Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-804-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-19
Bylos Nr.: e2A-804-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: R. G.-T.
Atsakovas: S. T.
Trečiasis asmuo: S. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-804-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01836-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G.-T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G.-T. ieškinį atsakovui S. T. (S. T.) dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo S. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, ir atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei R. G.-T. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo S. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 2) palikti ieškovei santuokinę pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų N. T. (T.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. T. (T.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų N. T. ir T. T. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) padalyti santuokos metu įgytą turtą, tai yra transporto priemones – ieškovei priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 3 500 Eur, ir priekabą Syland NP1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 1 000 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Hyundai H-1, Starrex, Gran Starex, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 9 000 Eur, ir motociklą Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 3 000 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteisti 3 750 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; 8) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: metalo darbo stalą, vertė – 400 Eur, metalo pjovimo stakles, vertė – 300 Eur, dujų balioną, vertė – 30 Eur, suvirinimo aparatą, vertė – 70 Eur, įrankių rinkinį „Makita“, vertė – 300 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteisti 550 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą; 9) priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio surašymo dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškovė pradės dirbti.

2. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu susituokė prieš ketverius metus ir kūrė šeimą, turėjo bendrų tikslų, tačiau bendras jų gyvenimas tapo labai komplikuotas ir galiausiai nebeįmanomas, nes atsakovas buvo jai neištikimas, nesirūpino vaikais ir paliko šeimą, todėl atsakovas yra kaltas dėl jų santuokos iširimo. Vaikai yra maži ir nuo pat gimimo gyvena su ieškove, todėl po santuokos nutraukimo prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovės apskaičiavimu, vienam vaikui per mėnesį išlaikyti yra reikalinga mažiausiai 600 Eur suma, ją sudaro: 200 Eur išlaidos maistui, 90 Eur aprangai ir avalynei, 60 Eur ugdymui, knygoms, žaislams, 70 Eur gyvenamojo būsto išlaidos, 50 Eur laisvalaikiui, 60 Eur išlaidos sveikatai ir 70 Eur higienos prekėms. Nurodė, kad yra ir kitų papildomų išlaidų, tokių kaip vaikams reikalingi baldai, sporto inventorius, apsilankymai pas privačius gydytojus ar specialistus. Nurodyti poreikiai yra minimalūs ir protingi, atsižvelgiant į sparčiai kylančias kainas. Ieškovės pajamos šiuo metu yra 164,66 Eur našlaičių pensija, 173 Eur šalpos neįgalumo pensija ir apie 280 Eur vaiko priežiūros išmoka, tai yra iš viso apie 618 Eur per mėnesį. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas ir, ieškovės žiniomis, gauna apie 1 200 Eur, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi galimybę teikti jos prašomo dydžio išlaikymą vaikams. Kadangi ieškovė yra neįgali, jos galimybės dirbti yra ribotos, be to, ji viena augina du mažamečius vaikus ir yra vaiko priežiūros atostogose (kol vaikui sueis dveji metai) ir dirbti negali, todėl prašė iš atsakovo jai priteisti kas mėnesį mokamą 200 Eur išlaikymą, jo reikalingumas šiuo atveju yra preziumuojamas. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo veiksmų ji patyrė emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nuolatinį nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo, nes atsakovas savo elgesiu jai rodė nepagarbą ir ją žlugdė, todėl prašė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės psichologinė būklė buvo ir iki šiol yra labai sunki, ji vartoja gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) nepilnamečių vaikų T. T. ir N. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą; 5) po santuokos nutraukimo santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalyti taip: atsakovui priteisti motociklą Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 3 000 Eur, o ieškovei priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 3 500 Eur, priekabą Syland NP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 000 Eur, dvigulę lovą – 250 Eur vertės, čiužinį – 200 Eur vertės, komodą – 200 Eur vertės, šaldytuvą – 300 Eur vertės, skalbimo mašiną – 300 Eur vertės, džiovinimo mašiną – 200 Eur vertės, iš viso daiktų už 5 950 Eur; atsakovui priteisti iš ieškovės 1 475 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant per 24 mėn. laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į automobilį Hyundai H-l, Starex, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 8 000 Eur; 7) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į darbo įrankius: metalo darbo stalą, kurio vertė – 400 Eur, metalo pjovimo stakles – 300 Eur, dujų balioną – 30 Eur vertės, suvirinimo aparatą – 70 Eur vertės, įrankių rinkinį „Makita“ – 300 Eur vertės; 8) įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 10 g auksinį papuošalų komplektą (žiedą ir auskaras), jų vertė 330 Eur; 9) priteisti atsakovui iš ieškovės 2 075 Eur sumą už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą; 10) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis su ieškove susipažino 2018 m. sausio mėnesį ir susituokė (duomenys neskelbtini), turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jų santuokiniai santykiai faktiškai yra nutrūkę nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio dėl nuolatinių konfliktų. Po santuokos sudarymo jis su ieškove apsigyveno ieškovės močiutei priklausančiame name. Ieškovė nenorėjo imti paskolos ir pirkti nuosavo būsto, nes jai, kaip įpėdinei, atiteks močiutės turtas, o kadangi namas buvo senas, tai jie iš savo lėšų jį remontavo, nes ieškovė tvirtindavo, kad turtas ateityje priklausys jų šeimai. Laikui bėgant atsakovas suprato, kad jis yra išnaudojamas kaip darbo jėga ir gerina svetimą turtą. Jis kalbino ieškovę įsigyti nuosavą būstą, siūlė paimti paskolą, tačiau ieškovė atsisakė, nes jai buvo patogiau gyventi su giminaičiais, o atsakovas jautėsi svetimas ir nereikalingas, nuolat jautėsi įsitempęs dėl kaltinimų, kad blogai rūpinasi šeima, neprižiūri vaikų bei kaltinamas neištikimybe, todėl jis nusipirko motociklą ir dėl to kildavo naujų konfliktų. Atsakovas siūlė nutraukti santuoką geruoju, tačiau ieškovė žadėdavo pakeisti elgesį, bet pažadų nevykdė. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo jo patėvio gimtadienis, į jį dėl vaiko ligos ieškovė nevyko ir, išleisdama atsakovą, liepė grįžti 22.00 val. Atsakovas grįžo 22.20 val. ir rado savo daiktus paketuose koridoriuje, jam buvo paaiškinta, kad jis grįžo ne nustatytu laiku. Siekdamas išvengti konfliktų jis išsikėlė ir apsigyveno pas draugą. Atsakovo vertinimu, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes atsakovo ir ieškovės požiūriai į šeimos reikalų tvarkymą, vaikų auklėjimą, bendro ūkio vedimą yra skirtingi. Nurodė, kad ieškovė, keršydama ir pasinaudodama, kad jo darbdavys buvo ieškovės giminaitis, paveikė jo darbdavį nutraukti su juo darbo santykius. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma, nes pagal vaikų poreikius ir jo galimybes jis vaikų išlaikymui galėtų skirti tik po 220 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad jų šeimos pajamos nebuvo didelės, todėl nekilnojamojo turto jie neįgijo, o kadangi dalis jų bendrų santuokinių lėšų ieškovės nurodymu buvo panaudotos trečiojo asmens turto pagerinimui, tai yra ieškovės močiutės nekilnojamojo turto pagerinimui, kuriuo ir toliau naudosis ieškovė, todėl prašė iš jos priteisti kompensaciją už turto pagerinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė:

5.1. ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

5.2. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. T. ir R. G.-T., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.3. Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę, o ieškovei – santuokos metu įgytą pavardę.

5.4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

5.5. Priteisti iš atsakovo S. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. T. ir N. T., mokamą periodinėmis išmokomis po 270 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5.6. Nepilnamečių vaikų T. T. ir N. T. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę.

5.7. Nustatyti atsakovo S. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. T. ir N. T. tvarką sprendime nurodytu būdu.

5.8. Priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei kas mėnesį po 100 Eur, išlaikymą priteisiant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki (duomenys neskelbtini), kai šalių sūnus N. T. sulauks dvejų metų.

5.9. Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jo vertė – 3 500 Eur, ir priekabą Syland NP1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos vertė – 1 000 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteisti 2 250 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančias transporto priemones.

5.10. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Hyundai H-1, Starrex, Gran Starex, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo vertė – 9 000 Eur, ir motociklą Honda (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo vertė – 3 000 Eur, o iš atsakovo ieškovei priteisti 6 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančias transporto priemones.

5.11. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti metalo darbo stalą, jo vertė – 400 Eur, metalo pjovimo stakles, jų vertė – 300 Eur, dujų balioną, jo vertė – 30 Eur, suvirinimo aparatą, jo vertė – 70 Eur, įrankių rinkinį „Makita“, jo vertė – 300 Eur, o iš atsakovo ieškovei priteisti 550 Eur piniginę kompensaciją.

5.12. Įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui metalo darbo stalą, jo vertė – 400 Eur.

5.13. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

5.14. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

5.15. Priteisti iš atsakovo ieškovei 2 643,20 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5.16. Atsakovui iš ieškovės priteisti 874,27 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir vertimo išlaidų.

5.17. Priteisti iš atsakovo 99 Eur žyminio mokesčio, kuris jam buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, ir 94,80 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš viso 193,80 Eur žyminį mokestį valstybei.

5.18. Priteisti valstybei iš atsakovo 21,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5.19. Priteisti valstybei iš ieškovės 9,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

5.20. Panaikinti 2022 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą.

6. Teismas vertino, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai, tai yra vaizdo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kad atsakovas į automobilį įsėda su kita moterimi, ar tai, kad jis buvo su šia moterimi bute darbo metu, kaip tvirtina ieškovė, nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovo neištikimybės faktą ieškovei, nes atsakovas šias aplinkybes neigė ir tvirtino, kad tai jo motinos pažįstama, kuri atvyko iš (duomenys neskelbtini), ir jis jai tik padėjo sutvarkyti dokumentus, nes jis jau ilgiau nei ji gyvena Lietuvoje. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo motinos pateikta susirašinėjimo medžiaga dėl atsakovo kaltės taip pat nėra pakankamas įrodymas, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas, nes teismo posėdžio metu, apklausta kaip liudytoja, atsakovo motina patvirtino, jog prieš šias trumpąsias žinutes (SMS) ji su ieškove kalbėjo telefonu ir ji žinutėse tik patvirtino, kad jos sūnus yra kaltas dėl to, jog jis neatsiprašė ir nepaaiškino ieškovei visų aplinkybių. Pažymėta, kad tai, jog atsakovas ieškovei patvirtino, kad jis vieną kartą buvo nuvykęs prie jūros su ieškovės nurodyta moterimi, taip pat nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog atsakovas buvo ieškovei neištikimas. Iš telefono išklotinių tik galima nustatyti, kiek laiko ir su kokiais numeriais bei kiek ilgai buvo bendrauta, tačiau bendravimo turinys teismui nėra žinomas. Nors teismo posėdžio metu apklausta ieškovės motinos bendradarbė tvirtino, kad atsakovui ir moteriai būnant bute ji girdėjo (duomenys neskelbtini), tačiau paklausus, ar ji gali patvirtinti, jog bute nebuvo ir kitų asmenų, liudytoja nurodė, kad negali to patvirtinti.

7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek ir šalių motinos, apklaustos kaip liudytojos, iš esmės patvirtino, kad šalims gyvenant santuokoje tarp šalių nuolat kildavo įvairūs ginčiai ir atsakovas ne kartą buvo išėjęs gyventi atskirai, o vėliau susitaikydavo ir gyvendavo vėl. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu neplanavo (duomenys neskelbtini) ir tarp jų dėl to taip pat buvo kilęs ginčas. Akivaizdu, kad tarp šalių buvo konfliktiniai santykiai dar ir dėl to, kad šalys gyvena ne nuosavame būste, o ieškovės močiutei priklausančiame name ir kartu gyveno ne tik ieškovės močiutė, bet ir ieškovės mama. Dėl namų aplinkos tvarkymo tarp atsakovo ir ieškovės močiutės nuolat kildavo nesutarimų. Ieškovė teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jai skambindavo ir pas ją į namus atvykdavo jos buvęs draugas ir atsakovui tai nepatiko.

8. Teismas vertino, kad susiklosčiusios aplinkybės dėl skirtingo abiejų sutuoktinių požiūrio į pagrindines šeimos vertybes galėjo lemti šalių apsisprendimą nutraukti bendrą gyvenimą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šeima rūpinosi, prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Vertinta, kad abi šalys viena kitos lūkesčių dėl bendro šeimos gyvenimo ir kitų pagrindinių vertybių nepateisino, nesutapo požiūriai ir poreikiai pagrindiniais bendro šeimos gyvenimo klausimais, tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą ir lėmė jų santuokos iširimą. Teismas nesutiko su atsakovo motyvais, kad ieškovė nesutiko nuomotis ar įsigyti naujo nuosavo būsto, nes norėjo gyventi jos močiutei priklausančiame bute, nes ieškovė patvirtino, jog jie kartu su atsakovu domėjosi dėl paskolos gavimo nuosavam būstui įsigyti.

9. Teismas pažymėjo, kad negali padaryti išvados, jog tik ieškovė ar atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, priešingai, vertinta, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeiminį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

10. Nustatęs, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktinai, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

11. Nustatyta, kad ieškovės pajamas per mėnesį sudaro: išmoka už vaiko priežiūrą apie 279,84 Eur, 164,66 Eur našlaičių pensija, 173 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 171,50 Eur vaiko pinigai bei atsakovo vaikams teikiamas išlaikymas po 220 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgus į aplinkybes, kad ieškovė yra iš dalies nedarbinga, ieškovė užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas šalių vaikams, o jos gaunamos asmeninės pajamos šiuo metu yra nepakankamos minimaliems buities, sveikatos priežiūros, socialiniams poreikiams patenkinti, konstatuota, kad ieškovei yra būtinas išlaikymas. Atsakovas yra darbingas, todėl jo galimybės patenkinti minimalius būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kitus poreikius yra didesnės, dėl to nuspręsta iš atsakovo priteisti išlaikymą. Pažymėta, kad vaikui sulaukus dvejų metų ieškovė, nors ir būdama riboto darbingumo, turės galimybę ieškoti darbo ir siekti papildomų pajamų. Šalys santuokoje pragyveno pakankami trumpą laiką, neįgalumas ieškovei nustatytas dar iki santuokos, dėl šių priežasčių išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, ieškovei priteistas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo ieškinio pateikimo, iki (duomenys neskelbtini), iki jauniausias sūnus sulauks dvejų metų.

12. Siekiant sudaryti galimybę abiem šalims lanksčiau derinti savo darbo laiko grafiką su vaikų priežiūra, taip pat siekiant išlaikyti kuo glaudesnį vaiko ryšį su tėvu, užtikrinant abiejų tėvų prieinamumą vaikui, nustatyta ieškovės ir atsakovo siūloma, tačiau teismo pakoreguota bendravimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nustatė, kad šalių vaikai yra mažamečiai. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga apie 600 Eur suma. Teismas nustatė, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų teikti išlaikymą, šiuo metu neturi. Nustatyta, kad ieškovė yra iš dalies darbinga, be to, šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose iki jaunesniam sūnui sueis dveji metai ir dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali dirbti, o jos gaunama išmoka už vaiko priežiūrą yra apie 276 Eur, kitos jos gaunamos pajamos taip pat nėra didelės. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos šiuo metu yra gerokai didesnės nei ieškovės, kuri yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus, o ieškovė yra tik iš dalies darbinga, tai galbūt apsunkina ieškovės galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Šalys santuokos metu nekilnojamojo turo neįgijo, įgijo tik transporto priemones, kurios lygiomis dalimis padalytos tarp šalių. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvena jos močiutei nuosavybės teise priklausančiame name ir, kaip šalys nurodė, galbūt šį turtą ji ir paveldės, nes ji yra vienintelė anūkė, be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, jo vidutinė rinkos vertė yra apie 1 090 Eur. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis, šalims pradėjus gyventi atskirai, gyvena nuomojamame būste. Teismas nusprendė, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, tai yra atsakovas gauna didesnes pajamas, o ieškovė turi nekilnojamojo turto, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga 2023 m. sausio 1 d. lygi 840 Eur (atskaičius mokesčius būtų 633 Eur) ir išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 317 Eur, o ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. per mėnesį vienam vaikui yra 85,75 Eur, o už abu vaikus 171,50 Eur, pažymėjo, kad kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 273 Eur suma. Pažymėta, kad ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis po 300 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais, be to, šalys turi du nepilnamečius vaikus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą faktinę situaciją, tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaikų poreikius, įrodymus apie šalių turtinę padėtį, siekdamas nepažeisti vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, pažymėdamas, kas išlaikymas turi būti teikiamas dviem vaikams, ieškovės nurodytą išlaikymo sumą sumažino iki 270 Eur, pažymėjęs, kad didesnių išlaidų poreikio ieškovė nepagrindė.

14. Šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant būtų pagrindas padalyti, neįgijo. Nesant nenuginčijamų įrodymų, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų įsigijo šaldytuvą, skalbimo mašiną ir džiovinio mašiną, pripažinta, kad atsakovas neįrodė, jog šis turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šis turtas nedalytas. Komoda priskirta prie vaikų asmeninių poreikių tenkinimui reikalingo turto ir tarp šalių taip pat nedalyta. Nors turtas, tai yra čiužinys ir lova, yra įgyti šalims gyvenant santuokoje, tačiau įvertinus šio turto įsigijimo kainą bei nusidėvėjimą, pripažinta, jog šis turtas priskirtinas prie ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti skirto turto ir nutraukiant santuoką tarp šalių nedalytas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis automobilį Hyundai H-1, Starex, Grand Starex įgijo iš jo asmeninių lėšų, todėl šį automobilį pripažino bendru sutuoktinių turtu, kuris turėtų būti padalytas lygiomis dalimis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kam turėtų atitekti kuri transporto priemonė, todėl teismas priteisė šalims konkrečias transporto priemones bei kompensacijas vienos kitai už šalims natūra atitenkančias transporto priemones. Pripažinta, kad kilnojamasis turtas (metalo darbinis stalas, metalo pjovimo staklės, dujų balionas, suvirinimo aparatas, įrankių rinkinys „Makita“) yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos padalytinas lygiomis dalimis, tai yra atsakovui priteisiant 1 100 Eur vertės turtą natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 550 Eur piniginę kompensaciją; ieškovė įpareigota atsakovui grąžinti likusį negrąžintą metalinį stalą.

15. Teismas vertino, kad labiau tikėtina ieškovės pateikta versija, jog aukso papuošalai buvo atsakovo sužadėtuvių dovana jai, todėl nenustatyta pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 10 g auksinį papuošalų komplektą, ir ji atmesta kaip neįrodyta.

16. Teismas kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dalį, kuria ieškinys buvo atmestas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. T. ir T. T., mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės; 3) kitą neskundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

17.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo neištikimybės faktas nėra įrodytas. Taip pat (ir be neištikimybės) teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo kaip priežasties, dėl kurios faktiškai nutrūko santuoka.

17.2. Nurodo, kad teismui buvo pateikta filmuota medžiaga, joje užfiksuotas atsakovo susitikimas su kita moterimi. Aktualius paaiškinimus pateikė byloje apklausta liudytoja. Teismas neatkreipė dėmesio į liudytojos A. P. paaiškinimus, jog nurodytas butas, kuriame atsakovas lankėsi su savo tautiete, buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini), tačiau iki atsakovo apsilankymo su moterimi šiame bute jau kelias savaites niekas negyveno. Atsakovas nepateikė konkrečių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nurodytus pateisinimus, kad vizitas į minimą butą buvo lemtas būtent dokumentų tvarkymo. Ieškovės vertinimu, teismas turėjo pagrindą atsakovo pasiteisinimus atmesti. Ieškovės vertinimu, yra įrodyta, jog pats atsakovas ieškovei prisipažino buvęs neištikimas, tai jis padarė žodžiu ir SMS žinute, už tokį sūnaus elgesį atsiprašinėjo ir atsakovo motina. Nors teisme apklausta kaip liudytoja atsakovo motina bandė suteikti kitą SMS žinučių turinį, tačiau akivaizdu, jog minimose žinutėse motina kalba apie atsakovo kaltę ir neleistinus santykius su kita moterimi.

17.3. Ieškovė pažymi, kad sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Esant duomenų apie slaptą, artimą atsakovo bendravimą su kita moterimi, o ypač konkrečiame kontekste – ieškovei esant ką tik po gimdymo, su dviem mažamečiais vaikais, kai itin reikalingas ir svarbus sutuoktinio palaikymas ir pagalba, teismas privalėjo konstatuoti atsakovo lojalumo pareigos pažeidimą. Ieškovės vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, nes jis ne tik buvo ieškovei neištikimas, bet ir iš esmės pažeidė jo, kaip sutuoktinio, lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigas, savo asmeninius interesus iškėlė virš šeimos interesų, negerbė ir neteikė moralinio palaikymo ieškovei.

17.4. Ieškovės vertinimu, teismas ne tik nepagrįstai nekonstatavo atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, bet ir visiškai nepagrįstai nurodė, jog dėl santuokos iširimo egzistuoja ir ieškovės kaltė. Ieškovės teigimu, normalu ir natūralu, kad ieškovei laukiantis antrojo vaiko, šalims jau auginant pirmąjį sūnų, ji tikėjosi iš atsakovo moralinės paramos ir palaikymo, lojalumo, o atsakovui gyvenant neatsakingai ir rūpinantis vien tik asmeniniais reikalais, teikiančiais malonumą (sportas, žvejyba, motociklai, naudotų automobilių remontas ir jų pardavimas, susitikinėjimas su kita moterimi), natūralu, kad ieškovė priekaištavo, prašė padėti ir daugiau laiko praleisti šeimoje, ja rūpintis, toks ieškovės pagalbos ir rūpesčio šeima siekimas negali būti traktuojamas kaip neigiamas ieškovės elgesys, lėmęs šeimos iširimą. Ieškovė teigia, kad jokių esminių ieškovės santuokinių pareigų pažeidimo nebuvo nustatyta. Pažymi, kad atsakovas nenurodė ir neįrodė jokių ieškovės nelojalumo šeimai, vaikams, jam, kaip sutuoktiniui, aplinkybių ir faktų. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų ieškovė neatliko stengiantis išsaugoti šeimą. Nėra ginčo, kad šalių vaikų tėvas yra atsakovas, tai reiškia, jog jis turi pareigą prisiimti ir atsakomybę. Teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, jog, ieškovei laukiantis antrojo sūnaus, šeimoje materialinė padėtis buvo gera, todėl atsakovo priekaištai ieškovei dėl (duomenys neskelbtini), nes, pasak atsakovo, (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.

17.5. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovo gaunamos pajamos iš darbo veiklos yra didesnės, nei ieškovės, kuri yra vaiko priežiūros atostogose. Tačiau, ieškovės vertinimu, teismo daroma išvada, jog šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, tai yra atsakovas gauna didesnes pajamas, o ieškovė turi nekilnojamojo turto, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, yra nepagrįsta. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jo vidutinė rinkos vertė 1 090 Eur. Net šį žemės sklypą ieškovei ir realizavus, gautos sumos dviejų vaikų išlaikymui pakaktų vos dviem mėnesiams. Tuo tarpu atsakovo potencialas gauti dideles darbo pajamas išlieka iki pat atsakovo pensinio amžiaus ir iki pat tol, kol išlaikymą teikti nepilnamečiams vaikams jis privalės. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra neįgali, viena augina du mažamečius vaikus, yra motinystės (tėvystės) atostogose, o atsakovas yra sveikas, darbingas, turintis paklausią specialybę ir gaunantis kelis kartus didesnes pajamas, teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalių turtinė padėtis yra panaši vien dėl ieškovės turimo 1 090 Eur vertės žemės sklypo. Teismo argumentas, kad galbūt kažkada ateityje ieškovė paveldės savo močiutės gyvenamąjį namą, yra niekinis, nes močiutė turi dukrą (ieškovės motiną), kuri yra pirmos eilės įpėdinė ir kuriai atitektų palikimas, be to, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir ateityje galbūt įvyksiančiomis aplinkybėmis.

17.6. Ieškovė pažymi, kad teismas pripažino, jog 600 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui suma nėra nepagrįsta, o vėliau nurodo, jog prašomas išlaikymo vaikui dydis po 300 Eur nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Tokios teismo išvados yra prieštaringos ir nesudarančios pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą tokia (atsižvelgiant į pinigų vertę, infliaciją, atsakovo gaunamas pajamas) nedidele – 30 Eur – suma iki 270 Eur.

17.7. Ieškovė pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. žymiai didėja minimali mėnesinė alga – 924 Eur (atskaičius mokesčius būtų 677 Eur), kuri yra orientacinis kriterijus vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti. Taigi, pagal teismo apskaičiavimą, pusę šios sumos sudarytų 338,50 Eur, o atėmus vaiko pinigus, mokamus valstybės, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma sudarytų 296 Eur (677 Eur – 85,75 Eur) / 2), tai iš esmės atitinka ieškovės prašomą priteisti 300 Eur išlaikymo vaikams dydį. Be to, ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikams išlaikymą, atsakovo išlaikymo prievolės dalis turi būti nustatyta didesnė nei ieškovės. Ieškovės vertinimu, jos prašomas vaikams priteisti 300 Eur išlaikymo dydis yra protingas bei teisingas, atitinkantis vaikų poreikius. Be to, pats teismas nurodė, jog 600 Eur išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų yra pagrįsta. Nepagrįstai iš atsakovo priteisus mažesnę sumą, nei reikalinga vaikų išlaikymui, jau iš karto po sprendimo įsiteisėjimo būtų pagrindas vaikams išlaikymą padidinti. Atsakovas yra finansiškai pajėgus vaikams teikti ieškovės prašomą 300 Eur išlaikymą, o vaikams ši suma leis turėti geresnes augimo bei vystymosi sąlygas. Ieškovės teigimu, teismas nepaisė sprendime nurodytų argumentų, kurie sudarytų pagrindą priteisti vaikams didesnį nei pusė minimaliosios algos, išlaikymą, tačiau priešingai – remdamasis minėtais argumentais išlaikymo dydžio nuo 273 Eur ne tik nepadidino, bet jį dar ir sumažino – iki 270 Eur.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės atsakovui priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

18.1. Atsakovas nesutinka su reikalavimu nustatyti, kad šalių santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek ir teismo posėdžių metu nesutiko, kad jis buvo ieškovei neištikimas ir kad jis yra kaltas dėl jo ir ieškovės santuokos iširimo ir tvirtino, kad ieškovė nuolat jį kaltindavo, jog jis per mažai uždirba, nesirūpina vaikais, yra jai neištikimas, nes buvo labai pavydi, be to, tarp jų nuolat kildavo konfliktai, nes namuose būdavo netvarka, jo netenkino jų lytinis gyvenimas. Ieškovės argumentai, jog atsakovas neva buvo jai neištikimas, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų dėl atsakovo santuokinės neištikimybės. Ieškovės teiginiai yra daugiau bendro pobūdžio ir deklaratyvūs – niekuo nepagrįsti.

18.2. Ieškovė nurodo, kad ir be neištikimybės atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, tačiau atsižvelgtina į tai, jog visą santuokos laikotarpį atsakovas dirbo, rūpinosi šeima, ne kartą siūlė ieškovei įsigyti nuosavą būstą, kad išvengtų konfliktų su ieškovės giminaičiais, tačiau ieškovė atsisakydavo. Atsakovas, numanydamas, kad gyvenimo sąlygos gali pakenkti šeimos gyvenimui, norėjo šią situaciją pakeisti, tačiau ieškovei buvo patogu gyventi su giminaičiais. Dar iki faktinio santuokos iširimo atsakovas dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą – ne kartą įvardijo ieškovei jam netinkančias gyvenimo su jos šeima sąlygas, nuolatinį spaudimą iš jos giminaičių, jo indėlio, prisidedant prie šeimos gerovės gerinimo, vaikų priežiūros, ignoravimą. Atsakovas sulaukdavo vien kritikos, ieškovės bandymo dominuoti šeimoje ir nenoro įsiklausyti į atsakovo poreikius bei nuogąstavimus.

18.3. Ieškovė bando perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, reikalaudama, kad jis įrodytų, jog neištikimybės nebuvo. Atsakovo vertinimu, santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė, norėdama remtis kito sutuoktinio neištikimybės prezumpcija, turėjo įrodyti ne tik atsakovo neištikimybę, bet ir tai, kad ji buvo šalių santuokos iširimo priežastis, o tai nebuvo įrodyta. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo jai neištikimas. Jokių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje, atsakovas nėra atlikęs.

18.4. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tariamai patirtą neturtinę žalą, kuri būtų susijusi su atsakovo veiksmais. Ieškovė neįrodė sutuoktinio kaltės, taigi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

18.5. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikų išlaikymo dydį po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodo, jog vaikų išlaikymas mažesnis ne tik 30 Eur per mėnesį, o sudaro 60 Eur, tai atsakovui yra didelė suma. Ieškovė nenurodo, jog atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies dėl ieškovės išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, turi išlaikyti ieškovę, vaikus ir save. Vien vaikų ir ieškovės išlaikymui atsakovas turi skirti 640 Eur ((270 Eur x 2) + 100 Eur = 640 Eur).

18.6. Skundžiamame teismo sprendime motyvuotai ir argumentuotai pasisakyta, jog ieškovės ir atsakovo vaikai neturi jokių specifinių poreikių, kurie turėtų įtakos ir reikšmės vaikų išlaikymo dydžio nustatymui. Šalių mažasis sūnus dėl amžiaus šiuo metu jokios ugdymo įstaigos nelanko, taip pat duomenų, kad šalių vaikai turėtų rimtų sveikatos problemų, byloje nenustatyta. Priteistas vaikų išlaikymas atitinka atsakovo finansines galimybes šiuo metu, taip pat ir vaikų poreikius šią dieną. Ieškovės argumentai, jog po 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesine alga didės, neturi teisinio pagrindo. Vaikų išlaikymo dydis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, o ne ateities prognozėmis. Ieškovės prašomas 300 Eur išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, šalys turi du nepilnamečius vaikus, tai leidžia taupyti kiekvienam vaikui teikiamas lėšas, pavyzdžiui, dalijant vaikams teikiamų prekių (elektros ir šilumos energijos, vandens, dujų) ar lavinamųjų priemonių bei žaislų kainą. Be to, vaikų išlaikymo dydžiui reikšmės turintis minimalios mėnesio algos padidėjimas (ir vaikų išlaikymui skirtų lėšų padidėjimas) bus kompensuojamas pagal CK 3.208 straipsnį indeksuojant išlaikymo dydį arba, indeksacijai nekompensuojant šio padidėjimo, pasikeitus aplinkybėms, yra galimybės padidinti išlaikymą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio ir prašo nustatyti didesnį šio išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Atsižvelgiant į tai, kad kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus – T. T., gimusį (duomenys neskelbtini), ir N. T., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad santuokoje šalys su nepilnamečiais vaikais gyveno ieškovės močiutei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo

23. Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir prašo pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

24. Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė argumentais, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, susirinkęs savo asmeninius daiktus paliko šeimą ir ja nesirūpino, rūpinosi tik savo reikalais.

25. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

26. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

27. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina. Taigi sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (CPK 178 straipsnis). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (CPK 178 straipsnis).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 21 punktas).

29. Ieškovė teigė, kad 2022 m. gegužės 31 d. atsakovas buvo jai neištikimas su kita moterimi. Ieškovė aplinkybę, kad dėl atsakovo neištikimybės įrodinėjo byloje pateiktais įrodymais – vaizdo įrašu, liudytojos A. P. teismo posėdžio metu duotais parodymas, atsakovo telefono išklotinėmis, atsakovo motinos ir ieškovės tarpusavio žinutėmis, atsakovo prisipažinimu ieškovei. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovo neištikimybės faktą ieškovei. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, konstatuodamas nesant įrodyto atsakovo neištikimybės fakto, šias išvadas padarė neįvertinęs įrodymų visumos, įrodymus vertino pavieniui, juos atmetė, remdamasis prielaidomis ir spėjimais. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo, kaip sutuoktinio, esminių pareigų pažeidimo, o tai būtų atskiras pagrindas konstatuoti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, su nurodytais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.

30. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Pažymėtina ir tai, kad teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).

31. Byloje pateikta filmuota vaizdo medžiaga, joje matyti, kad atsakovas kiemo aikštelėje į automobilį įsėda su kita moterimi. Byloje apklausta kaip liudytoja A. P., kuri yra ieškovės motinos bendradarbė, davė parodymus apie tai, kaip ji, parvykdama namo, matė atsakovą su moterimi namo kieme ir savo laiptinėje. Liudytoja A. P. nurodė, kad ji pasižiūrėjo, jog atsakovas su moterimi užlipo ir įėjo į butą, virš kurio vienu aukštu aukščiau gyvena liudytoja; atsakovas ten praleido apie valandą laiko. Liudytoja nurodė, kad daugiabutis namas yra blokinis, viskas aiškiai girdisi, dėl to, būdama savo bute, iš minėto buto, į kurį nuėjo atsakovas su moterimi, ji aiškiai girdėjo (duomenys neskelbtini), girdėjo žodžius, jai situacija buvo visiškai aiški, nesupainiojama. Liudytoja nurodė, kad iš karto parašė ieškovės motinai – nusiuntė automobilio nuotrauką pasitikslinti, ar tai nėra jos žento automobilis, iš gauto atsakymo suprato, kad kalbama apie tą patį asmenį. Liudytoja nurodė, kad su ieškovės motina susitiko po vienos ar dviejų savaičių, papasakojo situaciją ir nurodė, kad ši žinos, kaip tai praneši savo dukrai; pati ieškovei to, ką girdėjo ir matė, tuo metu nepranešė, nes bijojo trukdyti, ieškovė buvo ką tik po gimdymo, susilaukusi naujagimio.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino tai, kad paklausus, ar liudytoja gali patvirtinti, jog bute nebuvo ir kitų asmenų, liudytoja nurodė, kad negali to patvirtinti. Tačiau iš liudytojos parodymų nustatyta, kad liudytoja paaiškino, jog minimas butas buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini), tačiau iki atsakovo apsilankymo minėtame bute jame (duomenys neskelbtini) nebebuvo, jau kelias savaites nesimatė jų mašinų, nedegė šviesos, atsakovas atsirakino buto duris. Liudytojos duoti parodymai aiškūs ir konkretūs.

33. Ieškovė kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovo bendravimą su kita moterimi ((duomenys neskelbtini)), pateikė atsakovo telefono išklotines. Jose užfiksuoti atsakovo kontaktai ieškovės nurodytu telefono numeriu 2022 m. balandžio–gegužės mėn. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš šių išklotinių tik galima nustatyti, kiek laiko ir su kokiais numeriais bei kiek ilgai buvo bendrauta, tačiau nėra žinomas bendravimo turinys. Tačiau kartu įvertinama ir tai, kad atsakovas byloje neneigė, kad jo telefone buvo ieškovės nurodytos moters telefono numeris. Atsakovas byloje patvirtino, kad su minėta moterimi buvo nuvažiavęs į butą, buvusios įmonės nuomojamą darbuotojams, nurodė, kad minėta moteris tame bute negyvena. Atsakovas nurodė, kad tokio susitikimo tikslas buvo užpildyti dokumentus ir susiskambinti su giminėmis dėl jų atvykimo, bute yra internetas ir stalas. Tokį susitikimo tikslą patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė.

34. Ieškovė byloje paaiškino aplinkybes, kad taip pat sužinojo, jog 2022 m. gegužės mėn. pradžioje atsakovas buvo susitikęs su ta pačia moterimi prie jūros. Byloje pateiktos atsakovo ir ieškovės susirašinėjimo žinutės. Šiuose rašytiniuose įrodymuose atsakovo ieškovei nurodytas patvirtinimas apie buvusį tik vieną kartą ir paaiškinimas, jog tą kartą, kai buvo prie jūros, jie tik išgėrė kavos ir viskas, vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bylos faktinių duomenų kontekste.

35. Byloje taip pat pateiktos ieškovės ir atsakovo motinos susirašinėjimo žinutės. Atsakovo motina, apklausta kaip liudytoja, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad 2022 m. birželio mėn. ieškovė jai skambino, klausė apie (duomenys neskelbtini). Atsakovo motina, teismo posėdžio metu pasisakydama dėl byloje pateiktų žinučių turtinio, nurodė, kad pirma pokalbis vyko telefonu, o po to buvo siunčiamos žinutės – ieškovė nurodė, kad susipyko su atsakovu ir atsakovas neatsiprašė ir nieko nepaaiškino, dėl to atsakovo motina parašė, kad jis kaltas, bet nekaltas dėl nieko kito. Nors atsakovo motina teismo posėdžio metu kitaip aiškino žinučių turinį, tačiau iš esmės ieškovės ir atsakovo motinos tarpusavio susirašinėjimo turinys patvirtina duomenis apie atsakovo artimą bendravimą su kita moterimi.

36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie, vertinant visų faktinių duomenų visumą, nagrinėjamu atveju pagrindžia ieškovės teiginius dėl atsakovo neištikimybės ir sudaro pakankamą pagrindą pripažinti šią aplinkybę įrodyta ir taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, šalims susilaukus antro vaiko, artimai bendraudamas su kita moterimi, supriešino asmeninius interesus su sutuoktinės interesais. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą pripažinti ir tai, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, lojalumo ieškovei pareigą, o šis sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės nulėmė tolesnio bendro sutuoktinių gyvenimo negalimumą.

37. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis, kad šalims gyvenant santuokoje tarp jų nuolat kildavo įvairūs ginčai dėl finansų, gyvenamosios vietos ir kt. Šiuo aspektu taip pat svarbu įvertinti tai, kad ieškovė byloje nurodė aplinkybes, jog 2022 m. birželio 20 d., iš karto po to, kai atsakovas, ieškovės teigimu, jai prisipažino dėl neištikimybės, šalys kreipėsi į advokatę, tačiau sutarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių tuo metu pasiekti nepavyko, tą pačią dieną atsakovas išvažiavo su visais savo asmeniniais daiktais. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad būtent atsakovo artimas bendravimas su kita moterimi turėjo esminės įtakos šalių santuokos iširimui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad būtent kiti šalių nesutarimai iš esmės nulėmė šalių santuokos iširimą ir tai, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

38. Ieškovė byloje paaiškino, kad jų vaikas patyrė labai didelį stresą dėl to, jog tėvas negrįžta, o ieškovei buvo labai sunku pasilikti vienai su abiem vaikais, mažiausiam vaikui buvo (duomenys neskelbtini), tikėjosi, kad atsakovas padės pasirūpinti vaikais, jų poreikiais, todėl 2022 m. liepos 11 d. nusprendė pabandyti mėnesį laiko pagyventi kartu. Ieškovė nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovui atleido. Ieškovė nurodė, kad atsakovas rūpinosi tik savo reikalais, į ieškovės prašymus rūpintis šeima ir vaikais nereagavo. Iš ieškovės ir atsakovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė paprašė atsakovo išsikraustyti iš namų, nes vienam iš šalių vaikų sergant ir karščiuojant atsakovas išvyko į patėvio gimtadienį ir kelis kartus ieškovės prašomas negrįžo jai padėti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas visų asmeninių daiktų, garažo įrankių nebuvo parsivežęs.

39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalis). Darytina išvada, kad atsakovas byloje nepaneigė pagal įstatymą preziumuojamos aplinkybės, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, neįrodė, kad santuoka realiai iširo ne dėl ieškovės nurodytos priežasties, su kuria įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija, bet dėl kitų priežasčių (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ši teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

40. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad pripažinus, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.250 straipsnio nuostatomis, turėjo būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo ieškovei klausimas. Ieškovės teigimu, jos prašoma priteisti 3 000 Eur suma yra teisinga ir pakankama kompensuoti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeminimo, ieškovės apgaulės, neištikimybės, neigiamų išgyvenimų ir psichologinio bei fizinio diskomforto.

41. Vadovaujantis santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes reglamentuojančio CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, tai yra dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑128/2008). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑83‑969/2021 86 punktas).

42. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą buvo pripažinta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, yra teisinis pagrindas nuspręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija.

43. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad sužinojusi apie atsakovo neištikimybės faktą tuoj po antro vaiko gimimo ji patyrė didelį stresą, nusivylimą, depresiją, įtampą, išgyveno nepasitikėjimo savimi jausmą. Byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, antro vaiko šalys susilaukė (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą duomenimis, atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos vaiko priežiūros arba tėvystės atostogos. Ieškovė rėmėsi tuo, kad atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. buvo jai neištikimas, iki to bendravo su kita moterimi, nepadėjo rūpintis dviem mažais vaikais. Atsakovas iš namų išsikraustė 2022 m. birželio mėn., tai yra netrukus po antrojo šalių sūnaus gimimo. Šalių paaiškinimais, nors atsakovas į namus buvo grįžęs 2022 m. liepos mėn., tačiau iš jų išėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d., po tarp šalių kilusio nesutarimo. Ieškovė byloje pateikė paaiškinimus, kad patyrė sunkumų pasilikti su dviem mažais vaikais, tikėjosi atsakovo pagalbos, tačiau atsakovas neparodė, kad šeima jam reikalinga. Ieškovė byloje pateikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, jog 2022 m. birželio mėn. įsigijo raminamąjį maisto papildą, 2022 m. spalio 10 d. ieškovei išrašytas receptinis raminamasis vaistas. Ieškovė byloje paaiškino, kad patyrė daug streso ir įtampos, iš pradžių vartojo vaistažolių preparatą, nes bijojo naktį neišgirsti vaikų, paskui gydytoja išrašė stipresnių vaistų.

44. Padarius išvadą, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, taip pat iš esmės pažeidė lojalumo pareigą, yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovo neištikimybės faktas ir lojalumo pareigos ieškovei, kaip sutuoktinei, pažeidimas, įvertinant ir tai, kad šalys buvo ką tik susilaukusios antro vaiko, sukėlė ieškovei pakankamai didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, yra nustatytos visos sąlygos priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra pakankamai pagrįstas ir adekvatus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteisiamas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

45. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovas priešieškiniu sutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, bet prašė kiekvienam vaikui priteisti išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. T. ir N. T., mokamą periodinėmis išmokomis po 270 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Apeliantė prašo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti ieškiniu prašytą išlaikymo sumą – po 300 Eur kas mėnesį.

46. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

47. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

48. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, vertino šalių turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, tai yra atsakovas gauna didesnes pajamas, o ieškovė turi nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija, įvertusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.

49. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 617,50 Eur: apie 279,84 Eur išmoka už vaiko priežiūrą, 164,66 Eur našlaičių pensija ir 173 Eur šalpos neįgalumo pensija. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu 2023 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje ieškovės duotus paaiškinimus, kad padidėjusi našlaičių pensijos išmoka sudaro 184 Eur, o šalpos neįgalumo pensijos išmoka – 183 Eur, ieškovės pajamos siekia apie 646,84 Eur.

50. Atsakovo 2022 m. spalio 5 d. darbo sutarties Nr. 3855 duomenimis, atsakovas nuo 2022 m. spalio 7 d. dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju pagal neterminuotą darbo sutartį. Iš 2023 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovui už 2022 m. spalio mėn. išmokėta 674,50 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, už 2022 m. lapkričio mėn. išmokėta 2 290,84 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, už 2022 m. gruodžio mėn. – 1 967,99 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, už 2023 m. sausio mėn. – 2 766,88 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, už 2023 m. vasario mėn. – 2 968 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, o už 2023 m. kovo mėn. – 3 286 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Iš nurodytų duomenų nustatyta, kad atsakovo pajamos didėjo ir 2023 m. yra žymiai didesnės už ieškovės gaunamas pajamas.

51. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis turi paklausią specialybę ir pagal ją dirba, yra jaunas, sveikas ir darbingas, išskyrus šalių bendrus nepilnamečius vaikus, neturi kitų nepilnamečių išlaikytinių, kuriems turėtų prievolę teikti išlaikymą. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose iki sūnui N. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), sueis dveji metai, ji taip pat gauna šalpos neįgalumo pensiją. Taigi ieškovės galimybės dirbti yra ribotos dėl objektyvių priežasčių.

52. Atsakovas pažymi, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš jo ieškovei priteistas išlaikymas po 100 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta nurodyta prievolė atsakovui teikti išlaikymą ieškovei nėra ilgalaikė – išlaikymas priteistas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tai yra nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, iki (duomenys neskelbtini), kai šalių sūnus N. T. sulauks dvejų metų.

53. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis gyvena nuomojamame bute ir nekilnojamojo turto neturi. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena jos močiutei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Taigi ieškovės gyvenamoji vieta šiuo metu ieškovei taip pat nepriklauso nuosavybės teise. Bylos duomenimis, nurodytame gyvenamajame name gyvena ieškovė su nepilnamečiais šalių vaikais, ieškovės motina ir močiutė.

54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylos duomenų vertinimas yra nenuoseklus. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių reikalavimų priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė gyvena jos močiutei nuosavybės teise priklausančiame name ir šalys nurodė, jog galbūt šį turtą ieškovė ir paveldės, nes ji yra vienintelė anūkė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą, pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog pagerintas turtas priklauso ieškovei, o tai, jog galbūt šis nekilnojamasis turtas ateityje gali atitekti ieškovei, nėra pagrindas konstatuoti, kad taip ir bus, nes ieškovės močiutė gali pakeisti testamentą.

55. Apeliantė pažymi, kad jos močiutė turi dukrą (ieškovės motiną), kuri yra pirmos eilės įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir jai atitektų palikimas. Pažymėtina, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (CK 5.2 straipsnio 2 dalis, 5.19 straipsnis). Testatoriaus valia testamentas gali būti panaikinamas, papildomas ar pakeičiamas (CK 5.35 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie ieškovės galbūt galinčią būti turtinę padėtį ateityje (galimą nekilnojamojo turto paveldėjimą). Pažymėtina, kad šalių turtinės padėties pasikeitimas iš esmės po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo gali būti pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

56. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, taip pat įvertino aplinkybę, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2011 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 090 Eur. Byloje duomenų apie kitokią nurodyto turto vertę nepateikta. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad byloje esantys duomenys apie nurodyto nekilnojamojo turto vertę nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės turtinė padėtis turimo turto aspektu yra iš esmės geresnė nei atsakovo.

57. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prie vaikų išlaikymo turi prisidėti abi šalys. Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

58. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas gauna didesnes pajamas. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo gaunamos pajamos, palyginus jas su ieškovės gaunamomis pajamomis, yra gerokai didesnės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pažymėjo, kad komandiruočių metu patiria išlaidų maistui ir būstui, tačiau atsakovo paaiškinimai dėl tokių išlaidų dydžio buvo prieštaringi. Iš bylos duomenų matyti, kad nors ieškovė turi nekilnojamojo turto objektą (žemės ūkio paskirties žemės sklypą), tačiau jo vertė yra nedidelė. Priešingų duomenų dėl ieškovės turtimo nekilnojamojo turto vertės byloje nepateikta. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus apie šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, dėl to, atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikiams užtikrinti reikalingos sumos.

59. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma. Ieškovė byloje nurodė, kad šią sumą sudaro: 200 Eur maisto išlaidos, 90 Eur aprangai ir avalynei, 60 Eur ugdymui, knygoms, žaislams, 70 Eur gyvenamojo būsto išlaidos, 50 Eur laisvalaikio, 60 Eur išlaidos sveikatai ir 70 Eur higienos prekėms. Ieškovė nurodė, kad už vyresniojo sūnaus privatų darželį (po savivaldybės kompensacijos) kas mėnesį reikia mokėti apie 200 Eur, o jaunesniajam vaikui devynioms dienoms mišinukas kainuoja apie 17 Eur bei vartojami lašai nuo (duomenys neskelbtini), kainuojantys apie 12 Eur mėnesiui.

60. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, būstas, sveikata, higiena, mokslas ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

61. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo lygus 840 Eur, atskaičius mokesčius tai sudarytų 633 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinto tai, kad orientacinę minimalios mėnesinės algos dydžio sumą sumažinus ieškovės iš savivaldybės gaunama 85,75 Eur vaiko pinigų suma, kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 273 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas yra priteisiamas dviem šalių nepilnamečiams vaikams.

62. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodoma vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma neviršija pirmosios instancijos teismo nurodyto minimalios mėnesinės algos dydžio (633 Eur atskaičius mokesčius). Taigi šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų vaikams.

63. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 ir 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑495‑1075/2020, 46 punktas).

64. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nors šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau ieškovės nurodoma vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma neviršija orientaciniu kriterijumi laikytinos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Vertinant tą aplinkybę, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikams mokamos 85,75 Eur išmokos, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad šioje byloje nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikiams užtikrinti reikalingos sumos. Be to, reikšminga ir ta aplinkybė, kad, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, atsakovas turi galimybę mokėti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 300 Eur dydžio išlaikymą. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus, kad 60 Eur didesnė bendra išlaikymo suma per mėnesį jam yra didelė, tačiau įvertinus atsakovo gaunamas pajamas ir galimybes jas gauti, aplinkybę, kad iš atsakovo ieškovei priteistas išlaikymas yra terminuotas ir numatytas iki šalių jauniausiam sūnui sukaks dveji metai, nenustatyta pagrindo vertinti, kad didesnio (ieškovės prašomo dydžio) išlaikymo vaikams nustatymas turės esminės reikšmės atsakovo galimybėms teikti tokį išlaikymą.

65. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių vaikų poreikius bei šalių turtinę padėtį, nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68. Byloje patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu šalys buvo pareiškusios po keletą turtinių ir neturtinių materialinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir nustatė, kad ieškovė ieškiniu pareiškė 10 savarankiškų reikalavimų, o atsakovas priešieškiniu pareiškė 9 reikalavimus, ir, įvertinęs, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimų buvo patenkinta apie 70 procentų, o priešieškinio reikalavimų – 30 procentų.

69. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat dėl iš dalies patenkinto reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo. Patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas laikytina, kad byloje patenkinta 85 proc. ieškovės reikalavimų ir 15 proc. atsakovo reikalavimų.

70. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 35 Eur žyminio mokesčio suma padidinama iki 42,50 Eur (50 Eur x 85 proc.), o priteista 2 608,20 Eur atstovavimo išlaidų suma padidinama iki 3 167,10 Eur (3 726 Eur x 85 proc.), iš viso pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistų 2 643,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 3 209,60 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteista 874,27 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, atstovavimo ir vertimo išlaidų) suma sumažinama iki 437,14 Eur ((360 Eur + 2 178 Eur + 376,25 Eur) x 15 proc.). Šalių bylinėjimosi išlaidos, kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, įskaitytinos ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 772,46 Eur (3 209,60 Eur – 437,14 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

71. Pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio (236 Eur + 80 Eur = 316 Eur) sumokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteista 94,80 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista, suma padidinama iki 268,60 Eur (316 Eur x 85 proc.). Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas įpareigotas sumokėti 99 Eur atidėtą dalį žyminio mokesčio. Taigi iš viso valstybei iš atsakovo priteisiama 367,60 Eur (268,60 Eur + 99 Eur) žyminio mokesčio.

72. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 30,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisiant šias išlaidas, proporcingai atmestai reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei vietoje 21,19 Eur priteisiama 25,74 Eur (30,28 Eur x 85 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės proporcingai atmestai jos reikalavimų daliai į valstybės biudžetą išieškotina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (30,28 Eur x 15 proc. = 4,54 Eur) yra mažesnė už CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka nustatytą 5 Eur minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, dėl to nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 178 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos 1 388 Eur (178 Eur + 1 210 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo, o atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria, nutraukiant šalių santuoką, nuspręsta pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, ir dėl šios dalies pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo S. T. (S. T.) kaltės.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir šią ieškinio dalį patenkinti – priteisti ieškovei R. G.-T. iš atsakovo S. T. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Padidinti teismo sprendimu iš atsakovo S. T. nepilnamečiams vaikams T. T. (T.), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. T. (T.), gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nuo 270 Eur iki 300 Eur kas mėnesį.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti nauja redakcija taip:

„Priteisti iš atsakovo S. T. ieškovei R. G.-T. 2 772,46 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. T. 367,60 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 60 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. T. 25,74 Eur (dvidešimt penkis eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. T. ieškovei R. G. 1 388 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė