Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šiauleksa“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotu asmeniu esant S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Ekenex“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiauleksa“ pareiškimas, kuriuo prašoma LUAB „Ekenex“ (toliau – bendrovė) bankrotą pripažinti tyčiniu, kad jis kilo dėl suinteresuoto asmens S. G. nesąžiningų veiksmų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime ir rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė nurodė, kad:

1.1. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) nebuvo pateiktos UAB „Ekenex“ 2022 m. ir 2023 m. finansinės atskaitomybės ataskaitos, kurios buvusio bendrovės vadovo S. G. yra slepiamos nuo bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir nemokumo administratorės.

1.2. 2023 m. spalio 31 d. pranešimais dėl bankroto bylos inicijavimo bendrovės vadovas S. G. informavo kreditorius, kad bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir nebėra pajėgi laiku vykdyti savo prievolių, tačiau suėjus nustatytam terminui į teismą nesikreipė.

1.3. Teismo įpareigojimo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bendrovės vadovas S. G. neįvykdė ir į bylą LUAB „Ekenex“ finansinių ataskaitų už 2023 m. ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį bei kitų teismo pareikalautų dokumentų nepateikė. Bendrovės dokumentai ir dalis turto nemokumo administratorei neperduoti iki šiol. Perduota informacija yra neišsami, su trūkumais.

1.4. Nepaisant teismo taikytų sankcijų, buvęs bendrovės vadovas S. G. teismo įpareigojimų dėl bendrovės dokumentų ir viso turto perdavimo nemokumo administratorei toliau nevykdo, su nemokumo administratore nebendrauja.

1.5. Šiai dienai bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimis bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma bendrovės bankroto byloje yra 17 560 598,32 Eur. Iš kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų matyti, kad dar 2023 m. bendrovė pasiskolino 10 500 000 Eur lėšų, kurių negrąžino. Neturėdamas bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentų nemokumo administratorė negali patikrinti, ar šios lėšos panaudotos racionaliai ir bendrovės veiklos tikslais.

1.6. Neturint bendrovės veiklos bei apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokiu būdu objektyviai yra neįmanoma įvertinti ir bendrovės sudarytų sandorių bei veiklos teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. JAR duomenimis nustatyta, kad LUAB „Ekenex“ registre įregistruota 2012 m. spalio 18 d., įregistruoti tikslai (veiklos tikslai ir rūšys) – „gali užsiimti bet kokia teisėta ūkine-komercine veikla, įskaitant, bet neapsiribojant, tarptautine prekyba, importu, eksportu“. Bendrovės vadovu nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas suinteresuotas asmuo S. G.. Nuo (duomenys neskelbtini) jis registruotas vieninteliu bendrovės akcininku.

4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovei UAB „Ekenex“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Šiauleksa“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

5. LUAB „Ekenex“ nemokumo (bankroto) byla iškelta pagal kreditorės UAB „Tomaras“ pareiškimą, nustačius, kad LUAB „Ekenex“ turi skolinių įsipareigojimų UAB „Tomaras“ 1 266 944,44 Eur sumai, taip pat bendrovė skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 42 944,12 Eur už pradelstą mokesčių nepriemoką. Po bankroto bylos atsakovei iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo patvirtintas LUAB „Ekenex“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. ir 2024 m. spalio 25 d. nutartimis. Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 17 560 598,32 Eur.

6. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui S. G. paskirta 200 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino buvusio bendrovės vadovo S. G. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-940-407/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratorės pareiškimą dėl pakartotinės baudos skyrimo patenkino iš dalies ir buvusiam bendrovės vadovui S. G. paskyrė 800 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkino buvusio bendrovės vadovo S. G. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-180-854/2025 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį.

8. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Šiauleksa“ 2025 m. vasario 11 d. pateikė teismui prašymą apriboti buvusio LUAB „Ekenex“ vadovo S. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi, nustatęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų buvimą, bendrovės nemokumo administratorės prašymą patenkino iš dalies ir apribojo suinteresuoto asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtą nuobaudą netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

9. Nemokumo administratorė, remdamasis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4 punktais, prašo teismo pripažinti LUAB ,,Ekenex“ bankrotą tyčiniu; pripažinti suinteresuotą asmenį S. G. asmeniu, kurio (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

10. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir/ar neveikimu) ir / ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

11. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

12. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019). Kreditorių (potencialių kreditorių) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra siejamas su tuo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

14. Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

15. Kita vertus, šios bylos kontekste reikšmingi ypatumai, susiję su JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymu. JANĮ 70 straipsnio, kuris reglamentuoja tyčinį bankrotą, nuostatos iš esmės atitinka iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio nuostatas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl net ir taikant naująjį reglamentavimą aktuali iki 2020 m. sausio 1 d. kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343-450/2021).

16. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (dabar – JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1343-450/2021; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-128-553/2025).

17. Teismų praktikoje pripažinta, kad viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

18. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad nemokumo procese kilo ginčai tarp suinteresuoto asmens ir nemokumo administratorės dėl perduotino bendrovės turto ir dokumentų. Kaip nurodyta anksčiau (žr. šios nutarties 6–8 punktus), Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atitinkamas aplinkybes, yra konstatavęs, jog būtent dėl suinteresuoto asmens aktyvių, realių pastangų, siekiant įvykdyti jam tenkančias pareigas, trūkumo nėra perduodamas visas bendrovės turtas ir dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad faktinė situacija iki šios dienos būtų pasikeitusi (tinkamai įvykdyta JANĮ 57 straipsnyje nustatyta pareiga), o suinteresuoto asmens kartojamų tų pačių argumentų, grindžiant pareigos neįvykdymo priežastis, nėra pagrindo vertinti kitaip, kaip jos ne kartą jau buvo įvertintos teismų. Kaip nurodė nemokumo administratorė, jai iki šiol nėra perduoti jokie pirminiai apskaitos dokumentai (sutartys, sąskaitos, darbuotojų įdarbinimo ir darbo apskaitos dokumentai, kt.), jokie buhalterinės apskaitos registrai (didžioji knyga, kasos knyga, kt.) ir jokie kiti bendrovės veiklos dokumentai. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju galima daryti pagrįstą išvadą, kad suinteresuotas asmuo S. G. sąmoningai neperdavė ir neperduoda bendrovės pirminių apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitų bendrovės dokumentų, kas laikytina tyčinio bankroto kvalifikuojančiu požymiu.

Dėl bendrovės nemokumo momento

20. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

21. Būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

22. Nagrinėjamu atveju iš bendrovės paskutinių teiktų duomenų JAR – 2021 metų balanso (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad bendrovė 2021 metais turėjo iš viso 8 977 537 Eur vertės turto, kurio 271 245 Eur sudarė ilgalaikis turtas ir 8 693 536 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 7 672 247 Eur, kurių 7 627 708 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2021 finansinius metus bendrovė baigė patyrusi 208 419 Eur pelną. Kitų finansinės atskaitomybės duomenų (už 2022 m. ir 2023 m.) bendrovė nepateikė JAR, teismui, nemokumo administratorei. Byloje nėra patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad bendrovė išliko mokia po 2021 m., o dėl aktualių duomenų trūkumo jos būklės tiksliai įvertinti pagal nurodytą balanso testą negalima. Atsižvelgiant į tai, pagal balanso testą konstatuotina, kad bendrovė 2021 metų duomenimis nelaikytina nemokia, nes bendrovės 2021 m. balanse nurodyti įsipareigojimai neviršijo turimo turto vertės.

23. Vertinant bendrovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų už 17 560 598,32 Eur. Didžiausi kreditoriai: mažoji bendrija (toliau – MB) „Antus“ –7 864 196,94 Eur; G. K. – 6 721 463,20 Eur; Pirchmoser-Holz GmbH – 1 139 371,66 Eur; UAB „Tomaras“ – 1 396 194,45 Eur. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad MB „Antus“ kreditorinis reikalavimas kilo iš 2023 m. kovo–balandžio mėnesiais sudarytų paskolos sutarčių su UAB „Ekenex“, kuriomis bendrovei paskolinta 4 500 000 Eur (el. b. 7 t., b. l. 118–132); 2023 m. sausio 5 d. G. K. paskolino bendrovei 5 000 000 Eur (el. b. 7 t., b. l. 79–91); UAB „Tomaras“ 2023 m. balandžio 21 d. – 1 000 000 Eur (el. b. 7 t., b. l. 147–149). Duomenų apie šių paskolų grąžinimą byloje nėra. Dėl Pirchmoser-Holz GmbH kreditorinio reikalavimo nustatyta, jog šiam kreditoriui bendrovės įsiskolinimai susidarė 2023 m. sausio–kovo mėnesiais (el. b. 3 t., b. l. 131–142). Iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog staigus bendrovės darbuotojų skaičiaus kritimas pastebimas 2023 m. balandžio–lapkričio mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. spalio 31 d. bendrovės vadovas S. G. kreipėsi į kreditorius su pranešimu dėl bankroto bylos inicijavimo. Jame nurodoma, jog bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir nebėra pajėgi laiku vykdyti savo prievolių; bendrovės veikla stabdoma ir imamasi priemonių, siekiant užkirsti įsipareigojimų augimą.

24. Esant šioms aplinkybėms ir buvusiam bendrovės vadovui sąmoningai neperduodant bendrovės dokumentų nemokumo administratorei, konstatuotina, jog dėl suinteresuoto asmens veiksmų, byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindų būtų galima nustatyti tikslų bendrovės nemokumo momentą.

25. Apibendrinus nurodytus duomenis ir aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad LUAB „Ekenex“ akivaizdžiai susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ne vėliau kaip nuo 2023 m. balandžio mėnesio. Tai patvirtina tiek išaugęs bendrovės įsipareigojimų kreditoriams mastas, tiek ir staigus darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, suponuojantis realios ūkinės veiklos nuosmukį. Iš byloje esančių Pirchmoser-Holz GmbH pateiktų sąskaitų išklotinių (el. b. 3 t., b. l. 131–142) matyti, kad bendrovė jau nuo 2023 m. sausio mėnesio nevykdė savo įsipareigojimų šios kreditorės atžvilgiu. Tuo tarpu 2023 m. sausio–balandžio mėnesiais bendrovė vis dar sudarinėjo paskolos sutartis su MB „Antus“ – 4 500 000 Eur, G. K. – 5 000 000 Eur, UAB „Tomaras“ – 1 000 000 Eur, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad gautas lėšas būtų bandyta panaudoti skolų kreditoriams (pvz., Pirchmoser-Holz GmbH) padengimui ar įmonės mokumui gerinti. Dėl suinteresuoto asmens esminės bendrovės dokumentacijos nepateikimo, neįmanoma įvertinti šių veiksmų pagrįstumo bei atitikimo įprastai verslo logikai ir rizikos valdymo standartams. Nurodytų veiksnių neigiamą rezultatą patvirtina ir minėtas suinteresuoto asmens 2023 m. spalio 31 d. pranešimas kreditoriams dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Šis pranešimas faktiškai pripažįsta bendrovės nemokumą ir rodo, kad tokia būklė jau buvo akivaizdi ir žinoma suinteresuotam asmeniui. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad LUAB „Ekenex“ tapo nemokia ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 30 d., nes tuo metu pastebimas ženklus darbuotojų mažėjimas, susikaupė ženklios skolos (Pirchmoser-Holz GmbH), duomenų apie paskolos sutarčių pagrindu gautų lėšų panaudojimą ir tikslingumą nėra, o bendrovės nemokumas vėliau pripažintas ir paties suinteresuoto asmens.

Dėl tyčinio bankroto požymių

26. Kaip minėta, nemokumo administratorė, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, remiasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nustatytais požymiais, sąmoningai blogu įmonės valdymu, siekiu išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Nemokumo administratorė iš esmės nurodo, jog jai iki šiol neperduoti visi bendrovės dokumentai ir dalis turto, be to, bendrovė neteikė JAR finansinių ataskaitų už 2022–2023 m. (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas); bendrovė 2023 m. sausio–balandžio mėnesiais pasiskolino 10 500 000 Eur, kurių kreditoriams negrąžino (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

27. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, bylos šalių paaiškinimus, pažymi, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, svarbūs keli teismų praktikoje išryškinti aspektai.

28. Pirma, kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o, nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.). Šiuo atžvilgiu pakartotina, jog atitinkamų aplinkybių nustatymas ir vertinimas iš esmės yra apsunkintas suinteresuoto asmens veiksmais (neveikimo), kuriais neperduodami nemokumo administratorei visi bendrovės dokumentai (žr. šios nutarties 19 punktą).

29. Antra, vertinant juridinio asmens veiklą, esminę reikšmę turi tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, JAR nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo perdavė nemokumo administratorei darbuotojų, kreditorių sąrašą (2024 m. rugpjūčio 1 d.), transporto priemones (2024 m. rugpjūčio 12 d.), kitą bendrovės turtą (baldus) (2024 m. rugpjūčio 20 d.). Teismui įvertinus šiuos duomenis spręstina, jog jie yra su trūkumais (pvz., nenurodytos sumos kreditoriams), juose pateikiama itin ribota informacija, kas neleidžia spręsti apie tinkamą suinteresuoto asmens pareigos atlikimą, kaip tai nustatyta JANĮ 57 straipsnyje. Pažymėtina, kad tokios išvados laikėsi ir bylas dėl sankcijų skyrimo suinteresuotam asmeniui nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (žr. šios nutarties 6–8 punktus).

30. Taigi, dėl suinteresuoto asmens neveikimo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, vertinti sudaromų sandorių ir pan. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratorei nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai. Dėl šios priežasties, esant aplinkybėms, susijusioms su buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimu, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, sudaromų sandorių ir kt., siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

31. Trečia, iš pirmiau aptartų išaiškinimų išplaukia, kad, atsižvelgiant į bendrovės vadovui teisės aktuose įtvirtintas pareigas valdant bendrovę ir užtikrinant tinkamą jos veiklos apskaitą, buvusiam bendrovės vadovui nepateikus finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui (už 2022 –2023 m.), neperdavus visos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei ar nepateikus jų teismui (sutartys, sąskaitos, darbuotojų įdarbinimo ir darbo apskaitos dokumentai, didžioji knyga, kasos knyga, kt.), yra pagrindas šio asmens atžvilgiu taikyti teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotą contra spoliatorem prezumpciją, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Pažymėtina tai, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę, tačiau suinteresuotam asmeniui nepateikus teismui jokių kitų paaiškinimų, nei jau įvertinti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo (žr. šios nutarties 6–8 punktus), nenurodžius nustatytų teisės aktų įpareigojimų nevykdymo priežasčių, konstatuotina, kad ši prezumpcija nėra paneigta.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, iškėlus bendrovės nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratorei perduota tik minimali dalis bendrovės dokumentų / turto. Iš surinktų dokumentų ir duomenų negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ypač už 2022–2023 metus, nes nėra pirminių dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų, ypač dėl turto ir piniginių lėšų panaudojimo, įsipareigojimų bei gautų pajamų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vėliausiai nuo 2023 m. pradžios ėmė kauptis pradelsti ir nevykdyti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams. Šių pradelstų įsipareigojimų apimtis nuosekliai didėjo, apie atsiskaitymus su kreditoriais duomenų nėra. Duomenų apie realiai 2022–2023 m. vykdytą bendrovės veiklą bankroto byloje iš esmės nėra.

33. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, t. y. juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir/ar neveikimu) ir / ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šiuo atžvilgiu byloje jau konstatuota, jog suinteresuotas asmuo neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų JAR, taip pat neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą. Tuo tarpu tokių suinteresuoto asmens veiksmų sąmoningumas (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje nurodant, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma, taip pat ir tai, kad bendrovė nuo 2022 m. neteikė finansinių ataskaitų JAR (paskutinė finansinė ataskaita pateikta už 2021 metus), suponuoja pakankamą pagrindą apelianto (suinteresuoto asmens) veiksmus vertinti kaip sąmoningą vengimą atskleisti bendrovės tikrąją finansinę padėtį, turimą turtą, jo pokytį, o tokie suinteresuoto asmens veiksmai neabejotinai kliudo nustatyti bendrovės nemokumą sukėlusias priežastis ir apriboja bendrovės nemokumo administratorės galimybes efektyviai vykdyti bankroto procedūras, pažeidžia bendrovės kreditorių interesus. Suinteresuotas asmuo savo procesiniuose dokumentuose neįvardijo ir nepagrindė jo neveikimą pateisinančių objektyvių priežasčių. Argumentai, kad likusios bendrovės dokumentų dalies neperdavė tik dėl to, jog nepavyksta su nemokumo administratore suderinti perdavimo formos ir datos, vertintini kaip aiškiai nepagrįsti ir nepateisina įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo nevykdymo. Priešingai, suinteresuoto asmens elgesys, tiek susijęs su aptartu jo neveikimu, laiku neinicijuojant bendrovei nemokumo bylos, tiek su vengimu vykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą, suteikia pagrindą manyti, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai nevykdo jam įstatymo nustatytų ir teismo nurodytų pareigų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nurodytų dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Įvertinęs neperduotų dokumentų visumą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia esant nustatytą JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno JANĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021). Tokiu atveju, įvertinus tai, kad UAB „Ekenex“ bankrotas pripažintas tyčiniu remiantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas nepasisako dėl kitų pareiškime nurodytų tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Dėl kaltų asmenų nustatymo

36. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

37. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad UAB „Ekenex“ bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent suinteresuoto asmens – buvusio bendrovės vadovo, priimančio sprendimus kasdieniame bendrovės valdyme, bei vienintelio akcininko, S. G. veiksmai (neveikimas), šis asmuo savo sąmoningais ir kryptingais veiksmais laikomas sukėlusiu UAB „Ekenex“ tyčinį bankrotą.

38. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

40. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė priteisti jai 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teismas, įvertinęs pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų turinį, paskaičiavęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, atstovo teiktų dokumentų skaičių ir apimtį, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, medžiagos apimtį, nustatė, jog pareiškėjos prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą dydis, atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius ir užmokesčio nustatymo kriterijus, atitinka Rekomendacijas, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia pareiškėjai iš suinteresuoto asmens S. G. 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“, juridinio asmens kodas 302894908, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, jog dėl tyčinio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“, juridinio asmens kodas 302894908, bankroto atsakingas asmuo yra S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekenex“, juridinio asmens kodas 302894908, iš suinteresuoto asmens S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Šiauleksa“ per 3 (tris) dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekenex“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.