Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens P. V. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį M. V. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. O. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo teismas tenkino iš dalies ir priteisė jos naudai iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmetė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei prašymai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens P. V. advokatė Vilija Smolenskienė prašė civilinio atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Civilinio ieškovo civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal teismų praktiką ir tokiais atvejais ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011, 2K-310-699/2017).

10. Eismo įvykio metu kaltinamojo vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai I. O. 2024 m. balandžio 4 d. išmokėjo 4 030,94 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro:3 400 Eur draudimo išmoka asmens neturtinei žalai, 134,19 Eur kuro išlaidoms, 215 Eur pagalbinėms medicininėms priemonėms, 11,16 Eur už vaizdų įrašymą, 270,59 Eur už gydymo išlaidas.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajai I. O. iš draudimo bendrovės dar papildomai 2 600 Eur, kuomet jai ši bendrovė jau buvo išmokėjusi 3 400 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dydžio klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

13. Iš 2023 m. lapkričio 24 d. Valstybinės medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. G2503/2023(02) nustatyta, kad I. O. nustatyti kairio blauzdikaulio bei šeivikaulio viršutinių dalių lūžiai bei odos nubrozdinimai dešiniame delne. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 58-59). Dėl šių sužalojimų nukentėjusiajai buvo atliktos dvi operacijos, kurių metu lūžiai gydyti panaudojant po 2 šanco strypus į blauzdikaulį ir šlaunikaulį, atlikta osteosintezė 2 plokštelėmis ir sraigtais. Nukentėjusioji I. O. ieškinį dėl neturtinės žalos jai atlyginimo teikė dėl to, kad ji nuolatos kenčia skausmus, vartoja vaistus, po operacijų ilgai nevaikščiojo, važinėjo neįgaliojo vėžimėliu labai ilgai gijo žaizdos, bus reikalinga dar viena operacija, dėl ko buvo sukeltos fizinės bei psichologinės pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, nepatogumai.

15. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip išaiškinta ir teismų praktikoje, kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

16. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajai I. O. padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, nors ir aptarė visus su tuo susijusius kriterijus, tačiau akcentavo ir vertino tik pačios nukentėjusiosios nurodytus nepatogumus, kokius ji teigė patyrusi dėl sužalojimų bei dėl jų atliktų operacijų, taip pat gijimo laikotarpiu, ir todėl padarė išvadą, kad nukentėjusiajai I. O. atsiradusios neturtinės žalos dydis vertintinas 6 000 eurų. Tačiau, kaip jau minėta, neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį teismas privalo nustatyti vertindamasis aplinkybių visuma, t. y. įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), pagal kuriuos, turi būti atsižvelgta ne tik į padarytos žalos pasekmes, tačiau ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į paties nukentėjusio asmens elgesį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji I. O. dėl eismo įvykio patyrė gyvenimo pokyčių, jo kokybės sumažėjimą, tačiau nėra įrodymų, jog liko liekamųjų pasekmių. Specialisto išvadoje nurodyta, jog jai atliktos operacijos be komplikacijų, lūžiai yra sugiję, kas patvirtina, jog operacijos ir gydymas buvo sėkmingos, šiuo metu nukentėjusioji vaikšto savarankiškai. Pažymėtina, kad trečioji operacija reikalinga ne dėl atsiradusių naujų simptomų ar nesėkmingo gijimo, o jos metu planuojama pašalinti ankstesnių operacijų metu panaudoti svetimkūniai, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog yra didelė visiško pasveikimo tikimybė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad nuketėjusiai I. O. buvo nustatytas, kokio nors dydžio dalyvumo, neįgalumo lygis, ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis.

18. Kaip minėta, nustatant padarytą neturtinę žalą, būtina yra atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, paties nukentėjusio asmens elgesį. P. V. padarė neatsargų nusikaltimą, transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti, savo kaltę pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir nukentėjusiosios elgesį, t. y. tai, kad I. O. taip pat nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. KET 44 punktas nustato, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Taigi, teismas šio klausimo kontekste privalėjo atsižvelgti į nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nukentėjusiosios elgesio. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymo objektyvumui įtakos turi ir padarytos turtinės žalos dydis, kuris šioje byloje sudaro nėra didelis – su medicininėmis priemonėmis bei gydymu susijusios išlaidos nesiekia 500 Eur (215 Eur pagalbinėms medicininėms priemonėms, 270,59 Eur gydymo išlaidos).

19. Draudikas ADB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolius atlygino draudimo sutarties pagrindu. Kadangi šiuo atveju civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenka draudikui, todėl svarbu įvertinti ir šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų rekomendacijas bei nuostatas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu, t. y. 2023 m. spalio 9 d.) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad draudimo bendrovės mokama neturtinės žalos suma nėra apribota iki 5 000 Eur, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, į šią įstatymo nuostatą būtina atsižvelgti. Be kita ko, ir civiliniame ieškinyje nukentėjusioji sutiko, kad maksimalus draudimo bendrovės mokėtinas suma yra 5 000 Eur.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12 punktu, patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos) 4.2.3. punktu, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, kai jis trunka nuo 3 iki 6 mėnesių rekomenduojamas neturtinės žalos dydis yra iki 6 minimalų mėnesinių atlyginimų (MMA). Veikos įvykdymo metu (2023 m. spalio 9 d.) MMA siekė 840,00 Eur, t. y. apskaičiuotinas rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis šiuo atveju sudaro 5 040 Eur (6 MMA x 840 Eur).

22. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nukentėjusiosios I. O. nedarbingumas truko nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Apeliantas skunde pažymi, kad šios aplinkybės nukentėjusioji nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis. Iš tiesų, kaip matyti ir skundžiamo nuosprendžio, teismas nurodė, jog šią aplinkybę patvirtina pačios nukentėjusios ir civilinės ieškovės parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, ir remiantis tuo, konstatavo, kad jos nedarbingumo trukmė nesiekia 6 mėnesių. Teisėjų kolegija laiko, kad nors į bylą nebuvo pateikti I. O. nurodytą jos nedarbingumo laikotarpį patvirtinantys dokumentai, tačiau vertinant jai padaryto sužalojimų pobūdį bei gydymo trukmę, bei tai, kad ji yra darbingo amžiaus, ir tai suponuoja išvadą, jog I. O. galėjo būti nedarbinga nurodytu laikotarpiu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiavo rekomenduojamą maksimalų neturtinės žalos dydį 5 040 Eur (6 MMA x 840 Eur) pagal Rekomendacijas, tačiau be jokio pagrindo maksimalų dydį padidino iki 6 000 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu skundo teiginiu, bei papildomai pažymi, kad tokie skaičiavimai ir yra tik rekomendacinio pobūdžio ir todėl teismui nėra privalomi, tačiau vertinant aplinkybių visumą, į tai būtina atsižvelgti siekiant teisingai ir proporcingai nustatyti asmens patirtos neturtinės žalos dydį, kas šiuo atveju, nebuvo tinkamai padaryta.

23. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, jog pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Tuo tarpu apeliantas, ginčydamas teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, skundą taip pat grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, ir nurodė, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).

24. Analizuojant nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose priimtus teismo sprendimus, matyti, kad iš tiesų, tokio pobūdžio bylose, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra labai įvairi, priteista neturtinė žala skiriasi net keletu kartų. Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala yra nustatoma tuomet, kai asmeniui yra nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos ( Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6 000 Eur, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys pripažinti kaltais ne už nesunkų sveikatos sutrikdymą. O būtent, bylose Nr. 2K-132-942/2021 ir Nr. 2K-191-942/2021 asmenys nuteisti pagal BK 281 straipsnio 5 ir 6 dalį, t. y., už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žuvo žmogus, ir neturtinė žala šiuo atveju buvo priteista žuvusiojo asmens artimiesiems, byloje Nr. 2K-9-976/2022 asmuo nuteistas už BK 281 straipsnio 3 dalį, t. y. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl akivaizdu, jog šiose bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai negali būti vertinami kaip teismų praktika šioje baudžiamojoje byloje.

26. Taip pat apylinkės teismas nuosprendyje nurodė ir kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas bylas, kaip teismų praktiką, kuria vadovavosi, t. y. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017, kurioje keliems asmenims buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata: asmenims, kuriems šis sutrikdymas pasireiškė galvos smegenų sukrėtimu, galvos sumušimu šonkaulio lūžiu, vidaus organų sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, stuburo kaklinės dalies slankstelių, raktikaulio panirimu, buvo priteista 2 500 ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitiems asmenims, kurie buvo sužaloti mažiau, t. y. padarytas lengvesnis galvos smegenų sukrėtimas, pilvo sienos sumušimas, bei nustatyti vidaus organų bei kitų kūno dalių sumušimai, priteista 500 ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; byloje Nr. 2K-201-895/2020, kurioje nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo nustatytas dėl kojos lūžio, dėl kurio reikėjo operacijos, buvo pakankamai ilga gijimo trukmė, buvo priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byloje Nr. 2K-372-942/2015, eismo įvykiu metu sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas asmeniui dėl kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžių. Neturtinė žala šiuo atveju buvo įvertinta 7000 litų ( 2023 Eur). Nukentėjusysis teikė kasacinį skundą dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo prašydamas priteisti 209,05 Lt turtinei ir 17 264 Lt (5000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas medicininiais duomenimis, patvirtinančiais, jog praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po eismo įvykio jis dar buvo gydomas, t. y. apie jo patiriamus eismo įvykio metu padarytų sužalojimų liekamuosius reiškinius. Kasacinis teismas šį skundą atmetė, pripažindamas, jog neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai, atitinka suformuotą teismų praktiką.

27. Šie aptarti pavyzdžiai rodo, jog apylinkės teismas, nurodydamas iki 6000 Eur siekiančias neturtinės žalos dydžius, vadovavosi netinkama teismų praktika. Kaip matyti iš bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priimtuose sprendimuose, nustačius panašaus ar netgi sudėtingesnio pobūdžio sužalojimus nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala yra vertinama žymiai mažiau nei 6000 Eur suma, kas reiškia, kad apylinkės teismas nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo konkrečiu atveju nėra teisinga ir proporcinga situaciją vertinti kaip išskirtinę, kas leistų nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo baudžiamosiose bylose dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

28. Taigi, aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai I. O. 6 000 Eur neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas, kadangi priteista piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

29. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų reikšmę bei įtaką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir teismų praktiką piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimą yra 4 400 Eur dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti :

sumažinti iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. O. priteistą neturtinę žalą nuo 2 600 Eur iki 1 000 Eur.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.