeima pakeitė net kelias gyvenamąsias vietas. Paskutinėje gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), ieškovas ir atsakovė įsigijo sodybą, pradėjo ūkininkauti, vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas. (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovo tėvai. Tačiau atsakovė vėl pareikalavo su visa šeima keltis gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovui nesutinkant to daryti, atsakovė pareikalavo nutraukti santuoką. Ieškovas manydamas, kad šeimai yra naudingiau likti esamoje vietoje, bandė atsakovę įtikinti nekeisti šeimos gyvenamosios vietos ir santuokos nenutraukinėti, tačiau atsakovė nesutiko. Ieškovas, tikėdamasis, kad atsakovė persigalvos, atidėdavo santuokos nutraukimo proceso inicijavimą, inicijavo mediacijos procedūrą, kurioje atsakovė nepageidavo sudalyvauti, tačiau situacijai nesikeičiant, mano, kad santuokos išsaugoti nebėra galimybių ir ji turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Netikslinga būtų skirti susitaikymo terminą. Ieškovas išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja, taip pat nesutinka mokėti išlaikymo atsakovei, nes ji yra sveika, darbingo amžiaus, turinti galimybes išsilaikyti pati save. Šalys (duomenys neskelbtini) taikos sutartimi susitarė dėl visų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, taip pat dėl bendravimo tvarkos, o teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino minėtą šalių taikos sutartį. Tačiau D. ir A. gyvenant su atsakove, A. ieškovui išsakė savo nusiskundimus dėl netinkamo atsakovės elgesio jos atžvilgiu ir noro grįžti gyventi pas ieškovą. Ieškovas dėl tokių dukros nusiskundimų kreipėsi į Panevėžio miesto/apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius), kuris atliko situacijos vertinimą. (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos sprendime konstatuota, kad buvo bendrauta su A., kuri papasakojo, kad ji labai nori gyventi pas tėtį, nes jei kažką blogai padaro mama ją įžeidinėja negražiais žodžiais, pavadindama gyvuliu, karve, piktai rėkia ant jos. Mergaitė išsakė galutinį norą grįžti gyventi pas tėtį, kuris yra ramesnis, geba išklausyti, patarti. Ilgisi buvusių namų, lankytos mokyklos. Esant tokios aplinkybėms ieškovas mato pagrindą prašyti teismo keisti A. gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu N. D.. Ieškovo teigimu, atsakovė E. D. išlaikymui per mėnesį turėtų teikti ne mažiau kaip 250 Eur dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Ieškovas nurodė, jog santuokos metu buvo įsigyta sodyba su kitais statiniais, žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini) ir 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovas prašo padalinti natūra lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ieškovui ir atsakovei. Taip pat santuokoje įgytas registruojamas kilnojamasis turtas, t. y. automobilis KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius MASSEY FERGUSON 3060, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); mėšlo kratytuvas ir srutovežis. Ratinį traktorių bei mėšlo kratytuvą ieškovas prašo priteisi jam, o atsakovei priteisti automobilį KIA CARNIVAL bei srutovežį. Ieškovas taip pat nurodė, kaip jo manymu turėtų būti padalinti namų apyvokos daiktai.

3. Ieškovas nurodė, jog santuokos metu, t.y. (duomenys neskelbtini) ieškovui su atsakove pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant sodybą (duomenys neskelbtini), įsigyjamos sodybos kainos didžiąją dalį 15080 Lt (visos sodybos kaina buvo 16500 Lt) sumokėjo ieškovo motina R. D., nes nei ieškovas, nei atsakovė tokios pinigų sumos neturėjo. Ieškovas su savo tėvais žodžiu buvo susitarę, kad pagerėjus ieškovo šeimos finansinei būklei, visa sumokėta suma – 15080 Lt bus jiems grąžinta, t.y. ieškovas su savo tėvais R. D. ir R. D. buvo žodžiu sudarę tarpusavio paskolos sutartį. Kadangi šios paskolos pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti įsigyjant šeimos gyvenamąjį namą (būstą), todėl laikytina, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir prievolė grąžinti šią paskolą tenka abiem sutuoktiniams, t.y. prievolė negali būti laikoma tik asmenine ieškovo prievole. Nuo ūkininkavimo pradžios ieškovas iš savo mamos panaudos būdu gavo iš viso 77 galvijus, juos naudodavo gauti didesnėms žemės deklaracijos išmokoms. Neturint galvijų arba nesodinant grūdinių kultūrų laikoma, kad nevykdai aktyvios žemės ūkio veiklos, todėl negaunamos pilnos išmokos bei gaunamas mažesnis kiekis žymėto dyzelino. Per laikotarpį nuo 2012 m. iki šios dienos visi galvijai buvo vienaip ar kitaip suvartoti ieškovo šeimos reikmėms, kai kurie galvijai krito dėl ligų, kiti dėl traumų, kai kuriuos traumuotus dar pavykdavo parduoti ir gauti bent šiokios tokios naudos. Kiti buvo parduoti, nes nebetiko nei produkcijai, nei reprodukcijai. Šiai dienai pas ieškovą likusios 6 karvės, iš kurių 5 melžiamos ir 1 mėsinė. Taip pat yra 6 prieaugliai, iš kurių 5 mėsinės telyčios ir vienas buliukas, kuris atėjus laikui bus suvartotas šeimos reikmėms.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašoma vaikų išlaikymo suma, t.y. po 416 Eur kiekvienam. Ieškovo teigimu jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad būtų galima teikti tokio dydžio išlaikymą, o ir vaikų poreikiai nepagrindžia tokio dydžio išlaikymo sumos. Ieškovas nurodo, kad atsakovės ir jos atstovo akcentuojamas ieškovo turimas PVM mokėtojo statusas patvirtina jo mažiausiai 45000 Eur pajamų gavimą yra klaidingas ir neteisingas, nes ieškovas gaudamas žymiai mažesnes pajamas savo iniciatyva tapo PVM mokėtoju, nes tai palengvina jo ūkio veiklą. Ieškovas ir toliau laikosi pozicijos, kad santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas natūra. Atsakovės nurodomi argumentai dėl turto padalinimo jai gaunant piniginę kompensaciją o visą turtą paliekant ieškovui yra nepagrįsti. Atsakovės argumentai apie tai, kad dalintinas turtas yra būtinas ir reikalingas ieškovo vykdomai ūkio veiklai yra nepagrįsti, nes ieškovas nėra garantuotas ar toliau tęs ūkininkavimo veiklą, nes ji darosi nepelninga. Ieškovas nesiekia bet kokia kaina išsaugoti turimą žemės ūkio techniką ir žemės sklypus. Atsakovė gaudama piniginę kompensaciją už visą padalintą turtą nepagrįstai būtų pranašesnėje pozicijoje. Turto vertės nustatytos vertintojų išvadomis, kurios gali nesutapti su turto kaina realiai parduodant turtą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gali paprastai atsidalinti turimus žemės sklypus, žemės ūkio techniką, ir savarankiškai spręsti ką daryti su savo turto dalimi.

5. Atsakovė I. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad iš dalies su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, dėl šios priežasties ieškovas turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymo didesne dalimi – 2/3. Todėl iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui priteistina po 200 Eur suma. Atsakovė kategoriškai nesutinka su papildomu reikalavimu pakeisti A. D. gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu. Šalių nepilnametė dukra pagal (duomenys neskelbtini) teismo nutartį gyveno su ieškovu iki (duomenys neskelbtini), kuomet vasaros atostogų laikotarpiui atvyko gyventi pas mamą į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kurią patvirtino teismas, ir kuria šalys pripažino, kad nepilnametė dukra su atsakove faktiškai gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Nepilnametės dukros santykiai su atsakove buvo puikūs iki pat moksleivių rudens atostogų. Nepilnametė dukra bendrauja su tėvu ieškovu pagal šalių susitarimą. Nuvykusi pas tėvą rudens atostogų, nepilnametė dukra dar pirmąjį vakarą buvo nuvežta pas jos draugę, kur nepilnametė dukra kitų žmonių visiškai nepažinojo (į visiškai svetimą aplinką) ir ten praleido beveik visas rudens atostogas. Tik paskutinį vakarą ieškovas nepilnametę dukrą parsivežė pas save, o jau sekančią dieną nepilnametę dukrą grąžino atsakovei. Nepilnametei dukrai grįžus pas atsakovę, jos elgesys pastebimai pasikeitė – buvo jaučiama, kad nepilnametė dukra nuteikta prieš atsakovę. Nepilnametė dukra ėmė sakyti, kad vėl nori gyventi su tėvu. Nepilnametės dukros teiginiai, kad atsakovė ją negražiai vadina ir įžeidinėja šiuo atveju nėra įrodyti ir nesudaro pagrindo keisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą. Įrodymų, kurie patvirtintų nepilnametės dukros teiginius apie nepagarbų ir įžeidžiantį atsakovės bendravimą ieškovas nepateikė, jų taip pat nepateikė Skyriaus darbuotojai. Atsakovė atsakingai pareiškia, kad niekada namuose nevartoja tokių žodžių kaip „karvė“ ar „gyvulys“, tuo labiau tokiais žodžiais nevadina savo nepilnamečių vaikų, tame tarpe ir nepilnametės dukros. Atsakovė mano, kad nepilnametė dukra nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes tam, kad grįžtų gyventi pas tėvą. Tuo tarpu nepilnametės dukros noras vėl gyventi pas ieškovą yra sąlygotas ieškovo vykdomo nepilnametės dukros nuteikinėjimo prieš atsakovę, skatinimo meluoti. Toks ieškovo elgesys kenkia nepilnametės dukros interesams. Skyrius nenustatė, kad atsakovė elgtųsi nepilnametės dukros atžvilgiu netinkamai, ją įžeidinėtų, kitaip pažeistų jos interesus, taip pat nebuvo nustatyta, kad gyvenamosios vietos ir aplinkos sąlygos nepilnametei dukrai būtų tapusios netinkamomis ir kenkiančiomis vaiko interesams. Svarbu ir tai, kad apie jokius kitus pažeidimus nei prieš tai, nei po to nebuvo gauta pranešimų, taip pat nenustatyta vaiko teisių pažeidimo. Nepilnametės dukros išreikštas noras gyventi su tėvu ieškovu nelaikytinas pakankamu pagrindu keisti mergaitės gyvenamąją vietą, kadangi neseniai mergaitė buvo išreiškusi priešingą norą. Nepilnametei dukrai gyvenant kartu su ieškovu, jis tinkamai neužtikrino nepilnametės dukros interesų, dėl ko nepilnametė dukra nuolat reiškė norą gyventi su mama. Pažymėjo, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta jau keitėsi. Šalims gyvenant kartu nepilnametė dukra gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). Ten pat nepilnametė dukra liko gyventi į (duomenys neskelbtini) išsikrausčius atsakovei. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametė dukra persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir čia lanko ugdymo įstaigą. Nepilnametės dukros gyvenamosios vietos keitimas antrą kartą, ypač per tokį itin trumpą laiką, visiškai neatitinka jos interesų. Atsakovė pastebėjo, jog nepilnametės dukros noras ir vėl yra pasikeitęs – ji jau nebenori keisti gyvenamosios vietos bei kraustytis gyventi pas ieškovą, o jos santykiai su atsakove normalizavosi. Nepilnametė dukra šiuo metu yra 12 metų amžiaus, t. y. nepilnametė dukra yra paauglė, jai prasideda brendimo laikotarpis, todėl tai taip pat gali įtakoti jos nuomonės kaitą. Be to, psichologų vertinimu, brendimo laikotarpiu mergaitėms yra svarbiau būti su mama ir gauti iš jos reikiamą paramą, ypač tokiu laikotarpiu aktualiais klausimais.

Šalies argumentai

6. Atsakovė I. D. pateikė priešieškinį ieškovui, kurį patikslinusi, teismo prašo:

6.1. nutraukti ieškovo N. D. ir atsakovės I. D. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

6.2. atsakovei I. D. po santuokos nutraukimo palikti jos santuokos metu įgytą pavardę – „D.“, o ieškovui N. D. – jo originalią pavardę „D.“;

6.3. priteisti iš N. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. po 416 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-12 iki nepilnametės dukros A. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę I. D.;

6.4. priteisti iš N. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. A. D. po 416 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-12 iki nepilnamečio sūnaus D. A. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę I. D.;

6.5. santuokos metu ieškovo N. D. ir atsakovės I. D. įgytą turtą, šalims priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalinti sekančiai:

6.5.1. ieškovui N. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą:

6.5.1.1. žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6.5.1.2. žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6.5.1.3. žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6.5.1.4. žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6.5.1.5. žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6.5.1.6. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

6.5.1.7. transporto priemonę Kia Carnival, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

6.5.1.8. ratinį traktorių MASSEY FERGUSON 3060, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

6.5.1.9. mėšlo kratytuvą Deguillaume;

6.5.1.10. srutovežį (duomenys neskelbtini) 5000 ltr;

6.5.1.11. galvijus: karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); telyčaitę (Nr. (duomenys neskelbtini));

6.5.1.12. virtuvės komplektą (vertė 300 Eur), šaldytuvą (vertė 550 Eur), dujinę (vertė 50 Eur), mikrobangų krosnelę (vertė 20 Eur), virdulį (vertė 20 Eur), karšto oro gruzdintuvę (vertė 35 Eur), daugiafunkcinį puodą (vertė 50 Eur), lauko baldų komplektą (vertė 700 Eur), virtuvinį kampą (vertė 50 Eur), valgomąjį stalą su kėdėmis (vertė 50 Eur), elektrinę girliandą (vertė 10 Eur), kavos staliuką (vertė 50 Eur), lauko valgomojo komplektą (vertė 250 Eur), televizorių (vertė 50 Eur), minkštą svetainės komplektą (3+2+1) (vertė 100 Eur), rašomąjį stalą (vertė 35 Eur), kompiuterį (vertė 250 Eur), spausdintuvą (vertė 50 Eur), pastatomą lentyną (vertė 20 Eur), miegamojo komplektą (lova, spinta, komoda) (vertė 150 Eur), prieškambario spintą (vertė 100 Eur), vonios spintelę (vertė 50 Eur), televizorių (vertė 50 Eur), pastatomą lentyną (vertė 20 Eur), šaldytuvą „Sharp“ (vertė 30 Eur), žolės traktorių (vertė 250 Eur), aukšto slėgio siurblį (vertė 150 Eur), keturratį (vertė 800 Eur), „trimerį“ (žolei pjauti) (vertė 100 Eur), „Motoblock‘ą“ (daugiafunkcinį padargą ūkiui) (vertė 200 Eur), orkaitę (vertė 150 Eur), minkštą svetainės kampą (vertė 300 Eur), kilimą (vertė 15 Eur), užuolaidas (vertė 50 Eur), pripučiamus čiužinius ir elektrinę pompą (vertė 20 Eur), antčiužinį (vertė 15 Eur), skalbimo mašiną (vertė 150 Eur), drabužių džiovinimo mašiną (vertė 150 Eur), lentynas (baltos) 2 vnt. (vertė 140 Eur), komodas (baltas) 2 vnt. (vertė 120 Eur), rašomąjį stalą (dukros) (vertė 105 Eur), lovą su čiužiniu (dukros) (vertė 280 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (vertė 40 Eur), lovą su čiužiniu (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomuosius stalus (sūnaus) 2 vnt. (vertė 90 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (40 Eur), čiužinį su lova (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomąjį stalą (sūnaus) (vertė 45 Eur), kompiuterio kėdę (25 Eur), sėdmaišius ir staliuką (vertė 40 Eur), spintą, komodą, pakabinamą lentyną, lovą su čiužiniu (280 Eur), vaikų vežimėlį ir supamus krėslus (pakabinamus) 2 vnt.

6.5.2. už ieškovui N. D. priteistiną atsakovės I. D. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, atsakovei I. D. priteisti 92 239,61 Eur piniginę kompensaciją;

6.6. priteisti iš ieškovo N. D. atsakovės I. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog ieškovas ir ji po santuokos sudarymo gyveno ieškovo tėvų namuose. Gyvenant pas ieškovo tėvus, šalys paraleliai įrenginėjo sodo namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau šalys išsikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini), arčiau ieškovo darbo vietos. Kadangi šalys galėjo naudotis ne visu nuomojamu butu, erdvės šeimai buvo per mažai, ieškovas ir atsakovė išsikėlė gyventi į jau minėtą sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, gimus dukrai A. D., ieškovas vėl įkalbėjo atsakovę grįžti gyventi pas ieškovo tėvus. Grįžus gyventi pas ieškovo tėvus, šalys įsigijo sodybą šalia tėvų gyvenamojo namo, o ieškovas pradėjo vykdyti ūkininkavimo veiklą. 2016 metais ieškovas ir atsakovė pardavė šalių sodo namą su žemės sklypu. Atsakovė nežino, ar gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nors šis turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo iš šalims priklausė lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Ilgainiui ieškovas vis mažiau rūpindavosi šalių nepilnamečiais vaikais ir buitimi. Todėl visa našta teko atsakovei, kuri turėjo pasirūpinti visais nepilnamečiais vaikais, buitimi, namų ūkiu ir kt. Ieškovas vis mažiau dėmesio rodė atsakovei, o visus klausimus spręsdavo su savo motina. Taip pat ieškovas ėmė naudoti psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Galiausiai, atsakovė pasiūlė ieškovui keltis gyventi į (duomenys neskelbtini), kadangi mieste būtų didesnis nepilnamečių vaikų užimtumas, trumpesnis atstumas iki ugdymo įstaigų. Ieškovas su tuo kategoriškai nesutiko, šalys ėmė dar labiau konfliktuoti. Galiausiai, atsakovė susirado darbą (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo laikinai ten dirbti, tačiau iš šalių gyvenamojo namo neišsikėlė. Ieškovas pasinaudojo šia situacija ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šalys nustojo gyventi kartu. Dėl šalių santuokos iširimo, atsakovės manymu, yra kaltas ieškovas, tačiau nepaisant to, atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš esmės nesutapo ieškovo ir atsakovės charakteriai, požiūris į šeimą, buitį, kasdienių problemų sprendimą ir kt. Šalys (duomenys neskelbtini) taikos sutartimi susitarė dėl visų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, taip pat dėl bendravimo tvarkos, o teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino minėtą šalių taikos sutartį.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nurodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki. Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), o jos pajamos siekia vidutiniškai 750 Eur atskaičius mokesčius. Tačiau atsakovė šiuo metu negauna net šios sumos, kadangi dar apie 250 Eur suma kiekvieną mėnesį išskaitoma ir pervedama antstoliui pagal vykdomą išieškojimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškovu priklauso nekilnojamasis turtas – statiniai ir žemės sklypai, tačiau šiuo patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo minėtą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, o atsakovei - kompensaciją. Jokių transporto priemonių atsakovės vardu nėra registruota. Tuo tarpu bylos duomenimis, ieškovo turtinė padėtis yra labai gera. Jam priklauso statiniai ir žemės sklypai, kurie po santuokos nutraukimo liks asmenine ieškovo nuosavybė. Taip pat ieškovui priklauso transporto priemonė Kia Carnival, ratinis traktorius Massey Ferguson 3060, mėšlo kratytuvas, srutovežis. Papildomai primintina, kad ieškovas augina, paskutiniais duomenimis, 8 galvijus, kurie taip pat yra laikytini turtu. Tikslios ieškovo pajamos nėra žinomos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas yra registruotas PVM mokėtoju. Šioje vietoje pažymėtina, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju kyla tuomet, kai individualią veiklą vykdančio asmens pajamos per paskutinius mėnesius viršija 45.000 Eur sumą. Tai reiškia, kad ieškovas kiekvieną mėnesį gauna ne mažiau nei 3750 Eur pajamų. Be to, ieškovas gauna išmokas už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius ūkio paskirties žemės sklypus. Nors atsakovė taip pat moka už jai tenkančią žemės sklypų dalį žemės mokestį (net ir šalims nustojus gyventi kartu), tačiau išmokas gauna tik vienas ieškovas. Šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių išlaikymo dalių principo, kadangi ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės. Ieškovo pajamos yra kelis kartus didesnės nei atsakovės. Be to, po santuokos nutraukimo ieškovui nuosavybės teise liks visas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės, galvijai. Tuo tarpu atsakovė neturi net savo būsto, o gyvena jos mamai priklausančiame bute. Todėl priteisiant išlaikymą nukryptina nuo lygių išlaikymo dalių principo. Atsakovė nurodė, jog vaikų A. D. ir D. A. D. poreikiai yra vienodi. Atsakovė nurodė, jog per mėnesį vienam vaikui pamaitinti išleidžia po 300 Eur; komunalinėms paslaugoms kas mėnesį po 45 Eur; už interneto paslaugas ir mobiliajam ryšiui kiekvienam vaikui išleidžia po 8,19 Eur; kanceliarinėms prekėms po 30 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei po 80 Eur; higienos prekėms po 30 Eur; vaistams, vitaminams po 30 Eur; maitinimui mokykloje apie 65 Eur; pramogoms, laisvalaikiui apie 40 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; šventėms, gimtadieniams apie 30 Eur. Atsakovė nurodė, jog vaikai į mokyklą važiuoja keleiviniu transportu, todėl per mėnesį kiekvienam vaikui reikia skirti po 12 Eur bilietams įsigyti. Nurodė, jog nors vaikai šiuo metu būrelių nelanko, tačiau planuoja lankyti ir kiekvienam vaikui būreliams kas mėnesį reiktų apie 50 Eur. Taigi iš viso vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 720,19 Eur. Atėmus vaiko pinigus vieno nepilnamečio vaiko išlaikymo suma sudaro 623,94 Eur. Ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, todėl ieškovas turėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo didesne dalimi – 2/3. Todėl iš ieškovo nepilnamečių vaikų A. D. ir D. A. D. išlaikymui turėtų būti priteista po 416 Eur.

9. Civilinėje byloje buvo paskirta santuokoje įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertizės akte nurodyta, jog viso santuokoje įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto rinkos bendra vertė yra 122 180 Eur. Tačiau ekspertizės akte nebuvo vertinama transporto priemonės Kia Carnival, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė. Atsakovės teigimu jos vertė yra 2710 Eur. Ši transporto priemonė yra registruota ieškovo vardu, jis ją naudoja ir šalims nustojus gyventi kartu, ji liko ieškovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė niekada nepirko šios transporto priemonės, kadangi ši transporto priemonė jai nebuvo reikalinga. Atsakovė visą ekspertizės akte nurodyta turtą bei automobilį KIA prašo priteisti ieškovui, jai priteisiant piniginę kompensaciją. Turtas šiuo atveju nedalintinas dėl šių priežasčių: 1) to prašo atsakovė; 2) tarp šalių vyrauja konfliktiniai santykiai, todėl nekilnojamąjį padalinus pusiau, ateityje tarp šalių neabejotinai kils ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ar jo padalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl ko atitinkamai gali kilti tolimesni teisminiai ginčai; 3) nekilnojamasis turtas atsakovei nėra reikalingas. Pažymėtina, kad didžiąją dalį nekilnojamojo turto sudaro žemės sklypai, skirti žemės ūkio veiklai vykdyti. Ieškovas vykdo ūkininko veiklą, tačiau atsakovė tokios veiklos nevykdo. Todėl priteisus ½ dalį žemės sklypų, jie būtų laikomi arba nenaudojami, arba atsakovė turėtų juos išnuomoti ieškovui arba kitiems ūkininko veiklą vykdantiems asmenims. Tuo tarpu gyvenamajame name atsakovė negyvena jau 1,5 metų. Atsakovė turi kitą gyvenamąją vietą, todėl bet kokiu atveju negyventų gyvenamajame name, o savo dalį galėtų nebent išnuomoti arba parduoti. Tačiau turto dalis nėra tokia likvidi kaip visas nedalijamas turtas, todėl tiek pardavimas, tiek nuoma praktiškai nebūtų įgyvendinamas sprendimo būdas; 4) atsakovei priteisus ½ dalį nekilnojamojo turto, ji turėtų važinėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jį prižiūrėti. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra didelis atstumas, todėl atsakovei tai daryti bus pakankamai sunku ir tai pareikalaus papildomų išlaidų (išlaidų kurui ir kt.). Todėl toks turto padalijimas neatitiks protingumo ir ekonomiškumo principų; 5) atsakovės vertinimu, ieškovas yra pajėgus sumokėti kompensaciją atsakovei, jeigu turtas būtų priteistas jam. Ieškovas vykdo ūkininko veiklą, yra PVM mokėtojas, todėl jo pajamos, priešingai nei nurodo pats ieškovas, yra didelės. Be to, ieškovas tam gali pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigos, nes jo kreditingumo reitingas, jam neturint skolų, tikėtina, yra geras. Tuo labiau, kad ieškovas kredito įstaigai galėtų įkeisti turimą turtą ir tokiu būdu užtikrinti prievolių vykdymą; 6) dalies turto padalinti natūra apskritai nėra įmanoma, t. y. traktoriaus Massey Ferguson 3060, srutovežio (duomenys neskelbtini) 5000 ltr., kratytuvo Daguillaume HVD 70 ir automobilio Kia Carnival. Šalys taip pat santuokos metu įgijo kito turto, kurį ieškovas turi ir / arba pardavė iškėlus šią civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras 2024-01-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė ieškovo ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašą. Iš šio sąrašo matyti, kad sąrašo pateikimo dieną (2024-01-10) ieškovas turėjo 8 galvijus; likus 1 metams iki šios civilinės bylos iškėlimo ieškovas pardavė 27 galvijus; iškėlus šią civilinę bylą ieškovas pardavė dar 15 galvijų. Ieškovas, teismui pareikalavus, pateikė dokumentus, patvirtinančius galvijų pardavimą prieš ir po šios civilinės bylos iškėlimo. Iš šių dokumentų matyti, kad (i) 2023-11-07 buvo parduoti 7 galvijai už bendrą 7865,85 Eur sumą; (ii) 2023-06-08 buvo parduotas vienas galvijas už 1028,50 Eur sumą; (iii) 2023-12-28 vienas galvijas buvo utilizuotas, nes nugaišo; (iv) 2023-04-24 įsigijo 7 buliukus už bendrą 1050 Eur sumą; (v) 2023-04-24 įsigijo 1 galviją už 350 Eur sumą. Atsakovė nepageidauja, kad ieškovo šiuo metu turimi galvijai būtų priteisti jai, kadangi ji nesiverčia ūkininkavimo veikla, todėl juos prašo priteisti ieškovui, o atsakovei – piniginę kompensaciją. Kadangi ieškovas pateikė duomenis, kad 7 buliukus ir 1 karvę įsigijo už 1400 Eur sumą, todėl atsakovė prašo jai priteisti už ieškovui tenkančią atsakovės dalį priklausančią piniginę kompensaciją – 700 Eur (1400 : 2). Taip pat ieškovas šalims nustojus gyventi kartu pardavė 15 galvijų. Ieškovas pateikė įrodymus, kad iš jų 1 galvijas nugaišo, o 7 galvijus jis pardavė už bendrą 7865,85 Eur sumą. Todėl atsakovei priklauso kompensacija, lygi pusei minėtos sumos. Likusių 7 galvijų pardavimą patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė, todėl galima jų vertę nustatyti pagal jau minėtą kainą, už kurią ieškovas pardavė pirmuosius 7 galvijus, t.y. šių galvijų vertė taip pat turėtų siekti 7865,85 Eur. Taigi, ieškovas šalims jau negyvenant kartu pardavė galvijus, kurių bendra vertė siekia 15 731,70 Eur. Vadinasi, atsakovei priklausanti piniginė kompensacija už parduotus galvijus sudaro 7865,85 Eur. Galiausiai, likus metams iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, ieškovas pardavė 27 galvijus. Nors galvijai buvo parduoti šalims dar gyvenant kartu, tačiau mažai tikėtina, kad už juos gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovė jais nepasinaudojo, todėl už šiuos galvijus taip pat turėtų būti priteista piniginė kompensacija. Šių galvijų vertę galima apskaičiuoti pagal pinigų sumą, už kurią ieškovas pardavė 7 galvijus. Kadangi 7 galvijai buvo parduoti už 7865,85 Eur sumą, todėl vieno galvijo vertė siekia 1123,69 Eur (7865,85 : 7). Todėl 27 galvijų vertė sudaro 30 339,63 Eur (1123,69 x 27). Atsižvelgiant į tai, atsakovės naudai priteistinos kompensacijos suma sudaro 15 169,82 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas likus mažiau nei metams iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios bei po šios civilinės bylos iškėlimo bendram šalių ūkiui gavo tikslinę paramą šiais bankiniais pavedimais: 2022-09-20 (18,77 Eur), 2022-10-17 (1464,80 Eur), 2022-10-19 (390,00 Eur), 2022-10-20 (422,11 Eur), 2022-12-07 (500,89 Eur), 2022-12-08 (80,90 Eur), 2022-12-09 (387,59 Eur), 2023-03-01 (1241,79 Eur), 2023-06-01 (246,00 Eur), 2023-09-18 (471,62 Eur), 2023-11-07 (531,59 Eur), 2023-11-20 (518,00 Eur), 2023-11-23 (421,27 Eur), 2023-11-27 (511,65 Eur), 2023-12-06 (222,48 Eur), 2023-12-13 (243,43 Eur), iš viso – 7672,89 Eur. Viena vertus, atsakovei nėra žinoma, ar ši suma buvo panaudota pagal paskirtį. Kita vertus, ši suma buvo panaudota šalių bendram turtui, kuris po santuokos nutraukimo atiteks ieškovui, gerinti. Todėl pusė šios sumos priteistina atsakovei – 3836,44 Eur (7672,89 : 2). Atsakovė taip pat patikslintame priešieškinyje nurodė sąrašą namų apyvokos daiktų, kurių bendra vertė 7155 Eur. Šiuos namų apyvokos daiktus atsakovė prašo priteisti ieškovui, jai išmokant 3577,50 dydžio kompensaciją.

Atsiliepimas

10. Atsakovė nurodė, jog nei asmeninių, nei bendrų kreditorių su ieškovu neturi. R. D. niekada nei ieškovui, nei atsakovei nereiškė pretenzijų dėl šios sumos grąžinimo. R. D. niekada nebuvo ir nėra pareiškusi reikalavimų dėl skolos priteisimo, o šiam reikalavimui yra suėjęs senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Iš šalių konkliudentinių veiksmų galima daryti išvada, kad tai buvo R. D. dovana, o ne paskola ar prievolės įvykdymas už skolininką. Ieškovas šiuo atveju elgiasi nesąžiningai ir tokiu būdu siekia gauti turtinės naudos – kad kuo mažiau turto ar kompensacijos už jį tektų atsakovei. Pastebėjo, kad iš byloje esančio ieškovo (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovas reguliariai pervesdavo savo mamai įvairias pinigų sumas, kurios galėjo būti skirtos minėtos tariamos paskolos grąžinimui. Todėl net jeigu tarp ieškovo ir jo mamos susiklostė paskoliniai sutartiniai santykiai, tokią paskolą ieškovas jau yra grąžinęs savo mamai. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis – 2013-07-16 redakcija). Jeigu ieškovas iš tiesų skolinosi pinigų iš savo mamos, tokia paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu. Ieškovas į bylą nepateikė rašytinės paskolos sutarties, todėl neįrodė paskolinių sutartinių santykių tarp jo ir jo mamos. Atsakovė niekada nedavė sutikimo jokiai paskolos sutarčiai tarp ieškovo ir jo mamos sudaryti, taip pat apie tokią sutartį nežinojo, todėl iš tokios sutarties kylančios prievolės pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

11. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. D. ir R. D. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog nesutinka su atsakovės pozicija, kad jų įmoka už šeimos (N. ir I. D.) gyvenamąjį būstą buvo dovana. Siekdami užtvirtinti skolos faktą specialiai šią įmoką sumokėjo bankiniu pavedimu, kad tai būtų įrodymas patvirtinantis skolą jiems. Konkretaus skolos grąžinimo termino nebuvo sutarę. Buvo sutarta, kad tai bus padaryta „šeimai atsistojus ant kojų“. Kadangi per visą šeimos sukūrimo laiką ieškovui ir atsakovei buvo reikalinga papildoma pagalba, todėl nematė reikalo reikalauti grąžinti skolą. Be skolos būstui įsigyti, ieškovo šeima iš jų ūkio gavo kaip pagalbą dešimtis gyvulių, kurių vis neįstengė grąžinti, nes viską sunaudodavo šeimos poreikiams.

12. Teismo posėdžio metu ieškovas N. D. paaiškino, jog su atsakove santuokiniai ryšiai nutrūko 2023 metų pradžioje. Sutuoktinė atskirai apsigyveno 2023 m. kovo mėnesį. (duomenys neskelbtini) jis yra įregistravęs ūkininko ūkį. Nuo tada oficialiai ir ūkininkauja, nors faktiškai ūkininkauti pradėjo nuo 2013 metų kuomet įsigijo sodybą. Užsiima tik gyvulininkyste. Ūkininkauja iki šiol, turi 5 melžiamas karves ir 3 prieauglius. Šiuo metu niekur nedirba, bet planuoja susirasti darbą. Kol atsakovė gyveno kartu, ji užsiėmė namų ruoša ir vaikų priežiūra, tačiau pačioje ūkio veikloje ji nenorėjo dalyvauti. Atsakovė dirbo ir kituose darbuose. Nuo 2013 metų iki šios dienos jis yra dirbęs keliuose darbuose, nes iš ūkininkavimo neužtekdavo pinigų. Tačiau ūkininkavimas buvo pagrindinis jo šeimos pajamų šaltinis. Vidutiniškai iš ūkio per metus gaudavo ir apie 30000-40000 Eur. 2024 metais ūkio pajamos yra sumažėjusios dėl pieno kainos kritimo. Jo mėnesio pajamos yra apie 1000 Eur plius PVM. Žiemos sezonu iš ūkio gaunamos pajamos mažėdavo. Ūkininkavimui naudoja srutovežį, traktorių, mėšlų kratytuvą. Minėta technika buvo įsigyta tam, kad būtų galima ūkininkauti. 4 žemės sklypai, kurių bendras plotas apie 11 hektarų, buvo įsigyti tikslu didinti žemės ūkio apimtis, pajamingumą. Šie 4 sklypai skirti gyvulių ganymui, šienavimui. Paminėti sklypai ribojasi tarpusavyje ir su jų sodybos teritorija. Šiai dienai dar ūkininkaujant, visi minėti žemės sklypai yra reikalingi ūkio veiklai. Jei jo prašymu sklypai būtų su atsakove padalinti po ½ dalį, tai jis bandytų su atsakove susitarti dėl sklypų nuomos, kad nesutriktų ūkio veikla. Likus 1 metams iki šios bylos iškėlimo buvo parduoti 27 galvijai, o už juos gautos lėšos buvo panaudotos ūkio, žemės sklypų atnaujinimui, remontams, technikos remontavimui, pravalgymui, bendroms šeimos reikmėms. Kasmet iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gautą paramą (ir 2022-2023 metais) naudoja bendriems reikalams, maistui, žemės ūkio technikai, žemės ūkio veiklai, mokesčiams mokėti. Pajamų trūksta, o dabar dar sūnų išleido į mokslus (duomenys neskelbtini). Atsirado nenumatytų išlaidų. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto verčių neginčija. KIA automobilio vertė buvo 3000 Eur, tačiau sutinka ir su atsakovės nurodyta 2710 Eur verte. Šis automobilis šiuo metu yra pas jį sodyboje, yra nenaudojamas. Kol gyveno su atsakove juo važinėjosi tiek jis, tiek atsakovė. Vaikų vežimėliai, supami krėslai yra beverčiai, vertės nurodyti negalėjo. Visi neregistruotini kilnojamieji buities daiktai šiuo metu yra pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Jokio kito, ieškinyje nenurodyto turto, jis asmeninės nuosavybės teise neturi. Vaikams sutiktų teikti po 250 Eur dydžio išlaikymą. Jam sunku įvertinti kiek vienam vaikui reikia maistui. Kainos mieste ir kaime skiriasi. Jis savo sūnui kas savaitę duoda po 70 Eur, tai per mėnesį apie 280 Eur, tačiau iš šių pinigų sūnus ne tik pavalgo, bet ir drabužį nusiperka. Jis už internetą moka 28 Eur/mėn., atvykę vaikai pas jį juo naudojasi, tačiau jis nedalina kiekvienam atskirai to interneto. Tėvų reikalas apmokėti internetą. Pripažįsta jog vaikams internetas reikalingas. 30 Eur kanceliarinėms prekėms yra per daug. Drabužiams, avalynei per metus vaikui užtektų apie 300 Eur. Užtenka ir pigesnių rūbų. Dėl 30 Eur higienos prekėms nesutiko. Sutiko, jog vaistams, vitaminams kas mėnesį vaikui reikia apie 30 Eur. Nežino kokios sumos reikia būreliams. Vaikai neturėjo noro lankyti kokius tai būrelius. Pramogoms, laisvalaikiui vaikui metams užtektų 300 Eur. Šventėms, gimtadieniams per metus išeina apie 360 Eur, tai sutinka su atsakove, kad mėnesiui reikia apie 30 Eur. Iš savivaldybės išmoką gauna tik už vieną vaiką, kuris gyvena su juo. Su A. šiuo metu bendrauja kiekvieną dieną telefonu, messenger programėle po kelis kartus. Paskutinį kartą A. pas jį lankėsi per 2024 m. rudens atostogas. 2024 metais iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gavo 1800 Eur. Kiek gavo pajamų iš ūkio 2024 metais, ieškovas negalėjo pasakyti. Jo ūkio išlaidos per 2023 metus siekė virš 12000 Eur. Ieškovas paaiškino, jog sodybą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2013 m. už tėvų paskolintus kiek daugiau nei 15000 litų. Tėvai šią sumą gavo pasiėmę paskolą iš Ūkio banko. Tie tėvų pinigai pervesti už sodybą buvo paskola įsigyjant šeimos būstą. Tėvai niekada nesakė, jog šiuos pinigus dovanoja. Su tėvais paskolos sutarties nepasirašė. Buvo susitarę, jog grąžins tada kai turės pinigų. Atsakovė visas šias aplinkybes tikrai žinojo. Ieškovas nurodė, jog 500 Eur tėvams grąžino prieš 2 metus, tiksliau nepamena, bet turbūt tuomet kai su atsakove kartu nebegyveno. 2016-2017 metais jis mamai R. D. pervesdavo tam tikras sumas, kurios buvo skirtos sumokėti už pieną. Nurodė, jog mamos turimą pieną jis pristatydavo ir parduodavo savo vardu, todėl už pieną gavęs pinigus, dalį pervesdavo mamai už jos perleistą pieną. Su mama buvo sudaręs žodinę panaudos sutartį dėl galvijų. Per paskutinius metus iki kreipimosi į teismą dieną pardavė 27 galvijus, už kuriuos gautus pinigus didžiąja dalimi investavo į ūkį, kitus skyrė bendroms reikmėms (maistui, mokesčiams).

Šalies argumentai

13. Teismo posėdžio metu atsakovė I. D. paaiškino, jog santuokiniai ryšiai nutrūko tuomet kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, t. y. 2023 m. gegužės 27 d. Atskirai apsigyveno 2023 m. rudenį. Kai vyrui sveikata sušlubuodavo, jai tekdavo padėti ūkyje. Ūkyje padėdavo kai vyras paprašydavo. Tuo metu ji augino vaikus, rūpinosi namais, jų priežiūra, šeima, dirbo pagal specialybę ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), daug kur dirbo. Ūkininkavimas buvo pagrindinis jų šeimos pragyvenimo šaltinis. Sutinka, jog žemės ūkio technika, 4 žemės sklypai buvo įsigyti ūkininkavimo veiklai vykdyti. Ji visu nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, jai nėra galimybės juo naudotis ir ateityje nesinaudos, todėl jai tikslinga priteisti piniginę kompensaciją. Ji nesvarstė varianto, kad jai būtų priteisti keli žemės sklypai, o kiti ieškovui. Jeigu būtų žemės sklypai padalinti natūra po ½ dalį, tai nuoma ar kažkoks kitoks susitarimas su ieškovu būtų negalimas, nes už žemę ji turėtų mokėti mokesčius, išmokų ji negauna. Jeigu jai būtų priteistas visas sklypas ar keli, ji vis tiek būtų priversta tą sklypą parduoti ieškovui ar kitiems žmonėms. Vaikų vežimėlis yra vertingas, geros būklės, jo vertė apie 50 Eur. Yra vienas supamas krėslas, kurio vertė apie 30 Eur. Prasidėjus bylai ieškovas jai neleido pasiimti tai, kas jai vertinga, naudinga, todėl visi kilnojamieji daiktai buvo įtraukti į bylą. Šiai dienai ji neturi kur tų daiktų pasidėti, neturi ir laiko juos pardavinėti. Tam tikrus daiktus ji yra išsivežusi, pats ieškovas sutiko su tuo. Prie sodybos (duomenys neskelbtini) pirkimo jos tėvai neprisidėjo. Vyras su mama susitarė, jog ima paskolą ir tokiu būdu įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini). Ji žinojo apie tą paskolą, jos žiniomis vyras pats tą paskolą ir atidavinėjo. Apie tai ji su ieškovu kalbėjosi. Gyvena trise bute (duomenys neskelbtini). Šildymo sezonu už visus komunalinius mokesčius ji sumoka apie 111 Eur, o vasaros sezonu sumoka apie 80-90 Eur. Vaikai turi mobiliuosius telefonus, planai yra apie 6 Eur/mėn. Berniukui kirpimas kainuoja 10-12 Eur, kerpa kartą per 2 mėnesius. Mergaitė šiai dienai poreikio kirptis neturėjo. Vaikai nemažai serga, vaistams nemažai išleidžia. Vaikai šiai dienai baseino nenori lankyti, baseino kaina 25 Eur/mėn. D. lanko mokykloje (duomenys neskelbtini) būrelį, kurio kaina 25 Eur/mėn. A. kol kas būrelio dar neišsirinko. A. naudojasi korepetitoriaus pagalba, 1 užsiėmimas kainuoja 22 Eur. Užsiėmimai vyksta kas savaitę. Ji iš savivaldybės gauna išmokas už du vaikus. Jos nuomone, ieškovas bent jau dalį 92000 Eur kompensacijos sumos tikrai galėtų išmokėti. Norėtų, kad ši kompensacija būtų išmokėta kuo greičiau, bet nežino kokios ieškovo galimybės. Atsakovė paaiškino, jog ieškovo mama ėmė paskolą, kurią davė ieškovui namui įsigyti. Pripažįsta, jog už R. D. pinigus ji su ieškovu įsigijo šeimos būstą. Kalbos dėl šių pinigų grąžinimo R. D. nebuvo, tai buvo jos dovana. Grąžinimo sąlygos nebuvo aptartos. Su ieškovu nebuvo kalbos apie pinigų grąžinimą.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos sūnus N. D. su atsakove parėjo gyventi į kaimą ir ji su vyru paskolino „vaikams“ 16000 litų, kad jie galėtų įsigyti sodybą aukciono būdu. Ji su vyru ėmė paskolą šiai sumai. Atsakovė viską žino, nes kartu visi 4 važiavo į banką, kad ji su vyru pasiimtų paskolą. Ji pagrinde dėl visko tarėsi su sūnumi, nes marčiai buvo neįdomu. Ji sakė sūnui, kad kai turėsit pinigus, tada ir grąžinsit. Ji turi dar vieną sūnų, kuriam irgi prie buto reikėjo prisidėti. Paskolos raštelių ar sutarčių su ieškovu ir atsakove nebuvo sudaryta. Ji pinigus už sodybą pervedė nurodydama, jog tai pinigai už sodybą. Tai buvo paskola, o ne dovana. Jau ir taip su atsakovės tėvais pirko sūnui su atsakove sodą (duomenys neskelbtini), mokėjo po 25000 litų. Čia tai buvo dovana. Ieškovas 500 Eur paskolos jau atidavė. 2016-2017 m. ji sūnui duodavo savo karvių pieną, kad sūnus galėtų „parodyti“ didesnes pajamas, nes jis norėjo pasiimti paskolą. Po to sūnus jai už jam perleistą pieną pinigus kas mėnesį gražindavo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą jam buvo pranešta tinkamai. Teismas daro išvadą, kad apie teismo procesą trečiajam asmeniui yra žinoma, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui R. D. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos ir Panevėžio apskričių Vaiko teisių apsaugos skyriai (toliau – Klaipėdos skyrius ir Panevėžio skyrius) pateikė byloje išvadas. Teismo posėdžio metu Klaipėdos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko į bylą pateiktas išvadas. Paaiškino, jog ieškovo ir atsakovės šeima Skyriui yra žinoma nuo 2023 m. gegužės 25 d. Nepilnamečių vaikų atžvilgiu Skyriuje buvo gauta 15 pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus, iš kurių 5 kartus buvo nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai, 8 atvejais pažeidimų nenustatyta. Paskutinis 2025 m. sausio 7 d. pranešimas dar neišnagrinėtas. Nuo 2023 metų šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau 2024 m. rugsėjo 11 d. užbaigtas, nustačius, jog šeima yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. inicijuotas ir taikomas iki šiol atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) mieste. Nuo 2024 m. lapkričio 15 d. ieškovui ir sūnui E. D. inicijuotas ir iki šiol taikomas vadybos procesas (duomenys neskelbtini) rajone. Susipažinus su bylos medžiaga, Skyriaus turimais duomenimis, matyti, jog vaikai yra įtraukiami į tėvų konfliktus, santykių aiškinimąsi, vaikai išgyvena lojalumo konfliktą. Buvo nustatyta, jog abiejų šalių namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poreikiams patenkinti. Skyrius nustatė, jog nuo Taikos sutarties sudarymo ir A. gyvenamosios vietos nustatymo pas atsakovę, gyvenimo sąlygos nėra pasikeitusios ar pablogėjusios. Vaikų interesai atsakovės nėra pažeidžiami, yra tinkamai užtikrinami. Skyrius neturi duomenų, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi vaikais. Atkreipė dėmesį, jog A. gyvenamosios vietos nustatymą su tėčiu labiau sieja su bendravimu su senomis draugėmis, tėčio nuolaidesniu charakteriu, bet ne su pačia saugesne aplinka ar stipresniu ryšiu su tėčiu. Ne visą laiką vaiko nuomonė ar ateities vizija sutampa su vaiko geriausiais interesais, todėl Skyriaus manymu, jei A. gyvenamoji vieta būtų palikta su motina, vaiko geriausi interesai nebūtų pažeisti. Skyriaus nuomone, abiejų šalių nurodytos sumos skirtos vaikų išlaikymui yra pakankamos vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau turi būti atsižvelgta į tėvų finansines galimybes, turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas N. D. ir atsakovė I. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. D., (duomenys neskelbtini) – dukra A. D., o (duomenys neskelbtini) - sūnus D. A. D.. Į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo 2023 m. gegužės 29 d. kreipėsi ieškovas N. D. (civilinė byla iškelta 2023 m. gegužės 30 d.). (duomenys neskelbtini) taikos sutartimi šalys susitarė dėl visų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, taip pat dėl bendravimo tvarkos, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino minėtą šalių taikos sutartį. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti išlaikymo vaikui E. D. klausimą, padalinti santuokinį turtą, prievolę tretiesiems asmenims R. ir R. D. pripažinti bendra jo ir atsakovės prievole bei pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą dukters A. D. gyvenamąją vietą su atsakove, ir ją nustatyti su ieškovu. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį bylos nagrinėjimo metu tikslino. Ji taip pat prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priešieškiniu atsakovė prašo iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikams, kitokiu būdu nei siūlo ieškovas padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti piniginę kompensaciją. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, per teismo posėdį duotus abiejų šalių, jų atstovų, trečiojo asmens R. D. žodinius paaiškinimus, nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes ir išklausęs Klaipėdos skyriaus atstovės, daro išvadą, kad tiek patikslintas ieškinys, tiek patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

18. Abiejų šalių reikalavimai proceso eigoje (jų procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose teismo posėdžiuose) keitėsi, todėl sprendime iš esmės sprendžiami tik galutiniai reikalavimai, o dėl kitų reikalavimų pasisakoma tik tiek, kiek jie susiję su galutiniais reikalavimais ar kitais spręstinais klausimais (bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir kt.).

Dėl santuokos nutraukimo

19. Kaip jau minėta, ieškovas N. D. ir atsakovė I. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Reikalavimus dėl santuokos nutraukimo pareiškė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, jog atsakovė pareikalavo nutraukti santuoką, jam nesutikus su šeima keltis gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą. Atsakovė nurodo, jog kaltas dėl santuokos iširimo yra ieškovas, tačiau nepaisant to, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš esmės nesutapo ieškovo ir atsakovės charakteriai, požiūris į šeimą, buitį, kasdienių problemų sprendimą ir kt. Šalys šiuo metu kartu negyvena – ieškovas toliau gyvena šalių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) rajone, o atsakovė su nepilnamečiais vaikais A. D. ir D. A. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Nė vienas iš sutuoktinių neprašė skirti terminą susitaikyti, abu nurodė, jog yra apsisprendę nutraukti santuoką.

20. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato prezumpciją, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21. Teismas pažymi, jog sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Byloje surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad abi šalys, suprasdamos, jog jų santykiai palaipsniui atitolsta, pradėjus gyventi ir leisti laisvalaikį atskirai, nesiėmė pakankamai priemonių santykiams išsaugoti ir juos vėl atkurti. Abu sutuoktiniai pradėjo gyventi skirtingus gyvenimus, leisti atskirai laisvalaikį, vienas nuo kito atitolo, nebeliko bendrų susisaistymo taškų, sutuoktiniams nepavyko rasti priimtinų būdų išspręsti ir atkurti jų atšalusius santykius, išspręsti kylančius konfliktus. Teismo vertinimu nei vienas iš sutuoktinių nebandė keisti savo elgesio, gyvenimo būdo, pomėgių, abi šalys nusprendė gyventi skirtinguose miestuose ir toks šeimyninis gyvenimas joms tiko, o prie konfliktų bei nesutarimų atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė ir abu sutuoktiniai nesugebėjo rasti abiem priimtinų sprendimų. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus.

22. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia esant pagrindą išvadai, jog šiuo atveju santuokines pareigas vienam kitam pažeidė abu sutuoktiniai ir šie pažeidimai buvo esminiai, dėl kurių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad ieškovas ir atsakovė vėl pradės gyventi kartu, galimybių išsaugoti santuoką nėra, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

23. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė - ,,D.“, o atsakovei paliekama jos santuokinė pavardė – „D.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

24. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Byloje nėra duomenų, jog šalys turi sveikatos problemų, abi yra darbingos. Be to, nei viena iš šalių neprašo priteisti išlaikymą vienas kitam.

25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovei iš ieškovo, ir ieškovui iš atsakovės nėra, nes jie abu yra pajėgūs save išlaikyti. Be to byloje konstatuota abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo

26. Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Šalys sutarė, jog nepilnamečio sūnaus E. D. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, o nepilnamečių vaikų A. D. bei D. A. D. – su atsakove. Šalys įsipareigojo netrukdyti viena kitai matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi šalių taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nutraukta. Tačiau ieškovas 2024 m. lapkričio 22 d. papildė ieškinį nauju reikalavimu, t. y. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024 nustatytą A. D. gyvenamąją vietą su atsakove I. D., ir ją nustatyti su ieškovu N. D., kuris įsipareigoja netrukdyti atsakovei I. D. matytis ir bendrauti su nepilnamete A. D..

27. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

28. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

29. Pareiškus ieškinį (reikalavimą) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Taigi, ieškovui N. D. pareiškus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jam teko pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove I. D..

30. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

31. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

32. Ieškovas savo prašymą motyvuoja tuo, jog A. jam išsakė savo nusiskundimus dėl netinkamo atsakovės elgesio (įžeidinėjimo negražiais žodžiais, rėkimo) jos atžvilgiu ir išreiškė norą grįžti gyventi pas ieškovą. Atsakovė su tokiu ieškovo prašymu kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad nepilnametės dukros noras vėl gyventi pas ieškovą yra sąlygotas ieškovo vykdomo nepilnametės dukros nuteikinėjimo prieš atsakovę, skatinimo meluoti, o dukters teiginiai apie nepagarbų ir įžeidžiantį atsakovės bendravimą, nėra įrodyti.

33. 2024 m. gruodžio 16 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl A. D. gyvenamosios vietos keitimo. Išvadoje pažymėta, jog šiuo metu nėra tikslinga keisti nepilnametės A. D. gyvenamosios vietos, kadangi nepilnametei užtikrinta saugi aplinka, mama tinkamai rūpinasi dukra. Skyrius iš turimų duomenų bei išklausęs nepilnametę A., padarė išvadą, jog A. gyvenamosios vietos nustatymą pas tėvą sieja labiau su bendravimu su draugėmis, tėčio nuolaidesniu charakteriu, nei su saugesne jai aplinka ir stipresniu emociniu ryšiu su tėvu. A. nurodė, jog mama griežtesnė, reikalauja mokytis, stengtis, o tėtis nuolaidesnis. Skyrius neturi duomenų apie atsakovės negebėjimą tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra, aplinka, kurioje šiuo metu mergaitė gyvena yra tinkama jos fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, nėra duomenų apie atsakovės negebėjimą tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra.

34. Vaiko gyvenamosios vietos keitimo būtinumą ieškovas iš esmės grindė tik tuo, kad jo teigimu, dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad dukrai pas motiną gyventi yra nesaugu, jai nesudarytos tinkamos sąlygos augti, kad motina neprižiūri ir nesirūpina savo dukra, nepateikė. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai rūpinasi dukra, jos sveikata, domisi jos ugdymu ir pasiekimais, bendrauja su vaiko mokymo įstaiga, su dukra leidžia laisvalaikį, užtikrina tinkamas dukters gyvenimo sąlygas. Iš Skyriaus išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir vystytis.

35. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvu, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005).

36. Nagrinėjamu atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus kompetentingi specialistai kartu su išvada pateikė teismui 2024 m. gruodžio 13 d. vaiko nuomonės išklausimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Akte nurodyta, kad, bendraudama su skyriaus specialiste A. pasakojo, jog norėtų gyventi su abiem tėvais, o jeigu reiktų rinktis, nežinanti, gal labiau su tėčiu, nes ten jos mokykla, draugai, ten pripratusi. Taip pat nurodė, jog tėtis ant jos nerėkia, nepravardžiuoja, o mama buvo pasakiusi „gyvulys, karvė“. Mergaitė paaiškino, jog mama ją taip pavadino, kai mamos paprašyta ji nėjo praustis, nes norėjo pabaigti susirašinėti su drauge. A. savo poziciją gyventi su tėčiu grindė tuo, kad mama pyksta dėl smulkmenų, o tėtis ne, jis ramesnis. Mergaitės nuomone, mama yra griežtesnė, o tėtis nuolaidesnis. Pasak A., tėtis nelabai kišasi į jos mokslus, tuo tarpu mama jai nurodo, kad reikia mokytis, ji turinti labiau pasistengti.

37. Pastebėtina, jog A. D. tik nuo 2024 m. birželio 12 d. apsigyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini). Nuo rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti ir naują mokyklą (duomenys neskelbtini). Taigi mergaitė naujoje aplinkoje gyvena tik apie pusmetį, todėl akivaizdu, jog reikalingas ilgesnis adaptacijos laikotarpis, reikalinga apsiprasti ir naujoje gyvenamojoje vietoje, ir mokykloje. Atkreiptinas dėmesys, jog A. nuomonė dėl gyvenamosios vietos pasikeitė praleidus rudens atostogas pas tėtį. Tačiau pažymėtina, jog iš esmės atostogas mergaitė praleido ne būdama su tėčiu jo namuose, užsiimdama su juo bendra veikla, o nakvodama ir leisdama atostogas pas draugę. Šios aplinkybės neginčijo ir pats ieškovas. Taigi teismas pritaria Skyriaus išvadai, jog šiuo atveju A. D. nėra vienareikšmiškai išreiškusi noro gyventi su tėčiu. Be to, įvertinus tai, jog mergaitės nuomonė dėl gyvenamosios vietos pasikeitė po apsilankymo pas tėtį, neatmestina galimybė, kad mergaitės noras gyventi su tėčiu yra suformuotas tėčio emociniu poveikiu ir įtikinėjimu, todėl toks vaiko noras negali būti laikomas objektyviai atspindinčiu jo tikrąją poziciją. Šiuo atveju A. išreiškia norą gyventi su tėvu, kuris nėra toks reiklus kaip motina, pas kurią yra nustatytas režimas, tačiau kuri iš esmės tinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukra, užsiima jos auklėjimu ir ugdymu, ne visada leidžia elgtis nepilnametei dukrai taip, kaip jai norisi, reikalauja laiku atlikti namų darbus ir pan. Pastebėtina, jog per pusmetį, t. y. nuo 2024 m. birželio mėnesio kuomet A. D. faktiškai apsigyveno su mama, mergaitė pas ieškovą lankėsi tik kartą, per rudens atostogas. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl stipraus ieškovo ryšio ir noro bendrauti su dukra buvimo.

38. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti vykdomas išimtiniu atveju, kuomet kyla reali grėsmė vaiko teisių ir interesų pažeidimui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė jokių esminių aplinkybių, kurios lemtų poreikį keisti vaiko gyvenamąją vietą. Priešingai, teismo vertinimu, A. D. gyvenamosios vietos pakeitimas, turėtų neigiamą poveikį šalių nepilnamečiam vaikui ir neužtikrintų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Teismas pastebi, jog tokie dideli (gyvenamosios aplinkos keitimo) pokyčiai vaiko gyvenime negali vykti periodiškai, kadangi vaikui yra būtinas stabilumas, saugumas, todėl toks dažnas mergaitės gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų nepilnametės geriausių interesų ir gali turėti dar didesnę neigiamą įtaką vaiko emocinei sveikatai. Vien dukters nepakankamai motyvuotas noras gyventi su tėvu šiuo atveju negali būti pripažintas pagrindu keisti gyvenamąją vietą, nes, minėta, į vaiko norus reikia atsižvelgti, tačiau jie teismui nėra privalomi ir kiekvienos bylos atveju sprendžiama individualiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024 nustatytą A. D. gyvenamąją vietą su atsakove I. D., ir ją nustatyti su ieškovu N. D., kuris įsipareigoja netrukdyti atsakovei I. D. matytis ir bendrauti su nepilnamete A. D.. Nepilnametės A. D. gyvenamoji vieta paliekama su atsakove, kaip tai buvo nustatyta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

39. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

40. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

41. Kaip minėta aukščiau, šalys taikos sutartimi sutarė, jog nepilnamečio sūnaus E. D. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, o nepilnamečių vaikų A. D. bei D. A. D. – su atsakove. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės sūnaus E. D. išlaikymui kas mėnesį po 250 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Tuo tarpu atsakovė nurodė, jog ieškovas prie E. D. išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi – 2/3, todėl iš jos E. D. išlaikymui turėtų būti priteista 200 Eur suma. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, jog jos skaičiavimu, A. D. bei D. A. D., kiekvienam vaikui per mėnesį reikia apie 720,19 Eur. Todėl atsakovė prašo A. D. bei D. A. D. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 416 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, nukrypstant nuo lygių dalių principo, iš atsakovo priteisiant didesnę išlaikymo dalį, nes atsakovo geresnė turtinė padėtis. Ieškovas nesutinka, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad jis galėtų dviem savo vaikams teikti po 416 Eur išlaikymą, be to, vaikų poreikiai nepagrindžia tokio dydžio išlaikymo sumos. Pasak ieškovo jis galėtų teikti vaikams po 250 Eur kas mėnesį.

42. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog reikalavimas priteisti E. D. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš esmės atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau užtikrintų galimybę tenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Tačiau jei nepilnamečių vaikų išlaikymui būtų priteista (kaip prašoma patikslintu priešieškiniu) po 416 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tai taip pat atitiktų nepilnamečių vaikų geriausius interesus ir būtų galima tenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius bei kitus kasdienius ir papildomus nepilnamečių vaikų poreikius.

43. Ieškovas E. D. poreikių lentelės nenurodė, neteikė į bylą ir įrodymų pagrindžiančių konkrečias vaiko išlaikymo išlaidas. Tuo tarpu atsakovė pateikė išsamią išlaidų A. D. bei D. A. D. poreikiams patenkinti detalizaciją. Nurodė, jog abiejų vaikų poreikiai yra vienodi ir išlaidos kiekvienam vaikui maistui per mėnesį sudaro 300 Eur, maistui mokykloje – apie 65 Eur, komunalinėms paslaugoms – 45 Eur, interneto, mobilaus ryšio paslaugoms – 8,19 Eur, viešajam transportui – 12 Eur, kanceliarinėms prekėms – 30 Eur, drabužiams, avalynei – 80 Eur, higienos prekėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, būreliams – 50 Eur, pramogoms, laisvalaikiui – 40 Eur, šventėms, gimtadieniams – 30 Eur, iš viso, atsakovės skaičiavimais, vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 720,19 Eur suma. Teismas pažymi, jog atsakovė į nagrinėjamą bylą yra pateikusi didelį kiekį įvairių išlaidų kvitų ir mokėjimų, tačiau vienareikšmiškai spręsti, kad šios išlaidos yra išimtinai patirtos vaikų poreikiams tenkinti ar jos skirtos būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, teismas neturi pagrindo.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2024 m. sausio 1 d., minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur dydžio. Pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur dydžio. Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.

45. 2024 metais, kuomet šalys teikė reikalavimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo Lietuvoje MMA yra „į rankas“ siekė 708 Eur, tačiau teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2025 metų MMA atskaičius mokesčius jau siekia 777 Eur. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tiek ieškovui, tiek atsakovei iš valstybės biudžeto už kiekvieną vaiką iki 2025 m. buvo mokama po 96,25 Eur suma („vaiko pinigai“), nuo 2025 m. sausio 1 d. mokama po 122,50 Eur, todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta kiekvieno vaiko išlaikymui. Esant tėvų turtinei padėčiai lygiavertei, vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas turėtų prisidėti apie 327 Eur dydžio suma ((777 Eur – 122,50 Eur)/2).

46. Taigi nagrinėjamu atveju, nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesio algai, atsakovės nurodyta vaikų poreikiams tenkinti reikalinga suma (720,19 Eur) yra netgi mažesnė nei minimali mėnesio alga, todėl atsakovė nebeprivalo pagrįsti mažesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, pateikdama detalius įrodymus. Tačiau ieškovas, įrodinėjantis, jog A. bei D. A. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga mažesnė, nei minimalioji mėnesinė alga, išlaidų suma turėjo pareigą tai pagrįsti. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymas pripažintinas minimaliu, užtikrinančiu tik būtiniausius vaiko poreikius.

47. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

48. Bylos duomenimis, nepilnametė A. D., yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir teismo sprendimo priėmimo metu jai yra beveik 13 metų, D. A. yra gimęs (duomenys neskelbtini), ir teismo sprendimo priėmimo metu jam yra kiek daugiau nei 10 metų. Tiek A., tiek D. A. specialių sveikatos ar kitų poreikių neturi, lanko valstybinę ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Mergaitė lanko 6 klasę, berniukas – 4 klasę. Tiesa, 2024-12-13 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog D. A. turi minimalius spec. ugdymosi poreikius. (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2024-11-04 rašte pažymėta, jog berniukui pagal PPT išvadas teikiama logopedo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. A. sunkiau sekasi matematika, todėl mergaitė naudojasi korepetitoriaus pagalba nuotoliniu būdu (1 val. kainuoja 22 Eur). Mokinių registro duomenimis papildomos popamokinės veiklos nelanko nei vienas iš vaikų. Tačiau pasak atsakovės D. A. lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, už kurį ji moka 25 Eur. Akivaizdu, kad jiems reikia drabužių ir avalynės, mokymo priemonių, priemonių ugdymui, lavinimui, vystymuisi, higienai, taip pat patiriamos išlaidos sveikatos priežiūrai. Teismo vertinimu, atsakovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaikų minimalius poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, augimo tempą, raidos ypatumus. Atsakovės nurodytos išlaidos taip pat atitinka visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas.

49. Vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog A. D. ir D. A. D. poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis per mėnesį sudaro kiekvienam apie 720 Eur. Išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog A. D. ir D. A. D. poreikių tenkinimui, reikalinga mažesnė nei atsakovės nurodyta suma, nesiekianti teismų praktikoje nusistovėjusios neįrodinėtinos sumos – minimalios mėnesinės algos.

50. Kaip minėta, ieškovas 17 metų sūnaus E. D., šiuo metu besimokančio (duomenys neskelbtini), poreikių nedetalizavo, bendros vaiko išlaikymo sumos reikalingos per mėnesį nenurodė. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovas laiko, kad vaiką lygiomis dalimis turi išlaikyti abu tėvai, ir iš atsakovės prašo priteisti 250 Eur E. išlaikymui, visa sūnui išlaikyti per mėnesį skiriama suma sudarytų 500 Eur, o pridėjus vaikui kas mėnesį mokamą išmoką – apie 622,50 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 200 Eur per mėnesį, o jos nuomone ji prie E. išlaikymo turėtų prisidėti tik 1/3 dalimi, o ieškovas 2/3 dalimis, laikytina, jog iš esmės atsakovė sutinka, kad E. D. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga apie 622,50 Eur dydžio suma.

51. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė tvirtina, jog dėl geresnės ieškovo turtinės padėties, pastarasis prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, t. y. 2/3.

52. Bylos duomenimis atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog jos mėnesio pajamos vidutiniškai siekia 750 Eur atskaičius mokesčius. Iš SODROS duomenų bei atsakovės pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, jog jos alga svyruoja nuo 740 Eur iki maždaug 830 Eur. Atsakovė prasidėjus skyrybų procesui išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) kur gyvena jos tėvams priklausančiame 3 kambarių bute. Ieškovas ūkininkauja. Jo vardu registruotas ūkininko ūkis. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog šiuo metu turi 5 melžiamas karves ir 3 prieauglius. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, jog jo gaunamas mėnesis atlyginimas yra apie 850 Eur, tačiau teismo posėdžių metu nurodė vis skirtingas sumas: vieno posėdžio metu teigė gaunantis 1300 Eur pajamas per mėnesį, kitame posėdyje nurodė gaunantis apie 1000 Eur plius PVM 21 proc. Aiškino, jog šiuo metu daugiau niekur nedirba, tačiau planuoja susirasti darbą. Iš pajamų mokesčių deklaracijos matyti, jog 2022 metais ieškovo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė apie 31590 Eur, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2022 metais gavo 3365,59 Eur išmokų. 2023 metų pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, jog ieškovas 2023 metais iš žemės ūkio veiklos gavo apie 18874 Eur. Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas 2023 metais gavo 4640,19 Eur išmokų iš NMA. Tačiau ieškovas į bylą pateikė 2023 metų gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro išrašą, kuriame užfiksuota, kad ieškovo ūkiui buvo išrašyta sąskaitų-faktūrų iš viso apie 12411 Eur sumai, kas laikytina ūkio išlaidomis. Teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti duomenis apie 2024 m. iš ūkio gautas pajamas bei NMA 2024 m. išmokėtas išmokas, tačiau minėti įrodymai nebuvo pateikti, motyvuojant, jog buhalterinės apskaitos sistema, sausio mėnesiui dar nebūna sugeneravusi apibendrintų (pajamų ir išlaidų) duomenų už 2024 metus. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog 2024 metais iš NMA gavo 1800 Eur išmokų, tačiau 2025 metų pradžioje iki kovo mėnesio NMA dalimis dar mokės išmokas už 2024 metus. Nors atsakovė motyvuodama tuo, kad ieškovas yra registruotas PVM mokėtoju, jo mėnesio pajamos kas mėnesį turėtų būti ne mažesnės nei 3750 Eur, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Byloje taip pat nėra duomenų pagrindžiančių tokio dydžio ieškovo mėnesio pajamas. Duomenų, kokios ieškovo, besiverčiančio ūkio veikla, yra realios pajamos šiai dienai, byloje nėra, dėl to teismas ieškovo paaiškinimus ir pateiktus bei teismo išreikalautus duomenis vertina tik kaip iš dalies atskleidžiančius jo tikrą turtinę padėtį. Teismo vertinimu, iš aptartų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados apie tikslias ieškovo 2024 metų mėnesio pajamas, tačiau įvertinus paskutiniųjų metų duomenis panašu, jog ieškovo pajamos yra didesnės negu jis pats nurodo. Teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, jog tam tikrais metais būdavo iš ūkio per metus gaudavo ir 30000-40000 Eur pajamų. Ieškovui su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sodyba su kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), 4 žemės sklypai, žemės ūkio technika, automobilis, kurie šiuo sprendimu, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, padalijami abiem šalims. Kito registruotino asmeninio turto šalys neturi. Bylos duomenimis, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumo nei viena iš šalių neturi, be šalių nepilnamečių trijų vaikų kitų išlaikytinių neturi. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

53. Teismas išklausęs šalis, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, daro išvadą, jog šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir jo pajamos yra didesnės nei atsakovės. Atsižvelgęs į paminėtą, bei į tai, kad dviejų mažamečių vaikų priežiūra ir auklėjimu užsiima tik atsakovė, jai tenka visa kasdieninių rūpesčių vaikais našta, kas reikalauja sunkiai finansiškai apibrėžiamų, bet visgi papildomų resursų, kurių ieškovas nepatirs, tuo tarpu su ieškovu gyvena po nepilnų metų pilnametystės sulauksiantis sūnus, kuris be kita ko, šiuo metu faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), kur mokosi, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, jog yra pagrindas tik minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti išlaikymą A. ir D. A. po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 12 d. (nuo tada, kada vaikai faktiškai apsigyveno su atsakove) iki jų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu atsakovės mokamas 247,50 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kartu su ieškovo skiriamu 350 Eur dydžio išlaikymu kiekvienam vaikui, taip pat valstybės mokama 122,50 Eur išmoka yra visiškai pakankamas ir atitinka A. bei D. A. D. interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus. Atitinkamai, skaičiuojant panašiomis proporcijomis, nukrypstama nuo lygių dalių principo ir priteisiant išlaikymą E. D., nustatant, kad atsakovės dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti šiek tiek mažesnė. Atsižvelgus į tai, jog nustatyta, kad E. D. poreikiams patenkinti būtina 622,50 Eur suma, į valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 122,50 Eur, iš atsakovės priteistinas jos nepilnamečiui sūnui E. D. išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Likusią 290 Eur dalį E. D. išlaikymui turi teikti ieškovas (CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. D. ir D. A. D. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė, o E. D. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju – ieškovas.

54. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

55. Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečių vaikų poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento

56. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo, o 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, byla iškeliama yra tada, kai teisėjas priima rezoliuciją dėl ieškinio priėmimo.

57. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-398/2013).

58. Nagrinėjamu atveju, nė viena iš šalių nepareiškė savarankiško prašymo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė sutuoktiniams faktiškai ėmus gyventi atskirai, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės, jog dalijamas tas turtas, įskaitant ir prievoles kreditoriams, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu. Bylos duomenys rodo, kad ieškinys teisme gautas 2023 m. gegužės 29 d., o priimtas 2023 m. gegužės 30 d. teisėjos rezoliucija. Todėl santuokos nutraukimo teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms šiuo atveju taikytini nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 30 d.

Dėl sutuoktinių turto balanso

59. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, be kita ko, ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

60. Teismas nusprendė, jog tarp šalių turi būti dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu, t. y. 2023 m. gegužės 30 d. Nagrinėjamu atveju, visi byloje pateikti įrodymai patvirtina ir iš esmės tarp šalių nėra ginčo, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Į sutuoktinių turto balansą įtraukiamas šis turtas:

1) Nekilnojamasis turtas:

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 54000 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini));

- 3,5636 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 14000 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini));

- 1,3887 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 5290 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini));

- 3,0811 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 12400 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini));

- 3,76 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 14500 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto vertė pagrįsta eksperto išvada, kurios neginčijo nė viena šalis.

Iš viso į dalintino nekilnojamojo turto balansą įtraukiamas 100 190 Eur vertės turtas.

2) Transporto priemonė ir žemės ūkio technika:

- ratinis traktorius MASSEY FERGUSON 3060, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 6090 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini));

- mėšlo kratytuvas Deguillaume (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 4740 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini));

- srutovežis (duomenys neskelbtini) 5000 ltr, kurio vertė – 8450 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini));

- transporto priemonė Kia Carnival, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 2710 Eur.

Žemės ūkio technikos vertė pagrįsta eksperto išvada, kurios neginčijo nė viena šalis. Atsakovė automobilį Kia Carnival vertina 2710 Eur remdamasi www.emprekis.lt duomenimis. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose automobilio Kia Carnival vertę buvo nurodęs 3000 Eur, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės nurodyta transporto priemonės verte ir jos neginčijo.

Iš viso į dalintino turto balansą įtraukiamos transporto priemonės ir žemės ūkio technikos bendra vertė – 21990 Eur.

3) Namų apyvokos daiktai ir baldai:

- virtuvės komplektas (vertė 300 Eur), šaldytuvas (vertė 550 Eur), dujinė (vertė 50 Eur), mikrobangų krosnelė (vertė 20 Eur), virdulys (vertė 20 Eur), karšto oro gruzdintuvė (vertė 35 Eur), daugiafunkcinis puodas (vertė 50 Eur), lauko baldų komplektas (vertė 700 Eur), virtuvinis kampas (vertė 50 Eur), valgomasis stalas su kėdėmis (vertė 50 Eur), elektrinė girlianda (vertė 10 Eur), kavos staliukas (vertė 50 Eur), lauko valgomojo komplektas (vertė 250 Eur), televizorius (vertė 50 Eur), minkštas svetainės komplektas (3+2+1) (vertė 100 Eur), rašomasis stalas (vertė 35 Eur), kompiuteris (vertė 250 Eur), spausdintuvas (vertė 50 Eur), pastatoma lentyna (vertė 20 Eur), miegamojo komplektas (lova, spinta, komoda) (vertė 150 Eur), prieškambario spinta (vertė 100 Eur), vonios spintelė (vertė 50 Eur), televizorius (vertė 50 Eur), pastatoma lentyna (vertė 20 Eur), šaldytuvas „Sharp“ (vertė 30 Eur), žolės traktorius (vertė 250 Eur), aukšto slėgio siurblys (vertė 150 Eur), keturratis (vertė 800 Eur), „trimeris“ (žolei pjauti) (vertė 100 Eur), „Motoblock‘as“ (daugiafunkcinis padargas ūkiui) (vertė 200 Eur), orkaitė (vertė 150 Eur), minkštas svetainės kampas (vertė 300 Eur), kilimas (vertė 15 Eur), užuolaidos (vertė 50 Eur), pripučiami čiužiniai ir elektrinė pompa (vertė 20 Eur), antčiužinis (vertė 15 Eur), skalbimo mašina (vertė 150 Eur), drabužių džiovinimo mašina (vertė 150 Eur), lentynos (baltos) 2 vnt. (vertė 140 Eur), komodos (baltos) 2 vnt. (vertė 120 Eur), rašomasis stalas (dukros) (vertė 105 Eur), lova su čiužiniu (dukros) (vertė 280 Eur), kompiuterio kėdė ir paprasta kėdė (vertė 40 Eur), lova su čiužiniu (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomieji stalai (sūnaus) 2 vnt. (vertė 90 Eur), kompiuterio kėdė ir paprasta kėdė (40 Eur), čiužinys su lova (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomasis stalas (sūnaus) (vertė 45 Eur), kompiuterio kėdė (vertė 25 Eur), sėdmaišiai ir staliukas (vertė 40 Eur), spinta, komoda, pakabinama lentyna, lova su čiužiniu (vertė 280 Eur), vaikų vežimėlis (vertė 50 Eur) ir supami krėslai (pakabinami) 2 vnt. (vertė 30 Eur).

Visų šių daiktų bendra vertė 7235 Eur. Pastebėtina, jog šių daiktų vertes nurodė atsakovė. Ieškovas teismo posėdžio metu šių verčių neginčijo ir savo patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodė tokias pat daiktų vertes, ką galima vertinti kaip abipusį fakto pripažinimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

4) Ūkininko N. D. ūkis, įregistruotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nustatė, kad ieškovo ūkininko ūkis buvo įregistruotas po 8 metų po santuokos sudarymo. Taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai susilaukė 3 vaikų, kuriais pagrinde rūpinosi atsakovė, reikėjo prižiūrėti ir rūpintis buitimi, gyvenamosios vietos aplinka ir pan., todėl atsakovės vaidmuo ūkio veikloje buvo daug mažesnis nei atsakovo, kas laikoma pareigų šeimoje pasiskirstymu. Teismas sprendžia, kad ieškovo ūkininko ūkis buvo įkurtas santuokos metu, bendromis sutuoktinių lėšomis, ūkio veikloje dalyvavo abu sutuoktiniai ir per visą ūkio egzistavimo laikotarpį ginčo turtas (nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu įregistruotas ) buvo įgytas iš ūkio veiklos pajamų. Teismas konstatuoja, kad ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukiant santuoką atitinkamai padalintinas tarp sutuoktinių, tačiau neįvertinant jo pinigine išraiška, nes tokio klausimo šalys nekėlė.

5) 2023-05-30 dienai registruoti ūkiniai gyvūnai (nurodyti VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2024-01-04 rašto priede „N. D. ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašas (2022-05-29 – 2024-01-09 duomenys)):

- Galvijų Juodmargių x mėsinių veislių karvė, Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Lietuvos juodmargių karvė, Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Lietuvos juodmargių telyčaitė Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Lietuvos juodmargių buliukas Nr. (duomenys neskelbtini);

Šie galvijai buvo įsigyti santuokos metu ir bylos nagrinėjimo metu laikomi bandoje. Ieškovas nenurodė minėtų gyvūnų vertės, teismo posėdžio metu taip pat teigė negalintis nurodyti gyvulių vertės. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, konkrečiai kiekvieno gyvulio vertės nenurodė, tačiau skaičiuodama jai tenkančią kompensaciją vadovavosi į bylą pateiktais gyvulių įsigijimo bei pardavimo dokumentais ir juose nurodytomis gyvulių kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena šalis negalėjo nurodyti konkrečių gyvulių kainų, teismas, nustato jų vertę, vadovaudamasis kainomis, kuriomis ieškovas pardavė ir įsigijo galvijus. Dokumentu, patvirtinančiu karvės vertę laikytina 2023-04-24 sąskaita-faktūra serija AA Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog ieškovas karvę įsigijo už 350 Eur. Taigi kiekvienos karvės vertė nustatytina 350 Eur. Dokumentu, patvirtinančiu telyčios vertę laikytina 2023-06-08 sąskaita-faktūra serija RŽ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad ieškovas telyčią pardavė už 1028,50 Eur. Taigi telyčios vertė – 1028,50 Eur. 2023 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra serija VDR Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 7 buliukai buvo parduoti už 7865,85 Eur. Taigi vidutinė buliuko pardavimo kaina yra apie 1123 Eur. Taigi pripažintina, jog buliuko vertė lygi jo pardavimo kainai, t. y. 1123 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog 5 karvių, 1 telyčios ir 2 buliukų vertė iš viso yra 3901,50 Eur (5 x 350 Eur + 1 x 1028,50 Eur + 2 x 1123 Eur).

6) Remiantis VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2024-01-04 rašto priede „N. D. ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašu“, nustatyta, jog 2023-05-30 dienai buvo registruoti dar 9 gyvuliai, kurie buvo parduoti (išskyrus telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2023-12-27 nugaišo) šios bylos nagrinėjimo metu. Tai:

- Galvijų Lietuvos juodmargių telyčaitė Nr. (duomenys neskelbtini),

- Galvijų Lietuvos juodmargių karvė, Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Lietuvos juodmargių buliukas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Juodmargių x mėsinių veislių buliukas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Lietuvos juodmargių buliukas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Juodmargių x mėsinių veislių buliukas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Lietuvos juodmargių buliukas Nr. (duomenys neskelbtini);

- Galvijų Lietuvos juodmargių buliukas Nr. (duomenys neskelbtini).

2023 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra serija VDR Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 7 iš šių gyvūnų buvo parduoti už 7865,85 Eur, vienas - už 1028,50 Eur (2023-06-08 PVM sąskaita-faktūra serija RŽ Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi pastarųjų gyvūnų parduotų bylos nagrinėjimo metu (išskyrus vieną, kuris nugaišo) vertė yra 8894,35 Eur.

Tokiu būdu, viso nurodyto dalintino turto vertė yra 142210,85 Eur (100 190 Eur nekilnojamasis turtas + 21990 Eur transportas + 7235 Eur namų apyvokos daiktai + 3901,50 Eur esami galvijai + 8894,35 Eur parduoti galvijai).

61. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė, jog nuo ūkininkavimo pradžios iš savo mamos R. D. panaudos būdu gavo iš viso 77 galvijus, kuriuos naudodavo gauti didesnėms žemės deklaracijos išmokoms. Per laikotarpį nuo 2012 metų iki šios dienos visi galvijai vienaip ar kitaip buvo suvartoti šeimos reikmėms, kiti krito dėl ligų, dėl traumų.

62. Kaip minėta aukščiau į sutuoktinių turto balansą įtraukti 2023-05-30 dienai ūkyje registruoti ūkiniai gyvūnai: 8 gyvuliai, kurie 2024 m. sausio 9 d. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis vis dar buvo laikomi bandoje, bei 9 gyvuliai, kurie buvo parduoti (išskyrus vieną, kuris nugaišo) bylos nagrinėjimo metu. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis nė vienas iš pastarųjų parduotų gyvulių į N. D. ūkį neatvyko iš R. D.: 7 galvijai atvyko iš V. N. bandos, kiti 2 buvo gimę N. D. priklausančioje bandoje. Taipogi, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys patvirtina, jog iš 8 laikomų gyvulių 4 į N. D. bandą atvyko iš R. D., 1 – iš V. N., 3 – gimė N. D. bandoje. Apibendrinant, iš į sutuoktinių turto balansą įtrauktų 17 galvijų, tik 4 į sutuoktinių ūkį atvyko iš R. D..

63. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis – nagrinėjamu atveju panaudos sutartis, kyla ieškovui.

64. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie su mama R. D. sudarytą panaudos sutartį dėl gyvulių. Ieškovas aiškino, jog 77 gyvulius gavo iš mamos žodinės panaudos sutarties pagrindu, tačiau nedetalizavo, nei kada konkrečiai, nei kurie konkretūs gyvuliai į ūkį atvyko būtent jo nurodytu teisiniu pagrindu. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog visi be išimties gyvuliai iš R. D. į šalių ūkį atvykdavo, tik, kaip ieškovas nurodė, panaudos sutarties pagrindu. Pastebėtina, jog pats ieškovas nurodė, jog gyvulius iš mamos gauna nuo ūkininkavo pradžios, t. y. apie 10 metų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ataskaitose nėra užfiksuotas gyvulių atvykimo į bandą teisinis pagrindas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė panaudos sutarties dėl 4 galvijų (sprendimo 62 pastraipa) sudarymo fakto, todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo minėtų 4 galvijų neįtraukti į sutuoktinių dalintino turto balansą.

65. Atsakovė nurodė, jog šalims nustojus gyventi kartu ieškovas pardavė 15 galvijų. Visų parduotų galvijų vertę atsakovė nurodo 15731,70 Eur ir prašo jai priteisti piniginę kompensaciją lygią ½ nurodytos sumos, t. y. 7865,85 Eur.

66. Remiantis minėtu VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2024-01-04 rašto priede „N. D. ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašu“ iš tiesų matyti, jog po 2023 m. gegužės 30 d. iš viso buvo parduota 15 galvijų. 9 iš jų, teismas įtraukė į bendro turto balansą, nes jie buvo įsigyti iki šios civilinės bylos iškėlimo momento. Kiti 6 gyvūnai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovo buvo įsigyti 2023 m. spalio 2 d., t. y. po to, kai atsakovė jau buvo palikusi šeimos namus ir nebevedė bendro ūkio su ieškovu. Būtent dėl šios priežasties teismas šių 6 gyvūnų ir neįtraukė į sutuoktinių turto balansą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, sprendžia, jog atsakovė negali pretenduoti į kompensaciją už parduotus pastaruosius 6 gyvūnus.

67. Atsakovė taip pat prašo teismo jos naudai priteisti 15169,82 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo, likus metams iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, parduotus 27 galvijus. Šis atsakovės prašymas netenkintinas dėl toliau nurodomų priežasčių. Visų pirma, pati atsakovė nurodė, jog minėti galvijai buvo parduoti šalims dar gyvenant kartu. Antra, teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad už šiuos galvijus gautos lėšos buvo panaudotos ūkio, žemės sklypų atnaujinimui, remontams, technikos remontavimui, bendroms šeimos reikmėms. Trečia, atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, jog ieškovas už parduotus galvijus gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams, o ne ūkininko ūkio ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl labiausiai tikėtina, jog už parduotus 27 galvijus gautos lėšos buvo panaudotos ūkio bei šeimos poreikių tenkinimui.

68. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo jai priteisti ½ dalį, t. y. 3836,44 Eur, ieškovo gautų NMA išmokų už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 metų. Ieškovas nurodė, jog iš NMA 2022-2023 metais gautos lėšos buvo panaudotos žemės ūkio veiklai, žemės ūkio technikai, bendriems šeimos reikalams, mokesčiams mokėti.

69. Kasacinis teismas konstatavo, kad nustačius, jog ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šiam ūkiui skirtos išmokos yra ne asmeninė, bet bendroji jungtinė nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip iš verslo gautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011). Tuo pačiu kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tik tuo atveju, kai byloje nustatyta, jog NMA pervestos tiesioginės išmokos buvo panaudotos ne ūkio reikmėms ir ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tuomet galima pripažinti, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė buvo sumažinta neteisėtai ir tai būtų pagrindas, dalijant santuokoje įgytą turtą, priteisti kitai šaliai kompensaciją. Tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tokių duomenų, kad ieškovas tiesiogines išmokas, kurios buvo gautos iki bylos iškėlimo teisme dienos, būtų panaudojęs reikmėms, akivaizdžiai nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, o būtų jas išleidęs savo asmeninių ar kitų asmenų poreikiams tenkinti, byloje pateikta nėra. Tokių įrodymų nepateikia ir atsakovė, todėl šis jos reikalavimas atmestinas.

70. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nenustatyta pagrindų, numatytų CK 3.123 straipsnyje, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių turto dalių principo, be to, sutuoktiniai to ir neprašo.

Dėl turto padalijimo

71. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsnis), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.

72. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

73. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

74. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

75. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktas). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26.2 punktas).

76. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

77. Iš esmės analogiškoje (teismo vertinimu) byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į ūkininko ūkio ir jame naudojamo turto specifiką toks ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdas, kai ūkininko ūkyje naudojamas turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), dažnu atveju yra racionalesnis ir paprastesnis. Tačiau įstatyme nėra įtvirtinta, kad ūkininko ūkyje naudojamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalytinas. Tai reiškia, kad, kilus ginčui tarp sutuoktinių dėl ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, sutuoktinis, reikalaujantis, kad ūkininko ūkyje naudojamas bendras turtas nebūtų dalijamas natūra, turi pagrįsti, kad toks turtas konkrečiu atveju negali būti dalijamas, t. y. turi pateikti konkrečius įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas sudaro vieną turtinį kompleksą ir kad šio turtinio komplekso išskaidymas būtų neracionalus (pvz., kad atskirų turto dalių vertės aritmetinė suma būtų mažesnė už bendrą šio turto vertę, kad netekus konkretaus turto sutriks ūkio veikla ir pan.). Nors tokiam pagrindimui taikomas įrodymų pakankamumo standartas neturėtų būti pernelyg aukštas, vis dėlto jis negali apsiriboti vien abstrakčiais ginčo šalies pasvarstymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-15 nutartis Nr. e3K-3-83-969/2021).

78. Nagrinėjamoje byloje buvusių sutuoktinių pageidavimai dėl nekilnojamojo turto ir su juo susijusio kilnojamojo turto padalijimo būdo skiriasi. Ieškovas pageidauja nurodytą turtą padalinti natūra po ½ dalį. Tačiau atsakovė prašo visą turtą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o jai priteisti piniginę kompensaciją.

79. Nekilnojamasis turtas turi būti padalintas ar paskirtas vienam iš sutuoktinių tokiu būdu, kad būtų kiek tai įmanoma konkrečioje situacijoje išlaikyta priešinių bendraturčių interesų pusiausvyra, o taip pat būtų sudarytos prielaidos kuo ekonomiškesniam ir racionalesniam šio turto naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį. Vertindamas abiejų ginčo šalių priešinius argumentus dėl šio turto padalinimo būdo, teismas sprendžia, jog labiau aukščiau pažymėtus kriterijus atitinka atsakovės patikslintu priešieškiniu prašomas padalinimo būdas (šio turto pripažinimas po santuokos nutraukimo ieškovo asmenine nuosavybe, jai atitinkamai kompensuojant prarandamą dalį šiame turto komplekse pinigine išmoka). Teismo vertinimu, šis būdas yra kur kas optimalesnis ir racionalesnis nei prašomas ieškovo – padalinti nekilnojamąjį turtą tarp šalių po ½ idealiąją dalį.

80. Nagrinėjamu atveju, parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas N. D. yra ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad didžioji dalis turto – nekilnojamasis turtas – 4 žemės sklypai, žemės ūkio technika, gyvuliai, t. y. turtas reikalingas ūkininko ūkiui egzistuoti. Atsakovė iš sodybos (duomenys neskelbtini), išsikraustė daugiau nei prieš pusantrų metų. Ieškovas liko gyventi sodyboje, kurioje ir tęsia ūkininko veiklą, sodybai priklausančiuose ūkiniuose pastatuose laiko gyvulius, pašarus ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog 4 žemės sklypai, kurių bendras plotas apie 11 hektarų, yra reikalingi ūkio veiklai, jie buvo įsigyti tikslu didinti žemės ūkio apimtis, pajamingumą, jie skirti gyvulių ganymui, šienavimui. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog teismui padalijus žemės sklypus natūra po ½ , jis su atsakove bandytų susitarti dėl sklypų nuomos, kad nesutriktų jo ūkio veikla. Taigi iš esmės ieškovas pats pripažino, jog sklandžiai jo ūkio veiklai reikalingi visi šiuo metu jo naudojami žemės sklypai, ir jų ploto sumažėjimas apsunkintų ūkininkavimą. Pastebėtina, jog visi 4 žemės sklypai yra aplink sodybą ir/ar ribojasi vienas su kitu ir buvo įsigyti išskirtinai ūkiui plėtoti ir buvo/yra išskirtinai tam naudojami. Taigi akivaizdu, jog ieškovui sodyba su kitais statiniais bei žemės sklypai yra reikalingesni nei atsakovei, ir būtent ieškovui teiktų didesnę naudą. Taip pat byloje nustatytas ir ženkliai didesnis ieškovo darbo indėlis į ūkio išlaikymą ir priežiūrą.

81. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė, gyvendama santuokoje ūkio veikloje dalyvavo labai minimaliai, taigi ji neturi ilgalaikės darbo ūkininko ūkyje patirties. Joks prašomas atsakovei priteisti natūra turtas atsakovei nėra ir nebus reikalingas – ji nėra/nebuvo ūkininkė ir nesiruošia ūkininkauti (ar užsiimti kita veikla, susijusia su sklypų naudojimu), prieš daugiau nei pusantrų metų išsikraustė gyventi į kitą vietovę, nutolusią nuo sodybos daugiau nei 200 km, užsiima visai kitokio pobūdžio veikla (kaip nurodė, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)), todėl priteisus ½ žemės sklypų, jie būtų laikomi arba nenaudojami, arba atsakovė turėtų juos išnuomoti ieškovui, kitiems ūkininko veiklą vykdantiems asmenims, arba parduoti. Pažymėtina, kad kilus šalių ginčui pirmenybė teiktina asmens, kuris siekia turtu toliau naudotis pagal jo paskirtį (t. y. ieškovo ūkio veiklai), o ne jį parduoti, gaunant lėšų, interesams. Padalinus gyvenamąjį namą su kitais priklausiniais po ½ dalį šalims, teismo vertinimu nebūtų realios galimybės efektyviai ir racionaliai (ekonomiškai) toliau šį turto kompleksą valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, idealiųjų dalių atidalinimas realiomis (vieno buto pastato rekonstravimas į dviejų butų) lemtų neproporcingas pastatų vertei bei ir bendraturčių turtinei padėčiai išlaidas, ekonomiškai būtų akivaizdžiai neracionalus ir nenaudingas nė vienam iš bendraturčių. Atsižvelgtina ir į tai, jog turto dalis nėra tokia likvidi kaip visas nedalijamas turtas, todėl tiek sodybos pardavimas, tiek nuoma praktiškai nebūtų įgyvendinamas sprendimo būdas.

82. Teismo vertinimu, tarp šalių esant susiklosčius konfliktiniams bei įtemptiems santykiams, sodybos (gyvenamojo namo su kitais pastatais) bei žemės sklypų padalijimas natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui būtų nepriimtinas ir neracionalus, neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų, toks turto padalinimas neabejotinai ateityje sukeltų naujų ginčų tarp šalių dėl šio nekilnojamojo turto tolesnio naudojimo, disponavimo ir jo valdymo. Teismas neįžvelgia galimybių šalims bendrai valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą. Taigi visas nekilnojamasis turtas reikalingas ūkininko ūkiui egzistuoti (sodyba su namų valda, 4 žemės sklypai), priteistinas ieškovui natūra, atsakovei kompensuojant jos dalį pinigais. Atsižvelgiant į ūkininko ūkio ir jame naudojamo turto specifiką, toks ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdas, kai ūkininko ūkyje naudojamas turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis) yra racionalesnis ir paprastesnis.

83. Kadangi ieškovo N. D. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, byloje nustatyta, jog ūkio veikla iš esmės užsiėmė ir užsiima tik ieškovas, todėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas ūkininko ūkis, neįvertinant jo pinigine išraiška. Teismas pažymi, kad atsakovė nėra ūkininkė.

84. Ginče dėl automobilio bei žemės ūkio technikos šalys taip pat nesutarė. Teismas pažymi, jog ratinis traktorius, mėšlo kratytuvas bei srutovežis skirti ir naudojami išskirtinai ūkio veikloje, kuria atsakovė nesiverčia, visą ūkio veiklą perima ieškovas, todėl ir technika natūra priteisiama ieškovui. Automobilis Kia Carnival, nors ir gali būti perduodamas atsakovei, tačiau registruotas ieškovo vardu, jai išsikrausčius liko sodyboje, todėl pripažįstama netikslinga jį priverstinai (jai nepageidaujant) perduoti atsakovei.

85. Tikėtina, jog 2023-05-30 dieną ūkyje buvę galvijai yra pasikeitę (telyčios tapo karvėmis, dalies jų galimai nebėra) ir nuo minėtos datos juos prižiūrėjo vienas ieškovas. Todėl dalinti dabartiniu metu ūkyje esančius galvijus ne tik netikslinga (kaip minėta atsakovė neturi jokių galimybių juos auginti, nes gyvena bute (duomenys neskelbtini) mieste), bet ir neatitiktų CK 3.127 straipsnio 2 dalies taisyklių. Todėl visi galvijai, bet ne esantys šiuo metu, o nurodomi šio sprendimo 60 pastraipos 5 punkte, natūra priteisiami atsakovui.

86. Šalys taip pat įgijo baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kokie baldai ir daiktai yra šiame name, taip pat nėra ginčo ir dėl šių daiktų vertės. Šalys nesutaria dėl šio turto padalijimo būdo: ieškovas prašo padalinti natūra, o atsakovė – priteisti visus daiktus ieškovui jai išmokant kompensaciją.

87. Sprendžiant klausimą dėl baldų ir namų apyvokos daiktų padalijimo būdo, teismas įvertina tai, jog gyvenamasis namas, kuriame ir yra visi šalių nurodyti neregistruotini kilnojamieji daiktai, atitenka ieškovui, kuris šalių nurodytais baldais, namų apyvokos daiktais vienas disponuoja ir jais naudojasi jau beveik dvejus metus. Todėl jis yra atsakingas už daiktų būklę, jų techninę sudėtį, komplektaciją. Atsakovė neturi savo gyvenamojo būsto (šiuo metu gyvena tėvams priklausančiame bute, kuriame yra būtini namų apyvokos daiktai), ir neturi kur laikyti minėtų daiktų. Atsižvelgtina ir į tai, jog dalis daiktų galimai yra pritaikyti ieškovo gyvenamajam namui, pvz. virtuvės komplektas, virtuvinis kampas, prieškambario spinta, vonios spintelė, užuolaidos, lentynos ir pan., juos demontavus gali prarasti savo funkcines ir naudingąsias savybes, vertę. Be to, kadangi ieškovui, kuris ūkininkauja, priteistas gyvenamasis namas, teismo vertinimu žolės traktorius, “trimeris” žolei pjauti, “Motoblock’as (daugiafunkcinis padargas ūkiui), keturratis, aukšto slėgio siurblys ieškovui bus reikalingesni ir naudingesni nei atsakovei. Apibendrinant, teismas sprendžia, jog teisingiau santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, atsakovei išmokant atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją.

88. Apibendrinant, ieškovui natūra atitenka nurodyto turto už 133 316,50 Eur (visas nekilnojama-sis turtas, automobilis, žemės ūkio technika, namų apyvokos daiktai ir 8 galvijai), todėl atsakovei, vadovaujantis lygių dalių principu, priteistina 66 658,25 Eur piniginė kompensacija už jos dalį atitenkančią ieškovui. Atsakovei taip pat priteistina 4447,18 Eur kompensacija už bylos nagrinėjimo metu ieškovo už 8894,35 Eur parduotus galvijus, nurodytus šio sprendimo 60 pastraipos 6 punkte, nes tai vertintina kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimas. Tokiu būdu, iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 71 105,43 Eur piniginė kompensacija. Tokiu atveju atsakovui kaip ūkininkui suteikiama galimybė pačiam nuspręsti, kokį racionaliausią (įvertinus ūkio interesus) būdą pasirinkti kompensacijai išmokėti - gaunant pajamas, realizuojant mažiausiai reikalingą turtą, paimant paskolą ar kt. Gaudamas turtą natūra ir šiuo atveju išsaugodamas visą ūkį, ieškovas privalo prisiimti pareigą (rasti galimybę jo pasirinktu būdu) sąžiningai atsiskaityti su atsakove.

89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta ne tik didesnę turto dalį gavusio sutuoktinio pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, bet ir galimybė atidėti šios kompensacijos sumokėjimo terminą – pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti ne ilgiau kaip 2 metams. CK 3.117 straipsnio 3 dalis yra specialioji norma, taikoma tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kyla poreikis priteisti iš vieno sutuoktinio kitam jam tekusią didesnę turto dalį atitinkančią kompensaciją, o joje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti. Sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą). Tačiau kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių; be to, turi būti pateiktas prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. e3K-3-252-421/2023).

90. Šioje byloje formaliai toks prašymas nepareikštas ir prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimas nepateiktas. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovė nebuvo kategoriška dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo. Nurodė, jog bent dalį kompensacijos ieškovas galėtų sumokėti kuo greičiau. Jos atstovas baigiamosiose kalbose taip pat nurodė, jog teismas galėtų nustatyti protingą laikotarpį kompensacijai išmokėti. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko galimu išspręsti šį klausimą.

91. Teismo sprendimu ieškovui natūra atitenka iš esmės visas bendras sutuoktinių turtas bei nustatoma pareiga sumokėti atsakovei 71 105,43 Eur piniginę kompensaciją. Todėl akivaizdu, kad jos sukaupimui reikalingas tam tikras laikotarpis. Kartu atsižvelgtina, kad proceso laikotarpis yra itin ilgas (šiuo metu beveik 20 mėnesių, o iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti dar daug laiko), o atsakovei, kuri išsikraustė iš gyvenamosios vietos, palikdama visą turtą, reikalingos lėšos būtiniausiems poreikiams patenkinti (įsigyti savo būstą, namų apyvokos reikmenis, transporto priemonę ir pan.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, jog nustatoma 30 000 Eur kompensacijos suma, kuriai sumokėti skiriamas 3 mėnesių terminas. Nors šis terminas yra itin trumpas, tokioje situacijoje (kai ieškovas liko gyventi ūkyje, kuris atitenka jam, o atsakovė išsikraustė, faktiškai viską palikdama, gyvena tėvams priklausančiame bute) prioritetas turi būti teikiamas būtent jos akivaizdžiai svarbesnių (būsto ir pan.) interesų apsaugai. Be to, ieškovas turėjo galimybę per ilgą proceso laikotarpį pasiruošti tokio sprendimo vykdymui. Likusios dalies – 41 105,43 Eur – kompensacijos sumokėjimui nustatomas 1 metų terminas, kuris laikytinas pakankamu įsipareigojimui įvykdyti.

Dėl prievolės tretiesiems asmenims pobūdžio

92. Ieškovas prašo prievolę pagal 15080 Lt paskolos sutartį tretiesiems asmenims R. ir R. D. pripažinti bendra ieškovo ir atsakovės prievole. Nurodė, jog santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) jam su atsakove pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant sodybą (duomenys neskelbtini), įsigyjamos sodybos kainos didžiąją dalį 15080 Lt (visos sodybos kaina buvo 16500 Lt) sumokėjo ieškovo motina R. D., nes nei ieškovas, nei atsakovė tokios pinigų sumos neturėjo. Ieškovas su savo tėvais žodžiu buvo susitarę, kad pagerėjus ieškovo šeimos finansinei būklei, visa sumokėta suma – 15080 Lt bus jiems grąžinta, t. y. ieškovas su savo tėvais R. D. ir R. D. buvo žodžiu sudarę tarpusavio paskolos sutartį. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad trečiųjų asmenų pinigai, skirti sodybos įsigijimui, buvo dovana, o ne paskola, todėl dabar nepagrįstai yra siekiama iš jos pasipelnyti. Tretieji asmenys savarankiškų reikalavimų dėl aptariamos prievolės nepareiškė. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog nesutinka su atsakovės pozicija, kad jų įmoka už šeimos (N. ir I. D.) gyvenamąjį būstą buvo dovana. Siekdami užtvirtinti skolos faktą specialiai šią įmoką sumokėjo bankiniu pavedimu, kad tai būtų įrodymas patvirtinantis skolą jiems. Konkretaus skolos grąžinimo termino nebuvo sutarę. Buvo sutarta, kad tai bus padaryta „šeimai atsistojus ant kojų“.

93. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Bylose dėl paskolos grąžinimo turi būti įrodinėjamos esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto daikto ekvivalentą. Taigi, paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti nepakanka įrodyti vien tik pinigų perdavimo fakto, turi būti įrodytos ir kitos aplinkybės, t. y. kad pinigus gavęs asmuo įsipareigojo juos grąžinti. Kilus ginčui dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, svarbu išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis).

94. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas su trečiaisiais asmenimis nebuvo sudaręs rašytinio susitarimo dėl paskolos ir jos grąžinimo sąlygų. Tačiau teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog nėra rašytinės paskolos sutarties, nevertintina kaip svarbi aplinkybė sprendžiant dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų. Ieškovas paskolos teisinius santykius ir jo su atsakove solidarią iš šių santykių kylančią prievolę grindžia mokėjimo nurodymu, t. y. 2012 m. gruodžio 17 d. trečiasis asmuo R. D. (pradinį mokėtoją nurodydama N. D.) pervedė Kauno VMI 15080 litų sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama “už perkamą turtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,24 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) N. D. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vien tik pinigų pervedimas pats savaime paskolos teisinių santykių nesukuria, paskolos sutarties sudarymui konstatuoti turi būti nustatyta abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek ieškovo įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką. Nagrinėjamu atveju, abi sutarties šalys, t. y. tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys, tvirtina, jog tarp jų buvo susitarimas grąžinti tuos 15080 litų. Tiesa, konkretus pinigų grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, tačiau buvo sutarta, kad pinigus ieškovas grąžins tuomet kai ieškovo šeimos finansinė būklė pagerės. Abiejų asmenų pozicija šiuo klausimu viso proceso metu buvo nuosekli. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog prieš porą metų R. D. jau grąžino 500 Eur. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir R. D.. Teismo įsitikinimą buvus paskolos sutarčiai, sustiprina ir ta aplinkybė, jog tretieji asmenys pasiėmė paskolą, kad galėtų sumokėti už ieškovės ir atsakovo įsigyjamą sodybą. Nors į bylą trečiųjų asmenų paskolos iš banko sutartis nepateikta, tačiau nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo šios aplinkybės neginčijo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog žinojo apie tą paskolą, jos žiniomis ieškovas pats tą paskolą ir atidavinėjo. Taigi mažai tikėtina, jog tretieji asmenys pasiėmę paskolą iš banko, gautus pinigus perleistų kaip dovaną. Pastebėtina, jog 15080 litų gavimo fakto sodybos įsigijimui atsakovė neginčija, tačiau tvirtina, jog pinigai buvo dovanoti, o ne paskolinti. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad tretieji asmenys, pervesdami pinigines lėšas už ieškovo bei atsakovės sodybą, nesiekė sudaryti dovanojimo sandorio, todėl atsakovės argumentas, kad tretieji asmenys padovanojo jai su ieškovu pinigines lėšas atmestinas kaip neįrodytas. Apibendrinant, teismas sprendžia, jog buvo išreikšta abiejų šalių (ieškovo ir trečiųjų asmenų) valia dėl paskolos sutarties sudarymo ir aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina paskolos teisinių santykių tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo buvimą.

95. Beje, atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog iš ieškovo banko sąskaitos matyti, jog jis reguliariai pervesdavo mamai įvairias pinigų sumas, kurios galėjo būti skirtos tariamos paskolos grąžinimui. Teismas nustatė, jog iš tiesų iš į bylą pateiktų 2016-2017 metų sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovas kas mėnesį R. D. pervesdavo iki 83 Eur dydžio sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pavedimas“. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek R. D. aiškino, jog minėti pinigai R. D. buvo pervedami už jos sūnui perleistą pieną. Ši aplinkybė byloje nenuginčyta. Teismas sprendžia, jog aptarti pavedimai nebuvo skirti paskolos grąžinimui.

96. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros sutuoktinių prievolės yra solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis). Pažymima, kad nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovui. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais.

97. Byloje nėra ginčo, kad už trečiųjų asmenų paskolintus 15080 litų buvo įsigytas ieškovo ir atsakovės gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais statiniais. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog už R. D. pervestus pinigus ji su ieškovu įsigijo šeimos būstą. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pasiskolinti pinigai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia esant pagrindui ieškovo ir atsakovės prievolę pagal 15080 Lt paskolos sutartį prieš trečiuosius asmenis pripažinti bendra (solidaria). Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ji niekada nedavė sutikimo jokiai paskolos sutarčiai tarp ieškovo ir jo tėvų sudaryti, taip pat apie tokią sutartį nežinojo. Tačiau byloje nustačius, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, sutuoktinio (atsakovės) sutikimo tokios sutarties sudarymui nereikia (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

98. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

99. Paduodamas pradinį ieškinį ieškovas sumokėjo 1003 Eur žyminį mokestį, už patikslintą ieškinį – 190 Eur žyminį mokestį. Ieškovas taip pat turėjo 4500 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų: už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę sumokėjo iš viso 1100 Eur, už kadastrinius matavimus – 400 Eur, už advokato paslaugas (susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, teisinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) – 3000 Eur. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Taigi iš viso ieškovas patyrė 5693 Eur bylinėjimosi išlaidas.

100. Atsakovė iš viso byloje sumokėjo 265 Eur žyminio mokesčio. Likusios, t. y. 1389 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Atsakovė pateikė duomenis, kad, be žyminio mokesčio, šioje byloje patyrė 9506,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1100 Eur už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, 1000 Eur už kadastrinius matavimus, 2100 Eur už advokato padėjėjos R. Steponavičienės teisines paslaugas, 2184,60 Eur už advokato O. Raščiukevičiaus teisines paslaugas bei 3121,80 Eur už advokato O. Raščiukevičiaus teisines paslaugas, už kurias dar nėra apmokėjusi. Išlaidos pagrįstos prie prašymo pridėtais įrodymais.

101. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformuluota tokia taisyklė: „CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024).

102. Nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos atsakovės atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius atsakovei išrašė 2025 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisinę pagalbą serija OR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog suteikta teisinių paslaugų už 3121,80 Eur sumą. Taip pat teismui pateiktas ir 2025 m. sausio 8 d. rašytinis susitarimas tarp advokato ir atsakovės dėl teisinių paslaugų apmokėjimo ateityje, t. y. po šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog 3121,80 Eur suma į atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai įtraukta pagrįstai.

103. Teismas, susipažinęs su pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos ieškovo bei atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių.

104. Ieškovas byloje reiškė penkis reikalavimus – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (patenkintas 100 proc.), priteisti išlaikymą sūnui (patenkintas 84 proc.), padalinti santuokoje įgytą turtą (tenkintas 45 proc.), pripažinti prievolę bendra (tenkintas 100 proc.), pakeisti vaiko gyvenamąją vietą (netenkintas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo patenkinti reikalavimai sudaro 65,80 proc. (100+84+45+100+0 = 329 : 5 = 65,80 proc.).

105. Atsakovė byloje patikslintu priešieškiniu reiškė keturis reikalavimus - nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (patenkintas 100 proc.), priteisti dukrai išlaikymą (patenkintas 84 proc.), priteisti išlaikymą sūnui (patenkintas 84 proc.), padalinti santuokoje įgytą turtą (tenkintas 77 proc.). Taigi atsakovės patikslinto priešieškinio tenkinti reikalavimai sudaro 86,25 proc. (100+84+84+77 = 345 : 4 = 86,25 proc.).

106. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovui priteistina 3745,99 Eur (5693 Eur x 65,80 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovei priteistina 8427,83 Eur ((265 Eur + 9506,40) x 86,25 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlikti. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 4681,84 Eur (8427,83 Eur – 3745,99 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

107. Kaip minėta 1389 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Todėl atsakovei atidėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 1198,01 Eur (1389 Eur x 86,25 proc.) valstybei priteistina iš ieškovo, o likusi atidėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 190,99 Eur (1389 Eur – 1198,01 Eur) priteistina iš atsakovės valstybei.

108. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

109. Nustatyta, kad byloje patirta 149,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovės patenkintus ir atmestus reikalavimus, proporcingai iš ieškovo valstybei priteistinos 84,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės 64,52 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

110. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2023 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. rugsėjo 12 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui N. D. pavardę „D.“, atsakovei I. D. palikti santuokinę pavardę „D.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 30 d.

Priteisti iš I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. gegužės 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra įstatyminis atstovas N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 12 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra įstatyminė atstovė I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu įgytą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą:

N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 14 000 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) –5290 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) –12 400 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 14 500 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) – bendros 54 000 Eur vertės;

transporto priemonę Kia Carnival, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) – 2710 Eur vertės;

ratinį traktorių MASSEY FERGUSON 3060, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 6090 Eur vertės;

mėšlo kratytuvą Deguillaume (duomenys neskelbtini) – 4740 Eur vertės;

srutovežį (duomenys neskelbtini)5000 ltr – 8450 Eur vertės;

galvijus: karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); telyčaitę (Nr. (duomenys neskelbtini)) – bendros 3901,50 Eur vertės;

virtuvės komplektą, šaldytuvą, dujinę, mikrobangų krosnelę, virdulį, karšto oro gruzdintuvę, daugiafunkcinį puodą, lauko baldų komplektą, virtuvinį kampą, valgomąjį stalą su kėdėmis, elektrinę girliandą, kavos staliuką, lauko valgomojo komplektą, televizorių, minkštą svetainės komplektą (3+2+1), rašomąjį stalą, kompiuterį, spausdintuvą, pastatomą lentyną, miegamojo komplektą (lova, spinta, komoda), prieškambario spintą, vonios spintelę, televizorių, pastatomą lentyną, šaldytuvą „Sharp“, žolės traktorių, aukšto slėgio siurblį, keturratį, „trimerį“ (žolei pjauti), „Motoblock‘ą“ (daugiafunkcinį padargą ūkiui), orkaitę, minkštą svetainės kampą, kilimą, užuolaidas, pripučiamus čiužinius ir elektrinę pompą, antčiužinį, skalbimo mašiną, drabužių džiovinimo mašiną, lentynas (baltos) 2 vnt., komodas (baltas) 2 vnt., rašomąjį stalą (dukros), lovą su čiužiniu (dukros), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę, lovą su čiužiniu (sūnaus), rašomuosius stalus (sūnaus) 2 vnt., kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę, čiužinį su lova (sūnaus), rašomąjį stalą (sūnaus), kompiuterio kėdę, sėdmaišius ir staliuką, spintą, komodą, pakabinamą lentyną, lovą su čiužiniu, vaikų vežimėlį ir supamus krėslus (pakabinamus) 2 vnt. – bendros 7235 Eur vertės;

ūkininko N. D. ūkį, įregistruotą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 71 105,43 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio šimto penkių eurų 43 centų) kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra atitekusį santuokinį turtą.

Atidėti piniginės kompensacijos sumokėjimo terminą nustatant, kad 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) kompensacijos dalis turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusi 41105,43 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio šimto penkių eurų 43 centų) kompensacijos dalis turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Prievolę pagal 15080 Lt paskolos sutartį tretiesiems asmenims R. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenantiems (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra (solidaria) N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Netenkinti N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024 nustatytą A. D. gyvenamąją vietą su I. D., ir ją nustatyti su N. D., kuris įsipareigoja netrukdyti I. D. matytis ir bendrauti su nepilnamete A. D..

Priteisti I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4681,84 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 84 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1198,01 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 1 cento) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), ir 84,56 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 56 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), valstybės naudai. Šias sumas N. D. turi sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Priteisti iš I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 190,99 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų 99 centų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), ir 64,52 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 52 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), valstybės naudai. Šias sumas I. D. turi sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje civilinėje byloje Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimis.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Monika Vyšniauskienė