- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2-710-798/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00377-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- S. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės EKENEX nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ŠIAULEKSA“ prašymą pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės EKENEX bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo – S. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) EKENEX (toliau – ir bendrovė) nemokumo (bankroto) byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „ŠIAULEKSA“ (toliau – ir nemokumo administratorė) (1 t., b. l. 66–71). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas pradinis bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis (4 t., b. l. 8–10). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (5 t., b. l. 9–11).
Šalies argumentai
3. 2025 m. gegužės 7 d. pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama: i) pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu; ii) nustatyti, kad bendrovės tyčinis bankrotas kilo dėl jos buvusio vadovo S. G. (toliau – ir S. G., ar suinteresuotas asmuo) nesąžiningų veiksmų; iii) priteisti iš S. G. visas bylinėjimosi išlaidas (7 t., b. l. 1–9).
4. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – ir Juridinių asmenų registras) įregistruota 2012 m. spalio 18 d., bendrovės vadovu (generaliniu direktoriumi) nuo 2015 m. balandžio 3 d. buvo S. G., kuris nuo 2023 m. gegužės 18 d. buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas. Paskutinės Juridinių asmenų registrui teiktos bendrovės finansinės ataskaitos yra 2021 m., o 2022 m. ir 2023 m. finansinės atskaitomybės ataskaitos nei Juridiniam asmenų registrui, nei bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ar nemokumo administratorei nebuvo pateiktos, nes yra slepiamos.
5. Pareiškėja pažymėjo, kad dar 2023 m. spalio 31 d. S. G. informavo kreditorius, kad bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir nebėra pajėgi laiku vykdyti savo prievolių, pažadėjo pasibaigus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnyje nustatytam 15 dienų terminui teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau net ir suėjus nustatytam terminui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.
6. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmė nagrinėti kreditorės UAB „TOMARAS“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir įpareigojo bendrovės vadovą pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, tame tarpe ir bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos, taip pat ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus ir kt. Teismo įpareigojimo bendrovės vadovas S. G. neįvykdė ir į bylą bendrovės finansinių ataskaitų 2023 m. ir 2024 m. pirmojo ketvirčio bei kitų teismo pareikalautų dokumentų nepateikė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo iškelta bendrovės bankroto byla, terminas teismo įpareigojimui dėl dokumentų ir turto perdavimo įvykdyti suėjo 2024 m. liepos 20 d., tačiau bendrovės dokumentai ir dalis turto nemokumo administratorei neperduoti iki šiol. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bendrovės vadovui S. G. skyrė 200 Eur dydžio baudą ir 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi skyrė dar vieną 800 Eur dydžio baudą už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir visą turtą nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi apribojo S. G. teisę 2 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nepaisant teismo taikytų sankcijų, buvęs bendrovės vadovas teismo įpareigojimų dėl bendrovės dokumentų ir viso turto perdavimo toliau nevykdo, su nemokumo administratore nebendrauja.
7. Pareiškėja nurodė, kad nesilaikant teismo nustatytų terminų nemokumo administratorei buvo perduotos trys transporto priemonės ir baldai. Kadangi nemokumo administratorei iki šiol nėra pateiktas bendrovės balansas pagal nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat nėra perduoti bendrovės dokumentai, nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti ir nustatyti, koks bendrovės turtas liko neperduotas. Bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitoje, 2021 m. balanse, buvo nurodyta, kad bendrovė turėjo turto už 8 977 537 Eur, iš kurio: transporto priemonės – 247 221 Eur; kiti įrenginiai, prietaisai ir įranga – 13 397 Eur; prekės, skirtos perparduoti – 1 272 252 Eur. Trys perduotos transporto priemonės negali būti 247 221 Eur vertės, tuo tarpu jokių prekių atsargų iš viso neperduota. Nepateikti ir jokie duomenys apie bendrovės debitorius, nors 2021 m. balanse buvo nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 6 868 817 Eur. Neturint bendrovės veiklos bei apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokiu būdu objektyviai yra neįmanoma įvertinti ir bendrovės sudarytų sandorių bei veiklos teisėtumo. Kadangi bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentai bendrovės vadovo ir akcininko S. G. toliau slepiami, darytina išvada, kad tai daroma siekiant nesąžiningų tikslų, t. y. siekiant nuslėpti bendrovės vadovo atliktus neteisėtus veiksmus (sandorius). Dėl sąmoningo bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentų neperdavimo, yra pagrindas konstatuoti, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
8. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. sausio–balandžio mėn. bendrovė pasiskolino 10 500 000 Eur piniginių lėšų, kurių kreditoriams negrąžino. 2023 m. spalio mėn. S. G. jau informavo kreditorius, kad bendrovė nebegali vykdyti savo prievolių, tačiau dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Kreditorei UAB „TOMARAS“ 2024 m. balandžio mėn. pateikus teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, S. G. vilkino šios bylos nagrinėjimą, neteikė teismo pareikalautų bendrovės finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų ir netgi apeliacine tvarka skundė teismo nutartį dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė neišviešino nei 2022 m., nei 2023 m. savo finansinės atskaitomybės ataskaitų, slepia ir buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentus, kurių nesant nėra galimybės patikrinti bendrovės sandorų bei įvertinti gautų paskolų lėšų panaudojimo teisėtumą, nustatyti bendrovės turtą (įskaitant ir debitorines skolas) ir jį realizavus tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad S. G. bendrovės veiklą organizavo ir toliau veikia (slėpdamas bendrovės dokumentus ir neteikdamas informacijos nemokumo administratorei) taip, kad kreditoriams nebūtų jokios galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto (įskaitant gautinas sumas). Taigi, bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir pripažino likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) EKENEX bankrotą tyčiniu, o suinteresuotą asmenį S. G. – atsakingu asmeniu dėl tyčinio bankroto sukėlimo.
10. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registrui pateikti 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenys už patvirtina, jog bendrovė 2021 m. nelaikytina nemokia, nes balanse nurodyti įsipareigojimai neviršijo turimo turto vertės. Teismas įvertino, kad bendrovė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ne vėliau kaip nuo 2023 m. balandžio mėn. Tai patvirtina tiek padidėjęs bendrovės įsipareigojimų kreditoriams mastas, tiek ir staigus darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, suponuojantis realios ūkinės veiklos nuosmukį. Teismas nurodė, kad byloje esančios „Pirchmoser-Holz GmbH“ pateiktos sąskaitų išklotinės patvirtina, kad bendrovė jau nuo 2023 m. sausio mėn. nevykdė įsipareigojimų šiai kreditorei, o 2023 m. sausio–balandžio mėnesiais bendrovė vis dar sudarinėjo paskolos sutartis su mažąja bendrija (toliau – Mb) „Antus“ – 4 500 000 Eur, G. K. – 5 000 000 Eur, UAB „TOMARAS“ – 1 000 000 Eur, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad gautas lėšas būtų bandyta panaudoti skolų kreditoriams (pvz., „Pirchmoser-Holz GmbH“) padengimui ar bendrovės mokumui gerinti. Teismas vertino, kad dėl suinteresuoto asmens esminės bendrovės dokumentacijos nepateikimo, neįmanoma įvertinti šių veiksmų pagrįstumo bei atitikimo įprastai verslo logikai ir rizikos valdymo standartams. Nurodytų veiksnių neigiamą rezultatą patvirtina ir suinteresuoto asmens 2023 m. spalio 31 d. pranešimas kreditoriams dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Šis pranešimas faktiškai pripažįsta bendrovės nemokumą ir rodo, kad tokia būklė jau buvo akivaizdi ir žinoma suinteresuotam asmeniui. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė išvadą, kad bendrovė tapo nemokia ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 30 d.
11. Teismas nutarė, kad dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleido nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Teismas pripažino, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia esant nustatytą JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių.
12. Teismas, įvertinęs tai, kad bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu remiantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nepasisakė dėl kitų pareiškime nurodytų tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nes kasacinio teismo išaiškinta, jog nagrinėjant prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno JANĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti.
13. Teismas nurodė, kad pripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent suinteresuoto asmens veiksmai (neveikimas), šis asmuo savo sąmoningais ir kryptingais veiksmais laikomas sukėlusiu bendrovės tyčinį bankrotą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Suinteresuotas asmuo S. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bendrovės nemokumo administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nemokumo administratorės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir skundžiama teismo nutartis yra grindžiamos iš esmės vienu argumentu – nemokumo administratorei nėra pateiktos bendrovės finansinės ataskaitos bei kiti, su bendrovės padėtimi susiję, dokumentai. Vis dėl to, priešingai nei teigiama, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dalis bendrovės dokumentų ir visas turtas nemokumo administratorei buvo perduoti: 1) 2024 m. rugpjūčio 1 d. el. paštu buvo perduoti šie dokumentai: bendrovės banko sąskaitų išrašai, bendrovės kreditorių sąrašas, bendrovės turto sąrašas, darbuotojų ir buvusių darbuotojų (kuriems likęs įsiskolinimas) sąrašas, dokumentai susiję su darbuotojais (darbo sutartys); 2) 2024 m. rugpjūčio 12 d. nemokumo administratorei buvo perduotos bendrovei priklausančios transporto priemonės; 3) kitas bendrovės turtas (baldai) nemokumo administratorei buvo perduotas 2024 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, dalis bendrovės dokumentų ir turtas nemokumo administratorei buvo perduoti. Tuo tarpu pagal teismų praktiką, ne visos bendrovės buhalterinės apskaitos neperdavimas negali būti pakankamas teisinis pagrindas pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu.
14.2. Suinteresuoto asmens atstovas 2024 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į nemokumo administratorę dėl likusių neperduotų bendrovės dokumentų, tačiau nemokumo administratorė juos priimti atsisakė dėl to, kad nėra padaryti būtini aprašai, dokumentų lapai nėra sunumeruoti ir kt. Vis dėl to, juridinio asmens vadovo pareiga yra perduoti dokumentus ir turtą, tačiau kokia forma tai turi būti daroma JANĮ 57 straipsnis ar kiti JANĮ straipsniai bei teisės aktai nereglamentuoja. Taigi, likusi dalis bendrovės dokumentų nėra perduota tik todėl, nes nepavyksta susitarti dėl to kokia forma jie turi būti perduoti ir jų perdavimo datos su nemokumo administratore. Atsižvelgus į tai, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai neperduoda šių dokumentų, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės finansinės padėties, yra padarytos tinkamai neįvertinus byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių. Aplinkybė, kad dėl bendrovės dokumentų neperdavimo suinteresuotam asmeniui buvo paskirtos baudos, savaime nepaneigia faktinių aplinkybių, dėl ko minėti dokumentai vis dar nėra nemokumo administratorės žinioje.
14.3. Teismas visiškai neanalizavo nemokumo administratorės veiksmų nepriimant bendrovės dokumentų ir nevertino jų įtakos nustatant bylai dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu reikšmingas aplinkybes. Be to, aplinkybė, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog bendrovės bankrotas buvo pasekmė suinteresuoto asmens sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu).
14.4. Nemokumo administratorė, perėmusi bendrovės valdymą, turi galimybę pati asmeniškai gauti tiek bendrovės banko sąskaitos išrašus, tiek sąskaitų registrus, tiek kitus bendrovės viešai teikiamus veiklos duomenis. Nepaisant to, nemokumo administratorė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad pati aktyviai būtų rinkusi duomenis apie bendrovės finansinę padėtį ir atitinkamai siekusi nustatyti bendrovės nemokumo momentą. Šiuo atveju bendrovės nemokumo momento tiksliai negalima nustatyti būtent dėl nemokumo administratorės nepagrįsto ir neteisėto neveikimo, neperimant bendrovės dokumentų ir tinkamai nevykdant nemokumo administratorės pareigų, surinkti ir pateikti byloje duomenis apie Bendrovės finansinę padėtį, turinčius esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.
14.5. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Šiuo atveju nemokumo administratorė byloje neįrodinėjo, kad yra nors vienas JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas (juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones, bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia. Suinteresuotas asmuo neginčija, kad dėl tariamo nepagrįsto dokumentų neperdavimo, jo atžvilgiu teismas skyrė baudas, tačiau priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės savaime nereiškia sąmoningo Bendrovės privedimo prie bankroto. Tokios teismo išvados buvo padarytos netinkamai taikant suformuotą teismų praktiką tyčinio bankroto bylose.
14.6. Teismas netinkamai taikė contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją. Contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog suinteresuotas asmuo niekada nevengė perduoti dokumentų ar tuo labiau jų nenaikino ir neslėpė, todėl nenustačius suinteresuoto asmens atsisakymo teikti įrodymus, byloje nebuvo teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpcijos.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. G. atskirąjį skundą pareiškėja LUAB EKENEX, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš S. G. visas apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nors atskirajame teigiama, kad suinteresuotas asmuo nemokumo administratorei yra perdavęs didžiąją dalį bendrovės dokumentų, tačiau, priešingai nei teigiama, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nemokumo administratorei yra perdavęs tik minimalią ir neišsamią informaciją apie bendrovę, t. y.: pateiktame bendrovės kreditorių sąraše nebuvo duomenų apie skolų kreditoriams sumas, todėl nemokumo administratorė negalėjo patikrinti kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų sumų; nebuvo pateikta jokios informacijos apie bendrovės debitorius; pateiktame bendrovės darbuotojų sąraše nebuvo nurodytos su darbo santykiais susiję bendrovės skolos darbuotojams; pateiktame bendrovės turto sąraše neišvardinti konkretūs baldai, taigi turto sąrašas neaiškus, pagal jį bendrovės turtą identifikuoti neįmanoma, neįvardintos turto įsigijimo kainos ir likutinės vertės; persiuntė tuos pačius bendrovės banko sąskaitų išrašus, kuriuos pats gavo iš nemokumo administratorės. Taigi, 2024 m. rugpjūčio 1 d. el. laišku S. G. ir jo atstovas tik imitavo dokumentų ir informacijos teikimą nemokumo administratorei.
15.2. Nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo nemokumo administratorei yra perdavęs visą bendrovės turtą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad nesilaikant teismo nustatytų terminų nemokumo administratorei buvo perduotos trys transporto priemonės ir baldai. Kadangi nemokumo administratorei iki šiol nėra pateiktas bendrovės balansas pagal nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (t. y. 2024 m. liepos 10 d.) duomenis, taip pat nėra perduoti bendrovės dokumentai, nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti ir nustatyti, kokį turtą bendrovė turėjo bankroto bylos iškėlimo metu ir ar visą jį perdavė. Bendrovės 2021 m. balanse nurodyta, kad bendrovė turėjo turto už 8 977 537 Eur, iš kurio: transporto priemonės – 247 221 Eur; kiti įrenginiai, prietaisai ir įranga – 13 397 Eur; prekės, skirtos perparduoti – 1 272 252 Eur. Trys nemokumo administratorei perduotos transporto priemonės niekaip negali būti 247 221 Eur vertės, tuo tarpu jokių prekių atsargų iš viso neperduota. Nepateikti ir jokie duomenys apie bendrovės debitorius, nors 2021 m. balanse buvo nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 6 868 817Eur. Taigi turimi duomenys, t. y. 2021 m. finansinės atskaitomybės ataskaitos, sudaro pagrindą išvadai, kad nemokumo administratorei galėjo būti neperduota didelė dalis turto.
15.3. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad nemokumo administratorė atsisako priimti bendrovės dokumentus. Tiek bendrovės bankroto byloje, tiek šioje civilinėje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose nemokumo administratorė ne kartą yra pažymėjusi, kad neatsisako perimti iš buvusio bendrovės vadovo bendrovės dokumentų. Be to, buvusio bendrovės vadovo pozicija, kad neva pati nemokumo administratorė atsisako perimti bendrovės dokumentus, buvo pripažinta nepagrįsta ir nesąžininga Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-940-407/2024, 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-180-854/2025 ir 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-499-910/2025, nagrinėjant sankcijų taikymo suinteresuotam asmeniui klausimą dėl teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymo.
15.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-499-910/2025 jau yra konstatavęs, kad S. G. sąmoningai neteisėtai slepia bendrovės dokumentus. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde teigiama, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai neperdavė ir toliau neperduoda nemokumo administratorei bendrovės pirminių apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitų bendrovės dokumentų, kas laikytina tyčinio bankroto kvalifikuojančiu požymiu.
15.5. Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad yra pagrindas konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį, susijusį su netinkamu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir bendrovės finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui neteikimu. Atitinkamai buvo įrodytos ir JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kad šiuos veiksmus suinteresuotas asmuo atliko sąmoningai ir tikslingai, siekdamas nuslėpti bendrovės finansinę padėtį bei išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
15.6. Nepagrįsti ir nesąžiningi suinteresuoto asmens atskirojo skundo teiginiai, jog: nemokumo administratorė, perėmusi bendrovės valdymą, turi galimybę pati gauti tiek bendrovės banko sąskaitos išrašus, tiek išrašytų-gautų sąskaitų registrus, tiek kitus bendrovės viešai teikiamus veiklos duomenis; nemokumo administratorė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad pati aktyviai būtų rinkusi duomenis apie bendrovės finansinę padėtį ir atitinkamai siekęs nustatyti bendrovės nemokumo momentą. Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, nemokumo administratorė iš kredito įstaigų yra gavusi bendrovės sąskaitas ir net persiuntusi pačiam suinteresuotam asmeniui jo prašymu. Tačiau vien tik iš banko sąskaitų išrašų, neturint bendrovės pirminių apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, sutarčių, važtaraščių, prekių eksporto dokumentų ir kt.) bei suvestinių apskaitos registrų (didžiosios knygos, buhalterinių sąskaitų išrašų ir kt.), nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti nei bendrovės turto sudėties, nei įsipareigojimų, nei jų kaitos, negali patikrinti bendrovės sudarytų sandorių ir kitų suinteresuoto asmens, kaip bendrovės vadovo, veiksmų teisėtumo. Nemokumo administratorė negali patikrinti ir to, kur „dingo“ 2021 m. bendrovės finansinėje atskaitomybėje apskaitytas 8 977 537 Eur dydžio turtas, iš kurio prekės, skirtos perparduoti sudarė 1 272 252 Eur (prekių atsargų iš viso neperduota), o gautinos sumos – 6 868 817 Eur. Be to, nemokumo administratorė į bylą pateikė duomenis, jog neturėdama bendrovės dokumentų negali sklandžiai vykdyti bendrovės bankroto procedūrų ir ginti kreditorių, kurių teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai šioje bankroto byloje sudaro daugiau nei 17,5 mln. Eur, interesų. Taigi suinteresuotas asmuo, neperduodamas bendrovės dokumentų, toliau daro žalą tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
15.7. Priešingai nei atskirajame skunde teigia suinteresuotas asmuo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į bendrovės vadovui teisės aktuose įtvirtintas pareigas valdant bendrovę ir užtikrinant tinkamą jos veiklos apskaitą, buvusiam bendrovės vadovui nepateikus finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui (už 2022–2023 m.), neperdavus visos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei ar nepateikus jų teismui (sutartys, sąskaitos, darbuotojų įdarbinimo ir darbo apskaitos dokumentai, didžioji knyga, kasos knyga, kt.), yra pagrindas šio asmens atžvilgiu taikyti teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotą contra spoliatorem prezumpciją, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Suinteresuotas asmuo nepaneigė contra spoliatorem prezumpcijos taikymo galimybės, nes neįrodė pagrįstų objektyvių priežasčių, dėl ko iki šiol neperdavė nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto bei nepateikė Juridinių asmenų registrui bendrovės 2022 m. ir 2023 m. finansinės atskaitomybės ataskaitų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratorės, prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo
19. Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti 2025 m. liepos 21 d. gautus (registruotus) apelianto S. G. rašytinius paaiškinimus bei 2025 m. liepos 23 d. gautą atsakovės LUAB EKENEX, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „ŠIAULEKSA“, atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Apelianto pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, iš esmės savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas, o nemokumo administratorės pateiktame atsiliepime yra atsikirtimai į naujus rašytinius paaiškinimus. Apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus atskirąjį (apeliacinį) skundą ir atsiliepimą į jį. Bet koks atskirojo (apeliacinio) skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-464/2023; 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-577/2024).
20. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti apelianto kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktą naują įrodymą – 2025 m. liepos 9 d. lydraštį dėl UAB EKENEX dokumentų perdavimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui. Pateiktas naujas įrodymas nagrinėjami bylai nereikšmingas, kadangi: i) buvęs vadovas (apeliantas) turėjo pareigą iki 2024 m. liepos 25 d. perduoti nemokumo administratorei visus, įskaitant beveik po vienerių metų ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-39243-24 perduotus bendrovės dokumentus (2023 metų laikotarpio banko sąskaitos LT177044060007941570 išrašą; sutarčių kopijas, antstolių patvarkymus; sąskaitas faktūras pagal 2023 metų laikotarpio banko sąskaitos banko sąskaitos išrašą); ii) lydraštyje nurodytų dokumentų perdavimas ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai savaime nepatvirtina objektyvių šių dokumentų nepateikimo nemokumo administratorei laiku priežasčių.
21. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas kompetentingas spręsti byloje fakto ir teisės klausimus, turi pats pašalinti bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, taip pat nustatytus materialinės (juridinio asmens tyčinio bankroto požymių) ir proceso teisės normų (įrodymų vertinimo) taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
Dėl tyčinio bankroto požymių
22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
23. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas).
25. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
26. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, turėjo įrodyti konkrečių tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. spalio 18 d., numatyti bendrovės tikslai ir rūšys: gali užsiimti bet kokia teisėta ūkine komercine veikla, įskaitant, bet neapsiribojant, tarptautine prekyba, importu, eksportu. Bendrovės vadovas nuo 2015 m. balandžio 1 d. buvo S. G., kuris taip pat nuo 2015 m. gegužės 18 d. buvo ir bendrovės akcininkas (5 t., b. l. 124–128).
28. Pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, vadovaudamasi JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 ir 4 punktais, pateikė prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu bei nustatyti, kad bendrovės tyčinis bankrotas kilo dėl jos buvusio vadovo S. G. nesąžiningų veiksmų. Pareiškėja, įrodinėdama JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, nurodė šiuos argumentus: 1) Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2022 m. ir 2023 m.; 2) nemokumo administratorei neperduota didžioji dalis buhalterinės apskaitos dokumentų ir neperduotas visas bendrovės turtas, dėl ko nėra galimybės patikrinti bendrovės sandorius bei įvertinti gautų paskolų lėšų panaudojimo teisėtumą, nustatyti bendrovės turtą (įskaitant ir debitorines skolas) ir jį realizavus tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus; 3) bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentai yra slepiami siekiant nuslėpti bendrovės vadovo ir akcininko S. G. neteisėtus veiksmus (sandorius); 4) 2023 m. sausio–balandžio mėn. bendrovė pasiskolino 10 500 000 Eur piniginių lėšų, kurių kreditoriams negrąžino, o jau 2023 m. spalio mėn. S. G. informavo kreditorius, kad bendrovė nebegali vykdyti savo prievolių, tačiau dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė; 5) S. G. bendrovės veiklą organizavo ir toliau veikia taip, kad kreditoriams nebūtų jokios galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto (įskaitant gautinas sumas).
29. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratorės prašymą – pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, o dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto požymio nepasisakė, kadangi nusprendė, kad bent vieno JANĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą. Atskirajame skunde apeliantas nekvestionavo pirmosios instancijos teismo nustatyto bendrovės nemokumo momento, o savo argumentus grindė iš esmės tuo, kad vien tai, jog dalis bendrovės dokumentų ir visas turtas nemokumo administratorei buvo perduoti, negali būti pakankamas teisinis pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į esminius suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, juos aptaria ir vertina toliau.
Dėl (ne)tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas)
30. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
31. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš bendrovės vadovo pareigų yra tinkamas bendrovės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalis; iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalis).
33. Tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).
34. Minėta, kad pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, nurodė, kad bendrovės finansinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nes: Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos už 2022 m. ir 2023 m.; nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės finansinės apskaitos dokumentai bei turtas. Pareiškėjos įsitikinimu, nesant šių duomenų, nėra galimybės objektyviai nustatyti bendrovės realaus turto, esminių aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla ir bendrovės nemokumo priežasčių.
35. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad didžioji dalis bendrovės dokumentų ir visas turtas nemokumo administratorei buvo perduoti: 1) 2024 m. rugpjūčio 1 d. nemokumo administratorei el. paštu buvo perduoti: bendrovės banko sąskaitų išrašai; kreditorių sąrašas; turto sąrašas; darbuotojų ir buvusių darbuotojų (kuriems likęs įsiskolinimas) sąrašas; dokumentai susiję su darbuotojais (darbo sutartys); 2) 2024 m. rugpjūčio 12 d. nemokumo administratorei perduotos bendrovei priklausančios transporto priemonės; 3) 2024 m. rugpjūčio 20 d. nemokumo administratorei perduotas kitas bendrovės turtas (baldai). Apeliantas paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į nemokumo administratorę dėl likusių neperduotų bendrovės dokumentų, tačiau nemokumo administratorė atsisakė juos priimti motyvuojant tuo, kad tariamai nėra padaryti būtini aprašai, dokumentų lapai nėra sunumeruoti ir kt. Taigi, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, bendrovės vadovas neatsisako perduoti bendrovės dokumentų nemokumo administratorei, tačiau susiduria su iškeltais formaliais reikalavimais, kurie nėra būtini perduodamiems bendrovės dokumentams. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus ir pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad bendrovės finansinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.
36. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 10 punktų (2 punkto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.; 10 punkto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) nuostatas bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 2 dalis; straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.), kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis) ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis; straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, finansinės ataskaitos turi būti parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė rengia pinigų srautų ataskaitą.
37. Taigi, būtent juridinio asmens vadovas yra atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą bei jo tikslų įgyvendinimą, taip pat už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, parengimą ir savalaikį pateikimą Juridinių asmenų registrui. Kadangi nagrinėjamu atveju bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. ir bendrovės akcininku nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo S. G., todėl jis yra atsakingas už bendrovės finansinių duomenų savalaikį nepateikimą Juridinių asmenų registrui.
38. Antra, iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, vadovo atsakomybė nepasibaigia, kadangi JANĮ 57 straipsnio 1 dalies pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 10 d.) bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, bendrovės vadovai buvo įpareigoti per 15 kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla (1 t., b. l. 66–71). Taigi, bendrovės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei turėjo būti perduoti iki 2024 m. liepos 25 d.
40. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo našta, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą juos atlikti, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent apeliantui teko procesinė našta pagrįsti aplinkybę, kad jis yra tinkamai įvykdęs pareigą perduoti nemokumo administratorei visus bankrutuojančios bendrovės finansinius dokumentus ir turtą.
41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis nemokumo administratorei 2024 m. rugpjūčio 1 d. pateikė didžiąją dalį bendrovės finansinių dokumentų.
42. Pirma, priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys duomenys patvirtina 2024 m. rugpjūčio 1 d. el. laišku buvo pateikta tik nedidelė dalis informacijos, kuri buvo neišsami ir kurios pagrindu negalima identifikuoti bendrovės veiklos 2022 m. ir 2023 m., jos turto, debitorių, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (1 t., b. l. 131–164).
43. Antra, nors apeliantas buvo informuotas dėl pateiktos informacijos neišsamumo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši informacija būtų patikslinta ar būtų pateikti išsamūs ir visi bendrovės finansiniai duomenys.
44. Trečia, tai, kad apeliantas nemokumo administratorei yra perdavęs tik dalį dokumentų, nesuponuoja išvados, kad jis yra tinkamai įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodytą pareigą, kadangi buvusio bendrovės vadovo pareiga apima viso bankrutuojančio juridinio asmens dokumentų ir viso turto perdavimą nemokumo administratorei.
45. Ketvirta, svarbu ir pažymėtina tai, kad apeliantas nemokumo administratorei nepateikė visos finansinės dokumentacijos ir turto jau yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais buvo sprendžiamas suinteresuotam asmeniui paskirtų baudų už tai, kad šis nevykdė įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą bei visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla, (ne)teisėtumo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. ir 2024 m. spalio 23 d nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-1916-1012/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-940-407/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-1916-1012/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-180-854/2025). Apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė papildomų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad jis, kaip buvęs bendrovės vadovas, 2024 m. gegužės 20 d. nustatytą pareigą perduoti nemokumo administratorei dokumentus įvykdė arba neįvykdė dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl šią bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iš naujo ir kitaip vertinti tas pačias aplinkybes bei daryti kitokias išvadas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas per nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei visus dokumentus.
46. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad jis nemokumo administratorei perdavė visą bendrovės turimą turtą. 2021 m. balanso duomenimis bendrovė turėjo: 271 245 Eur ilgalaikio turto, kurį sudarė 3 500 Eur nematerialus turtas, 260 618 Eur materialus turtas (transporto priemonės – 247 221 Eur, 13 397 Eur – kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai) ir 7 127 Eur finansinis turtas; 8 693 536 Eur trumpalaikio turto, kurį sudarė 1 704 778 Eur atsargos (1 272 252 Eur – pirktos prekės, skirtos perparduoti; 432 526 Eur – sumokėti avansai), 6 868 817 Eur per vienerius metus gautinos sumos (6 685 784 – pirkėjų skolos, 183 033 Eur – kitos gautinos sumos), 119 941 Eur pinigai ir jų ekvivalentai (7 t., b. l. 17–19). Iš byloje esančių duomenų negalima identifikuoti, koks konkretus materialus turtas sudarė 2021 m. balanse nurodytą turtą, kokia konkretaus bendrovės turimo turto likutinė vertė. Be to, byloje nepateikta jokių duomenų apie 8 693 536 Eur trumpalaikį turtą, nenurodytas debitorių sąrašas ir pan. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių viso bendrovės turto sudėtį ir tai, kad visas bendrovės turtas buvo perduotas nemokumo administratorei.
47. Nors apeliantas teigia, kad savo pareigos jis negali įvykdyti, nes pati nemokumo administratorė atsisako perimti bendrovės dokumentus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas ėmėsi visų įmanomų priemonių bendrovės dokumentams ir turtui perduoti, o nemokumo administratorė nepagrįstai atsisakė juos priimti, nesutiko su apeliantu bendradarbiauti bendrovės dokumentų ir turto perdavimo procese ar sudarė jam kitokias kliūtis pareigai perduoti bendrovės dokumentus ir turtą įvykdyti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorė bendradarbiavo su apeliantu, sutiko su jo prašymu pratęsti terminą perduoti turtą ir dokumentus, ne kartą ragino apeliantą pateikti dokumentus ir turtą. Taigi, nemokumo administratorė veikė aktyviai, siekdama perimti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau savo pareigas vykdyti vengė pats apeliantas. Vien tai, kad nemokumo administratorė paprašė pateikti tinkamai aprašytus ir sunumeruotus dokumentus nereiškia, kad tokiu būdu buvo sudaromos kliūtys suinteresuotam asmeniui perduoti visus bendrovės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu buvęs įmonės vadovas perduoda nemokumo administratoriui įmonės dokumentus (ar, kaip šiuo atveju, jų dalį) be apyrašo, nesurūšiuotus, nesunumeruotus ir pan., administratorius kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti tokių dokumentų priėmimo ir atsisakymo juos priimti galimas pasekmes ir įtaką bankroto procesui, jo eigai ir operatyvumui. Jeigu bankrutuojančios įmonės dokumentai nemokumo administratoriui perduodami be apyrašo, tokiu atveju vėliau kilus ginčui dėl faktiškai perduotų / neperduotų dokumentų, jų apimties ir pan., buvęs vadovas negalėtų remtis ta aplinkybe, jog visus dokumentus tinkamai perdavė nemokumo administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1354-407/2021, 31 punktas). Taigi, tuo atveju jeigu buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratorei pateikia bendrovės dokumentus, kurie yra be apyrašo, nesurūšiuoti, nesunumeruoti ir pan., nemokumo administratorė gali pareikalauti juos tinkamai sutvarkyti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši buvusio bendrovės vadovo S. G. pozicija, kad pati nemokumo administratorė atsisako perimti bendrovės dokumentus, buvo ne kartą pripažinta nepagrįsta ir nesąžininga įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-940-407/2024, 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-180-854/2025 ir 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-499-910/2025). Apeliacinės instancijos teismas minėtose bylose konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė, siekdama operatyviai ir efektyviai vykdyti bankroto procesą, tikrinti bendrovės sudarytus sandorius ir kitą apskaitos informaciją, galėjo pageidauti pateikti tinkamai parengtus bendrovės dokumentus, juolab kad iš nemokumo administratorės 2024 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio laiško matyti, jog toks pageidavimas išreikštas siekiant išvengti ginčo dėl perduotų ir neperduotų dokumentų. Atsižvelgus į ankstesnius teismų išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismui kitaip vertinti tos pačios faktinės situacijos pagrindo nėra.
48. Kaip minėta, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, o pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Apeliantas neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių teismo nutartyje nustatytu terminu negalėjo pateikti nemokumo administratorei visų bendrovės finansinių dokumentų ir turto, todėl vien deklaratyvūs apelianto teiginiai nepateisina jo elgesio, kuomet teismo nustatytas įpareigojimas nevykdomas nuo 2024 m. liepos 10 d., t. y. daugiau nei metus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantas savo veiksmais siekė neatskleisti bendrovės tikrosios padėties ir priežasčių, dėl kurių bendrovė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, sudaryti kliūčių nemokumo administratorei išsiaiškinti tikrąsias bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes.
49. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bendrovės finansinių duomenų savalaikis nepateikimas Juridinių asmenų registrui, taip pat bendrovės turto bei finansinių ir kitų veiklos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei per teismo nustatytą terminą objektyviai suvaržė jos galimybes identifikuoti bendrovės turto sudėtį, įvertinti bendrovės atliktas ūkines operacijas ar sudarytus sandorius. Apeliantui nenurodžius objektyvių priežasčių, pateisinančių jo neveikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad egzistuoja pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu
50. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Apelianto įsitikinimu, nemokumo administratorė byloje neįrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju yra nors vienas JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas (juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių). Apeliacinės instancijos teismas su minėtais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
51. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėjas įrodinėjo, kad: nemokumo administratorei neturint bendrovės veiklos bei apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros; bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentai bendrovės vadovo ir akcininko S. G. toliau slepiami, siekiant nesąžiningų tikslų, t. y. norint nuslėpti bendrovės vadovo atliktus neteisėtus veiksmus (sandorius). Taigi, nemokumo administratorė įrodinėjo, kad bendrovės vadovo veiksmų sąmoningumas nesąžiningai ir neteisėtai neperduodant viso bendrovės turto ir dokumentų kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.
52. Antra, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-306-933/2024, 72 punktas).
53. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl apelianto veiksmų (neveikimo) yra pakankamos daryti išvadą, kad bendrovės vadovas neteikė metinių finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, taip pat nepateikė nemokumo administratorei bendrovės vardu turimo turto bei bendrovės finansinių duomenų, kas suponuoja išvadą apie jo siekį nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę būklę. Apelianto argumentai, kad likusios bendrovės dokumentų dalies neperdavė dėl nemokumo administratorės formalių reikalavimų, vertintini kaip aiškiai nepagrįsti ir nepateisina įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo nevykdymo. Taigi, apeliantas atskirajame skunde neįvardijo ir nepagrindė jo neveikimą pateisinančių objektyvių priežasčių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie suinteresuoto asmens veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus tyčinio bankroto požymius.
54. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apelianto veiksmų sąmoningumas jau buvo konstatuotas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-499-910/2025 sprendžiant buvusiam bendrovės vadovui paskirtos nuobaudos – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą dvejiems metams – (ne)teisėtumo klausimą.
Dėl contra spoliatorem prezumpcijos (ne)taikymo
55. Apeliantas atskiruoju skundu, be kita ko, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo taikyta contra spoliatorem prezumpcija. Apelianto teigimu, jis niekada nevengė perduoti nemokumo administratorei dokumentų ar tuo labiau jų nenaikino ir neslėpė, todėl nenustačius suinteresuoto asmens atsisakymo teikti įrodymus, byloje nebuvo teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti minėtos contra spoliatorem prezumpcijos.
56. Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 52 punktas; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 52 punktas; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 69 punktas ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).
57. Kadangi nemokumo administratorė savo reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantas nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui (už 2022–2023 m.), neperdavė viso bendrovės turto ir visos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei ar nepateikė jų teismui, apeliantas turėjo procesinę pareigą paneigti šias aplinkybes įrodymais, kad visą bendrovės turtą ir visus dokumentus, leidžiančius identifikuoti bendrovės finansinę padėtį, po bankroto bylos iškėlimo jis, kaip rūpestingas ir protingas bendrovės vadovas, yra perdavęs paskirtai nemokumo administratorei. Tokios procesinės pareigos neatlikus net ir po to, kai ankstesniais Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad suinteresuotas asmuo nemokumo administratorei neperdavė turto ir visų bendrovės finansinių duomenų, taip pat nepateikus paaiškinimų ar kitų įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių minėtos pareigos negalėjo atlikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantui nepalankiausią faktą, t. y. kad turtas ir (ar) jį identifikuoti galintys dokumentai po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorei neperduoti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
58. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens tyčinio bankroto institutą, ir, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nutarė, jog bendrovės bankrotas yra tyčinis, o už bendrovės tyčinį bankrotą yra atsakingas apeliantas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 62 punktas).
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atskirasis skundas netenkintas, todėl S. G. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 21 d. gavo nemokumo administratorės UAB „ŠIAULEKSA“ prašymą priteisti iš apelianto 900 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą), grindžiamas 2025 m. liepos 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2025/21 ir akcinės bendrovės Artea bankas 2025 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymu.
61. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad LUAB EKENEX, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „ŠIAULEKSA“, patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nagrinėjamoje byloje rekomenduojamo priteisti užmokesčio advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2 337,70 Eur × 0,4 = 935,08 Eur) dydžio (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktas, 8.16 papunktis), priteisia LUAB EKENEX iš S. G. 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei EKENEX (juridinio asmens kodas 302894908) iš S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.