Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D., jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios, civilinės ieškovės ir nepilnamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž., nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo M. D. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, nepilnamečio J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir I. Ž. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 112,93 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. D. nukentėjusiajai I. Ž. priteista 700 Eur advokato išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas M. D. priklausančią kelių transporto priemonę – ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio priekio buvo prikabintas metalinis krautuvas, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 157 punktą, nurodantį, kad vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas), privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. nesilaikydamas nurodytų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, vairuodamas ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „CHEVROLET NUBIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. J., ir jį kliudė metaliniu krautuvu, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „CHEVROLET NUBIRA“ vairuotojai I. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies srityje, plėštine - muštine kairės plaštakos II piršto žaizda su piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimu, automobilio keleiviui J. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos srityje ir abiejuose dilbiuose.

2. Alytaus apylinkės teismas padarė išvadą, kad pagrindinė priežastis, sąlygojusi eismo įvykį ir kilusius padarinius, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto pažeidimai, padaryta nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, šį nusikaltimą A. D. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo matyti. Jeigu nebūtų KET 157 punkto pažeidimo, eismo įvykis nebūtų įvykęs, taigi priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių taip pat nustatytas. Įvertinęs, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, gailisi ir yra kitos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo M. D., dėl kurio tinkamumo teismui abejonių nekilo, atsakomybėn. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas, įvertinęs tai, kad duomenų apie sistemingą įstatymų reikalavimų ir KET pažeidinėjimą byloje nėra, pats baudžiamasis procesas jau turėjo teigiamos įtakos kaltinamajam, teisė vairuoti yra reikalinga vykdyti ūkininko veiklą, atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas sprendė, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones būtų neproporcingas ir paskyrė kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Spręsdamas civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad turtinę žalą dėl negautų pajamų, taip pat dalį turtinės žalos draudimo bendrovė jau atlygino ir I. Ž. ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, priteisdamas iš draudimo bendrovės sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo išlaidas. Nukentėjusiosios I. Ž. ir nepilnamečio nukentėjusiojo J. Ž. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų patirtus neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, sužalojimų pobūdį, gydymo trukmę, teisingumo, protingumo kriterijus, atsižvelgęs į draudimo bendrovės bei A. D. jau sumokėtas sumas, atmetė.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, nepilnamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminė atstovė I. Ž. (ankstesnė pavardė J.) (toliau – I. Ž.) prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta; pripažinti A. D. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti jam bausmę; skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti traktorius ir savaeiges mašinas atėmimą; civilinių ieškovų I. Ž. ir J. Ž. civilinius ieškinius tenkinti; pripažinti V. Ž. nukentėjusiuoju, išspręsti ir tenkinti jo civilinį ieškinį.

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nevertino, ar A. D. vairuotas ratinis traktorius „(duomenys neskelbtini)“, su priekyje pritvirtintu frontaliniu krautuvu nuleistomis šakėmis, iš viso galėjo dalyvauti eisme automobilių keliais, išvažiuodamas į važiuojamąją kelio dalį. Po eismo įvykio tiek traktorių vairavęs A. D., tiek jo tėvas M. D., kuriam priklauso traktorius, patvirtino, kad frontalinio krautuvo šakės buvo nuleistos dėl sugedusios hidraulikos. Šias aplinkybes gali patvirtinti V. Ž.. Būtent dėl sugedusios hidraulikos nuleistos frontalinio krautuvo šakės, traktoriui darant posūkio manevrą, pateko į lengvojo automobilio važiavimo koridorių, kliudė ir išilgai perpjovė lengvojo automobilio stogą bei sužalojo juo važiavusius nukentėjusiuosius, kurių žūties buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. A. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš atlikdamas posūkio manevrą, lengvojo automobilio nematė, tačiau remiantis jo parodymais, automobilio jis nematė, nes krautuvas iš dalies užstojo kelią. KET 15 punktas draudžia vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. KET 208.5 punktas įtvirtintą reikalavimą, kad krovinys prie transporto priemonės turi būti pritvirtintas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms. KET 209 punktas numato, kad krovinio padėčiai ir būklei neatitinkant nurodytų reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jei to padaryti negalima – toliau nebevažiuoti. KET 210 punktas numato, kad jeigu krovinys priekyje ar gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 metrą, jis turi būti pažymėtas.

3.2. Iš paminėto spręstina, kad A. D. nesilaikė ne tik nuosprendyje nurodytų KET 157 punkto reikalavimų, bet ir paminėtų reikalavimų, dėl kurių nuosprendyje nepasisakyta. Be to, A. D. vairuojamas traktorius ir jo priekaba buvo su pasibaigusia traktoriaus valstybine technine apžiūra. Todėl A. D. kaltės pripažinimas, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, apima tik kaltės pripažinimą dėl KET 157 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo. Teismas konstatavo, kad A. D. kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, tačiau nurodytos aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam pasitikėjimu. Be to, A. D. vairuojamas traktorius važiuojamąja kelio dalimi važiavo ne tik su prie jo pritvirtintu frontaliniu krautuvu nuleistomis šakėmis, bet ir su iš galo pritvirtinta priekaba. Tačiau nagrinėjant bylą nebuvo tiriama ir nuosprendyje nepasisakyta, ar tokiu būdu nebuvo viršyti traktorių ir savaeigių mašinų maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, ar traktoriaus sąstatas atitiko tam keliamus techninius reikalavimus. Šiuo atveju tik tinkamai nustačius visus BK 281 straipsnio 1 dalies požymius, išaiškinus visus KET pažeidimus, sąlygojusius eismo įvykio kilimą ir jo pasekmes, būtų galima tinkamai spręsti dėl padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, tinkamai įvertinti prisipažinimą ir galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šių aplinkybių nustatymas svarbus ir civilinių ieškinių išsprendimui, atsakomybės paskirstymo tarp A. D. ir draudiko aspektu. Be to pažymėtina ir tai, kad A. D. kaltę pripažino tik verčiamas aplinkybių, siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Po eismo įvykio A. D. nukentėjusiesiems pagalbos neiškvietė, nukentėjusiesiems nepadėjo, nors reikalavimą vairuotojui suteikti pirmąją pagalbą nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims įtvirtina KET 21 punktas.

3.3. Skunde nurodoma, kad laiduotojo M. D. elgesys po eismo įvykio leidžia daryti išvadą, kad jis negali būti vertinamas, kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Po 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio M. D. įvykio vietoje V. Ž. atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, demonstravo agresiją ir smūgiavo jam į galvą. Šias aplinkybes patvirtino V. Ž.. Be to, M. D., nors ir gyvena šalia eismo įvykio vietos, nesiėmė jokių priemonių padėti nukentėjusiems asmenims, kurie buvo akivaizdžiai sužaloti, o rūpinosi išimtinai eismo įvykio kaltininko savo sūnaus emocine gerove. M. D., perduodamas sūnui vairuoti techniškai netvarkingą traktorių, elgėsi neatsakingai ir taip netgi skatino lengvabūdišką A. D. požiūrį į galimas kilti pavojingas pasekmes. Akivaizdu, kad M. D. nėra tas asmuo, kuris galėtų daryti teigiamą įtaką A. D..

3.4. Skunde teigiama, kad teismo argumentai, jog A. D., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės ūkininkauti, yra paremti prielaidomis. Jokių įrodymų, kad ūkininkavimo veikla galima tik vairuojant transporto priemones, byloje nėra. Be to, teismas pasisakė dėl visų rūšių transporto priemonių vairavimo, nors nusikalstama veika padaryta vairuojant traktorių, dėl kurio vairavimo A. D. pateikė traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą, galiojantį iki 2020 m. balandžio 23 d., kai eismo įvykis įvyko 2020 m. birželio 20 d. Teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės skirti A. D. teisės vairuoti traktorius ir savaeiges mašinas atėmimo, tokiu būdu apribojant jam galimybę techniškai netvarkinga technika dalyvauti automobilių kelių eisme ir kelti pavojų eismo įvykio dalyviams. Tuo labiau, kad darbą ūkyje galima užtikrinti pavedant traktorius ir savaeiges mašinas vairuoti kitiems asmenims, įskaitant A. D. tėvą M. D.. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ar neskyrimo klausimas gali būti tinkamai išspręstas tik tinkamai nustačius visus BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, išaiškinus visus KET pažeidimus, sąlygojusius eismo įvykį ir jo pasekmes, pasisakius dėl nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir neatsargios kaltės formos.

3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į teismo atsisakymą V. Ž. pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, ir išspręsti jo civilinį ieškinį. V. Ž., kaip nukentėjusiojo, teisinis statusas buvo panaikintas ir teisė jam pareikšti civilinį ieškinį buvo apribota vien tik 2020 m. liepos 21 d. specialisto išvados pagrindu, kurioje nustatyta, kad pagal tuo metu turimus duomenis nėra galimybės nustatyti bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Tačiau specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, dėl kurio pagrįstumo kilus abejonių turėtų būti svarstoma dėl naujų specialių žinių poreikio. Dėl eismo įvykio V. Ž. nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. liepos 10 d. buvo nustatytas laikinas 16 dienų nedarbingumas ir skirta ligos išmoka. A. D. vairuoto traktoriaus valdytojų civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas išmokėjo V. Ž. 561,07 Eur draudimo išmoką, sudarančią 461,07 Eur netektų pajamų kompensaciją nedarbingumo laikotarpiu ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2021 m. sausio 11 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyti po 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio atsiradę skausmai, kiti simptomai. Įvertinus BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą ir paminėtas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad V. Ž. dėl eismo įvykio, kurio kaltininku yra A. D., nukentėjo, o siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, akivaizdžiai būtinas naujų specialiųjų žinių panaudojimo poreikis šiame procese. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 312 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. KT8-N6/2017 (31 punktas), argumentai dėl V. Ž. neteisėto eliminavimo iš proceso turėtų būti įvertinti.

3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nevertino, kad už padarytą žalą materialiai atsakingas draudikas netinkamai paskaičiavo I. Ž. negautų pajamų sumą, nes nepagrįstai jos per 2019 metu deklaruotas pajamas padalino iš metuose esančių dienų skaičiaus, nors 2019 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje nurodytos pajamos buvo deklaruotos už 3 mėnesius. Todėl apskaičiuojant negautas pajamas 2019 metų deklaracijoje nurodyta suma turėjo būti dalinama ne iš visų metuose esančių dienų skaičiaus, o iš 3 mėnesių ir pagal gautą vieno mėnesio vidutinį pajamų dydį skaičiuojama negautų pajamų suma. Teismas, atmesdamas I. Ž. civilinį ieškinį dėl 4 965 Eur neturtinės žalos atlyginimo, visiškai nevertino aplinkybių, kad I. Ž. gydymas nėra baigtas, ji vis dar jaučia skausmus rankoje, negali pilnai jos valdyti, yra liekamieji reiškiniai – piršto deformacija, randas. Ji išgyvena, kad piršto negalės pilnai valdyti visą likusį gyvenimą, iki šiol patiria nepatogumus buityje ir darbe. Šiuo metu I. Ž. būklė blogėja, jis vėl turi kreiptis į gydytojus. Tikėtina, kad turtinė ir neturtinė žala su laiku didės ir tai turės būti sprendžiama atskirai civilinio proceso tvarka. Teismas, nepasisakydamas dėl visų A. D. neteisėtos veikos aplinkybių, neišaiškinęs visų padarytų KET pažeidimų, netinkamai įvertino A. D. kaltę. Teismas iš viso nevertino, kad A. D., kaip minėta, po eismo įvykio neiškvietė greitosios medicinos pagalbos nukentėjusiesiems ir niekaip jiems nepagelbėjo.

3.7. Skunde dėl J. Ž. civilinio ieškinio nurodoma, kad J. Ž. civilinis ieškinys buvo reiškiamas įvertinus nepilnamečiui, jo tėvų vertinimu, padarytą 5 000 Eur neturtinę žalą, atsižvelgiant į už žalą materialiai atsakingo draudiko atlygintą 607 Eur sumą. Iš nuosprendžio nėra aišku, apie kokius J. Ž. fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus pasisakoma, kaip jie vertinami, ar įvertinta dėl jų padaryta neturtinė žala. Nuosprendyje užsimenama, kad J. Ž. buvo taikyta elektromagnetinių bangų terapija, tačiau nepasisakoma dėl ko, nurodoma, kad jis stebimas dėl nervų sistemos sutrikimo, nustatytas nepatikslintas tarimo ir kalbos raidos sutrikimas. Tačiau nieko nepasisakoma, ar šios aplinkybės yra vertinamos nustatant neturtinės žalos dydį. Iš nuosprendžio motyvų darytina išvada, kad J. Ž. sveikatos sutrikdymai, apie kurių atsiradimo priežastis nieko nepasisakoma, nebuvo vertinami. Teismas nevertino eismo įvykio metu J. Ž. padarytų sužalojimų pasekmių, kurios tęsiasi iki šiol – emocinės būklės sutrikimas, miego, kalbos ir raidos sutrikimai, pasireiškė po eismo įvykio. I. Ž. nurodė, kad po eismo įvykio vaikui svaigo galva, jis neramiai miega, miegodamas krūpčioja, pašoka, pradeda verkti, bijo važiuoti automobiliu, nenori žaisti su bendraamžiais, užsisklendęs savyje, sutriko kalba, naktimis šlapinasi į lovą. Teismas to nevertino, nors, turėdamas apie tai duomenis, turėjo imtis priemonių išsiaiškinti, ar tai yra eismo įvykio pasekmės. Aiškinantis šias aplinkybes yra naujų specialių žinių panaudojimo poreikis. Esant šioms aplinkybėms civilinis ieškinys dėl 4 393 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas nepagrįstai.

4. Apeliaciniame skunde V. Ž. prašo pripažinti, kad priimant Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį jis nepagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir nepagrįstai neišspręstas jo civilinis ieškinys.

4.1. Skunde nurodoma, kad 2020 m. spalio 6 d. prokuroro nutarimu buvo panaikintas tyrėjos nutarimas pripažinti V. Ž. nukentėjusiuoju. Šis nutarimas jam nebuvo įteiktas, buvo įteiktas sutuoktinei I. Ž. po jame nurodyto apskundimo termino, dėl to pagalvojus, kad nutarimas negali būti skundžiamas, jis nebuvo apskųstas. Teisme buvo keliamas klausimas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju, tačiau V. Ž. nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas, civilinis ieškinys liko neišspręstas. V. Ž., kaip nukentėjusiojo, teisinis statusas buvo panaikintas ir teisė pareikšti civilinį ieškinį apribota vien tik 2020 m. liepos 21 d. specialisto išvados pagrindu. Tačiau specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų ir kilus abejonėms dėl jos pagrįstumo, turėtų būti svarstoma dėl naujų specialių žinių poreikio.

4.2. Skunde V. Ž. pažymi, kad dėl eismo įvykio jis nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. liepos 10 d. buvo nedarbingas, jam skirta ligos išmoka. Vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas išmokėjo 561,07 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 461,07 Eur netektų pajamų kompensacija ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 2021 m. sausio 11 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, kad po 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio atsirado skausmai, kiti simptomai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra pagrindas daryti išvadą, kad jis eismo įvykio metu nukentėjo, o sveikatos sutrikdymo mastui įvertinti būtina panaudoti specialias žinias. V. Ž. manymu, jo skundas turi būti priimtas, kadangi jis nukentėjo dėl eismo įvykio. Jei teismas apeliacinio skundo nepriimtų, prašo laikyti šį skundą prašymu apeliacinės instancijos teismui pripažinti nukentėjusiuoju ir išspręsti civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 6 dalies, 324 straipsnio, 28 straipsnio 1 dalies, 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinis ieškinys, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, gali būti priimtas iki įrodymų tyrimo pradžios ir gali būti išspręstas.

5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. atsiliepimuose į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž. ir V. Ž. apeliacinius skundus prašoma Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, nepilnamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės apeliacinį skundą atmesti, V. Ž. apeliacinio skundo nepriimti, kadangi tam nėra pagrindo.

5.1. Nurodoma, kad nesutinkama su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. skundo teiginiais dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės, kadangi hidraulika nebuvo sugedusi, o traktoriaus sąstatas atitiko keliamus reikalavimus – bendras ilgis buvo 11 m. Jokių abejonių dėl traktoriaus techninės būklės niekam nekilo. Sukdamas į kairę pažiūrėjo, kad niekas nelenktų, o automobilio paprasčiausiai nepastebėjo. Skunde nurodyta aplinkybė, kad traktoriaus savininkas sakė, jog hidraulika sugedusi, yra melaginga. Nukentėjusiosios sutuoktinis po eismo įvykio elgėsi agresyviai, užpuolė, sudavė smūgius į galvos sritį ir yra suinteresuotas duoti parodymus nukentėjusiosios, kuri yra jo žmona, naudai, kad tik būtų išmokėta didesnio dydžio žala. Traktoriaus techninė apžiūra buvo pasibaigusi, tačiau dėl paskelbto karantino techninės apžiūros galiojimas buvo pratęstas dviem mėnesiams, ir įvykio metu juo buvo galima važiuoti. Vairuotojo pažymėjimas yra išduotas 2015 m. balandžio 23 d.ir galioja iki 2025 m. balandžio 23 d., o ne iki 2020 m. balandžio 23 d., kaip teigiama.

5.2. Nesutinkama ir su apeliacinio skundo teiginiais dėl laiduotojo netinkamumo. Visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai. Priešingai skundo teiginiams, ne M. D., o V. Ž. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, užpuolė A. D. ir grasino bei sudavė smūgius, netinkamai elgėsi ir prieš M. D.. Smūgiai V. Ž. nebuvo suduoti ir tai matė pašaliniai asmenys. Po įvykio tiek A. D., tiek jo tėvas buvo prie nukentėjusiųjų, stengėsi suteikti pagalbą, iš įvykio vietos nebuvo pasišalinę.

5.3. Nepagrįstai apeliaciniame skunde prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas šiuo atveju pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Civilinių ieškinių klausimą pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, išsprendė teisingai. V. Ž. nutarimo panaikinti nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, neskundė, duomenų apie jo rimtus sužalojimus, sveikatos pablogėjimą, kreipimąsi į gydytojus, nėra, baigiant ikiteisminį tyrimą I. Ž. turėjo galimybę susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, tačiau jokių prašymų neturėjo, pastabų nereiškė. V. Ž. buvo apklaustas liudytoju, toks statusas ir liko.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminė atstovė I. Ž., nukentėjusysis V. Ž., nukentėjusiųjų atstovas advokatas Vytenis Gubavičius apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras sutiko su kaltinimo pakeitimu A. D., prašė taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, apeliacinius skundus dalyje dėl civilinių ieškinių atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. dėl apeliacinių skundų nuomonės neišsakė. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. gynėjas advokatas Egidijus Milašius nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž. apeliacinį skundą prašė atmesti; nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio atmesti.

Nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ir ne daugiau, negu to prašoma skunduose (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį skundžia nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminė atstovė I. Ž., taip pat V. Ž..

Dėl I. Ž. apeliacinio skundo.

8. I. Ž. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl A. D. padarytų KET pažeidimų, teigiama, kad buvo pažeistos ne tik KET 157 punkto, bet ir kitų KET punktų nuostatos, keliami A. D. kaltės pripažinimo, laiduoto tinkamumo klausimai, nesutinkama su civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti išsprendimu pažymint, kad teismas neteisingai nustatė negautų pajamų bei neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į eismo įvykio sukeltas pasekmes mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. sveikatai. Taip pat keliamas klausimas dėl nepagrįsto V. Ž. eliminavimo iš baudžiamojo proceso.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, dar kartą įvertinusi bylos įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad tenkinti nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž. apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kuriuos KET reikalavimus, sąlygojusius eismo įvykio kilimą, pažeidė A. D., įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, atleisdamas A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisingai įvertino BK 40 straipsnio taikymui reikšmės turinčias aplinkybes, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai, taip pat teisingai išsprendė byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. Ž. ir mažamečiui nukentėjusiajam J. Ž..

10. BK 281 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010 ir kt.).

11. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad M. D. pažeidė KET 157 punkto, numatančio, kad vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas), privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, reikalavimus: 2020 m. birželio 20 d. apie 13.00 val., vairuodamas traktorių su priekaba ir priekyje prikabintu krautuvu, sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio lygiareikšmių keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, vairuojamam I. Ž., automobilį kliudė ir dėl to įvyko eismo įvykis, sukėlęs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Šio KET punkto pažeidimas, jo santykis su kilusiais padariniais priežastinio ryšio aspektu, apeliaciniame skunde nėra ginčijamas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad KET 157 punkto pažeidimas A. D. buvo inkriminuotas nepagrįstai. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. pripažino, kad sankryžoje sukdamas į kairę, nepastebėjo priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio, jo nepraleido, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Tokios pačios pozicijos A. D. laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. A. D. parodymams neprieštaraujančios aplinkybės taip pat užfiksuotos įvyko vietos apžiūros protokole, kuriame pagal transporto priemonių padėtis kelyje traktorius su priekaba judėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), automobilis judėjo priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–19, 20–28), eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l. 41), tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, kuriame užfiksuota, kad pagal išsiaiškintas įvykio aplinkybes traktorius, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ir norėdamas sukti į kairę, nepraleido priešai (duomenys neskelbtini) g. tiesiai važiuojančio automobilio (1 t. b. l, 11, 12). Tokias eismo įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji I. Ž. (1 t. b. l. 44,45). Šios eismo įvykio aplinkybės nėra ginčijamos ir apeliaciniame skunde, tačiau teigiama, kad A. D. taip pat galimai pažeidė ir KET 15, 208.5, 209, 210 punktų reikalavimus, dėl kurių nuosprendyje nebuvo pasisakyta ir kurie, sprendžiant A. D. baudžiamosios atsakomybės, laidavimo instituto taikymo bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, nebuvo vertinti. Teisėjų kolegija su paminėtų KET punktų reikalavimų pažeidimais susijusius skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

12. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip nurodyta šios nutarties 10 punkte, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kokius KET reikalavimus pažeidė asmuo, bet ir tai, ar konkretūs padaryti KET reikalavimų pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų teisiniam vertinimui esminės reikšmės turi tik tie padaryti KET pažeidimai, kurie yra eismo įvykio priežastimi, t. y. kurių nepadarius, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kaip jau minėta, jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad eismo įvykis įvyko dėl A. D. padaryto KET 157 punkto reikalavimų pažeidimo – traktorių vairavusiam A. D. sukant į kairę nepraleidus priešai tiesiai važiuojančio automobilio – šioje byloje nekyla, o jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad buvo pažeisti ir kiti, apeliaciniame skunde minimų KET punktų reikalavimai, baudžiamojoje byloje nėra.

13. Apeliaciniame skunde nurodomas KET 15 punktas numato, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. KET 208.5 punkte nustatyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, o pagal KET 209 punktą – jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka KET 208 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima – toliau nebevažiuoti. KET 210 punkte numatyta, kad jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip nurodyta KET 4 priede.

14. Apeliaciniame skunde KET 15 punkto reikalavimo pažeidimas grindžiama tuo, kad prie traktoriaus pritvirtinto krautuvo šakės buvo nuleistos dėl sugedusios hidraulikos, dėl to A. D. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir tai turėjo įtakos eismo įvykiui – darant posūkio manevrą nuleistomis krautuvo šakėmis buvo kliudytas automobilis. Teisėjų kolegija skundo argumentus dėl KET 15 punkto pažeidimo atmeta, kaip nepagrįstus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek A. D., tiek M. D. patys patvirtino, kad krautuvo šakės buvo nuleistos dėl sugedusios hidraulikos, analizuojant jų parodymų turinį matyti, kad tokios aplinkybės jų parodymuose nėra užfiksuotos. Priešingai, tiek A. D., tiek M. D. patvirtino, kad traktorius buvo techniškai tvarkingas, krautuvas veikė ir eismo įvykio dieną buvo tiesiogiai naudojamas darbui (šienui pakrauti). Abejoti šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo, kadangi jokių kitų objektyvių jas paneigiančių rodymų byloje nėra.

15. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. D. vairuota transporto priemonė buvo apžiūrėta įvykio vietoje, 2020 m. birželio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkingos būklės (vairo mechanizmo, stabdžių sistemos, apšvietimo signalų techninė būklė tvarkinga), kitų agregatų, mechanizmų gedimai nenustatyti. Taip pat užfiksuota, kad nors transporto priemonės techninė apžiūra galiojo iki 2020 m. gegužės 2 d., esant karantino sąlygoms, techninės apžiūros galiojimo terminas yra pratęstas (1 t., b. l. 29, 30, 33, 34). Taigi sutikti, kad A. D. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę nėra pagrindo. Taip pat atmetami, kaip nepagrįsti, ir skundo argumentai, kad A. D. pažeidė krovinių vežimą reglamentuojančių KET 208.5, 209, 210 punktų reikalavimus. A. D., M. D. parodymais, 2020 m. birželio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, įvykio vietos nuotraukomis nustatyta, kad traktorius jokio krovinio nevežė. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje vertinamai situacijai taikyti apeliaciniame skunde minimus KET 208.5, 209, 210 punktus, o tuo pačiu ir vertinti, ar juose įtvirtintų reikalavimų buvo laikomasi, nėra pagrindo. Atskirai pažymėtina, kad šioje byloje esant patikimai nustatytai ir byloje surinktais duomenimis įrodytai faktinei aplinkybei, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad sukdamas į kairę A. D. nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio, aplinkybės, ar transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga dėl veikiančio ar neveikiančio krautuvo, ar ja buvo vežamas krovinys, ar jis buvo pažymėtas ar nepažymėtas pagal KET reikalavimus, teisinės reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų dėl priežastinio ryšio pagrįstumui neturi. Jeigu A. D. sankryžoje į kairę būtų sukęs taip, kaip numatyta KET 157 punkte, net jei transporto priemonė būtų techniškai netvarkinga dėl neveikiančio krautuvo ar su ja būtų vežamas pagal KET reikalavimus nepaženklintas krovinys, nors tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

16. Apeliaciniame skunde keliamas A. D. kaltės pripažinimo klausimas, nurodoma, kad kaltės pripažinimas apima tik KET 157 punkto reikalavimų pažeidimą. Taip pat teigiama, kad A. D. kaltę pripažino verčiamas aplinkybių. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Su kaltės pripažinimu susijusių skundo argumentų, kaip nepagrįstų, vertinimą visų pirma suponuoja šios nutarties 15 punktuose aptartos ir įvertintos aplinkybės, o taip pat viso proceso metu nuosekli A. D. pozicija dėl įvykusio eismo įvykio tiek faktinių aplinkybių, tiek kaltės aspektu.

17. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. D. davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, paaiškino, kad prieš sukdamas pasižiūrėjo, ar niekas nelenkia, priešais atvažiuojančio automobilio nepastebėjo ir nepraleido, nors turėjo praleisti. Nurodė, kad dėl įvykio labai gailisi, tokie veiksmai daugiau nepasikartos, nukentėjusiųjų atsiprašė ikiteisminio tyrimo metu, atsiprašo ir šiuo metu (2 t., b. l. 121, 122). Ikiteisminio tyrimo metu A. D. savo kaltės taip pat neginčijo, atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio neneigė. Paaiškino, kad sukdamas į kairę pažiūrėjo, ar niekas nelenkia, iš priekio atvažiuojančio automobilio nematė, nežiūrėjo. Labai gailisi dėl to, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis (1 t., b. l. 132, 133). Savo kaltės ir atsakomybės A. D. neneigė ir iš karto po eismo įvykio, išvengti atsakomybės nebandė. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo, įvykio vietoje ginčo dėl to, kas sukėlė eismo įvykį, nebuvo, eismo įvykio aplinkybės buvo aiškios (1 t., b. l. 11). Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė, jas įvertino ir pagrįstai laikė jas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad A. D. pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo prisipažinimas bei gailėjimasis nėra deklaratyvus. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka ir teismų praktiką bylose, kuriose sprendžiamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės klausimas.

18. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276/20026, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į A. D. pozicijos dėl sukelto eismo įvykio ir savo kaltės nuoseklumą viso proceso metu, elgesį po eismo įvykio (iš įvykio vietos pasišalinti, išvengti atsakomybės nebandė, iš karto pripažino esmines eismo įvykio išaiškinimui aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų, iki nuosprendžio priėmimo savanoriškai atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems), abejoti prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumu ir tuo pačiu konstatuoti, kad savo kaltę A. D. pripažino verčiamas byloje nustatytų aplinkybių (įrodymų), kaip teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

19. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nukentėjusiosios I. Ž. nuomone, A. D. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina. Pagal BK 16 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

20. A. D. viso proceso metu nuosekliais ir neprieštaringais, kitais bylos įrodymais nepaneigtais paprodymais nustatyta, kad prieš sukdamas į kairę, jis pažiūrėjo, ar nėra lenkiamas, tačiau į priekį nepažiūrėjo, priešais atvažiuojančio nukentėjusiosios I. Ž. vairuojamo automobilio nematė. Taigi sutikti su apeliante, kad A. D., nepažiūrėjęs į priekį ir nepamatęs atvažiuojančio automobilio, numatė, kad jam sukant į kairę, jo vairuojamas traktorius gali susidirti su automobiliu ir įvykti eismo įvykis, tačiau tikėjosi šių padarinių išvengti, nėra pagrindo. Nepamatęs priešais atvažiuojančio automobilio, A. D. nenumatė ir padarinių atsiradimo galimybės, tačiau neabejotinai tiek pagal veikos aplinkybes (A. D. suko į kairę ir prieš sukdamas įsitikino tik tuo, ar jo vairuojama transporto priemonė nėra lenkiama), tiek pagal savo asmenines savybes (turi teisę vairuoti transporto priemones, taigi jam žinomi ir KET reikalavimai, traktorių vairavo ne pirmą kartą, turi praktinę vairavimo patirtį), tokių padarinių atsiradimą galėjo ir turėjo numatyti. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, A. D. veiksmuose nustatydamas BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymį – neatsargią kaltės formą (nusikalstamą nerūpestingumą), byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes įvertino teisingai, ir klaidos nepadarė.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl laidotojo tinkamumo, taip pat nepagrįstai teigiama, kad A. D. turėjo būti paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė ir įvertinos visas šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes, tarp jų ir dėl laiduotojo tinkamumo, ir taikydamas A. D. BK 40 straipsnio nuostatas, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

22. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 1, 2 dalyse išvardytų sąlygų visumai.

23. A. D. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra neatsargi, taigi patenka į BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą. Ginčo dėl to byloje nėra. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus: savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, savanoriškai atlygino dalį žalos, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, charakterizuojamas teigiamai ir tai suponuoja manymą, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Iš esmės šios aplinkybės nėra ginčijamos ir apeliaciniame skunde, nesutinkant tik su teismo išvadomis dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir kaip nurodyta šioje nutartyje, jokių pagrįstų abejonių dėl šios aplinkybės byloje taip pat nekyla. Apeliaciniame skunde pasisakant dėl BK 40 straipsnio taikymo A. D., iš esmės yra nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl laiduotojo tinkamumo nurodant, kad A. D. tėvas M. D. laiduotojui keliamų reikalavimų neatitinka, nes negali būti vertinamas, kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Tačiau šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

24. BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

25. Prašyme perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybėn pagal laidavimą M. D. nurodė, kad yra A. D. tėvas, sūnus kartu gyvena, juos sieja glaudūs ryšiai. Jis (M. D.) yra artimiausias A. D. asmuo, turi jam autoritetą bei įtaką, sūnus klausia patarimų, klauso nuomonės. Taip pat nurodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo su A. D. kalbėjosi, pokalbiai privertė A. D. iš naujo apmąstyti savo elgesio ir gyvenimiškos pozicijos aspektus (2 t., b. l. 77, 78). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. D. savo prašymą perduoti A. D. jo atsakomybei pagal laidavimą palaikė, patvirtino jame nurodytas aplinkybes, kad su A. D. gyvena kartu, su sūnumi gerai sutaria, A. D. yra nuoširdus ir labai gailisi dėl įvykio. Su sūnumi kalbėjosi, patarė, kad reikia elgtis atsargiau. Taip pat nurodė, kad šis įvykis yra skaudi pamoka, savo, kaip laiduotojo, atsakomybę suvokia, sūnumi pasitiki (2 t., b. l. 124, 125). Bylos duomenimis M. D. neteistas, vieną kartą (2016 metais) baustas administracine tvarka, tačiau padarytas pažeidimas nesusijęs su transporto priemonių vairavimu ar kitais KET pažeidimais. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje M. D. charakterizuojamas teigiamai, priklausomybių ligų ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, ūkininkauja, yra vedęs, aktyviai dalyvauja seniūnijos visuomeninėje veikloje (2 t., b. l. 80–99). Aptarti duomenys suponuoja išimtinai teigiamą M. D. asmenybės, jo elgesio visuomenėje vertinimą, o jo ir A. D. tarpusavio ryšys, realios galimybės daryti teigiamą įtaką A. D. buvimas (M. D. yra A. D. tėvas, jie kartu gyvena, M. D. yra vyresnis ir turi gyvenimišką patirtį), taip pat požiūris į A. D. padarytą nusikalstamą veiką (A. D. neteisina, jo atsakomybės nemenkina, kalbėjosi su A. D. apie įvykį, įvykį vertina kaip pamoką) neabejotinai patvirtina nuosprendyje padarytos išvados dėl M. D. atitikimo laiduotojui keliamus reikalavimus pagrįstumą. Nors apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinkama, objektyviais duomenimis pagrįstos aplinkybės (faktai), kurie tokį vertinimą patikimai paneigtų, nėra nurodyti. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

26. Skunde akcentuojamas M. D. elgesys įvykio vietoje, nuosprendyje padarytos išvados dėl laiduotojo tinkamumo, jo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, savaime nepaneigia. Visų pirma pažymėtina, kad kiekvieno asmens reakcija į neįprastą gyvenimišką situaciją yra skirtinga, todėl vien tai, kad M. D. į sūnaus sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės, reagavo ne taip, kaip norėjo nukentėjusioji, neįrodo, kad M. D. negali būti laiduotoju. Taip pat atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aplinkybės dėl M. D. elgesio nebuvo akcentuojamos, kaip turinčios esminės reikšmės vertinant laidavimo taikymo galimybę ir M. D. tinkamumą būtų laiduotoju. Be to, iš A. D. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 121) ir apeliacinėje instancijoje (3 t., b. l. 131, 132), taip pat M. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų parodymų (3 t., b. l. 134, 135) matyti, M. D. konfliktinės situacijos su V. Ž. neneigė, tačiau tvirtino, kad tokiai situacijai įtakos turėjo ir paties V. Ž. elgesys (agresyvus elgesys, bandymas suduoti A. D., fotografavimas). Dėl šių aplinkybių A. D. ir M. D. parodymai yra neprieštaringi. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. D. sudavė smūgius V. Ž., nagrinėjant bylą apeliacine tvarka I. Ž. teigė smurtavimo aplinkybių pati nemačiusi (3 t., b. l. 125), o V. Ž. nepaneigė, kad A. D. ir M. D. nurodoma konfliktinė situacija galėjo būti – nukentėjusysis paaiškino, kad jam tuo metu buvo šokas, smūgių sudavimo aplinkybių neatsimena, taip pat neatsimena, kad tokias aplinkybes būtų nurodęs kitiems asmenims (3 t., b. l. 121, 122). Esant tokioms aplinkybėms M. D. elgesį eismo įvykio vietoje vertinti, kaip išimtinai neigiamai jį charakterizuojančią ir galimybę būti laiduotoju kategoriškai paneigiančią aplinkybę nėra pagrindo.

27. Apeliaciniame skunde keliant BK 68 straipsnio taikymo klausimą visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad, kaip nurodyta BK 67 straipsnio 2 dalyje, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...>, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalies 1–10 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudoti specialia teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas nėra privalomas be išimties visais atvejais, dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia individualiai. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

28. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju A. D., kaip minėta, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau už šiurkščius, su neatsakingu naudojimusi teise vairuoti transporto priemones susijusius pažeidimus nebaustas, jo padaryta nusikalstama veika neatsargi. Įvykio metu A. D. buvo blaivus, teisę vairuoti transporto priemonę, priešingai, negu teigiama skunde, turėjo. Savo kaltę pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 68 straipsnio taikymo klausimą, į paminėtas aplinkybes atsižvelgė, jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas A. D. būtų neproporcingas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą neskirti A. D. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės motyvavo ir teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu vykdant ūkininkavimo veiklą, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, ši aplinkybė nebuvo vienintelė ir lemianti teismo apsisprendimą neuždrausti A. D. naudotis specialia teise. Esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės nuomonei, kad pirmosios instancijos teismas, neuždrausdamas A. D. naudotis specialia teise, BK 68 straipsnio nuostatas taikė netinkamai.

30. Nukentėjusiosios I. Ž. apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė turtinės žalos – I. Ž. negautų pajamų klausimą, tai pat be pagrindo atmetė civilinį ieškinį dėl 4 965 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat apeliaciniame skunde pasisakoma dėl mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. civilinio ieškinio neturinei žalai atlyginti nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinį ieškinį dėl 4 393 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nevertino J. Ž. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmių.

31. Nukentėjusioji I. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kuriame, be kitų prašymų, reiškė prašymą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. D. priteisi 1 000 Eur negautas pajamas, kurias būtų gavusi, teikdama kirpėjos paslaugas, taip pat 4 965 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos dėl negautų pajamų suma, taip pat neturtinės žalos suma ieškinyje nurodyta atėmus draudimo bendrovės išmokėtas sumas: 200,55 Eur turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti ir 3 035 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 6–10).

32. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas I. Ž. padarytos turtinės žalos dėl negautų pajamų klausimą, atsižvelgė į nukentėjusiosios I. Ž. paaiškinimus, kad dėl sužaloto piršto ji negalėjo teikti kirpėjos paslaugų 3 mėnesius, iki eismo įvykio per 3 mėnesius jos uždirbtos pajamos buvo 1 200 Eur, 2019 metais dirbo tik 3 mėnesius, per kuriuos gautos pajamos ir buvo deklaruotos 2019 metų deklaracijoje. Taip pat atsižvelgė į civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad I. Ž. buvo išmokėta 200,55 Eur turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti, bylos duomenis, pagrindžiančius šios turtinės žalos apskaičiavimą ir atlyginimą. Kaip matyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 15 d. rašto, I. Ž. buvo išmokėta 200,55 Eur suma turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti, šios turtinės žalos suma apskaičiuota įvertinus metines pajamas už 2019 metus ir apskaičiavus vienos kalendorinės dienos pajamas bei pajamas, kurias I. Ž. būtų gavusi per 61 kalendorinės dienos nedarbingumo laikotarpį (2 t., b. l. 48–50). Įvertinęs šių duomenų visumą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ I. Ž. turtinę žalą dėl negautų pajamų atlygino, dėl to civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė. Daryti priešingą išvadą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

33. Sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio sąlygotos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo aktualios yra Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8 punktą, nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Pagal Taisyklių 10 punktą, asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį.

34. AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie žalos atlyginimą patvirtina, kad apskaičiuojant I. Ž. negautas pajamas, šios nutarties 33 punkte nurodytomis Taisyklėmis buvo vadovaujamasi (2 t., b. l. 49), o iš eksperto išvados matyti, kad apskaičiuojant negautas pajamas I. Ž. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., buvo įvertinti visi Taisyklėse nurodyti kriterijai, kurie vertintini nustatant eismo įvykio metu nukentėjusio asmens dėl nedarbingumo negautų pajamų dydį, t. y. pagal 2019 metais deklaruotas pajamas apskaičiuotos 1 kalendorinės dienos vidutinės pajamos ir padaugintos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo nedarbingas, skaičiaus, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ negautų pajamų sumą apskaičiavo taip, kaip tai nurodyta Taisyklių 10 punkte (2 t., b. l. 2 t., b. l. 50). Vertinti, kad draudimo bendrovė taisyklių nuostatas taikė netinkamai ir I. Ž. negautas pajamas už laikotarpį, kurį ji pagal pateiktus dokumentus buvo laikinai nedarbinga, apskaičiavo neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip minėta, nukentėjusioji I. Ž. patvirtino, kad 2019 metais iki eismo įvykio ji dirbo tik 3 mėnesius, per šiuos 3 mėnesius gautos pajamos (1 200 Eur) ir yra deklaruotos 2019 metų deklaracijoje, kaip per 2019 metus iš individualios veiklos gautos pajamos. Aplinkybė, kad nukentėjusioji negautų pajamų sumą skaičiuoja kitaip, negu nustatyta Taisyklėse, nenustačius, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ Taisyklių nuostatas taikė netinkamai, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas turtinės žalos dėl negautų pajamų klausimą išsprendė neteisingai ir nukentėjusiosios skundą šioje dalyje tenkinti.

35. Dėl nukentėjusiajai I. Ž. padarytos neturtinės žalos visų pirma pažymėtina, kad nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei neturtinės žalos sampratą pateikiančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio minimali ir maksimali ribos nėra nustatytos. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sveikatos sutrikdymo atveju nusikalstama veika sukelti padariniai yra svarbus kriterijus, tačiau kitos paminėtos aplinkybės taip pat negali būti ignoruojamos. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuri yra labai įvairi. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiamos sumos svyruoja nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-551/2013, 2K-141/2013, 2K-149/2016, 2K-204-697/2017, 2K-146-222/2017, 2K-35-895/2017 ir kt.). Taigi, esant tokioms didelėms priteistinos žalos dydžio riboms, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgtina ne tik į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau taip pat išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Taigi, neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant tiek į teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, tiek į konkrečioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes.

36. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu tvirtina nukentėjusioji, į neturtinės žalos nustatymui reikšmės turinčius kriterijus atsižvelgė, juos nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste įvertino teisingai, atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir pagrįstai sprendė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai I. Ž. išmokėta 3 035 Eur suma bei A. D. sumokėta 800 Eur suma, iš viso 3 835 Eur, yra adekvati patirtiems neigiamiems dvasiniams ir fiziniams išgyvenimams kompensuoti, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs I. Ž. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą – Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) I. Ž. dėl odos nubrozdinimų nosies srityje, plėšinės-muštinės kairės plaštakos žaizdos su piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat tai, kad nukentėjusiajai buvo susiūta žaizda, taikytas ambulatorinis gydymas, buvo nedarbinga du mėnesius, ranka buvo imobilizuota langete, vėliau taikytas reabilitacinis gydymas. Taip pat buvo įvertinti ir nukentėjusiosios dėl eismo įvykio, patirtų sužalojimų, jaučiamo fizinio skausmo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai (nerimas dėl sveikatos būklės, galimų pasekmių ateityje, nepatogumai dėl suvaržyto judėjimo).

37. Šios pirmosios instancijos teismo aptartos ir įvertintos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų ir taikyto gydymo, jautė nerimą dėl savo sveikatos būklės ir padarytų sužalojimų galimų pasekmių ateityje, jautė nepatogumą dėl laikinai suvaržytų galimybių buityje atlikti įprastus darbus, užsiimti įprasta kasdiene veikla, visa tai jai kėlė psichologinius išgyvenimus, baimę, diskomfortą. Šių aplinkybių visuma iš tikrųjų yra svarbi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau nuosprendžio turinys, priešingai negu teigia apeliantė, patvirtina, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas analizavo ir jas įvertino tinkamai. Pagrįstai, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgė ir į kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, neatsargią kaltės formą, blaivumo faktą eismo įvykio metu. Nors šios aplinkybės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nėra lemiamos, į jas taip pat turi būti atsižvelgta siekiant užtikrinti, kad nustatant neturtinės žalos dydį nebūtų pažeistas ir nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyros principas. Šių duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis nėra nustatomas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kaip turtinės žalos atveju. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į visų neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčių aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Nors apeliaciniame skunde su civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimu nesutinkama, naujos esminės aplinkybės ar duomenys, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, ar kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio keistų iš esmės, nėra nurodyti. Esant šių aplinkybių visumai, nukentėjusiosios I. Ž. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą išspręsti kitaip, negu sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

38. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiosios I. Ž. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir mažamečiui J. Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminė atstovė I. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, visiškai nevertino įvykio metu J. Ž. padarytų sužalojimų pasekmių, kurios tęsiasi iki šiol – emocinės būklės sutrikimas, miego sutrikimas, kalbos ir raidos sutrikimai (galvos svaigimas, krūpčiojimas naktį, neramus miegas, šlapinimasis į lovą, sutrikusi kalba, užsisklendimas, nenoras bendrauti su bendraamžiais, baimė važiuoti automobiliu). Siekiant patikrinti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei pašalinti skunde keliamas abejones, apeliacinėje instancijoje atliktas įrodymų tyrimas, apklausta liudytoja A. M., specialistas S. J., nuketėjusieji I. Ž. ir V. Ž., paskirta kompleksinė teismo medicinos ekspertizė – teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizė.

39. Liudytoja A. M. parodė, kad yra šeimos gydytoja, gydo J. Ž.. J. Ž. yra jos pacientas nuo gimimo. Iki 2020 m. birželio mėnesio sveikatos raida ir būklė buvo normali, vaikas skiepytas visais skiepais. Tėvai jokių nusiskundimų neturėjo. Pats vaikas nusiskundimų neišsakydavo. Po 2020 m. birželio 20 d. įvykio J. Ž. tėvai kreipėsi į ją 2020 m. birželio 22 d., pristatė išrašą iš Kauno klinikų, kad vaikas nukentėjo eismo įvykyje. Tėvai skundėsi vaiko galvos skausmu, vaikui kaktos, dešinio dilbio srityje buvo nubrozdinimai. Tėvai pažymėjo, kad berniukas po įvykio dažnai verkia, atsirado baimė, blogai miega naktimis. Buvo paskirta raminanti mikstūra. 2020 m. birželio 22 d. vaiko elgesio pasikeitimas nesimatė. 2020 m. liepos 7 d. skundai buvo tie patys. Nukreiptas neurologo konsultacijai. Konsultuotas neurologo 2020 m. liepos 8 d., yra išrašas, kad gydytojas palieka stebėjimui dėl įtariamų nervų sistemos sutrikimų, paskiria gydymą toliau. Anamnezė yra rašoma iš nukreipimo, jos (liudytojos) nukreipime anamnezė aprašyta iš tėvų žodžių. Ji (liudytoja) yra šeimos gydytoja, nėra neurologas. Būklės įvertinimas objektyviai yra ne jos (liudytojos), o neurologo. ­Žyma „NY“ reiškia normaliai, be pakitimų. Vaiko mama ir toliau skundėsi, kad vaikas neramus, pradėjo blogai kalbėti, tampa agresyvus. Buvo siunčiamas į kliniką, kur vykdomas pilnas ištyrimas psichologo, psichiatro, neurologo, logopedo. Tai buvo 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 17 d. Atlikus tyrimus neurologė rašo, kad tai yra mišrus specifinis raidos sutrikimas. Dėl ko jis įvyko, tai vėlgi anamnezė. Iki birželio mėnesio vaikas per mažas stebėti tokius sutrikimus ir to nevertino. Sutrikimas ne fizinis, o psichologinės problemos. Pagarsinti medicininiai dokumentai turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, tačiau tai gali padaryti tik ekspertas, ji (liudytoja) negali vertinti tokių dalykų. Negali pasakyti, ar sutrikimai dėl psichologinių problemų galėjo būti reakcija dėl patirto stipraus streso (3 t., b. l. 111–113).

40. Specialistas S. J. paaiškino, kad su apeliacinėje instancijoje į bylą pateiktais naujais medicininiais dokumentais yra susipažinęs, savo pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina, J. Ž. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuotas kaip nežymus. Teikdamas išvadą vertino iš Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus pateiktus medicininius dokumentus, nukentėjusiųjų nematė. Naujos J. Ž. diagnozės, simptomatika, pokyčiai yra teismo psichiatrijos ekspertizės objektas. Kaip bendrosios praktikos ekspertas konkrečiai atsakyti, vertinti negali. Tokios informacijos atlikdamas specialų tyrimą neturėjo. Jei tokius duomenis būtų turėjęs, būtų nurodęs, kad šių dalykų vertinimas nėra jo (specialisto) kompetencija. Dėl mažamečio J. Ž. diagnozės – raidos sutrikimas, ar jis gali būti tik psichologinės kilmės, ar ir neurologinės kilmės, tai čia daugiau ne psichologija, neurologija, o psichiatrija. Jeigu J. Ž. būtų paskirta psichiatrijos ekspertizė, ar tai keistų sveikatos sutrukdymo mastą, ar ne, negali atsakyti, nes nežino, kaip įvertintų psichiatrai (3 t., b. l. 115, 117).

41. Nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad po eismo įvykio sūnus J. Ž. kurį laiką buvo be sąmonės, dešinės pusės kakta buvo labai įdubusi. Įdubimo nebesimatė jau tos pačios dienos vakarą. Iš pradžių sūnus sąmonės neturėjo, buvo be emocijų. Po kokių 5 minučių pradėjo atsigauti. Pastebėjo, kad šiuo metu J. Ž. sunkiai susikaupia, neskiria spalvų, nors buvo pradėjęs jas įsiminti. Iki eismo įvykio buvo pradėjęs skirti spalvas. Nepasako atsakymų skaičiuojant iki penkių. Anksčiau buvo galima suprasti jo kalbą, žodžius, o dabar metai laiko ir negerėja. Kalba tokia, kaip iki eismo įvykio, toliau nesivysto. Iki įvykio tokių problemų nebuvo, naktimis užmigęs labai krūpčioja, tai tęsiasi iki šiol. Iki eismo įvykio to nepastebėjo. Po įvykio vaikas savaitę laiko buvo vangus. Šiuo metu aktyvus, žaidžia, būna momentų, kai susinervina, pradeda pykti dėl jo kalbos suvokimo. Prieš įvykį tokių dalykų nebūdavo. Vaikas pyksta, kad nesupranta, ką jis kalba (3 t., b. l. 123–125).

42. Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad po eismo įvykio J. Ž. kelias minutes buvo be sąmonės, po to atsigavo. Sūnui kraujavo galva. J. Ž. po avarijos pablogėjo. Po avarijos ilgai atsigavinėjo, gulėjo pasyvus, nieko nenorėjo. Tai pastebėjo praėjus dviem, trims dienoms po įvykio, pas jį atsirado miego sutrikimai, šokas, pykčio priepuoliai. Jam sutriko atmintis. Dėl spalvų būdavo, kad spalvas iki įvykio atskirdavo, po įvykio jau negalėjo atskirti spalvų. Kažką pasakius, pamiršdavo. Pradėjo mokyti skaičiuoti, paskaičiuoja, pasako ir iš karto užmiršta. Tai pastebėjo po eismo įvykio. Gana gerai kalbėjo, ėjo suprasti kalbą, dabar sunkiai kalba, pats pyksta, jeigu kas nesupranta, ką jis sako. J. Ž. lanko darželį. Po avarijos darželio nelankė apie 3 mėnesius, nes I. Ž. negalėjo dirbi. Iki įvykio į darželį ėjo apie pusantrų metų. Po vaiko apžiūros buvo išrašyti raminantys vaistai, tą patį vakarą nusipirko raminančius vaistus ir vaistus nu skausmo. Kokios rekomendacijos buvo po apžiūros Klinikose, neprisimena, bet sakė gulėti ramiai. Tyrimai buvo geri, bet vaikas buvo vangus, snūduriavo nuolatos, pats nėjo, reikėjo jį nešti. Vaikas dabar labiau prisimena ne tą įvykį, o žvejybą, nes turėjo važiuoti žvejoti. Šiandien J. Ž. būklė tokia pati, nėra pagerėjusi. Kalba sutrikusi, spalvų neatpažįsta, sutrikusi atmintis, išlikęs nervingumas. Turi vaikas savo kaprizų, tai nėra natūralus dalykas. Iki įvykio viskas su juo buvo gerai (3 t., b. l. 117–123).

43. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados: 1) J. Ž. 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu buvo padaryti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas kaktoje ir abiejuose dilbiuose; 2) konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu ir aplinkybėmis; 3) J. Ž. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais; 4) J. Ž. padarytas nežymu sveikatos sutrikdymas; 5) J. Ž. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojant kiekvieną iš jų atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; 6) įvertinti J. Ž. psichikos sveikatos sutrikimus ir nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą priklauso teismo psichiatrų kompetencijai; 7) įvertinti J. Ž. psichinės sveikatos būklę priklauso teismo psichiatrų kompetencijai; 8 ) nustatyti, ar psichikos sveikatos sutrikimai išsivystė 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio pasekoje, priklauso teismo psichiatrų kompetencijai; 9) nustatyti, ar buvo J. Ž. psichikos, raidos, vystymosi sutrikimų iki 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio priklauso psichiatrų kompetencijai (4 t., b. l. 52–57).

44. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 1–29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados: 6) šiuo metu J. Ž. psichikos ar raidos sutrikimų, kilusių sąsajoje su byloje tiriama veika, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas; 7–8) J. Ž. šiuo metu nustatomas kalbos supratimo sutrikimas (F80.2), nesusijęs su byloje tiriama veika; 9) objektyvių duomenų, kad J. Ž. būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. J. Ž. kalbinė raida bei socialiniai gebėjimai buvo atsiliekantys nuo bendraamžių dar iki byloje tiriamos nuskalstamos veikos (t. y. iki 2020 m. birželio 20 d.). Į 1–5 klausimus, susijusius su J. Ž. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pobūdžiu, lokalizacija, laiku ir aplinkybėmis, trauminių poveikių skaičiumi, šių sužalojimų sąlygoto sveikatos sutrikdymo masto, neatsakyta, kadangi šie klausimai yra ne teismo medicinos ekspertų kompetencijoje (4 t., b. l. 61–68).

45. Taigi, nors apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusioji I. Ž., taip pat ir nukentėjusysis V. Ž., tvirtino, kad eismo įvykis, jo metu padaryti sužalojimai reikšmingai įtakojo J. Ž. sveikatą, jis iki šiol jaučia emocinės būklės, miego, raidos sutrikimus, pablogėjo jo pažintiniai gebėjimai, sutriko kalba, atmintis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gauti duomenys nukentėjusiųjų versiją dėl eismo įvykio įtakos mažamečio nukentėjusiojo sveikatos būklei, jo raidai, neabejotinai paneigia. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, nukentėjusiojo J. Ž. medicininius dokumentus, lankytos ugdymo įstaigos pateiktą informaciją, taip pat specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. Ž. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) J. Ž. padaryti sužalojimai (odos nubrozdinimas kaktoje ir abiejuose dilbiuose) kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toks pats sveikatos sutrikdymo mastas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, J. Ž. buvo nustatytas ir ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. liepos 3 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61, 62). Objektyvūs duomenys, kurie sudarytų pagrindą abejoti minėtose specialistų išvadose pateiktu J. Ž. sveikatos sutrikdymo masto įvertinimu, negauti. Iš esmės sveikatos sutrikdymo masto dėl fizinių sužalojimų neginčija ir nukentėjusioji, mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. atstovė pagal įstatymą I. Ž., akcentuodama tik eismo įvykio ir padarytų sužalojimų pasekmes psichinės sveikatos būklei, mažamečio sūnaus raidai. Tačiau kaip minėta, objektyvūs duomenys, kurie tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtintų ir tuo pačiu sudarytų pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą J. Ž., neįvertino ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, nėra pagrindo.

46. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 1–29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados dėl tiesioginės J. Ž. psichikos, raidos, kalbos supratimo sutrikimų sąsajos su eismo įvykiu nebuvimo yra kategoriškos. Teismo vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės, įvertinusios baudžiamosios bylos medžiagą (I. Ž. ir V. Ž. parodymus, specialisto išvadą dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, informaciją iš mažamečio lankytos ugdymo įstaigos, CD laikmenoje esantį vaizdo įrašą su mažamečiu nukentėjusiuoju J. Ž., J. Ž. medicininę dokumentaciją), klinikinio stebėjimo ir vertinimo, pusiau stuktūruoto pokalbio su J. Ž. metu gautą informaciją, aplinkybių, galinčių objektyviai patvirtinti manymą, kad J. Ž. nustatyti kalbos supratimo sutrikimai, kalbinės raidos bei socialinių gebėjimų atsilikimas nuo bendraamžių yra sąlygoti eismo įvykio, nenustatė. Priešingai, pateiktos išvados, kad kalbos supratimo sutrikimai nesusiję su byloje tiriama veika, taip pat – kad J. Ž. kalbinė raida ir socialiniai gebėjimai, priešingai nukentėjusiųjų I. Ž. ir V. Ž. iškeltai versijai, buvo atsiliekantys nuo bendraamžių dar iki byloje tiriamo įvykio, yra vienareikšmės ir kategoriškos.

47. Atlikus J. Ž. psichologinį vertinimą nustatyta, kad J. Ž. pažintinė raida (dėmesio, atminties, mąstymo ypatumai) atitinka mažesnių vaikų gebėjimus: jo ekspresyvioji kalba neišlavėjusi, dėmesys blaškus, prasmingai veiklai ar pokalbiui trumpalaikis, dėl dėmesio koncentravimo sunkumų jam sunku įsiminti bei atgaminti informaciją, apsunkinta adaptacija (minimalus įsitraukimas į veiklas, apsunkintas bendravimas su bendraamžiais, sunkumai laikantis taisyklių bei susitarimų, kaprizingumas nervingumas), kalbinių įgūdžių neišlavėjimas, stebimi jau pradėjus lankyti ugdymo įstaigą 2018 metais. Nenustačius, kad J. Ž. psichikos ar raidos sutrikimai būtų susiję su byloje tiriama veika, jo sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas. Abejoti atlikto tyrimo bei pateiktų išvadų objektyvumu nėra pagrindo. Išvados duotos įvertinus visus J. Ž. būklės įvertinimui reikšmės turinčius duomenimis, tyrimą atliko reikiamą kvalifikaciją turintys ekspertai, duomenys, kurie išvadas paneigtų, byloje negauti. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta gydytoja A. M. nurodė aplinkybes dėl nusiskundimų, susijusių su mažamečio J. Ž. elgesio pasikeitimu, miego sutrikimais, baime, kalbos pablogėjimu, agresyvumu, tuo pačiu ji patvirtino, kad šie nusiskundimai buvo išsakyti J. Ž. mamos, o ji pati, kaip šeimos gydytoja, objektyviai jų vertinti ir sieti su eismo įvykiu negali. Taigi, šios liudytojos, taip pat specialisto S. J., nurodžiusio, kad sutrikimų psichologinės ar neurologinės kilmės vertinimas nėra jo kompetencija, parodymai, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 1–29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoms išvadoms iš esmės neprieštarauja ir jų nepaneigia.

48. Įvertinus aptartus duomenis jų visumos aspektu, jokių abejonių dėl J. Ž. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, taip pat raidos, kalbos sutrikimų, socialinių gebėjimų atsilikimo nuo bendraamžių sąsajos su šioje byloje vertinamu eismo įvykiu nebuvimo, nekyla. Nukentėjusiosios I. Ž. iškelta versija, kad J. Ž. emocinės būklės, kalbos ir raidos sutrikimai yra susiję su eismo įvykiu, atlikus byloje įrodymų tyrimą, buvo patikimai paneigta. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik šios nutarties 45–47 punktuose aptartos aplinkybės, bet ir tai, kad, kaip matyti iš ekspertizės akto, vertinimo metu J. Ž. emocinės būsenos pokyčiai kalbant apie eismo įvykį nebuvo stebimi ir tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykis reikšmingų ilgalaikių pasekmių jo psichinei sveikatai neturėjo, kas ir buvo nustatyta atlikus kompleksinį tyrimą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiajam J. Ž. padarytą neturinę žalą, neįvertino J. Ž. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmių ir dėl to neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė neteisingai.

49. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad sprendžiant dėl nukentėjusiajam J. Ž. padarytos neturinės žalos dydžio, buvo atsižvelgta į tai, kad jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvertinta, kad dėl patirtų sužalojimų (odos nubrozdinimo kaktos srityje ir abiejuose dilbiuose) jis jautė fizinį skausmą, dėl šių aplinkybių, taip pat dėl paties eismo įvykio, jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad medicininiais dokumentais nebuvo nustatytas ilgalaikis reikšmingas nukentėjusiojo sveikatos būklės pablogėjimas, atsižvelgęs į AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintą 607 Eur, bei A. D. geranoriškai atlygintą 200 Eur sumą, iš viso 807 Eur, teismas sprendė, kad nukentėjusiajam J. Ž. išmokėta suma yra pakankama jo patirtiems neigiamiems fiziniams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustačius naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad eismo įvykis J. Ž. fizinei ar psichinei sveikatai, jo raidai turėjo reikšmingą poveikį ir sąlygojo ilgalaikes pasekmes, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčius kriterijus, juos vertinamo eismo įvykio faktinių aplinkybių, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir nustatyto sveikatos sutrikdymo masto kontekste įvertino teisingai. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios I. Ž. apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai išspręsto neturtinės žalos J. Ž. atlyginimo klausimo atmetami, kaip nepagrįsti.

50. Nukentėjusiosios I. Ž. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai ir dėl V. Ž. neteisėto eliminavimo iš proceso, prašoma pripažinti V. Ž. nukentėjusiuoju, išspręsti ir tenkinti jo civilinį ieškinį. Tačiau įvertinus tai, kad šioje byloje apeliacinį skundą (prašymą), grindžiamą tais pačiais argumentais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, yra pateikęs ir pats V. Ž., taip pat tai, kad V. Ž. veiksnumas dėl amžiaus ar kitų aplinkybių nėra apribotas ir atstovavimas pagal įstatymą jam nėra būtinas, dėl šių I. Ž. apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisakytina.

Dėl V. Ž. apeliacinio skundo.

51. V. Ž. apeliaciniame skunde yra keliamas jo pripažinimo nukentėjusiuoju klausimas atkreipiant dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teisme buvo prašoma šį klausimą išspręsti, pirmosios instancijos teismas V. Ž. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu nepripažino, civilinio ieškinio neišsprendė vien tuo pagrindu, kad nukentėjusiojo statusas buvo panaikintas ikiteisminio tyrimo metu, o specialisto išvadoje sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas. Taip pat prašoma išspręsti jo civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

52. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos <...>. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, nukentėjusiojo procesinio statuso suteikimas yra galimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, t. y. proceso stadija šis procesinis veiksmas nėra ribojamas.

53. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. birželio 26 d. nutarimu V. Ž. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 69). Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. spalio 6 d. nutarimu nutarimas V. Ž. pripažinti nukentėjusiuoju buvo panaikintas, gavus specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad V. Ž. nėra galimybės nustatyti bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 80). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašymą išspręsti V. Ž. pripažinimo nukentėjusiuoju klausimą, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu V. Ž. buvo sužalotas, o 2021 m. sausio 11 d. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti jo nusiskundimai ir skirtas gydymas, pateikė nukentėjusiosios I. Ž. atstovė advokatė R. M.. Tačiau šis prašymas buvo atmestas teismui padarius išvadą, kad V. Ž. pripažinimas nukentėjusiuoju buvo panaikintas, nutarimas įsiteisėjęs, todėl tenkinti prašymą nėra pagrindo (2 t., b. l. 119). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsižvelgus į duomenis, teikiančius pagrindą manymui, kad dėl eismo įvykio V. Ž. galėjo būti sutrikdyta sveikata, V. Ž. pripažintas nukentėjusiuoju protokoline nutartimi (3 t., b. l. 98). Taigi prašymo pripažinti nukentėjusiuoju klausimas išspręstas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

54. Apeliacinėje instancijoje V. Ž. pripažinus nukentėjusiuoju, taip pat jo apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka keliant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo masto, atliktas įrodymų tyrimas, apklausti nukentėjusysis V. Ž., nukentėjusioji I. Ž., liudytoja A. M., specialistas S. J., paskirta teismo medicinos ekspertizė.

55. Nukentėjusysis V. Ž. paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas, po įvykio jam pasidarė bloga, skaudėjo krūtinę, išvežė į ligoninę. Viskas vyko greitai, jam buvo šokas, nelabai viską pamena, bet skausmai buvo. Buvo mėlynas šonas, yra nuotraukos. Buvo padarytas nežymus galvos sužalojimas. Koks buvo galvos sužalojimas, tiksliai nepasakys, dėmesio nekreipė, labiau į šeimą koncentravosi. Kitą dieną prasidėjo dideli rankos skausmai. Ar po įvykio kilnojo ranką, nežino, tuo metu buvo šokas. Kitą dieną važiavo pas gydytoją, tada pajautė, kad skauda daugiau dešinę ranką, skausmas vis didėjo, leido vaistus nuo skausmo. Šiuos nusiskundimus gydytojai nurodė. Dėl kaklo ligos siuntė po eismo įvykio, gydytoja nesakė, kad nustatyta disko liga, apie tai informuotas nebuvo. Iki eismo įvykio dėl kaklo nesiskundė, tyrimų nesidarė, nes nereikėjo, jokių skausmų neturėjo. Šone buvo kraujosruva. Pradėjo jausti peties, rankos skausmą, jis plito. Buvo dešinės rankos peties skausmai, skausmai dažnėjo, negalėjo dirbti, buvo išduodami siuntimai pas gydytojus. Buvo nemiga, nuolatinis neišsimiegojimas dėl skausmo. Tai prasidėjo po eismo įvykio. Šios sveikatos problemos yra iki dabar. Nedarbingumas buvo išduotas dėl rankos skausmų, negalėjo dirbti. Nedarbingas buvo daugiau, kaip dvi savaites. Nedirbo mėnesį laiko, nes per klaidą galvojo, kad nedarbingumas buvo pratęstas, tačiau jo nepratęsė. Dėl nedarbingumo gavo išmoką iš draudimo ir kažkiek neturtinės žalos. Reiškia ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės ir 199 Eur turtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą sudaro vaikščiojimas pas gydytojus, kelionės pas juos, vaistai, sugaištas laikas. Norėtų, kad ranka būtų tokia, kaip prieš eismo įvykį. Dėl sumažėjusio darbingumo sumažėjo ir atlyginimas. Sumažėjo atlyginimas, nes atliekama mažiau darbų. Iki įvykio traumų neturėjo. Vartojo nuo skausmo vaistus. Negalėjo dirbti, leidosi vaistus, leidosi vaistus ilgai, po dvi savaites, po savaitę, po mėnesį. Vaistus skyrė šeimos gydytoja. Operacija kol kas neatlikta. Nustatyta, kad yra sausgyslių plyšimai, jie daugiausiai sukelia skausmą. Šiai dienai rankos būklė tokia, kaip buvo. Skausmai išlieka tie patys ir nepasikeitė (3 t., b. l. 117–123).

56. Nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad V. Ž. buvo sužalotas nežymiai, kitą dieną pastebėjo rankos subraižymą, buvo dešinės rankos įbrėžimai, dešinio šono sumušimas. Galvos įbrėžimų, kraujosruvų nematė. Kitą dieną atsikėlęs V. Ž. pradėjo skųstis rankos skausmu. Pradėjo sakyti, kad skaudą ranką. Apžiūrėjus, ranka buvo subraižyta, šonas subraižytas. Pirmadienį nuvyko pas gydytoją A. M.. Šiuo metu vyras yra piktas, dėl rankos skausmo išmeta daiktus, nejaučia, kaip išmeta, namuose mažiau dirba (3 t., b. l. 123–125).

57. Liudytoja A. M. parodė, kad po eismo įvykio V. Ž. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nedarbingumo pažymėjimas išduotas dėl to, kad nukentėjo eismo įvykyje. V. Ž. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas po traumos, buvo sužalota ranka, galva. Tikslios diagnozės įvardinti negali, neatsimena. Po eismo įvykio V. Ž. nusiskundimų turi dažnai, nusiskundimai dėl nugaros, peties nuolatinių skausmų. Iki 2020 m. birželio 20 d. V. Ž. nusiskundimų neturėjo. Po įvykio skundėsi rankos sumušimu, galvos skausmu, sumušimu. Ar buvo galima sumušimus nustatyti objektyviai, ar iš žodžių, dabar neatsimena. „NVNU“ reiškia nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jie turbūt buvo paskirti Klinikose, o po to ji (liudytoja) tęsė vaistų skyrimą. V. Ž. dėl nusiskundimų atliko daug tyrimų, atliktas rentgenas, ehoskopijos, lankė mankštas. Vėl skundėsi skausmu, vėl buvo mankštos, nes su peties pažeidimu labai ilgai tęsėsi. Prieš tą įvykį dėl rankos, peties nusiskundimų neturėjo. Kiek žino, V. Ž. būklė tokia pati. Kaklo disko liga gali sąlygoti peties skausmus, gali būti ir kiti simptomai. Nurodyti, ar nusiskundimai dėl peties skausmo susiję su kaklo disko liga, negali. Yra daug žmonių, kurie paprastai nežino apie sausgyslės plyšimą. Jiems pradeda skaudėti ir tada ultragarso, magnetinio rezonanso metu randamas įplyšimas. Įplyšimas netrukdo judesių, bet jie yra skausmingi ir ypatingai pasireiškia naktį. Plyšus nebūtinai reikia operuoti. Operuojamas tik tada, kai nepraeina skausmai. Dienos metu judinant ranką skauda mažiau, o nakties metu sausgyslė traukiasi ir tada atsiranda stiprūs skausmai. Skausmas riboja judesius, tačiau tai nereiškia, kad negali valdyti rankos (3 t., b. l. 111–114, 121).

58. Specialistas S. J. paaiškino, kad išvada dėl V. Ž. surašyta remiantis pateiktų medicininių dokumentų iš Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus duomenimis. Objektyvių trauminių poveikių žymių konstatuota nebuvo. Objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Buvo skausmingumas kaklo, dešinės rankos srityje, galvos srityje. Kadangi objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymui, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Diagnozė – sumušimas – paremta įvykio aplinkybėmis ir subjektyviais asmens nusiskundimais, kurie nėra pakankami objektyviam traumavimui pagrįsti. Jeigu būtų kažkokie nubrozdinimai, kraujosruvos, tai atsispindėtų skubios pagalbos dokumentuose. Paprastai tokie dalykai užfiksuojami. Su į bylą apeliacinėje instancijoje pateiktais medicininiais dokumentais susipažino. Išvardintos diagnozės – kaklo nervų šaknelių sutrikimai, suaugusių stuburo osteohondrozė kaklo sritis, rankos mononeuropatija, apatinės nugaros dalies skausmas – medicininiuose dokumentuose neįvardijamos kaip trauminiai pokyčiai. Kadangi konstatuota suaugusių osteochondrozė, tai rankų skausmas, rankų tirpimas, skausmingumas gali būti susiję su iki įvykio buvusių lėtinių susirgimų pablogėjimu. Įvykis, nepatogus, staigus judesys galėjo provokuoti pablogėjimą. Tačiau iki sužalojimų buvusių lėtinių susirgimų pablogėjimas įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi. Byloje teiktai išvadai naujai pateikti medicininiai dokumentai įtakos neturėtų. Kaklo disko ligos atsiranda su amžiumi, su laiku progresuoja. V. Ž. išduoto nedarbingumo pažymėjimo nematė, dėl ko išduotas – nežino. Jeigu rankos mononeuropatija būtų trauminio poveikio pasekmė, tai būtų visai kitaip koduojama, ne G, o S. Duomenų apie peties sąnario ultragarsinio tyrimo rezultatus neturėjo. Ar viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas galėjo būti išprovokuotas eismo įvykio, ar yra senas, ar šviežias, reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą – magnetinio rezonanso, tomografiją. Jeigu randas formuojasi, jis neišnyksta. Viršdyglinio, podyglinio raumens plyšimai smarkiai riboja rankos funkciją. Skausmingi judesiai, riboti judesiai iš karto po traumos. Jei įplyšo, iš karto skauda. Skausmas paprastai ir neišnyksta, tęsiasi, reikalingas chirurginis gydymas. Vaistai apmalšina skausmą, bet skausmas, funkcijos apribojimas išlieka. Jeigu eismo įvykio metu būtų buvęs plyšimas, tai asmuo iš karto būtų akcentavęs pas gydytojus, kad skauda, kad negali pajudinti. Po eismo įvykio objektyvių trauminių poveikių žymių nebuvo (3 t., b. l. 114–117).

59. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados: 1) 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu V. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktoje ir dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas; 2) į klausim atsakyta 1-ame punkte; 3) išvardinti sužalojimai V. Ž. galėjo būti padaryti teismo nutartyje nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2020 m. birželio 20 d.; 4) sužalojimai V. Ž. padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais; 5) poodinė kraujosruva kaktoje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes V. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, kaip 10 dienų, laikotarpiui; 6) V. Ž. gydymasis ir sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 7) stuburo srities skausmai ir dešinės rankos pirštų tirpimas gali būti susiję su anksčiau išsivysčiusiais patologiniais pokyčiais ir tiesioginio ryšio su 2020 m. birželio 20 d. patirtais kūno sužalojimais neturi. Dešinio peties, rankos skausmai, riboti dešinio peties judesiai gali būti susiję su 2020 m. birželio 20 d. patirtais sužalojimais, t. y. ir dėl dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo (4 t., b. l. 36–45).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad, priešingai, negu nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, A. D. sukelto eismo įvykio metu buvo sužaloti ne tik I. Ž. ir J. Ž., bet ir nukentėjusysis V. Ž., kuriam eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. Ž. apklaustas nebuvo, tačiau duodamas paaiškinimus apeliacinėje instancijoje nuosekliai tvirtino, kad po eismo įvykio kitą dieną pradėjo jausti peties, rankos skausmą, šis skausmas didėjo, vartojo skausmą malšinančius vaistus, kreipėsi į gydymo įstaigas ir atliko įvairius tyrimus, buvo nustatyta, kad yra sausgyslių plyšimai, kurie ir sukelia skausmą, kuriuos jaučia ir šiuo metu. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji I. Ž., nurodžiusi, kad kitą dieną po eismo įvykio V. Ž. pradėjo skųstis rankos skausmus, matė įbrėžimus, vyko pas gydytoją, skausmą jaučia ir šiuo metu, bei kaip liudytoja apklausta gydytoja A. M., patvirtinusi, kad V. Ž. į ją kreipėsi dėl galvos, rankos sumušimo, skausmo, dėl skausmo nusiskundimai truko ilgai, lankė mankštas, skausmas dėl peties pažeidimo tęsėsi ilgai. Nors specialisto S. J. vertinimu V. Ž. jaučiami skausmai, tirpimas galėjo būti sąlygoti lėtinių ligų, atkreipiamas dėmesys, kad tokią išvadą specialistas padarė remdamasis iš esmės tik tuo, kad jam tirti pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės nebuvo aprašytos, o pats V. Ž. skausmo rankoje neakcentavo. Tačiau specialistas nepaneigė, kad jam tirti pateiktuose medicininiuose dokumentuose buvo informacija apie skausmingumą kaklo, dešinės rankos srityje, galvos srityje, taip pat patvirtino, kad atliekant tyrimą duomenų apie peties sąnario ultragarsinio tyrimo rezultatus neturėjo. Kaip matyti iš valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. liepos 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas būtent dėl to, kad tirti pateiktuose medicinos dokumentuose neaprašytos objektyvios trauminio poveikio žymės, nors išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiūros metu tiriamojo krūtinės ląsta bei dešinė ranka yra skausmingi (1 t., b. l. 78).

61. Taigi, kaip matyti iš specialisto S. J. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų, specialisto išvadoje užfiksuotos informacijos, galimybės kvalifikuoti V. Ž. sveikatos sutrikdymo mastą nebuvimas iš esmės buvo sąlygotas aplinkybių, kad objektyvios trauminio poveikio žymės medicininiuose dokumentuose iš Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus nebuvo aprašytos, o papildomi duomenys apie V. Ž. nedarbingumą, atliktus tyrimus ir nustatytas diagnozes po eismo įvykio, tyrimui nebuvo pateikti ir vertinti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėmesys į šias aplinkybes buvo atkreiptas nurodant, kad V. Ž. po eismo įvykio dėl nusiskundimų yra skirtas gydymas, todėl reikalinga spręsti klausimą ekspertizės skyrimo ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nelaikė pakankamu pagrindu imtis priemonių išsiaiškinti, ar dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. Ž. galėjo būti sutrikdyta sveikata, lakoniškai nurodydamas, kad nukentėjusiojo procesinis statusas ikiteisminio tyrimo metu yra panaikintas. Visa tai lėmė, kad pirmosios instancijos teismas dėl A. D. padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių (pasekmių aspektu) padarė neteisingas, byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apeliacinėje instancijos atlikus įrodymų tyrimą ir paskyrus teismo medicinos ekspertizę, duota išvada, kad 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu V. Ž. padaryta poodinė kraujosruva kaktoje ir dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu, poodinė kraujosruva kaktoje kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o V. Ž. gydymasis ir sveikatos sutrikdymas kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Išvados buvo pateiktos ištyrus ir įvertinus baudžiamosios bylos duomenimis, V. Ž. medicininę dokumentaciją, kurioje fiksuota informacija apie nukentėjusiojo nusiskundimus, diagnozes, taikytą gydymą, ekspertinį tyrimą atliko reikiamą kvalifikaciją turintys ekspertai, pateiktos išvados neprieštaringos, kategoriškos, atitinka kitus aukščiau aptartus duomenis, todėl jomis abejoti ir nesivadovauti nėra pagrindo.

62. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė A. D. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. be pagrindo nenustatė, kad 2020 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu nukentėjo ir V. Ž., kuriam eismo įvykio metu patirti sužalojimai ir gydymasis kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytas A. D. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes patikslinant jas pasekmių aspektu. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimas yra galimas prokuroro, nukentėjusiojo, taip pat paties teismo iniciatyva tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Šios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgus į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus šio kodekso XXV skyriuje. Taigi kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-7-66-648/2018, 2K-27-976/2020 ir kt.).

63. Nukentėjusioji I. Ž. ir nukentėjusysis J. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. Ž., pateikė 2021 m. kovo 31 d. prašymą dėl kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo, kuriame prašė pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes nurodant, kad buvo sutrikdyta trijų žmonių sveikata, kad be KET 187 punkto reikalavimų buvo pažeisti ir KET 15, 208.5, 210 punktų reikalavimai, kad traktorius buvo su prie jo pritvirtintu krautuvu, su už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišusiomis nepažymėtomis ir dėl sugedusios hidraulikos nuleistomis šakėmis, užstojusiomis kelio matomumą. Taip pat, kad J. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs ne tik odos nubrozdinimais kaktos srityje ir abiejuose dilbiuose, bet ir laikinu psichikos sveikatos sutrikimu, pasireiškusiu miego, raidos ir elgesio sutrikimais dėl eismo įvykio metu patirto stipraus streso, o V. Ž. – nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 64–66). Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo A. D., kuriame prašė kaltinime išdėstytas esmines faktines aplinkybes dėl kelių eismo įvykio patikslinti ir pakeisti papildomai nurodant, kad įvykus eismo įvykiui, automobilio keleiviui V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kaktoje ir dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu (4 t., b. l. 99).

64. 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. buvo informuotas apie prokuroro ir nukentėjusiųjų prašymus pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes skirtingomis, išaiškinta teisė prašyti pertraukos pasiruošti gynybai pagal prašymuose pakeisti kaltinimą nurodytas aplinkybes. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. patvirtino, kad gynybai papildomai laiko pasiruošti nereikia, paaiškino, kad savo anksčiau duotų parodymų neturi kuo papildyti, kaltę pagal prokuroro pateiktą kaltinimą pripažįsta, sutinka, kad dėl jo kaltės sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam V. Ž. buvo padaryti tokie sveikatos sužalojimai, kad galėjo būti padaryta žala (4 t., b. l. 111,112).

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto paaiškinimus, ekspertizės aktuose dėl J. Ž., V. Ž. nustatytų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto pateiktas išvadas, nukentėjusiųjų ir prokuroro prašymų pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes skirtingomis turinį, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytas A. D. padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymą patikslinti pagal prokuroro prašyme dėl kaltinimo pakeitimo A. D. nurodytas aplinkybes ir nustatyti, kad: A. D. 2020 m. birželio 20 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) Barauskinės gatvių sankryžoje, vairuodamas M. D. priklausančią kelių transporto priemonę – ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio priekio buvo prikabintas metalinis krautuvas, pažeidė KET 157 punktą, nurodantį, kad vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas), privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. nesilaikydamas nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, vairuodamas ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „CHEVROLET NUBIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. Ž., ir jį kliudė metaliniu krautuvu, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „CHEVROLET NUBIRA“ vairuotojai I. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies srityje, plėštine - muštine kairės plaštakos II piršto žaizda su piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimu, automobilio keleiviui J. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos srityje ir abiejuose dilbiuose, automobilio keleiviui V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kaktoje ir dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu. Byloje ištirtais įrodymais paneigus I. Ž. apeliacinio skundo argumentus dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės, KET 15, 208.5, 210 punktų reikalavimų pažeidimo, nukentėjusiajam J. Ž. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, keisti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes taip ir tokia apimtimi, kokia yra prašoma nukentėjusiųjų, nėra pagrindo.

66. Patikslinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas A. D. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir nustačius, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ne dviem, o trims asmenims, A. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos tai nekeičia. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pažeidus KET reikalavimus sukeltą eismo įvykį, dėl kurio kito žmogaus sveikata sutrikdoma nesunkiai. Šiuo atveju nors ir nustatyta, kad dėl A. D. sukelto eismo įvykio sveikata buvo sutrikdyta ne dviem, o trims asmenims, V. Ž. kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas patenka į BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į kitas šioje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, spręsti griežtesnės bausmės skyrimo A. D. klausimą nėra pagrindo.

67. Kaip jau minėta, A. D. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu, savanoriškai atlygino dalį žalos, jo asmenybė, elgesys visuomenėje charakterizuojamas teigiamai: neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą 2015 metais, vykdo ūkininkavimo veiklą, priklausomybės ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje, nusiskundimai dėl jo elgesio negauti. Šių aplinkybių visuma rodo, kad A. D. nėra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir sudaro pagrindą jo padarytą nusikalstamą veiką vertinti, kaip atsitiktinę. A. D. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Visa tai patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant A. D. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, o atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

68. Apeliacinėje instancijoje nustatytos aplinkybės priešingo vertinimo nesuponuoja. A. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino, atsakomybės nevengė, taip pat neneigė, kad eismo įvykio metu galėjo nukentėti ir V. Ž., kuriam galėjo būti padaryta žala. Laiduotojas M. D. savo prašymą perduoti A. D. jo atsakomybei pagal laidavimą palaikė, savo pozicijos dėl sutikimo būti laiduotoju nekeitė. Įsipareigojo užtikrinti, kad A. D. naujų nusikalstamų veikų nedarys (4 t., b. l. 113). Taigi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyta aplinkybė, kad dėl eismo įvykio nukentėjo ne du, po trys asmenys, M. D. apsisprendimui laiduoti už A. D., įtakos neturėjo. Dėl A. D. atitikimo BK 40 straipsnio 3 dalies reikalavimams, jo tinkamumo būti laiduotoju ir galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui šioje nutartyje jau pasisakyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinėje instancijoje nenustačius naujų esminių aplinkybių, rodančių, kad atleidus A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebus pasiekti bausmės tikslai, kad šio instituto taikymas aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo principams, tenkinti I. Ž. apeliacinio skundo prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo ir bausmės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskyrimo nėra pagrindo.

69. Taip pat nėra pagrindo kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, išspręsti BK 68 straipsnio taikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius, byloje esančiais duomenimis pagrįstus BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimo motyvus, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Sutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti A. D. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, motyvai nurodyti šios nutarties pasisakydamas šios nutarties 27–29 punktuose. Papildomai pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Duomenys apie baustumą administracine tvarka, informacija apie teistumų nebuvimą, A. D., kaip vairuotoja, charakterizuoja teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, kad teise vairuoti transporto priemones jis naudojasi atsakingai, o jo padaryta neatsargi nusikalstama veika, susijusi su naudojimusi šia specialia teise, yra atsitiktinė. Tai suponuoja pagrįstą manymą, kad priešingai apeliantės pozicijai, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra, bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be uždraudimo naudotis specialia teise.

70. Byloje ištirtais ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertintais įrodymais nustačius, kad V. Ž. nukentėjo A. D. sukelto eismo įvykio metu ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pagrindas išspręsti nusikalstama veika jam padarytos žalos atlyginimo klausimą. Nukentėjusysis V. Ž. apeliacinėje instancijoje 2021 m. balandžio 22 d. pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. D. priteisti 5 000 Eur neturtinei ir 199 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog įvykio vietoje V. Ž. išgyveno stiprų trumpalaikį emocinį šoką dėl smūgio į automobilį, pavojaus savo ir artimųjų sveikatai bei gyvybei, po eismo įvykio patyrė nepatogumus lankydamasis pas gydytojus, patyrė sveikatos sutrikimus, dėl kurių sutriko darbinė ir kasdienė veikla, dirbdamas fizinį darbą turi daryti pertraukas, patiria skausmus, dėl sutrikusio miego jaučiasi pavargęs. Dėl medicininių tyrimų patyrė 199 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 93). Teismo posėdyje nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė (3 t., b. l. 120).

71. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros matyti, kad už ENG nervų laidumo tyrimą, EMG adatinę miografiją V. Ž. sumokėjo 150 Eur, už neurologo konsultaciją – 49 Eur, iš viso 199 Eur (3 t., b. l. 95, 96). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas išlaidas V. Ž. patyrė siekdamas įrodyti ir pagrįsti savo poziciją dėl nukentėjimo eismo įvykio metu ir įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmių sveikatai, apeliacinėje instancijoje nustačius, kad tarp V. Ž. nustatytų sužalojimų, jais sukeltų pasekmių sveikatai ir A. D. padarytos veikos yra priežastinis ryšys, medicininių tyrimų išlaidos laikytinos nukentėjusiojo V. Ž. dėl eismo įvykio patirta turtine žala, kuri, kaip pagrįsta rašytiniais bylos duomenimis, priteistina iš eismo civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“.

72. Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo vertintina tai, kad V. Ž. nukentėjo per eismo įvykį, kurio metu patyrė sužalojimus, dėl kurių jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo nedarbingas, teko vartoti skausmą malšinančius vaistus, lankytis pas gydytojus siekiant nustatyti skausmą sukėlusias priežastis. Fizinis skausmas, riboti rankos judesiai turėjo įtakos įprastam kasdieniam gyvenimui (darbinei veiklai, buities darbams). Visa tai neabejotinai kėlė nukentėjusiajam neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą dėl sveikatos būklės, diskomfortą, nerimą dėl sužalojimų pasekmių sveikatos būklei ateityje. Šių aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir į jas, kaip turinčias reikšmės, atsižvelgtina. Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam, kaip minėta, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų jis stacionariai nebuvo gydomas, nors gydėsi ambulatoriškai, vartojo skausmą malšinančius vaistus, lankėsi pas gydytojus, jam buvo atlikti įvairūs medicininiai tyrimai ir tai neabejotinai sukėlė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, byloje vis tik nėra objektyvių domenų, kad patirti sužalojimai sąlygojo reikšmingą ir ilgalaikį ar negrįžtamą jo fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą ar turėjo reikšmingą įtaką jo darbingumo lygiui.

73. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, neatsargius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiajam V. Ž. draudimo bendrovės jau išmokėta 100 Eur (3 t., b. l. 20) ir 3 542 Eur (4 t., b. l. 108), iš viso 3 642 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl šią sumą didinti iki nukentėjusiojo prašomos 5 000 Eur sumos ir papildomai priteisti dar 1 358 Eur, nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo kasacinės praktikos tokio pobūdžio bylose, nėra pagrindo. Konstatavus, kad draudimo bendrovės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, nukentėjusiojo V. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl kitų klausimų.

74. Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminė atstovė I. Ž. pateikė prašymą priteisti iš A. D. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą (3 t., b. l. 68). Pagal byloje pateiktus advokatų orderius matyti, kad su advokatu Vyteniu Gubavičiumi buvo sudarytas susitarimas atstovauti nukentėjusiuosius I. Ž., J. Ž. ir V. Ž. (3 t., b. l. 46, 47,49). Iš prie 2021 m. kovo 31 d. prie prašymo pridėtų sąskaitų faktūrų matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą I. Ž. sumokėjo 600 Eur (3 t., b. l. 68–70); už prašymų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 31 d. posėdyje – 300 Eur (3 t., b. l. 71, 72). 2021 m. balandžio 22 d. gautas nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž. patikslintas prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, kuriame prašoma papildomai iš A. D. priteisti 200 Eur už atstovavimą 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje, iš viso 1 100 Eur (3 t., b. l. 90–91). Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminė atstovė I. Ž., nukentėjusysis V. Ž. 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė patikslintą prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš prie prašymo pridėtų sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas ir patvirtinimų apie lėšų įskaitymą matyti, kad už atstovavimą 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdžiuose I. Ž. advokatui Vyteniui Gubavičiui sumokėjo 400 Eur, o už susipažinimą su ekspertizių išvadomis, pasirengimu ir atstovavimu 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje nukentėjusysis V. Ž. sumokėjo 300 Eur (4 t., b. l. 100–107).

75. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesą inicijavo nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminė atstovė I. Ž., taip pat nukentėjusysis V. Ž.. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi (tiek dėl nukentėjusiosios I. Ž., tiek dėl mažamečio nukentėjusiojo J. Ž.), kaip nepagrįstas. Nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Advokatas Vytenis Gubavičius atstovavo visus tris nukentėjusiuosius, taigi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių jas apmokėjo, buvo susijusios su šeimos bendrais interesais. Nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, procese buvo aktyvus. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į apeliacinio proceso trukmę ir apimtį (byloje atliktas įrodymų tyrimas, paskirtos ekspertizės, apklausti nukentėjusieji, liudytojai, specialistas), skundų išnagrinėjimo rezultatą, nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž. bei nukentėjusiojo V. Ž. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajam V. Ž. iš A. D. priteisiant 800 Eur. Kitoje dalyje prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmetamas.

76. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam A. D., kurias sudaro 374,21 Eur (4 t., b. l. 89). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau, kaip minėta, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

77. A. D. pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, apeliacinius skundus padavė nukentėjusieji. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka I. Ž. savo ir mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. vardu paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas. Nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, taip pat į A. D. turtinę padėtį (A. D. verčiasi ūkininkavimo veikla, yra darbingo amžiaus), į tai, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. paskirta įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (750 Eur), į pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo priteistų reikšmingo dydžio nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų atlyginimą (700 Eur priteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, 800 Eur – apeliacinėje instancijoje, iš viso 1 500 Eur), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens priteistinos, tačiau jų suma mažintina iki 200 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios I. Ž., mažamečio nukentėjusiojo J. Ž. įstatyminės atstovės I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti: pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį – A. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, aprašymą – nustatant, kad A. D. 2020 m. birželio 20 d. sukelto eismo įvykio metu nukentėjo ir V. Ž., kuriam dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrukdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kaktoje ir dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu.

Nukentėjusiojo V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 199 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiajam V. Ž. iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. priteisti 800 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms atlyginti.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. priteisti 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.