Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Ritai Mikalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. V. 2023 m. spalio 9 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 3, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) dalimi, esančia arčiau upės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ir nepraleido iš dešinės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį į perėją įžengusios I. O., kliudė ją, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. O. sveikata. Šiais veiksmais P. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis P. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo iš treniruotės, vežė vaikus ir iš (duomenys neskelbtini) prieš tiltą, yra ratas, jis važiavo tiesiai, prie upės, norėjo išleisti vaikus prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės arba už pėsčiųjų perėjos. Važiuojant buvo neatidus, dėl to atsitrenkė į I. O.. Iš karto sustojo išlipo, pamatė, kad priekinis ratas buvo užvažiavęs ant kojos, iškart patraukė mašiną, šalia buvo vyriškis, kuris iškvietė greitąją pagalbą, tada atvažiavo policija ir greitoji, ją išvežė į ligoninę. Pats įvykis įvyko 2023 m. spalio 9 d. apie 16.40 val. Nurodė, kad priekiniame rate, dešinėje keleivio pusėje buvo įstrigusi moters koja. Buvo elektros stulpas iškart už stulpo yra pėsčiųjų perėja ir dėl to jos nepastebėjo, išgirdo tik garsą. Turėjo išleisti vaikus, nes jie sėda į autobusą ir važiuoja į Garliavą, jis vežė 7 vaikus, vežė autobusiuku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio iš karto sustojo, išlipo, pamatė moterį gulint ant vejos, koją įstrigsi į priekinį ratą, iš po automobilio ją ištraukė, paėmė už pažastų ir užtraukė ant vejos, ji buvo sąmoninga. Ji skundėsi koja. Daugiau sužalojimų nesimatė. Policijos pareigūnams nurodė, kad įvyko toks įvykis ir viską apibūdino, pareigūnai viską patikrino ir pan. Parodė, kad teisę vairuoti turi apie 35 metus. Panašių įvykių nėra turėjęs, administracine tvarka yra baustas už greičio viršijimą, nors autobusiuką vairuoja daug kas, greitį viršijo sūnus. Automobilis priklauso jam. Važiavimo greitis apie įvykio metu buvo apie 20 km/h. Po įvykio domėjosi apie nukentėjusiosios būklę, nunešė vaisų, buvo ligoninėje, atsiprašė. Dėl civilinio ieškinio mano, kad draudimo kompanija turi atsakyti. Jis žino, kad nukentėjusiajai išmokėjo žalą 3 400 Eur. Nesutinka atlyginti ieškinį pats. Mano kad neturtinę žalą galėjo patirti dėl įvykio, mano kad ieškinys 5 000 Eur būtų pakankama suma jei draudimo kompanija mokės. Nurodė, kad su sūnumi santykiai artimi, nes nuo pat vaikystės pas jį sūnus sportuoja, su šeimomis dažnai žaidžia tinklinį, du kart per savaitę tikrai bendrauja, palaiko fizinę formą, daro tibeto pratimus. Mano, kad sūnus gali padaryti jam teigiamą įtaką, nes yra labai atidus, dirba atsakingą darbą. Pats gyvena su žmona ir dukra. Sūnus gyvena atskirai, bet visai netoli.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Civilinė iškovė ir nukentėjusioji I. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai buvo sužalota viena koja. Jau buvo atliktos 2 operacijos, po to, kai spalio 10 d. pateko į Klinikas. 10 dienų du varžtai buvo įkalti į viršų, du į apačią, jai darė kojos fiksaciją, po 10 dienų operavo, sustatė plokšteles, varžtus įdėjo. Nurodė, kad vienas vidinis kaulas buvo visai sutraiškytas, jai įdėjo implantą. Parodė, kad sutinka su vairuotojo pasakojimu, bet parodė, kad ji jau buvo įėjus į pėsčiųjų perėją, buvo padėjus kelis žingsnius, jis kirto per kairę koją ir užvažiavo ant dešinės kojos, ir mašinos nepatraukęs dar traukė tą koją iš po mašinos, paskui patraukė mašiną, ištraukė koją ir pasakė, kad reikia ją patraukti į šoną prie pėsčiųjų perėjos. Skausmus dabar kenčia kiekvieną dieną, be vaistų negyvena nei vienos dienos, koją skaudą, stuburas buvo sutrenktas. Rugpjūčio 22 d. bus atliekama trečioji operacija, šalins viską lauk. Ligoninėje gulėjo 15 dienų, vėliau visas gydymas buvo namuose, vaikščioti pradėjo tik sausio 24 d., labai ilgai gijo žaizdos, važinėjo neįgaliojo vėžimėliu. Paskui į namus ateidavo kineziterapeutas, buvo paskirta slauga į namus. Skausmas po įvykio nedingo, susidūrė su neigiamais išgyvenimais, buvo didelė nemiga, nerimas, nes bijojo, kad nebevaikščios, gėrė daug rimtų vaistų, kad miegoti galėtų. 5 000 Eur sumą sudaro skausmas, stresas bei nerimas, visa emocine ir dvasinė būklė. Teigė, kad vaistinėje lankosi kas antrą dieną. Į draudimo bendrovę kreipėsi, išmokėjo 3 400 Eur už padarytą neturtinę žalą ir 1 000 Eur už nuomą vežimėlių, vaistus, daktarus. Iš viso sumokėta 4 400 Eur. Nurodė, kad nedarbingumas truko nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Paaiškino, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, 1 600 Eur priteisiant iš draudimo bendrovės, o likusią sumą iš kaltinamojo. Į šią sumą nėra įskaičiuota jau išmokėta 3 400 Eur neturtinė žala. Iš viso vertina, kad buvo padaryta 8 400 Eur neturtinė žala.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. V. prašė jį skirti tėvo laiduotoju. Prašo teismo atleisti tėtį P. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo t. y. M. V. atsakomybei. Nurodė, kad tėčio elgesį galėtų įtakoti didesniu bendravimu, įvairiomis veiklomis, su tėčiu bendrauja dažnai, gyvena 15 minučių atstumu, tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), o ji pats (duomenys neskelbtini), daug laiko leidžia kartu, sportuoja, kadangi tėtis (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) jo sūnų. Susitinka bent kartą į mėnesį, susiskambina dažnai, dideles šventes kartu švenčia. Mano, kad tėčiui gali daryti teigiamą įtaką, dabar gali jį pakontroliuoti, kad atsakingiau į viską žiūrėtų. Apie įvykį tėtis pranešė iš kart po įvykio pernai metų spalio 9 d., papasakojo aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) žiede, važiuojant link (duomenys neskelbtini), sankryžoje per perėja nepraleido pėsčiosios ir taip nesunkiai ją sužalojo. Tėčio elgesį vertina neigiamai. Nors ta vieta ir žinoma, bet teigė, kad tėčiui reikia daugiau koncentracijos, viskas įvyko dėl neapdairumo. Tėtis vairuoja drausmingai, apie 35 metus jau vairuoja, pažeidimų nelabai turi. Galimo laiduotojo pajamos yra apie 1 200 Eur. Jo šeimą sudaro jis, žmona ir du nepilnamečiai vaikai, gyvena keturiese, turi banko paskolą. Bendros šeimos pajamos apie 2 600 Eur. Bankui moka apie 450 Eur kas mėnesį. Prašo tėtį perduoti be užstato, bet sutiktų sumokėti ir užstatą jei teismas paskirs, galėtų sumokėti ir 1 000 Eur. Pats neteistas, administracine tvarka yra baustas, galiojančių nuobaudų neturi, baudos sumokėtos, baustas porą kartų, paskutinis pažeidimas už tai, kad pravažiavo pro mirksintį šviesoforo signalą. Nurodė, kad su tėčiu užsiims ir užsiima meditaciją bei tibeto pratimais. Su tėčiu kartą į savaitę sportuoja, bet daugiau sportuoja jo sūnus. Nurodė, kad tėtis sportuoja, neturi jokių žalingų įpročių, yra geras pavyzdys anūkams.

III. Dėl laidavimo instituto taikymo

Šiuo atveju, P. V. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teistas, kaltinamasis atlygino nukentėjusios išlaidas advokatui, draudimo bendrovė sumokėjo neturtinę ir turtinę žalą nukentėjusiajai. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019)

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo sūnaus, kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių bei daryti nusikalstamų veikų. Galimas laiduotojas teigė, kad jo tėtis yra atsakingas ir drausmingas žmogus, turi ilgą vairavimo stažą ir nusikalstamą veiką padarė dėl neatidumo bei neatsargumo. Prašyme dėl laidavimo nurodė, kad kaltinamasis sunkiai išgyveno šį įvykį, graužėsi. Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotas parodė, kad su tėčiu bendrauja gana dažnai, susitinka bent kartą per mėnesį, švenčia visas didesnes šventes kartu, dažnai bendrauja telefonu, taip pat nurodė, kad jo tėtis yra (duomenys neskelbtini), dirba su vaikais ir treniruoja jo paties sūnų, t. y. savo anūką. Teigė, kad tėčiui gali daryti teigiamą įtaką, nurodė, kad po tėčiu daugiu bendraus, užsiims įvairiomis veiklomis bei skatins būti geresniu bei atsakingesniu. Posėdžio metu galimas laiduotojas nurodė, kad tėtis apie įvykį pranešė tą pačią įvykio dieną, t. y. 2024 m. spalio 9 d., paskambino ir papasakojo apie įvykį visas aplinkybes. Tokį tėčio poelgį sūnus vertina neigiamai, tačiau teigė, kad tai padarė dėl neatidumo ir neatsargumo, nes ta vieta jam yra žinoma, tėčio vairavimo stažas jau apie 35 metus. Galimas laiduotojas parodė, kad nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, baudos yra sumokėtos. Paskutinis administracinis nusižengimas padarytas dėl to, jog pažeidė Kelių eismo taisykles ir pravažiavo pro mirksintį šviesoforo signalą. Nurodė, kad mėnesinės šeimos pajamos per mėnesį su vaiko pinigais bei žmonos alga yra apie 2 600 Eur, turi paskolą, kurią moką kiekvieną mėnesį, apie 450 Eur. Nors prašo laidavimo be užstato, sutiktų laiduoti ir tada, jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu. Pats kaltinamasis posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei paaiškino, kad nukentėjusiosios atsiprašė. Taip pat teigė, kad sūnus jam galėtų daryti gerą įtaką, nes jis yra labai atsakingas bei atidus žmogus, dirba labai atsakingą darbą. Su sūnumi bendrauja nemažai, bent du kartus per savaitę, dažnai kartu sportuoja, daro tibeto pratimus. Kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad teisę vairuoti kaltinamasis įgijo prieš 35 metus, t. y. vairavimo stažas 35 metai. Per šį laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tris kartus (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad baudas už greičio viršijimą jis sumokėjo, tačiau tuo metu automobilį vairavo jo sūnus), pažymėtina, kad nei vienas administracinis nusižengimas nėra susijęs su Kelių eismo pažeidimu vairuojant neblaiviam (P. V. vairavo transporto priemonę ir nustatytą greitį viršijo 32 km/h, vairavo transporto priemonę ir nustatytą greitį viršijo 12 km/h, nesumokėjo vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą ir tuo pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną važiuojant buvo mažiau atidus, nusikaltimą padarė dėl neatsargumo. Parodė, kad nematė nukentėjusiosios per stulpą, nematė kaip ji žengė į važiuojamąją dalį, išgirdo tik smūgio garsą. Jis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisimojo posėdžio metu paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga, sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas kaip teigiamai charakterizuojamas asmuo. Pateikta (duomenys neskelbtini) charakteristika nurodo, kad P. V. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2012 m. spalio 23 d., (duomenys neskelbtini) pareigose. Jis aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, per pastaruosius 5 metus nėra turėjęs drausminių nuobaudų ar nusiskundimų. Bylos duomenys bei teisiamojo posėdžio metu P. V. duoti parodymai neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad M. V. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui. Esant P. V. ir M. V. prašymui perduoti kaltinamąjį P. V. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis teistas, tačiau nėra teistas (1 t., b. l. 132), baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už vairavimą neblaiviu ar kitu itin šiurkščiu KET pažeidimu (1 t., b. l. 129-131). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (1 t., b. l. 128), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 124). Kaltinamasis P. V. nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. dirba (duomenys neskelbtini).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo P. V. veiką vertina kaip atsitiktinę, dėl neatidumo bei neatsargumo padarytą nusikalstamą veiką, o ne kaip tendencingą neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos P. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, jog kaltinamasis dirba, gyvena su žmona bei dukra, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojo – kaltinamojo sūnaus gaunamas pajamas – laiduotojas šiuo metu dirba, kartu su žmonos atlyginimu per mėnesį lėšų gauna apie 2 600 Eur, moką paskolą per mėnesį apie 450 Eur, teismas sprendžia, kad kaltinamasis P. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Taigi, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas nėra privalomas be išimties visais atvejais, dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia individualiai. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Todėl atleidus kaltinamąjį P. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė toks asmuo, kuris sistemingai pažeidinėja KET, arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-966/2022 ).

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad P. V. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, teisiamas pirmą kartą, per 35 metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas tik tris kartus, yra dirbantis, įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti, savo kaltę pripažino iš karto, ir nuoširdžiai gailėjosi. Visų aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas P. V. šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, darbinius santykius, tampa nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. O vien tai, kad P. V. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Esant tokiai bylos situacijai, spręstina, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas P. V. šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-566-919/2021).

IV. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. O. 2024 m. balandžio 4 d. išmokėta 4 030,94 Eur draudimo išmoka (3 400 Eur draudimo išmoka asmens neturtinei žalai, 134,19 Eur kuro išlaidoms, 215 Eur pagalbinėms medicininėms priemonėms, 11,16 Eur už vaizdų įrašymą, 270,59 Eur už gydymo išlaidas).

2024 m. birželio 28 d. I. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti solidariai kaltinamojo P. V. ir ADB (duomenys neskelbtini) (draudimo įmonės pavadinimas patikslintas 2024 m. rugpjūčio 8 d. teisiamojo posėdžio metu). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinę žalą vertina bendra 8 400 Eur suma, todėl laiko, kad draudimo bendrovė yra atlyginus 3 400 Eur, 1 600 Eur prašo priteisti iš draudimo bendrovės, kadangi maksimali galima suma yra 5 000 Eur, o likusią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindžia tuo, jog I. O. dėl nusikalstamos veikos patyrė kūno sužalojimus, dėl to jos sveikata yra nesunkiai sutrikdyta. Specialisto išvadoje Nr. G 2503/2023 nurodoma, kad nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio viršutinių dalių lūžius bei odos nubrozdinimus. Dėl patirtų traumų nukentėjusioji buvo gydyta stacionariai, jai buvo atlikta kojos operacija, ilgą laiką buvo izoliuota, o dėl sugipsuotos galūnės negalėjo judėti, privalėjo nuolat lankytis konsultacijoms pas gydytojus. Iki šiol jos gydymas nėra baigtas, koja po operacijos skausminga, privaloma nuolat atlikti masažo pratimus, todėl rezultatai ir prognozės sveikatos gerėjimo prasme sunkiai nusakomos. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji šiuo metu dar negali pasirūpinti savimi buityje ir yra priklausoma nuo artimųjų priežiūros. Atliekamos medicininės procedūros yra labai skausmingos, dėl to nukentėjusioji patiria nuolatinį stresą ir išgyvenimus, negali užmigti, blaškosi. atlikus operaciją nukentėjusios kaulai yra sutvirtinti metalinėmis plokštelėmis ir varžtais, kuriuos planuojama iš kūno pašalinti š. m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Natūralu, kad vėl bus daroma operacija, taikoma anesteziologija ir įvairūs medikamentai, o po šios operacijos I. O. privalomai turės reabilituotis, iš naujo patirti skausmą, nepatogumus ir pan. Nustatytų kūno sužalojimų specifika lemia, kad dėl jų atsiradusių pasekmių sumažinti ar panaikinti nebus įmanoma, liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui. Lūžus kairės kojos kaulams buvo sutrikdyta visa apatinės kūno dalies kraujotaka, dėl ko atsirado skausmai dubens srityje, paūmėjo anksčiau nustatytos stuburo ligos požymiai, todėl nukentėjusiajai yra apribota galimybė ne tik laisvai judėti, bet išviso kyla abejonių ar ateityje ji galės gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti, užsiimti bet kokia profesine ar visuomenine veikla ir pan.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginimo nurodė, kad buvo atliktos 2 operacijos. Skausmus kenčia kiekvieną dieną, be vaistų negyvena nei vienos dienos, koją skaudą, stuburas buvo sutrenktas. Rugpjūčio 22 d. bus atliekama trečioji operacija. Ligoninėje gulėjo 15 dienų, vėliau visas gydymas buvo namuose, vaikščioti pradėjo tik sausio 24 d., labai ilgai gijo žaizdos, važinėjo neįgaliojo vėžimėliu. Paskui į namus ateidavo kineziterapeutas, buvo paskirta slauga į namus. Skausmas po įvykio nedingo, susidūrė su neigiamais išgyvenimais, buvo didelė nemiga, nerimas, nes bijojo, kad nebevaikščios, gėrė daug vaistų, kad miegoti galėtų. 5 000 Eur sumą sudaro skausmas, stresas bei nerimas, visa emocine ir dvasinė būklė. Į draudimo bendrovę kreipėsi, išmokėjo 3 400 Eur už padarytą neturtinę žalą ir 1 000 Eur už nuomą vežimėlių, vaistus, daktarus. Nurodė, kad nedarbingumas truko nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Paaiškino, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, 1600 Eur priteisiant iš draudimo bendrovės, o likusią sumą iš kaltinamojo. Į šią sumą nėra įskaičiuota jau išmokėta 3 400 Eur neturtinė žala. Iš viso vertina, kad buvo padaryta 8 400 Eur neturtinė žala.

Kaltinamais su civiliniu ieškiniu sutiko, tačiau teigė, kad žalą privalo atlyginti draudimas. Civilinis atsakovas ADB (duomenys neskelbtini) su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ADB (duomenys neskelbtini) neginčija, kad dėl Įvykio patyrė neturtinę žalą, tačiau laikosi pozicijos, kad draudiko išmokėta suma yra teisinga ir pakankama ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti. Neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja Draudiko išmokėta suma atitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius Draudiko vertinimu, byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo aktualios teismų praktikos. Rekomendacijose nurodoma, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, neturtinės žalos dydis siekia iki 8 MMA. Atsižvelgus į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, rekomendacijas dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo bei teismų praktikos pavyzdžius, draudikas nustatė maksimalų neturtinės žalos dydį. Minėtą sumą draudikas atlygino.

Pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje, apskaičiuojant neturtinės žalos sumą nurodyta, jog nuo 2012 m. birželio 11 d. dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, sudaro 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu, t. y. 2023 m. spalio 9 d.) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad šiuo atveju pareiga atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę ir neturtinę žalą tenka draudimo bendrovei, o ne kaltinamajam, kuris civiliniame ieškinyje nurodytas kaip atsakovas ir, iš kurio civiliniame ieškinyje prašoma šį žalos atlyginimą priteisti. Pažymėtina ir tai, kad draudimo bendrovės mokama neturtinės žalos suma nėra apribota iki 5 000 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad I. O. dėl eismo įvykio nustatyta kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio viršutinių dalių lūžiai bei odos nubrozdinimai dešiniame delne, todėl nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimo bendrovė nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 3 400 Eur.

Kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu ADB (duomenys neskelbtini), todėl civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenka draudikui. Pažymėtina, kad draudikas nuostolius atlygina šiuo atveju draudimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12 patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos) 4.2.3. punktu esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, kai jis trunka nuo 3 iki 6 mėnesių rekomenduojamas neturtinės žalos dydis yra iki 6 minimalų mėnesinių atlyginimų (MMA). Akcentuotina, kad toks neturtinės žalos dydis buvo nustatytas Rekomendacijų redakcijoje galiojusioji veikos padarymo metu. Veikos įvykdymo metu (2023 m. spalio 9 d.) MMA siekė 840,00 Eur. Kas reiškia, jog apskaičiuotinas rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis sudaro 5 040 Eur (6 MMA x 840 Eur). Baudžiamosios bylos duomenis nustatyta, kad nukentėjusiosios I. O. nedarbingumas truko nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Tą patvirtina pačios nukentėjusios ir civilinės ieškovės parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Apskaičiuotina, jog nedarbingumo trukmė nesiekia 6 mėnesių. Rekomendacijų 4.4. papunktyje nustatyta, kad papildomą dydį prie Rekomendacijų 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų dydžių pridedama tuomet, kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45–55 procentų dalyvumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas ketvirtas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 25 procentus (4.4.1. papunktis); kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų dalyvumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas trečias individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 50 procentų(4.4.2. papunktis);. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 75–100 procentų dalyvumo arba kai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, arba kai nustatytas pirmas arba antras individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 100 procentų(4.4.3 papunktis).

Įrodymų byloje, jog nuketėjusiai buvo nustatytas, kokio nors dydžio dalyvumo, neįgalumo lygis, nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis nėra. Įrodymų, jog nukentėjusiajai, kaip ji teigė bus atliekama trečioji operacija į bylą ir dėl to bus nedarbinga, kartu su civiliniu ieškiniu nėra pateikta. Darytina išvada, kad pagrindo padidinti rekomenduojamą maksimalų priteistiną neturtinės žalos dydį nėra.

Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus (baimę, skausmą, stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl būsimų pasekmių jos sveikatos būklei, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ateityje), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, buvo operuojama. Sutiktina, kad negalėjimas savarankiškai vaikščioti, skausmas, iš karto po eismo įvykio taip pat turėjo ir turi įtakos I. O. psichologinės ir fizinės būklės pablogėjimui. Pripažintina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą, tačiau šiuo metu nukentėjusioji vaikšto savarankiškai, įrodymų, jog liko liekamųjų pasekmių nenustatyta. Akcentuotina ir tai, kad nukentėjusioji į teismą atvyko pati, vaikšto savarankiškai. Nukentėjusiosios teigimu jai bus atlikta trečioji operacijos, kurios metu bus pašalinti ankstesnių operacijų metu įdėti sraigtai, implantas. Pabrėžtina, kad lūžiai yra sugiję, Specialisto išvadoje nurodyta, jog operacijos be komplikacijų. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog operacijos ir gydymas buvo sėkmingos, o tai, kad bus atlikta trečioji operacija, kurios metu bus pašalinti svetimkūniai, leidžia daryti išvadą, jog yra didelė visiško pasveikimo tikimybė. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą žalą nurodoma 8 400 Eur suma. Pastebėtina, kad teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą, ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio viršutinių dalių lūžiai, odos nubrozdinimai dešiniame delne, atliktos dvi operacijos, kurių metu lūžiai gydyti panaudojant po 2 šanco strypus į blauzdikaulį ir šlaunikaulį, atlikta osteosintezė 2 plokštelėmis ir sraigtais, abi operacijos be komoplikacijų, nebuvo gyvybiškai svarbių organų sužeidimų, sukeltas fizines bei psichologines pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kūno sužalojimo mastą, nepatogumus, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, be nukentėjusios nurodytų aplinkybių skausmo ir nepatogumą, atsižvelgiant į teismų praktiką bei Rekomendacijas, teismas vertina, kad nukentėjusiajai išmokėtas 3 400 Eur neturtinės žalos dydis yra nepakankamas kompensuoti jos patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su eismo įvykiu, todėl yra pagrindas I. O. patirtą žalą vertinti didesne suma. Teismas pripažįsta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, daug mėnesių gydėsi, gydosi iki šiol, dar laukia viena rimta operacija.

Pažymėtina, kad šiuo atveju žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, o ne tyčia. Kaltinamasis vairavo turėdamas teisę vairuoti, blaivus, techniškai tvarkingą automobilį. Nors nagrinėjamu atveju KET pažeidė ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji, kuri ėjo per pėsčiųjų perėja neįsitikinusi, kad tai yra saugu. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai būna nuo 600 Eur iki 6000 Eur, kai kuriais atvejais siekia iki 8000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-882/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiosios nepatogumai ir skausmai tęsiasi iki šiol, nukentėjusios teigimu ji kenčia iki šiol skausmą, susiduria su nepatogumais, jaučia didelius skausmus, dažnai geria stiprius vaistus, lankosi vaistinėje. Nurodė, kad iki šiol jaučią skausmą einant, jai sunku miegoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos didžio nustatymo, į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, kad draudikas yra išmokėjęs 3 400 Eur, rekomenduojamas maksimalaus dydis, kai nedarbingumas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių veikos padarymo metu sudarė iki 5 040 Eur, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo 2 600 Eur neturtinės žalos, kita civilinio ieškinio dalis atmetama.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nėra.

Proceso išlaidų nėra. Byloje nebuvo pateiktas nukentėjusios ir civilinės ieškovės atstovo advokato M. V. prašymas dėl proceso (bylinėjimosi) išlaidų atlyginimo. Tačiau pažymėtina, kaip P. V. prašymo dėl laidavimo priedas kaltinamasis pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, jog atlygino nukentėjusiajai I. O. jos turėtas atstovavimo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, t. y. 2024 m. rugpjūčio 7 d. P. V. I. O. pervedė 1 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. O. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) 2 600,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.