Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1191-1102/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-28
Bylos Nr.: e2-1191-1102/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: I. K.-Č.
Advokatai: Erikas Pavlovičius, Jolita Urbaitytė, Danutė Puzirauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1191-1102/2023Teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-17360-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei, Laurai Dudlauskaitei, Vilmai Aleksandravičiūtei, Agatai Kurlovič,

dalyvaujant ieškovui A. Č., ieškovo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, ieškovo atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,

atsakovei I. K.-Č., atsakovės atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei I. K.-Č. ir pagal atsakovės atsiliepimą-priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. Č. (toliau – ir ieškovas) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. K.-Č. (toliau – ir atsakovė) bei atsakovės priešieškinį ieškovui.

Šalies argumentai

2. Ieškovas pirminiame teismo priimtame nagrinėti ieškinyje prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę; 4) nustatyti šalių nepilnametės dukters I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai po 250 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis; 6) nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2022 m. rugsėjo 5 d. DOK-144543).

3. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas iš dalies patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl vienasmenės atsakovės kaltės ir reiškia reikalavimą šalių santuoką nutraukti dėl bendros abiejų sutuoktinių kaltės; atsisako reikalavimo dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Taip pat nurodė, kad sutinka, kad iš jo nepilnametei dukrai būtų priteistas 275 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas periodinėmis išmokomis (2023 m. rugsėjo 27 d. DOK-152419; el. bylos priedas, b. l. 36). Teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priėmė ieškovo pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl vienasmenės atsakovės kaltės ir atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą su savarankiškais reikalavimais, kuris buvo pripažintas priešieškiniu. Atsakovė šiame procesiniame dokumente prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę; 4) nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai 360 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 6) priteisti iš ieškovo 974 Eur dydžio materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki bylos iškėlimo teisme dienos (skaičiuojant po 250 Eur iki 2022 m. sausio 1 d. ir po 267 Eur nuo 2022 m. sausio 1 d. per mėnesį); 7) nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su dukra tvarką; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (2022 m. lapkričio 28 d. DOK-192532).

5. Ieškovas savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose grindė įstatymų ir teismų praktikos nuostatomis bei tokiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

5.1. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Č.. Ieškovo manymu, bendras sutuoktinių gyvenimas truko ne ilgiau nei 7 mėnesius. Tai sąlygojo aplinkybės, jog ieškovas gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, o atsakovė – Lietuvoje.

5.2. Susitikti su šeima į ieškovas Lietuvą skraidydavo reguliariai (kas mėnesį). 2016 metų vasarą atsakovė su šalių dukra ir savo sūnumi R. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš ankstesnių santykių, buvo atvykę pas ieškovą ir gyveno kartu 2 mėnesius laiko. Likti ilgesniam laikui Jungtinėje Karalystėje atsakovė nenorėjo. Atsakovė visiškai nevertinto ieškovo pastangų kuriant šeimos gerovę, auklėjant ir prižiūrint šalių dukrą ir atsakovės nesantuokinį sūnų. Ieškovo nuomone, atsakovė yra labai kategoriška, visiškai netoleruojanti jo požiūrio klausimais, kurie susiję su dukros gydymu, priežiūra ir auklėjimu.

5.3. Atsakovė yra labai netvarkinga. Bute, kuriame įsikūrusi ieškovė su dviem vaikais, sklinda nemalonus kvapas, šaldytuve pastoviai yra sugedusio, supelijusio maisto, mėtosi užsigulėjusios šiukšlės, skylėtos kojinės, seni rankšluosčiai, pašto siuntos, rašymo priemonės, čekiai, etiketės, kosmetikos buteliukai ir pan. Atsakovė kaupia daiktus, jų nerūšiuoja ir netvarko, todėl ieškovo nuomone netvarka namuose yra kliūtimi gerai šeimos narių savijautai ir gražiam bendravimui. Ieškovo pastangos sutvarkyti namus, keisti gyvenamąją aplinką, kurioje auga dukra, nedavė jokių rezultatų.

Šalies argumentai

5.4. Sutuoktinių kasdienybę nuolat lydėjo barniai ir nesutarimai dėl netvarkos namuose, todėl 2016 metų pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje vėliau ieškovas ir atsakovė pateikė pareiškimą, prašydami skirti 6 mėnesių terminą susitaikymui. Santuoka nebuvo nutraukta.

5.5. Ieškovas pakartotinai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes sutuoktinių tarpusavio bendravimas nėra pagerėjęs. Atsakovė nėra pakeitusi savo įpročių buityje, su ieškovu elgiasi dar įžūliau, ignoruoja bet kokius ieškovo poreikius, nuteikinėja prieš ieškovą jų dukrą. Pavyzdžiui ieškovui susisiekus telefonu su dukra, atsakovė atėmė iš dukros telefoną ir neleido jai tęsti pokalbio.

5.6. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ieškovas šalių susitarimu perveda vaiko išlaikymui po 250 Eur per mėnesį. Ieškovo finansinės galimybės leidžia jam teikti 275 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Tokią sumą ieškovas nurodo atsižvelgdamas į kasacinio teismo įvardintą minimalios algos kriterijų. Įvertintina, kad atsakovė gauna vaiko išmoką.

5.7. Ieškovas sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (motina).

5.8. Ieškovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo tvarką su dukra, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja: kas antrą savaitę nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką penktadienį nuo 8.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 21.00 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba į ugdymo vietą iki to laiko, kada vaikui prasideda ugdymo veikla; neporiniais metais pradedant nuo 2023 metų: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Šv. Velykų pirmąją dieną nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Jonines (birželio 24 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per dukros gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas; per Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę (Žolinės) (rugpjūčio 15 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) nuo šiame punkte nurodytos pirmos šventinės dienos 10.00 val. iki antros dienos 20.00 val.; poriniais metais pradedant nuo 2022 metų: per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) nuo šiame punkte nurodytos pirmos šventinės dienos 10.00 val. iki antros dienos 20.00 val.; per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Darbininkų dieną (gegužės 1 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Visų Šventųjų ir Vėlinių dieną (lapkričio 1-2 d.) nuo šiame punkte nurodytos pirmos šventinės dienos 10.00 val. iki antros dienos 20.00 val. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; kiekvienais metais – per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), tėvo A. Č. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaiką nuo 8.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; tėvas įpareigojamas netrukdyti ieškovei bendrauti su vaiku šiomis švenčių dienomis: poriniais metais per Šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną; neporiniais metais šv. Kalėdų antrąją dieną; neporiniais metais gruodžio 31 d. ir pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.); - poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną; - neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną; - poriniais metais dukros gimimo dieną; neporiniais metais per Darbininkų dieną (gegužės 1 d.); neporiniais metais per Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.); neporiniais metais per Visų Šventųjų ir Vėlinių dieną (lapkričio 1-2 d.); neporiniais metais per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.); poriniais metais per Jonines (birželio 24 d.); poriniais metais per Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę (Žolinės); Nustatyti, kad tėvas turi teisę atostogauti kartu su vaiku Lietuvoje ar užsienyje per metus nepertraukiamai iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų dalimis, ne daugiau kaip po 2 savaites nepertraukiamai iš eilės. Įpareigoti šalis apie planuojamas atostogas viena kitą įspėti elektroniniu paštu ar SMS trumpuoju pranešimu ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius, nurodant atostogų trukmę, vaiko būsimą buvimo vietą ir vietos kontaktinius duomenis, nepriklausomai, ar atostogos planuojamos Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų; Tuo metu, kai vaikas yra pas vieną iš šalių, nustatyti, kad kita šalis turi teisę telefonu, interneto pagalba ar kitomis IT telekomunikacijų priemonėmis bendrauti su vaiku. Nustatyti, kad šalys turi teisę bendru sutarimu keisti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus ir vaiko interesus.

5.9. Santuokoje įgyto dalintino turto sutuoktiniai neturi. Ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo pagerintas iš bendrų lėšų, todėl nėra pagrindo jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jį dalinti. Šalys kreditorių neturi. Nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

6. Atsakovė savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose grindė įstatymų ir teismų praktikos nuostatomis bei tokiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

Atsiliepimas

6.1. Atsakovė nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Po santuokos sudarymo šalys gyveno gerai, bendrai tvarkė bendrą ūkį. Tvarkos nebuvimas gyvenamojoje aplinkoje niekaip neįtakojo ir net negalėjo įtakoti sutuoktinių tarpusavio santykių, kadangi beveik visą santuokos laikotarpį sutuoktiniai gyveno skirtingose valstybėse.

6.2. Ieškovas beveik iš karto po santuokos sudarymo išvyko į Jungtinę Karalystę, kur nepertraukiamai gyveno daugiau nei septynerius metus, o atsakovė tuo metu gyveno ir dirbo Lietuvoje. Gyventi užsienyje buvo ieškovo apsisprendimas, kurio jis su atsakove niekuomet neaptarinėjo. Tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir iš karto po to, atsakovė mėgino su ieškovu pasikalbėti ir išsiaiškinti, kaip, kur ir iš kokių pajamų sutuoktiniai gyvens, tačiau į šiuos klausimus ieškovas jokių tiesioginių atsakymų nepateikdavo (sakydavo, kad apie tai pakalbėsime vėliau arba kad galbūt jo motina leis pas ją bute pagyventi). Toks ieškovo konkretumo nebuvimas nuo pat pradžių atsakovę slėgė, kėlė netikrumo ir nesaugumo jausmą, juolab, jog tuokiantis ji buvo 5 mėn. nėščia. Atsakovei laukiantis vaiko ir vaikui gimus jau buvo saugiau likti Lietuvoje, kur ji buvo nuolat stebima medikų, be to atsakovė augino sūnų R. R. iš ankstesnių santykių, kuris lankė ugdymo įstaigą Vilniuje.

6.3. Ieškovui išvykus gyventi į užsienį, atsakovė manė, kad toks jo sprendimas yra sąlygotas siekio materialiai aprūpinti šeimą, sukurti sąlygas jos gerovei. Manė, kad gyvendamas ir dirbdamas ekonomiškai stipresnėje šalyje, ieškovas turės galimybę gauti didesnes pajamas, nei tą galima būtų padaryti Lietuvoje ir per trumpesnį laiką sukaupti reikiamą šeimos gyvenimui pinigų sumą. Todėl taip manydama atsakovė tokiam sutuoktinio apsisprendimui neprieštaravo.

6.4. 2015 m. birželio mėnesį (8 nėštumo mėnesį) atsakovei įvyko kirkšnies užspaudimas, dėl ko tapo sunku ne tik judėti, bet ir pasikelti iš lovos. Atsakovė tuomet prašė sutuoktinį atvykti į Lietuvą. Tačiau ieškovas, motyvuodamas tuo, jog jis su savo motina išvyksta atostogauti į Ispaniją, atsakovei padėti atsisakė. Toks ieškovo elgesys atsakovę stipriai sukrėtė, buvo sunku suvokti, kad žmogus, su kuriuo prieš keletą mėnesių susituokė, gali būti toks abejingas tiek atsakovės savijautai, tiek ir gimsiančiam vaikui. Į Vilnių ieškovas grįžo likus kelioms dienoms iki vaiko gimimo. Dukrai gimus, ieškovas su sutuoktine ir dukra pabuvo apie mėnesį laiko ir maždaug rugpjūčio viduryje grįžo į Jungtinę Karalystę, atsakovei nepaaiškindamas, kada jis grįš. Jam išvykus, tarpusavio ryšį sutuoktiniai palaikė telefonu ir internetu. Pokalbių metu ieškovas domėjosi augančia dukra, teiravosi, kaip atsakovė su vaikais gyvena ir pan. Atrodė, kad ieškovui rūpi šeima, kad jis džiaugiasi tapęs tėvu. Tuo metu atsakovė jautėsi laiminga, labai laukė sutuoktinio sugrįžtant.

6.5. Ieškovas iki maždaug 2017 m. pradžios išlaikymo dukrai neteikė (davė nedidelę sumą pinigų tik vaiko vaistams, kai jis susirgo). Atsakovė nors ir matė tokį ieškovo elgesį, tačiau neklausinėjo, kodėl jis neprisideda prie vaiko išlaikymo. Manė, kad taip yra dėl to, kad ieškovas galimai patiria sunkumų įsitvirtinant svetimoje šalyje ir kad galbūt jam yra reikalingas papildomas laikas piniginėms lėšoms uždirbti. Buvo įsitikinusi, kad sutuoktinis į užsienį išvyko šeimos interesais, todėl vertindama jo pastangas, ilgą laiką apie lėšas, būtinas dukros išlaikymui, nieko neužsiminė. Ieškovas pats niekuomet nesisiūlė prisidėti prie vaiko ar šeimos išlaikymo, o taip pat nesidomėjo ir lėšų, būtinų jo išlaikymui, dydžiu. Tokiu būdu nepilnametę dukrą nuo jos gimimo iki pirmųjų skyrybų (duomenys neskelbtini) atsakovė išlaikė ir ja rūpinosi viena.

6.6. Laikui bėgant atsakovė pastebėjo, jog situacija, kuri buvo susiklosčiusi prieš ieškovui išvykstant į Jungtinę Karalystę, nepasikeitė. t. y. nors sutuoktinis jau ilgą laiką gyveno užsienyje, šeimos materialinė padėtis nė kiek nepagerėjo. Dėl šios priežasties buvo aišku, kad tolimesnis jo gyvenimas atskirai nuo šeimos nėra perspektyvus. Matydama šią aplinkybę, atsakovė apie tai pasakė ieškovui, taip pat jam pasakė ir tai, kad jai yra sunku vienai išlaikyti vaiką bei paprašė jo sugrįžti. Nors grįžti į Lietuvą ieškovas atsisakė, tačiau nuo to laiko vaiko išlaikymui beveik kas mėnesį jis ėmė skirti maždaug 200 – 250 Eur, kuriuos pervesdavo į atsakovės sąskaitą. Jokių kitų lėšų sutuoktinis atsakovei santuokos metu nėra mokėjęs.

6.7. Nuo 2019 m. spalio mėn. iki bylos iškėlimo teise dienos yra susidaręs 974 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (skaičiuojant po 250 Eur nuo 2019 m. rugsėjo iki 2022 m. sausio mėn. ir po 267 Eur nuo 2022 m. sausio iki rugsėjo mėn.).

Atsiliepimas

6.8. 2018 m. balandžio mėn. ieškovas pakvietė atsakovę su abiem vaikais keliems mėnesiams atvykti pagyventi pas jį į Londoną. Su tokiu pasiūlymu atsakovė sutiko. Tikėjosi, kad per šį laikotarpį jie labiau suartės, galės geriau pažinti vienas kitą bei pabandys atkurti pašlijusius tarpusavio santykius. Deja, to neįvyko. Viso atsakovės buvimo pas ieškovą metu jis elgėsi atsainiai, nesidomėjo jos ir vaikų poreikiais, į namus grįždavo vėlai vakare, dažnai būdavo suirzęs, o atsakovei ką nors pasakius, imdavo konfliktuoti. Atsakovė stengėsi situacijos nedramatizuoti, nieko neklausinėti, elgtis kiek įmanoma ramiau. Tačiau šios atsakovės pastangos nebuvo veiksmingos – vieno konflikto metu ieškovas panaudojo prieš atsakovę fizinį smurtą, t. y. keletą kartų rankomis stipriai smūgiavo į veido sritį, tarpuakį, sprandą, ko pasėkoje atsakovė buvo apsvaiginta, vėliau skaudėjo ir svaigo galva, pykino. Dėl tokių įstatymui priešingų ieškovo veiksmų iš karto kreipėsi į vietos policiją. Atsakovės žiniomis, ieškovas tuomet sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Atsakovė atvykusi į Vilnių kreipėsi į gydymo įstaigą bei teismo medicinos tarnybą sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti. Apžiūrėję medikai konstatavo galvos smegenų sukrėtimą, o teismo ekspertas padarytuosius sužalojimus įvertino nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6.9. Patyrusi ieškovo smurtą, atsakovė jautėsi visiškai sugniuždyta, pažeminta. Buvo aišku, kad tolimesnis šeiminis gyvenimas yra neįmanomas. Kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo atsakovė vis atidėliojo, kadangi jam dar nebuvo pasiruošusi – savo sutuoktinį vis dar mylėjo, puoselėjo jam švelnius jausmus, be to, bijojo suteikti neigiamų išgyvenimų savo mažametei dukrai, kuri būdama itin jautri, viską išgyvendavo labai skaudžiai. Tokia padėtis atsakovę itin slėgė, todėl negalėdama pati su ja susidoroti, buvo priversta kreiptis pagalbos į psichologą. Nuo įtampos, ir emocinių sukrėtimų atsakovei padažnėjo migreniniai galvos skausmai. Ieškovas į tai niekaip nereagavo, neatsiprašė už padarytus sužalojimus.

6.10. Atsakovė savo kaip sutuoktinės pareigų niekada nepažeidė, visada buvo lojali, mylinti, tolerantiška žmona bei rūpestinga mažamečių vaikų mama, taip pat buvo ištikima savo sutuoktiniui, pasitikėjo juo ir laukė jo grįžtant iš Jungtinės Karalystės. Šeimos interesus vertino labiau nei savo asmeninius interesus – siekdama sukurti ir išsaugoti šeimą, atsisakė savo karjeros galimybių, t. y. doktorantūros studijų M. Romerio universitete, ir visą savo laiką ir pastangas skyrė vaikų auklėjimui ir priežiūrai. Dėl šių priežasčių negalėjo sukurti savo intelektines galimybes atitinkančių darbinių santykių, tuo pačiu buvo apribota atsakovės galimybė uždirbti didesnes pajamas. Ieškovas, viso santuokinio gyvenimo metu šeimoje negyveno, sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų poreikiais, jų priežiūra, ugdymu, auklėjimu, mokymusi bei jų kasdienėmis reikmėmis reikiama apimtimi nesidomėjo, materialinio išlaikymo, atitinkančio jų poreikius, neteikė.

6.11. Ieškovo dalyvavimas šeimos gyvenime bei vaikų priežiūroje pasireiškė išimtiniai epizodinio pobūdžio apsilankymais bei skambučiais. Atsakovės manymu, ieškovui artimo ryšio su vaikais sukurti nepavyko, nes jis tam ypatingų pastangų neskyrė. Dėl šios priežasties vaikų santykyje su tėvu juntamas tam tikras nepasitikėjimas, atvirumo su juo stoka. Ieškovo teiginiai apie tai, kad jis rūpinosi šeima ir grįždavo pas ją kiekvieną mėnesį, neatitinka tikrovės, to tikrai nebuvo – jis grįždavo kelis kartus per metus ir tai negali būti laikoma tinkamu rūpinimusi šeima.

6.12. Jokio palaikymo atsakovė (nei moralinio, nei materialinio) iš ieškovo nesulaukė ir tuomet, kai dėl dukros sveikatos būklės teko ilgą laiką su ja praleisti ligoninėse. Ieškovas nedalyvaudavo vaikų gimtadienių šventėse (per 7 metus buvo tik 3-juose dukros gimtadieniuose), nei kitomis šeimai svarbiomis progomis (dukros išleistuvėse iš priešmokyklinio ugdymo įstaigos, taip pat jai pirmą kartą šokant Operos baleto teatre ir pan.). Kai (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės tėtis, ieškovas net nepareiškė sutuoktinei užuojautos, nedalyvavo nei laidotuvėse, nei mirties metinėse. Atsakovės vertinimu, ieškovas beveik viso santuokinio gyvenimo metu nebuvo lojalus šeimai, neskyrė jai reikiamo dėmesio ir pastangų, nesistengė jos išsaugoti, prie šeimos gerovės kūrimo mažai prisidėjo, o jo išvykimas į užsienį motyvuojant darbo paieškomis buvo tik noras atsiriboti nuo šeimos rūpesčių, išvengti nuolatinio pareigų vykdymo. Todėl atsakovė mano, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės.

6.13. Atsakovė prašo 9 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo. Dėl ieškovo netinkamo elgesio, psichinio bei fizinio smurto naudojimo, įžeidinėjimo bei žeminimo patyrė didelių dvasinių išgyvenimų (jiems koreguoti kreipėsi į psichologą). Šeimą atsakovė laiko didele vertybe, ieškovui puoselėjo gilius jausmus ir visiškai pasitikėjo, būtent dėl tos priežasties neprieštaravo, kad jis vyktų gyventi ir dirbti į kitą šalį, be to, daug ką stengėsi atleisti ir taikstėsi su nederamu jo elgesiu. Ilgą laiką tikėjosi, jog sutuoktinis įvertins šeimos svarbą ir stengsis ją išsaugoti (jam gyvenant atskirai nuo šeimos, visais jos kasdieniais rūpesčiais rūpinosi atsakovė – (duomenys neskelbtini), periodiškai vežiojo į Vaikų raidos centrą, gulėdavo ligoninėse, ir tai buvo tik jos vienos rūpestis. Nuo rūpesčių gausos ir patiriamos įtampos buvo sunku susikoncentruoti į paprasčiausių buitinių darbų atlikimą). Atsakovei buvo skaudu suvokti, jog visos jos pastangos sukurti darnią šeimą ir ją išsaugoti buvo neveiksmingos. Iš atsakovo negavo moralinės paramos, žmogiško švelnumo ir supratimo, vietoj to būdavo tik nuolatinė kritika, emocinis šaltumas, ignoravimas, agresyvūs poelgiai (balso kėlimas, valdžios demonstravimas, atsakovės ir šeimos poreikių ignoravimas), o vėliau atsirado ir fizinio smurto atvejai. Be to, nebuvo ir normalaus sutuoktinių šeimyninio gyvenimo, kaip tarp vyro ir moters, net ir susitikus po ilgo nesimatymo, vyras nepuoselėjo artimų tarpusavio šiltų santykių, o atsakovei prabilus apie tai, demonstruodavo savo nesupratingumą. Taip pat nuo 2016 metų rugsėjo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. ieškovas su šeima apskritai nebendravo ir jokio palaikymo (nei moralinio, nei materialinio) neteikė. Tuo metu atsakovė gaudavo tik 40 proc. savo atlyginimo dydžio vaiko priežiūros išmoką, todėl išgyventi buvo itin sunku. Tačiau ieškovas į tai niekaip nereagavo ir padėti nesistengė. Vietoj to atsakovė sužinojo, kad jis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tuo laikotarpiu atsakovė išgyveno didžiulį stresą dėl vyro nesupratingumo. Tačiau po kurio laiko ieškovas persigalvojo ir panoro taikytis. Kadangi po santuokos sudarymo buvo praėję nepilnai dveji metai, atrodė, kad dar yra galimybė sutarti ir išsaugoti šeimą, todėl atsakovė sutiko.

6.14. Dėl ieškinyje nurodyto reikalavimo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove, neprieštarauja.

6.15. Dėl iš ieškovo priteistino materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio atsakovė pažymi, jog sutuoktinių dukrai yra septyneri metai, jos poreikiai maistui, drabužėliams bei ugdymui nuolat auga. Be to, dukrai nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių ji yra nuolat stebima sveikatos priežiūros įstaigose ((duomenys neskelbtini)). 2022 m. birželio 30 d. įvertinant būklę nurodyta, kad mergaitė aktyvi, labilių emocijų, jautri, stebimas išreikštas jautrumas stresiniams dirgikliams, (duomenys neskelbtini). Siekiant koreguoti sveikatos sutrikimus, medikai dukrai rekomendavo lankyti raumenų tonusą bei smulkiąją motoriką gerinančius užsiėmimus. Todėl stengiantis pagerinti jos fizinę būklę bei padėti adaptuotis prie kasdienio krūvio, vaikas lanko gimnastikos ir robotikos užsiėmimus, praeitais metais lankė baleto pamokas. Būtiniems dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 780 – 800 Eur. Dėl šios priežasties atsakovė nesutinka su ieškovo siūloma 250 Eur dydžio išlaikymo suma – ji akivaizdžiai neatitinka augančio bei turinčio sveikatos sutrikimų vaiko poreikių. Atsakovė šiuo metu neturi galimybės prie būtinų vaiko poreikių prisidėti didesniąja dalimi, be to, mano, kad būdami tėvais, tiek ji, tiek ir ieškovas vaiko išlaikymo pareigą turi vykdyti vienoda apimtimi. Atsižvelgiant į vaiko interesus bei kasdienius poreikius iš ieškovo nepilnametei turėtų būti priteistinas 360 Eur dydžio išlaikymas, teikiamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

6.16. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos atsakovė visiškai nepritaria ieškovo reikalavimui. Vaikas yra prie tėvo nepripratęs ir su juo ilgiau nei kelias valandas niekada nėra bendravęs. Ieškovas su dukra tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu bendrauja pakankamai retai. Atsakovė ieškovui bendrauti su vaiku nedraudžia, kliūčių tam nedaro, priešingai, siekia, kad tėvas su dukra nuolat bendrautų, palaikytų glaudų tarpusavio ryšį. Tačiau ieškovas dėl atsakovei nežinomų priežasčių dažnesnio bendravimo su vaiku nesiekė (jo bendravimas niekuomet nebuvo nuolatinis ir nuoseklus, o buvo epizodinio, stichinio pobūdžio), todėl tarp susitikimų yra ilgos pertraukos, dukrai ilgai neskambina ir nelanko. Dėl šios priežasties tarp dukros ir tėvo nėra susiformavęs glaudus ryšys, būtinas besąlygiškam vaiko pasitikėjimui savo tėvu susiformuoti. Būtent dėl šios priežasties dukra nors ir neprieštarauja tėvo jai skiriamam dėmesiui, tačiau tuo pačiu metu nenori susitikimuose su juo dalyvauti viena. Todėl sprendžiant dėl bendravimo tvarkos, kuomet ieškovas su dukra galėtų bendrauti nepertraukiamai kelias dienas iš eilės (t. y. su nakvynėmis), atsakovė mano, kad vaikas šiuo momentu tam dar nėra pasirengęs, nes vaikui, kartu negyvenusiam su tėvu vienuose namuose, tai nėra įprastas, suprantamas ar norimas dalykas. Labiausiai atsakovę neramina kai kurios ieškovo būdo savybės – nerimastingumas ir impulsyvumas. Atsakovės nuomone, ieškovas nemoka tiesiog būti konkrečiame momente, jam reikia nuolatinio veiksmo, įspūdžių kaitos, aplinkinių dėmesio, o vaikui kaip tik reikia ramaus bendravimo, vidinės ir išorinės harmonijos. Jeigu dukra bus su juo visą dieną, ji akivaizdžiai jaus tą įtampą ir neramumą, kas tiesiogiai įtakoja vaiko psichologinę ir emocinę savijautą. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovui yra būdingas atsainumas ir nesupratingumas, dėl ko jis gali neatliepti visų vaiko poreikių (t. y. neaprengti pagal oro sąlygas ir pan.), taip pat nuolatinis dukros gebėjimų menkinimas bei emocinių išgyvenimų pašiepimas (pvz., jei vaikui naujoje veikloje kažkas nepavyksta, ieškovas ima dukrai aiškinti, kad “tau turėtų būti gėda”, kas žemina dukros savivertę, verčia ją blogai jaustis, toks elgesys vaiko atžvilgiu yra žalojantis). Dėl (duomenys neskelbtini) dukra yra itin jautri, dažnai išsigąsta jai nežinomos aplinkos, staigių veiksmų ar jai nesuprantamų kitų asmenų reakcijų. Todėl yra pasitaikę atvejų, kuomet dėl ieškovo neadaptuoto elgesio su ja, dukra sutrikdavo, išsigąsdavo ir reikėdavo ją raminti. Ieškovui ne kartą atsakovė minėjo, jog dėl vaiko labilių emocijų su juo reikia elgtis švelniai, vengti diskomfortą jam sukeliančių veiklų, labiau paisyti jos, o ne savo norų. Tačiau ieškovas į šiuos prašymus niekuomet nereagavo ir nuolat elgdavosi priešingai (pvz. žinodamas, kad dukra bijo aukščio, stengdavosi ją užkelti ant pašto dėžučių, suoliukų, šiukšliadėžių, šaldytuvo). Todėl tokie ieškovo užsiėmimai su vaiku baigdavosi vaiko išgąsčiu ir ašaromis. Atsakovė mano, kad ieškovas nesupranta vaiko poreikių, nesugeba jų atliepti, nesugeba užtikrinti jam saugumo, ignoruoja galimus pavojus, todėl mano, kad jo prašymas nustatyti bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią jis galėtų bendrauti su ja nepertraukiamai kelias dienas (t. y. su nakvynėmis), be to mamai šiuose susitikimuose nedalyvaujant, šiuo metu yra nepagrįstas. Esamoje situacijoje toks bendravimas galėtų būti nustatytas tik po pereinamojo laikotarpio, kurio metu tėvas ir dukra galėtų geriau pažinti vienas kitą, pasitikėti vienas kitu, o ieškovas sugebėtų suprasti jautrios psichikos vaiko poreikius.

6.17. Todėl atsakovė teismo prašo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią ieškovas su dukra iki jai sukaks 12 metų bendrautų kas antrą savaitgalį (konkreti diena gali būti nustatoma šalių sutarimu) nuo 12 val. iki 18 val. paimdamas dukrą ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą. Dukrai sulaukus 12 metų, ieškovas galėtų su ja bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai. Atsakovė taip pat nesutinka ir su ieškovo siūloma bendravimo tvarka švenčių dienomis. Šią savo poziciją grindžia tuo, jog švenčių šventimas atskirai nuo dukros niekada nebuvo šeimos tradicija (dukra visuomet būdavo kartu su atsakove ir kitais suaugusiais, ir tik tuomet jausdavosi saugi ir laiminga). Be to, dukrai svarbiausia šventė yra jos gimtadienis, todėl norėtųsi, kad ji šią reikšmingą šventę praleistų būdama tikrai geros nuotaikos, t. y. būdama ne tik su tėvu, bet ir su motina. Atsakovė nemano, kad vaiko interesai bus pažeisti, jeigu šią dieną jis bus kartu su vaiku toje pačioje vietoje. Taip pat ir Kalėdų ar kitų svarbių metų švenčių šventimas – dukros labui šias šventes galima būtų švęsti kartu arba dukros buvimą su kiekvienu iš tėvų padalinant po kelias valandas (kaip jau yra darę), bet ne visą dieną ar visą savaitgalį (2022 m. rugsėjo 19 d. DOK-152909).

7. Ieškovas atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimą-priešieškinį, nurodė tokius argumentus ir aplinkybes:

7.1. Iki susipažinimo su atsakove ieškovas pastoviai gyveno Anglijoje. Atsakovei pastojus, šalys aptarinėjo galimybes kur kurtis ir vienas iš variantų buvo ieškovo tuometinė gyvenamoji vieta. Atsakovė nusprendė likti Lietuvoje.

7.2. Perspektyvų ieškovui grįžti ir įsikurti Lietuvoje tuo metu buvo, tačiau pradėjo ryškėti atsakovės požiūris ne tik į tvarką buityje, bet ir į sutuoktinio pastangas sutvarkyti betvarkę aplinkoje, kurioje auga dukra. Nors sutuoktinė nesutinka, kad skyrybų priežastis yra betvarkė buityje, tačiau atsakovui ta aplinkybė, kad tokioje aplinkoje auga dukra, yra skyrybų priežastis. Atsakovo nuomone, vaikas negali sveikai ir saugiai vystytis tokioje aplinkoje.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovo teigimu, atsakovė pastoviai kontroliavo dukters ir jo bendravimą. Atsakovo netenkino situacija auginti vaiką tik siunčiant pinigus, todėl teko skraidyti ir tokiu būdu išsaugoti ryšį su dukra. Vienintelį kartą ieškovas turėjo galimybę pabūti kelias dienas iš eilės su dukra, kai sutuoktinė buvo išvykusi į poilsinę kelionę.

7.4. Po dukters pagijimo ieškovas vylėsi, kad žmonos požiūris į jo dalyvavimą dukters auklėjime pasikeis. 2018 m. ieškovas išnuomojo namą Jungtinėje Karalystėje, nes sutarė su atsakove, kad ji atvyks vasarą su vaikais. Dėl nepakitusio žmonos požiūrio į buitį, planuoti įsigyti gyvenamą būstą Lietuvoje nebuvo prasminga. Ieškovas vylėsi, kad pagyvenusi kitokioje aplinkoje sutuoktinė pakeis savo nuomonę ir sutiks pasilikti Anglijoje ilgesniam laikui. Visos sąlygos tam buvo: tuo metu atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Privatus darželis buvo už tvoros, savaitgalinis lietuvių darželis buvo už 20 km (juolab, kad Lietuvoje dukra beveik nelankė vaikų darželio). Buvo galimybė tęsti žmonos ir jos sūnaus studijas nuotoliniu būdu.

7.5. Ieškovas skraidydamas į Lietuvą finansiškai rėmė šeimą. Suprasdamas, kad žmona yra jautri ir irzli, mažindavo iniciatyvą bendrauti su dukra. Jam buvo sudėtinga bendrauti su nevala sutuoktine ir rodyti nuoširdų dėmesį. Kai bandė kritikuoti, ieškovas su dukra, kurią laikė ant kelių, buvo atsakovės apspjaudyti ir aptalžyti. Po šio išpuolio ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką ir nustatyti jo bendravimo su dukra grafiką.

7.6. Ieškovo manymu, vaikui svarbiausia saugi aplinka. Ilgai konfliktiniai santykiai tęstis negalėjo, todėl ieškovas pasiūlė taikias skyrybas, tačiau atsakovė nesutiko ir paminėjo kompensaciją.

7.7. Per visus metus žmonos požiūris į ieškovo ir dukters ryšį nepakito. Požiūris į buitį taip pat nepakito ir tai neigiamai atsiliepia į dukters vystymąsi. Taip pat kelia abejonių atsakovės požiūris į dukters ikimokyklinį vystymą, nes nėra aišku, kiek laiko dukra praleidžia vaikų darželyje (dažnai dukra praleisdavo dienas su atsakove darbe).

7.8. Po pirmojo susitikimo su dukra savaitgaliui su nakvyne (2023 m. sausio 14-15 d.) atsakovė apkaltino ieškovą nepadoriu elgesiu su vaiku, taip pat teigė, kad ieškovas sukėlė dukrai „šoką“, nes važiavo su vaiku už miesto. Ieškovui kelia nerimą vaiko emocinė būsena, nes tąkart pasiimant šeštadienį dukrą buvo sunku išgirsti ką ji kalba, mergaitė buvo prislėgta, o motina vis kartojo, kad dukra nenori su tėvu važiuoti, bet jau nuo pat sekmadienio ryto dukra buvo žvali, drąsi ir aiškiai kalbėjo.

7.9. Dukrai yra septyneri metai ir ji iki šiol neturi savo lovos. Atsakovei turi būti išaiškinta būtinybė dukrai suteikti žmogiškas poilsio sąlygas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė nuomos sutarties.

7.10. Ieškovas Lietuvoje šiuo metu atlieka sezoninius darbus privačiai.

7.11. Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ieškovas prašo ieškinyje pateiktą bendravimo tvarką patvirtinti, kad dukra turėtų galimybę susipažinti su gimine, vienmečiais pusbroliais ir pusseserėmis. Iki šiol bendrauti su giminaičiais dukra negalėjo dėl atsakovės draudimo. Visuomet buvo keliamos scenos ir intrigos užsiminus apie nuvykimą pas ieškovo gimines. Žinant, kad dėl tokios atmosferos kentės dukra, tekdavo tenkintis vos keliomis valandomis bendravimo su dukra, bet jų ieškovui pakakdavo ryšiui su dukra stiprinti.

7.12. Ieškovas santuokoje atsakovei daug ką jai stengėsi atleisti, taikstėsi su nederamu jos elgesiu. Ilgą laiką tikėjosi, jog žmona įvertins šeimos svarbą ir stengsis susitvarkyti buitį arba ieškovui leisti sutvarkyti. Juolab, kad po pirmojo apsilankymo jos namuose, ji pripažino, kad pas ją ne taip tvarkinga, kaip pas ieškovą. Ši savikritika pradžioje santykių paskatino juos tęsti, nekreipiant dėmesio į gėdingą buitį. Ieškovui buvo skaudu suvokti, jog visos jo pastangos sukurti darnią šeimą ir ją išsaugoti buvo neveiksmingos. Dėl tokios buitinės aplinkos apie jokį šeimyninį vyro ir žmonos artumą ir kalbos negalėjo būti, todėl suartėjimas įvyko ieškovo bute. Ieškovas tikėjosi, kad žmona pagaliau susiprotės ir padarys išvadas.

8. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad nebereiškia reikalavimo nutraukti santuoką išimtinai dėl atsakovės kaltės, prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad su atsakove susipažino neakivaizdžiai studijuodamas kolegijoje: jis buvo studentas, o atsakovė – jam dėsčiusi lektorė. Tuo metu ieškovas dalinai gyveno Jungtinėje Karalystėje, ketino daugiau būti Lietuvoje dėl šeimos santykių. Pažymėjo, kad atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji nepripažino ir nekeitė savo įpročio perdėtai kaupti daiktus. Bendro gyvenimo pradžioje ieškovas bandė apie tai su sutuoktine kalbėtis, ėmėsi tvarkyti namus (atsakovės nuomojamą gyvenamąjį būstą), savo nuožiūra išmetė dalį daiktų, tačiau atsakovė juos parsinešė nuo konteinerio. Ieškovo manymu, nereikalingų daiktų gausa namuose, sugedusių produktų laikymas šaldytuve ir pan. nėra tinkamos sąlygos šalių dukrai augti. Jei ieškovas imdavosi dulkių valymo, sulaukdavo iš sutuoktinės priekaištų. Yra valęs langus, plovęs užuolaidas. Todėl vėliau, siekdamas išvengti konfliktų, nustojo dėti pastangas pakeisti sutuoktinės įpročius ar požiūrį, tačiau pats prie tokios gyvenamosios aplinkos negalėjo priprasti. Mano, kad pats ieškovas galimai turi polinkį į padidintą tvarkingumą, pedantiškumą. Ieškovas daug gilinosi, bandė suprasti ieškovės polinkį kaupti daiktus, mano, kad tai yra tam tikra psichologinė saugumo poreikio kompensacija. Atsakovė yra ieškovą aptalžiusi, apspjaudžiusi, tai buvo dar tuomet, kai vaikas buvo kūdikis. Bendro gyvenimo pradžioje atsakovo mama siūlė porai persikelti gyventi į jos butą. Ieškovo manymu, atsakovės kaupimo manija atsiliepė ir požiūriui į vaiką, kaip į daiktą. Ieškovas jautėsi nuvertintas kaip tėvas, atsakovė buvo linkusi vienasmeniškai spręsti su šalių dukra susijusius klausimus, buvo kontroliuojanti. Todėl 2016-2017 m. ieškovas pirmą kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Paskui šalys susitaikė, ieškovas tikėjosi, kad pavyks kartu gyventi, buvo daugiau vilties ir dėl pagerėjusios dukros sveikatos, todėl nebepalaikė ieškinio. Tačiau šeimoje situacija nesikeitė. Buitis taip pat nesikeitė, tik blogėjo, ieškovė kaupė vis daugiau daiktų, senų drabužių, dėžių, namuose tvyrodavo specifinis kvapas. Ieškovas yra rūpinęsis šalių dukra ir atsakovės sūnumi iš ankstesnių santykių, padedant atsakovės mamai, kuomet atsakovė buvo išvykusi savaitei į Turkiją, tai liudija jo gebėjimą ir atsakomybę rūpintis vaiku. Tačiau atsakovė iki šiol mano, kad ieškovas negali pasirūpinti dukra, tokią nuomonę galimai įteigia ir vaikui, net atsakovo bendravimo su dukra metu nori kartu dalyvauti, kontroliuoti situaciją. Atsakovė žemina ieškovą prie vaiko, mergaitė auga, pradeda suprasti. Anksčiau mergaitė susitikusi puldavo tėvui į glėbį, tačiau dabar atrodo įsibaiminusi, kai susitinka. Ieškovas būdamas išvykęs su dukra bendraudavo nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovė su abiem vaikais yra keletą kartą atvykusi pas ieškovą į Jungtinę Karalystę, ieškovas buvo išnuomojęs namą. Ieškovas manė, kad šeima galėtų gyventi Jungtinėje Karalystėje, tačiau atsakovė savo ateitį matė Lietuvoje, norėjo Lietuvoje studijuoti doktorantūroje, todėl ieškovas susitaikė su tokia situacija, kad atsakovė su dukra bus Lietuvoje. Parvykdamas iš Anglijos, parveždavo žaislų, drabužių. Dukra lankė privatų darželį Baltupiuose, yra vežęs žaislų į tą darželį taip pat. Yra paėmęs dukrą iš darželio. Gerai sutarė su atsakovės sūnumi, berniukas jam yra sakęs, kad norėtų turėti tokį tėvą, kaip ieškovas. Pastaruoju metu ieškovo ryšiai su atsakovės sūnumi yra nutrūkę. Ieškovo finansinė padėtis anksčiau buvo geresnė, jis būdavo ir tris kartus per mėnesį į Lietuvą parskrisdavo. Nuo 2017 m. vasario mėn. pradėjo mokėti dukrai išlaikymą, tai buvo po ankstesnio teismo proceso nutraukimo. Papildomai pinigų atsakovei neduodavo, tačiau kai būdavo Lietuvoje tai patirdavo išlaidų šeimos poreikiams. Atsakovei besilaukiant vaiko, ieškovas skrido su savo mama į Ispaniją, mama vyko sveikatinimosi tikslais, ieškovas padėjo jai kelionėje. Vėliau atsisakydavo vykti su mama į keliones, nes atsakovei tas nepatiko. Taip pat ir nieko nebesakydavo apie tvarkymąsi, nes nenorėjo konfliktų. Sutinka dukrai teikti 275 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Teigė, kad jo pajamos sudaro apie 800 Eur per mėnesį, tiek lieka atmetus išlaidas skrydžiams ir panašiai. Lietuvoje su draugo ir savo mamos finansine pagalba įsigijo šakų smulkintuvą, jo vertė gali būti apie 20 000 Eur, draugo dalis buvo apie 15 000 Eur. Ieškovas suteikia tam tikras paslaugas kitiems, iš tų asmenų taip pat mainais gauna jam reikalingų paslaugų, todėl negali pasakyti tikslių pragyvenimui išleidžiamų sumų, nes jam reikalingus pragyvenimui dalykus neretai gauna „barteriu“.

9. Ieškovo atstovas advokatas pažymėjo, kad abiejų sutuoktinių kaltė pasireiškė tuo, kad sukūrę šeimą nei vienas nesitaikė prie kito sutuoktinio. Taip pat abu pirmenybę teikė savo įprastai gyvenimo šaliai: ieškovas – Jungtinei Karalystei, atsakove – Lietuvai. Todėl šeima iširo. Akcentavo, kad tokio amžiaus vaikas jau gali atsiskirti nuo jį auginančio vieno iš tėvų, nes lanko ugdymo įstaigą, popamokinius užsiėmimus, svečiuojasi pas senelius ir pan. Todėl nėra pagrindo riboti bendravimo ir su tėvu. Atsakovė neįrodė, kad disponuoja tokiomis lėšomis, kokius nurodo dukros poreikius. Taip pat atsakovė išlaiko ir pilnamečiu tapusį savo sūnų iš ankstesnių santykių. Nėra realu, kad atsakovė dukros poreikiams išleistų tiek, kiek ji nurodo.

Atsiliepimas

10. Atsakovė nurodė, kad tuokdamasi tikėjosi įprastų šeiminių santykių, tačiau vėliau pasimatė ieškovo keistenybės, sutuoktiniai pradėjo tolti. Iki santuokos ieškovas kalbėjo, kad gal sodą reikia pirkti bendram gyvenimui, žadėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau kai po vestuvių atsakovė paklausė ieškovo „na, tai kas toliau?‘, jo atsakymas buvo „davai nekalbam dabar apie tai“. Ypač sunki situacija buvo, kai naujagimei šalių dukrai buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, atsakovė tuo metu iš esmės viena rūpinosi dukra, vežiojo į raidos centrą. Ieškovo nebūdavo šalia, kai reikėdavo pagalbos. Atsakovei trūko lėšų, centus skaičiavo tuomet. „Normalūs“ šeimos santykiai taip iš esmės ir nesusikūrė, tik vieną mėnesį po vaiko gimimo pora kartu gyveno. Pradžioje ieškovas jai priekaištaudavo dėl tvarkos, vadino nevala, tuomet atsakovė kartą pasakė, kad arba jis ją turi priimti ir mylėti tokią, kokia ji yra, arba gali dingti. Tuomet sutuoktiniai nebendravo apie pusę metų, atsakovei buvo sunku, daug verkė. Kai gavo iš teismo pirmą skyrybų prašymą, tuomet šalys pradėjo bendrauti. Atsakovė tuomet manė, kad gal dar galima bandyti atkurti santykius, „gal pasimokys žmogus“. Sutuoktiniai nuo 2017 metų nebeturi artimų intymių santykių. Atsakovė pati nesiryžo inicijuoti skyrybų. Šalys bendraudavo Skype programa, kol santykiai buvo geri, prakalbėdavo po kelias valandas. Atsakovė buvo emociškai prisirišusi prie ieškovo, pradžioje jai labai jo trūkdavo, vėliau atėjo nusivylimo stadija, tuomet jau būdavo daugiau konfliktų, tai atsakovė juos stengdavosi užglaistyti, kad pora galėtų bendrauti. Ieškovas iš esmės finansiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių. Atveždavo padėvėtų drabužių iš Anglijos, atvykęs išsinuomodavo mašiną, užpildavo kuro, yra mokėjęs mieste už pavalgymą ar pan. Bet jokių kitų mokėjimų, neskaičiuojant dukrai mokamo išlaikymo, nedarė, grynais pinigų taip pat neduodavo. Atsakovei finansiškai padeda mama, brolis. Ieškovo savanaudiškumą liudija ir tai, kad kuomet vestuvių proga svečiai sudovanojo pinigų, juos visus pasiėmė ieškovas, nors abu sutuoktiniai patyrė vestuvių organizavimo išlaidų, atsakovė daugiau prisidėjo prie vestuvių organizavimo. Atsakovė kurį laiką tikėjosi, kad ieškovas vyksta į Jungtinę Karalystę užsidirbti pradiniam įnašui šeimos būsimam būstui, todėl taikstėsi su gyvenimu skyriumi. Pora tarpusavyje pykdavosi, ieškovas buvo priekabus smulkmenoms. Pamena, kartą kūdikį maudė, ieškovui nepatiko muilinas vanduo, tuomet tarpusavyje apsižodžiavo ir ieškovas delnu trenkė atsakovei per ausį, žandą. Kitas ieškovo smurto epizodas buvo atsakovei su vaikais viešint Jungtinėje Karalystėje. Pora su abiem vaikais važiavo automobiliu, ieškovas vairavo, atsakovė sėdėjo keleivio vietoje, mergaitė prisegta kėdutėje verkė, atsakovė norėjo ją paimti ant rankų, prašė ieškovo sustoti, jis nesustojo, tik trenkė atsakovei kumščiu į veidą. Pamena, kad automobilis buvo lenkimo manevre, priešpriešais važiuojanti „fura“ pasitraukė, autoįvykio nebuvo. Atsakovė tą vakarą kvietė policijos pareigūnus, kurie išsivežė ieškovą, jis grįžo tik ryte. Ieškovas neatsiprašė atsakovės tuomet. Atsakovei patinimai ir mėlynės ant veido nuo ieškovo smūgių laikėsi kurį laiką, atsakovė po kelių dienų grįžusi į Lietuvą, dar negalėjo eiti į darbą, nes dirba su studentais, forminosi nedarbingumą kelioms dienoms, bet ir po to darbe vadovė pastebėjo ir paklausė apie smurtą. Atsakovė gal yra kepštelėjusi ieškovui ranka, kai jis ją išprovokuodavo. Atsakovė 2012 m. buvo įstojusi į doktorantūrą MRU, kai tuokėsi buvo trečiame kurse, buvo išsilaikiusi egzaminus. Tačiau vėliau turėjo atidėti savo mokslus, tik dabar yra atnaujinusi, nes ant jos pečių gulė ir būtinybė rūpintis vaikais, ir uždirbti. Atsakovė prašo 9000 Eur neturtinės žalos iš ieškovo – po 1000 Eur už kiekvienus santuokos metus. Ieškovo elgesys neprognozuojamas, permainingas – vieną kartą jis gali elgtis mandagiai, draugiškai, kitą kartą – žeminti, laidyti užgaulius juokelius, net ir vaikų atžvilgiu, tuomet atrodo visai neturinti empatijos. Į Jungtinę Karalystę pas ieškovą atsakovė vyko 3 kartus po dvi savaites su abiem vaikais, ir kartą buvo tik su dukra. Atsakovei nepatiko Anglijoje. Ieškovas išvažiuodavo su reikalais, atsakovė jausdavosi vieniša. Mano, kad tik dukrai sulaukus 12 metų amžiaus, vaikas galėtų likti su tėvu ir su nakvynėmis. Tokio amžiaus vaikas jau yra pakankamai sąmoningas ir galės pasakyti, jei kažkas nepatiks. Mažesnis vaikas gali nesugebėti apsiginti. Maksimalus bendravimas šiuo atveju nėra tinkamas. Todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis. Aplinkybė, kad ieškovas įsigijo brangų darbo įrankį liudija jo gerą finansinę padėtį. Atsakovė mano, kad ieškovo vardu Jungtinėje Karalystėje yra registruota transporto priemonių. Atsakovė anksčiau buvo susitaupiusi apie 20 000 Eur santaupų, todėl galėjo pasirūpinti šeima ir kurį laiką nedirbdama. Nedirbo, nes jautėsi pervargusi – ir nuo darbo daugiau nei vienu etatu, ir nuo skyrybų proceso.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdyje per psichologą išklausoma nepilnametė I. Č. paaiškino, kad gyvena su mama ir broliu, su jais sutaria puikiai. Jos šeima – tai mama ir brolis. Kartu žiūri TV ar eina į lauką, arba tik su mama eina į lauką, važiuoja pas senelius. Vasarą buvo su mama Gruzijoje, Batumyje ir Tbilisyje. Namuose nėra taisyklių. Kartais reikia padėti mamai. Kai mergaitė serga, ja rūpinasi mama, brolis. Reikalingus daiktus nuperka mama. Mokykloje sekasi normaliai, turi draugių, o mokytojai nepatinka. Mergaitei patinka, kai brolis su ja žaidžia, kai mama apkabina. Į klausimą, ar yra kas namuose nepatinka, atsakė – „nulis su biškučiu procentėlių“. Į daug psichologės klausimų atsakydavo klausimu – „Ką jūs turite omenyje?“. Pamena, kad su tėčiu matėsi birželio mėnesį. Norėtų su tėčiu susitikti vieną kartą per savaitę. Pasakodama apie tai, kaip žiemą tėtis buvo ją pasiėmęs su nakvyne, sakė, kad „buvo šoke“, kai pamatė kelio ženklą, kad jie automobiliu išvažiuoja iš Vilniaus. Išsigando, bet tėčiui nesakė. Nepatiko būti su nakvyne, daugiau nenorėtų. Norėtų, kad nebūtų keistenybių, kai būna su tėčiu. Keistenybė tai, pavyzdžiui, kai tėtis ją maudo „iš pirmo karto“. Tėtis davė jai kempinę. Keistokai jautėsi. Išsigando, kai žaidė slėpynių su tėčiu, nes tėtis pasislėpė balkone, mergaitė jo nerado. Paskui įėjus į virtuvę buvo šoke, kai ten pamatė tėtį. Mano, kad ji blogai su tėčiu sutaria, nežino kaip tai paaiškinti. Į klausimus, ką mama kalba apie tėtį ir ką tėtis kalba apie mamą atsakė – „nežinau, kaip paaiškinti“. Jei vyktų į (hipotetinę) kelionę kosminiu laivu ir galėtų pasiimti kelis žmones, tai pasiimtų drauges Vakarę, Augustiną, Melitą, tuomet mamą, brolį, gal pusseserių. Į klausimą, o kas būtų, jei tėtis vyktų kartu, atsakė – „nežinau, gal“. Namie miega vienoje lovoje su mama, o brolis miega atskirai, ant sofos. Nori, kad kartu būtų mama ar kažkas kitas, kas jai padėtų, kai ji būna su tėčiu. Tėtis irgi gali jai padėti, bet ji nori dar ir kito žmogaus. Didžiausia jos svajonė – turėti youtube kanalą ar „roustbooks“.

12. Kaip liudytojas teismo posėdyje išklausomas R. R., atsakovės pilnametis sūnus, nurodė, kad jam šiuo metu yra 19,5 metų, mokosi VU Medicinos fakultete. Ieškovą pažįsta apie 9 metus, žino, kad oficialiai tai mamos sutuoktinis, tačiau realiai toks ieškovas nėra. Sutuoktinis turi rūpintis, kartu gyventi. Nežino, kad ieškovas būtų siuntęs pinigus ar davęs, tik sesei išlaikymą mokėjo, kartais mieste už pietus sumokėdavo. Liudytojas nejaučia pinigų stygiaus namuose, gali pirkti, ką sugalvojęs, tačiau jam daug nereikia. Liudytojas sutardavo su ieškovu, o kartais tekdavo tiesiog pakęsti ieškovą, jo replikas. Kol buvo jaunesnis, jis, kaip ir mama, tikėjosi, kad jie visi gyvens kaip šeima, o tapęs pilnamečiu suprato, kad ieškovas neužtikrina saugumo, nekelia pasitikėjimo. Dėl įvykio Jungtinėje Karalystėje, pamena, kad visi važiavo automobiliu, sesė verkė, mama prašė sustoti, norėjo nuraminti sesę, ieškovas įžūliai atsikalbinėjo, tuomet kaire ranka keletą kartų trenkė mamai į veidą (vairą laikė dešine ranka), liudytojas tuomet šaukė „žiūrėk, kur vairuoji“. Tuomet sustojo. Pamena, kad mama dėjosi ledą ant veido namie, skambino į policiją, o ieškovas tuo metu valgė arbūzą. Kai atvažiavo policija, ieškovas buvo išėjęs, grįžo vėlai, tuomet jie per langą matė, kaip jį išsivežė policija, ieškovas grįžo ryte. Nuo to vakaro, liudytojas su mama ir sese miegojo namo antrame aukšte, o ieškovas atskirai pirmame. Iki įvykio, liudytojas miegojo pirmame aukšte, o ieškovas su mama ir sese kartu antrame. Šiuo metu ieškovas dukrai neskambina. Mergaitė sako, kad bijo susitikti su tėčiu. Ieškovo neatsakingumas pasireiškia pavyzdžiui tuo, kad jis aprengia mergaitę ne pagal orą. Sesė lanko baletą, gimnastiką.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė posėdžio metu pažymėjo, kad vaiko ir tėvo ryšys nėra ypač artimas, nes tėvas šeimos gyvenime dalyvavo epizodiškai, mergaitė yra stipriai prisirišusi prie ją auginančios mamos. Mergaitė pažįsta tėvą, tačiau nesijaučia su juo saugiai ir patogiai. Byloje galiojant laikinajai bendravimo tvarkai nei viena šalis pernelyg nesistengė jos laikytis. Pereinamasis laikotarpis iki bendravimo su nakvynėmis galimai yra reikalingas. Jei bendravimas būtų reguliarus, 12-os metų ribos laukti nėra būtina. Ilgesnio nei metų pereinamojo laikotarpio nereikėtų. Sąmoningo tėvo veikimo prieš vaiko interesus nenustatyta, vis tik tėvas turėtų jautriai reaguoti į mergaitės jauseną, emocinę būseną. Tėvui esant Lietuvoje, turėtų būti nustatyti dažnesni trumpalaikiai susitikimai, pavyzdžiui, darbo dienomis po mokyklos. Iš vaiko apklausos galima susidaryti nuomonę, kad mergaitės nuomonė yra suformuota mamos, ypač apie maudymo epizodą, vaikas kalbėjo mamos žodžiais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K.-Č., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto CMS akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); el. bylos priedas, b. l. 2), šalys turi nepilnametę dukrą I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mažametė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl santuokos iširimo

16. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.).

17. Įstatymas taip pat numato sutuoktinio kaltės prezumpcijas: preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

18. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

19. Ieškovas prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių negebėjimo prisitaikyti prie vienas kito, gyvenimo skyriumi skirtingose šalyse, skirtingų požiūrių, konfliktų, pirmiausia dėl buities, atsakovės elgesio, kuomet ji nuvertino jo, kaip tėvo vaidmenį dukros auginime ir lavinime. Atsakovė, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, sutuoktinės kaltę siejo su jo smurtu atsakovės atžvilgiu Jungtinėje Karalystėje 2018 m. balandžio mėn., taip pat su tuo, kad ieškovas nesirūpino šeima, nerėmė atsakovės nei moraliai, nei materialiai.

20. Įvertinus visų įrodymų visumą, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šalių šeima laikytina faktiškai iširusia nuo 2016 m. gruodžio 27 d., kuomet atsakovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad sutuoktiniai stipriai susipyko 2016 m. rugsėjo mėn. ir iki 2017 m. vasario mėn. visiškai tarpusavyje nebendravo. Nors sutuoktiniai vėliau susitaikė ir santuokos tuomet juridiškai nenutraukė, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad yra labiau tikėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės vėliau susiklostė santykiai, kurie buvo grįsti veikiau bendru rūpesčiu jų dukra I. Č., o ne įprastų šeiminių santykių kūrimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai patvirtino, kad realūs šalių šeiminiai santykiai truko tik keletą mėnesių, kad nustatyta, jog nuo 2017 m. ieškovas formaliai pradėjo teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis, tarp šalių nuo 2017 m. neliko artimų intymių vyro ir moters santykių, kad šalys taip ir nepradėjo gyventi kartu, kurti bendro ūkio, nesiekė įgyti bendro gyvenamojo būsto (ar pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas išsinuomodami didesnį būstą), ieškovas vėliau dar kartą siekė inicijuoti santuokos nutraukimą siūlydamas atsakovei nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, ieškovas nebesistengė nei pakeisti jam nepriimtino atsakovės požiūrio į buitį, nei tvarkyti buities atsakovės (šeimos) gyvenamojoje vietoje, atsakovė taip pat nekeitė sau įprastų gyvenimo sąlygų, kad prisiderintų prie ieškovo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas tiek 2016 m. pabaigoje, tiek 2022 m. viduryje kreipdamasis į teismą teikė prašymus dėl laikinos jo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, pažymėdamas, kad atsakovė riboja jo bendravimą su dukra. Darytina išvada, kad ieškovo pagrindinis interesas buvo palaikyti santykius pirmiausia su dukra.

21. Iš bylos dokumentų, ieškovės ir liudytojų parodymų nustatyta, kad yra tikėtina, kad 2018 m. balandžio mėn. šalims būnant Jungtinėje Karalystėje, ieškovas galimai fiziškai smurtavo atsakovės atžvilgiu. Toks elgesys nepateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu. Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė daugiau nei 4 metus po nurodyto įvykio nesikreipė dėl santuokos nutraukimo – santuokos nutraukimą iniciavo ieškovas, 2022 m. liepos mėn. kreipdamasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) dėl privalomosios mediacijos, o 2022 m. rugpjūčio mėn. – su ieškiniu į teismą. Darytina išvada, kad nurodytas įvykis buvo ne tiek santuokos iširimo priežastis, kiek nepilnametės I. Č. tėvų negebėjimo tarpusavyje konstruktyviai bendrauti ir susikalbėti pasekmė.

22. Kaip jau pažymėta šiame sprendime, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes. Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo faktiniai šalių šeiminiai santykiai 2016 m. rudenį. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai galimai demonstravo nelojalumą, negebėjimą ir/ar nenorą suprasti kito sutuoktinio (sutuoktinės) emocinius, psichologinius poreikius ir dalinė atsakomybė už santuokos faktinį iširimą tenka abiem sutuoktiniams. Kartu teismas laiko reikšminga aplinkybe tai, kad ieškovas buvo iš esmės nusišalinęs nuo moralinės ir finansinės pagalbos šeimai sudėtingu ir sunkiu laikotarpiu – šalių naujagimei dukrai patiriant sveikatos iššūkių (atsakovė nurodo, kad mergaitei nuo (duomenys neskelbtini); tuometinius vaiko sveikatos sutrikimus liudija ir medicininiai dokumentai). Būtent ši aplinkybė – kad atsakovei tuo metu iš esmės vienai teko dukros slaugymo bei rūpinimosi šeima našta – lemia tai, kad teismas sprendžia, kad šalių santuoka laikoma faktiškai iširusia dėl ieškovo A. Č. kaltės, o būtent dėl jo nelojalumo šeimai, šeimos apleidimo sudėtingu laikotarpiu.

23. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

24. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės prašomas priteisti 9000 Eur neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į santuokos trukmę (iki faktinio išritimo – 1,5 metų, formali trukmė – 9,5 metų), ieškovo kaltės pobūdį (ieškovo nelojalumas ir nesirūpinimas šeima laikytinas fragmentišku, neabsoliučiu, nes atsakovė nurodė, kad dar ilgus metus puoselėjo ieškovui šiltus jausmus, kurie, manytina, nebūtų galėję išlikti, jei ieškovas būtų absoliučiai nusišalinęs nuo šeimos), šalių turtinę padėtį, įvertinus teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-401-856/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-804-796/2023; Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-385-739/2023; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2358-340/2022; 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2356-614/2022; 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1539-562/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018; kt.), nelaikytinas pagrįstu. Teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies – atsakovei iš ieškovo priteisiant 1 500 Eur neturinės žalos atlyginimo.

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

26. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė gražinti jai ikisantuokinę pavardę „Kojelytė“. Šis prašymas tenkinamas. Ieškovo pavardė nekeičiama.

27. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto ir prievolių

28. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Taip pat turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo. Įstatyme yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, taip pat prievolių padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

29. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad šalys turi turto, kurį valdo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovo vardu registruota transporto priemonė Redwood Global LTD Forst O1, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad šalys gyvena skyriumi ir neveda bendro ūkio ilgą laiką, laikant, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2016 m. pabaigoje, minėta transporto priemonė pripažintina asmeniniu ieškovo turtu.

30. Šalims nereiškiant reikalavimo dėl prievolių, prievolių padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

31. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

32. Abi šalys prašė (sutiko), kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (atsakove). Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaiku, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismui neturint pagrįstų duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, nepilnametės dukros I. Č. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina I. K.-Č.

33. Pastebėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Tokiose bylose vadovautinasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

34. Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

35. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

36. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė I. Č. su mama ir netikru pilnamečiu broliu gyvena nuomojamame vieno kambario bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Mergaitė lanko S. Stanevičiaus progimnaziją, lankė baleto, gimnastikos, karate, keramikos užsiėmimus. Vaiko sveikata prižiūrima Jeruzalės klinikoje. Ieškovas prašė priteisti iš jo dukrai po 275 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė prašė priteisti po 360 Eur, teikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, kad dukros išlaikymui iš viso reikia 799,50 Eur per mėnesį, poreikius detalizavo. Teismo požiūriu, kritiškai vertintinos tokios atsakovės nurodytos išlaidų grupės kaip išlaidos atostogoms, kelionėms, ekskursijoms (52,50 Eur), išlaidos pramogoms (13 Eur), nes šias išlaidas bendraudamas, atostogaudamas su dukra patirs ir vaiko tėvas. Abejotina ir tai, ar kiekvieną mėnesį patiriama 35 Eur (16 + 4 + 5 + 10) išlaidų ugdymo ir lavinimo priemonėms, žaislams (į tai neskaičiuojant kuprinės, uniformos, sportinės aprangos, paspirtuko, dviračio ir pan.).

37. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

38. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų nustatyta, kad ieškovas 2020 metais Lietuvoje vertėsi veikla su verslo liudijamu, gavo neženklių pajamų. Ieškovas nurodė, kad Lietuvoje jo pajamos atsitiktinės, nereguliarios. Gauna pajamų Jungtinėje Karalystėje. Iš į bylą pateikto ieškovo sąskaitos AB SEB banke išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. įplaukos į sąskaitą sudarė 8679,39 Eur (apie 723 Eur per mėn.), išlaidos – 9077,96 Eur (apie 756 Eur per mėn.), lėšų likutis sąskaitoje – 313,73 Eur. Iš Jungtinės Karalystės Jo Didenybės Vidaus mokesčių ir muitų tarnybos pažymų nustatyta, kad ieškovo apmokestinamosios pajamos iš DAR PARTS LIMITED laikotarpiu 2021 m. birželio mėn. – 2022 m. kovo mėn. sudarė 797 GBP per mėnesį, pajamos iš BENNINGTON FOODS LIMITED 2021 m. balandžio mėn. – gegužės mėn. vidutiniškai 1246 GBP per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

39. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 metais gavo neženklias pajamas, taip pat 2023 m. gavo socialines išmokas. Anksčiau atsakovė yra dirbusi profesinio mokymo centre (duomenys neskelbtini), kur gaudavo apie 2000 Eur darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokečių.

40. Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad nei ieškovo, nei atsakovės atžvilgiu, kaip skolininkų, nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose.

41. Šalių vardu yra registruota transporto priemonių. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2 k. butą (duomenys neskelbtini), įgytą dovanojimo būdu 2015 m. spalio 12 d., atsakovė – 9,24 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. dovanojimo būdu, bei 1/2 dalį 1 k. buto (duomenys neskelbtini) įgyto paveldėjimo būdu 2021 m.

42. Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad ieškovas būtų pripažintas nedarbingu, vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš ieškovo priteistinas periodinėmis išmokomis.

43. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur), kiekvienam vaikui valstybė skiria 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 633 – 85,75 = 547,25 Eur suma, t. y. kiekviena iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 274 Eur suma. Teismų praktikoje pažymėta, kad išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą, gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan.

44. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

45. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra auganti, jos poreikiai palaipsniui didėja, mergaitei praeityje yra buvę nustatyta sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai gali būti reikalingas papildomas lavinimas, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti 275 Eur suma, atitinkanti MMA kriterijų, galimai neužtikrins nepilnametės I. Č. poreikių tenkinimo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaikas ypatingesnių sveikatos iššūkių nepatiria, įvertinus abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, kuri nelaikytina ypač gera, spręstina, kad iš dalies yra pagrįstas ieškovo atstovo argumentas, kad dukros poreikiams nėra išleidžiama po 700-800 Eur per mėnesį, kaip nurodo atsakovė. Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į tai, kas byloje nustatyta, iš ieškovo dukrai priteistinas 325 Eur/mėn. dydžio išlaikymas. Spręstina, kad nurodyto dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas iš ieškovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

46. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš ieškovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.). Pastebėtina, kad ieškovo po 2022 m. rugpjūčio 23 d. vaiko išlaikymui geranoriškai sumokėtos sumos įskaičiuotinos į šiuo sprendimu priteistas mokėti išlaikymo sumas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

47. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovė byloje teikdama 2022 m. lapkričio 24 d. atsiliepimą-priešieškinį prašė priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai, kurį skaičiavo nuo 2019 m. spalio mėn., taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą. Atsakovė išlaikymo dydį skaičiavo po 250 Eur/mėn. iki 2022 m. sausio 1 d. ir po 267 Eur/mėn. po 2022 m. sausio 1 d., nurodė, kad minusavo ieškovo sumokėtas sumas.

48. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

49. Nagrinėjamu atveju iš šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatyta, kad byloje nėra ginčo, jog šalys skyrium gyvena jau seniai, įskaitant ir atsakovės nurodomą pastarųjų trijų metų laikotarpį. Šalys taip pat neginčijo, kad gyvendamas skyrium ieškovas teikė išlaikymą, dažniausiai po 250 Eur per mėnesį.

50. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

51. Nei viena šalis teismui neteikė detalių paskaičiavimų – nei atsakovė, nurodanti, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 974 Eur, nei ieškovas, gindamasis nuo atsakovės reikalavimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje yra nustatyta, jog iš ieškovo jo dukros išlaikymui nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. priteistina po 325 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sprendžia, kad ieškovės ankstesniais laikotarpiais prašomos priteisti 250 Eur/mėn. ir 267 Eur/mėn. sumos laikytinos pagrįstomis. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 974 Eur išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

52. Pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.).

53. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

54. Tarnybos duomenimis, šalys nebuvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių šeimų sąrašą, tačiau šeima Tarnybai yra žinoma dėl tėvų nesutarimų dėl dukters priežiūros bei tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Tarnyba nagrinėjama tėvo pranešimus, nepilnametės I. Č. situaciją vertino du kartus – 2022 m. gegužės 3 d. ir 2022 m. liepos 8 d., vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo, tačiau šeimai rekomenduota pagalba – lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, gilinti žinias apie vaiko raidą ir brandą atitinkantį poreikių tenkinimą, lankyti psichologo konsultacijas, siekiant spręsti šeimoje kylančius sunkumus, susijusius su vaiko auklėjimu. Bendraudami su specialistais abu tėvai kaltino vienas kitą negebėjimu tinkamai rūpintis vaiku, neadekvačiu elgesiu vienas kito atžvilgiu, tėvas akcentavo, kad motina trukdo jam ir jo šeimos nariams bendrauti su vaiku, tuo tarpu motina išsakė mananti, kad tėvas pats nededa pakankamai pastangų palaikyti ir kurti ryšius su dukra, be to nurodė, kad vertina tėvo elgesį kaip keistą ir abejoja jo galimybėmis mergaite pasirūpinti. Kalbinta mergaitė teigiamai atsiliepė apie santykius su mama, o paklausta ar jai patinka bendrauti atsakė, kad „truputį patinka ir truputį nepatinka“, tačiau paprašius paaiškinti plačiau, pažymėjo, kad todėl, jog tėtis jų šeimai grasino rašydamas skundus vaikų teisėms.

55. Posėdžio metu per teismo psichologą išklausoma nepilnametė jautėsi gana drąsiai, kartais kalbėjo galimai mamos žodžiais, o kartais tiesiog nežinodavo, ką pasakyti, ypač, kai buvo klausima apie tėvą. Laikytina, kad vaikas dar negali išreikšti savarankiškos savo nuomonės dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu. Tokioje situacijoje atsakomybė, kad bendravimas vyktų, tenka ir su vaiku gyvenančiai atsakovei.

56. Nagrinėjant bylą teismas ieškovo prašymu 2022 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė laikiną bendravimo tvarką, taip pat atsakovės prašymu 2023 m. birželio 9 d. nutartimi pakeitė laikiną bendravimo tvarką.

57. Taigi, šio sprendimo priėmimo metu galioja tokia laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią: 1) tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, be nakvynės: šeštadienį nuo 12 iki 18 val. ir sekmadienį, nuo 12 iki 18 val. Apie konkretų numatomą bendravimo savaitgalį tėvas praneša dukros mamai, kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 10 dienų; 2) tėvas turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, ne trumpiau kaip 3 valandas. Apie konkrečią numatomą bendravimo laiką ir dieną tėvas praneša dukros mamai kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas; 3) tėvas dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą, nebent tėvas ir dukros mama, susitartų kitaip; 4) jei dėl vaiko ligos ar kitų svarbių aplinkybių tėvo pasirinktomis dienomis savaitgalį bendravimas neįvyksta, toks neįvykęs savaitgalio bendravimas tėvui kompensuojamas. Dukros mama ir tėvas suderina kitą savaitgalį arba kitas dienas per artimiausias 30 dienų, kuomet tėvas galėtų susitikti su dukra (jei tėvui priskirtą savaitgalį bendravimas įvyksta dalinai, tai tik dalinai neįvykęs bendravimas nekompensuojamas); 5) tėvo susitikimuose su dukra gali dalyvauti dukros mama, nebent vaiko tėvai, įvertinę vaiko interesus, susitaria kitaip. Kai bendravimas vyksta dalyvaujant dukros mamai, pirmenybę parinkti veiklas ir užimtumą bendravimui šeštadieniais turi dukros mama, o sekmadieniais – tėvas. Darbo dienomis bendravimas vyksta Vilniuje, dėl konkrečių veiklų šalys sprendžia paeiliui; 6) bet kuris iš tėvų turi teisę kitam iš tėvų siūlyti tėvo ir dukros bendravimą organizuoti per tarpininką tokiu būdu: bet kuris iš tėvų parenka 3 (tris) specialistus, kurie turi patirties ir žinių padedant atkurti ir/ar stiprinti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ryšį, ir jų kandidatūras pasiūlo kitam iš tėvų; antrasis iš tėvų per 1 (vieno) mėnesio laikotarpį (kuris šalių sutarimu gali būti pratęstas) iš nurodytų trijų specialistų privalo pasirinkti vieną konkretų ir pranešti pirmajam iš tėvų; tėvas ir dukros mama privalo bendradarbiauti tarpusavyje, taip pat ir su abiejų pasirinktu specialistu, organizuodami dukros bendravimą su tėvu, nedalyvaujant vaiko mamai. Išlaidas, susijusias su specialisto dalyvavimu, tėvas ir dukros mama apmoka lygiomis dalimis; 7) tėvas ir dukros mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (vaiko paėmimo/grąžinimo laiką, vietą ir kt.), pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

58. Nei viena šalis bylą nagrinėjant teisme nenurodė esmingesnių aukščiau nurodytos laikinos bendravimo tvarkos trūkumų. Šalys pažymėjo, kad jiems pavyko nurodytos tvarkos dalinai laikytis. Todėl teismas sprendžia, kad ši tvarka perkeltina į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, papildant nuostata dėl bendravimo su nakvynėmis, bendravimo valstybinių švenčių metu, atostogavimo su vaiku.

59. Pildant bendravimo tvarką atsižvelgtina į Tarnybos atstovės posėdžio metu išsakytą nuomonę, kad ilgas pereinamasis laikotarpis galimai nėra būtinas. Spręstina, kad bendravimas su nakvynėmis gali būti pradedamas kuomet mergaitei sukaks 10 metų. Atsakovės nurodoma 12 metų amžiaus riba nelaikytina racionalia, nes tuomet vaikas jau bus jaunesniojo amžiaus tarpsnio paauglė, jai galimai labiau rūpės būti su draugėmis, nei su tėvais. Šiuo metu nėra žinoma, kokiu intensyvumu bendraus ieškovas su dukra, kaip vystysis jų tarpusavio santykis ir ryšys. Pažymėtina, kad jei bet kuris iš vaiko tėvų matys, kad nustatyta bendravimo tvarka neatliepia vaiko interesų, jis(ji) turės galimybę bet kada kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

60. Nesutiktina su atsakove, kad nėra reikalinga nustatyti bendravimo švenčių metu. Teismo vertinimu, vaiko tėvas turi turėti galimybę pasimatyti su dukra didžiųjų metų švenčių metu, ją pasveikinti.

61. Nustatoma bendravimo tvarka išdėstoma sprendimo rezoliucinėje dalyje.

62. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą abiem tėvams, įskaitant ir tą, kurios gyvena su vaiku, imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

64. Ieškovas byloje sumokėjo 191 Eur dydžio žyminį mokestį (98 Eur - 2022 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 105, 93 Eur - 2022 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 30145004, AB SEB banke). Ieškovas taip pat nurodė patyręs 2700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (400 Eur – 2023 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 51876964; 700 Eur – 2022 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 38498421; 500 Eur – 2022 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 28314092; 800 Eur – 2022 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 29543358,; 300 Eur – 2023 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymas, 2023 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas iš AB SEB banko), prašė jas priteisti iš atsakovės (2023 m. balandžio 4 d. DOK-56347; 2023 m. spalio 24 d. DOK-167915). Visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2891 Eur.

65. VGTPT 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę Jolitą Urbaitytę teikti šioje byloje ieškovei teisinę pagalbą. Aukščiau nurodytu sprendimu taip pat nustatyta, kad ieškovė yra 50 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta VGTPT 2023 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad už ieškovei suteiktą antrinę pagalbą patirta 1121,66 Eur išlaidų.

66. Nustatyta, kad atsakovė už byloje atsiliepimu-priešieškiniu pareikštą turtinio pobūdžio 9000 Eur apimties reikalavimą nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, kuris sudaro 203 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, Mokesčių administravimo 66 straipsnio 4 dalis). Įvertinus, kad atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista 50 proc., ji šiuo sprendimu įpareigojama į valstybės biudžetą sumokėti 101,5 Eur žyminio mokesčio.

67. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovė reikalavimų tenkinimo santykis sudaro apie 50:50 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1445,50 Eur (2891 / 2) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 560,83 Eur (1121,66 / 2) išlaidų už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą.

68. Byloje patirta mažiau nei 5 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš šalių į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nutraukti ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. K.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo A. Č. kaltės.

2. Priteisti iš ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. K.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

3. Po santuokos nutraukimo atsakovei I. K.-Č. gražinti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui palikti turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

4. Nustatyti šalių nepilnametės dukros I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. K.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

5. Priteisti iš ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Priteisti iš ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai I. Č. 974 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.

7. Nepilnamečio vaiko I. Č. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti I. K.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

8. Pripažinti transporto priemonę Redwood Global LTD Forst O1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

9. Nustatyti A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. Č., (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas, dukra), tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja:

1) Tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, be nakvynės: šeštadienį nuo 12 iki 18 val. ir sekmadienį, nuo 12 iki 18 val.

2) Nuo 2025 m. liepos 14 d. tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, su nakvyne, nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 d.

3) Nuo 2027 m. liepos 14 d. tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, su dviem nakvynėmis, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 d.

4) Apie konkretų numatomą bendravimo savaitgalį tėvas praneša dukros mamai I. K.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukros mama), kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 10 dienų.

5) Jei dėl vaiko ligos ar kitų svarbių aplinkybių tėvo pasirinktomis dienomis savaitgalį bendravimas neįvyksta, toks neįvykęs savaitgalio bendravimas tėvui kompensuojamas. Dukros mama ir tėvas suderina kitą savaitgalį arba kitas dienas per artimiausias 30 dienų, kuomet tėvas galėtų susitikti su dukra (jei tėvui priskirtą savaitgalį bendravimas įvyksta dalinai, tai tik dalinai neįvykęs bendravimas nekompensuojamas).

6) Tėvas turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, ne trumpiau kaip 3 (tris) valandas. Apie konkrečią numatomą bendravimo laiką ir dieną tėvas praneša dukros mamai kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas.

7) Nuo 2027 m. liepos 14 d. tėvas turi teisę praleisti su dukra 14 atostogų dienų per metus, atostogų laiką skaidant į ne ilgesnius kaip 7 dienų nepertraukiamus laikotarpius.

8) Nuo 2029 m. liepos 14 d. tėvas turi teisę praleisti su dukra 30 atostogų dienų per metus, atostogų laiką skaidant į ne ilgesnius kaip 10 dienų nepertraukiamus laikotarpius.

9) Švenčių metu tėvas su dukra bendrauja

- Neporiniais metais: Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; per Jonines (birželio 24 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; per dukros gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas ir pan.); šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;

- Poriniais metais: Naujuosius metus (gruodžio 31 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;

- Kiekvienais metais: Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), tėvo A. Č. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; Tėvas dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą, nebent tėvas ir dukros mama susitartų kitaip.

10) Tėvas ir dukros mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (vaiko paėmimo/grąžinimo laiką, vietą ir kt.), pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. K.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 1445,50 Eur (tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 50 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 560,83 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų 83 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovės I. K.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 101,50 Eur (šimtą vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.

Teisėja Eglė Mauricė