Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas buvusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“ vadovo S. G. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtą nuobaudą uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ekenex“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Šiauleksa“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 4 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi iš dalies patenkino bendrovės nemokumo administratorės prašymą ir apribojo suinteresuoto asmens S. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

17. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtą nuobaudą – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą 2 metams. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama juridinio asmens vadovo atsakomybė – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas.

Dėl nustatytų esminių faktinių aplinkybių

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė UAB „Tomaras“ 2024 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei UAB „Ekenex“ iškėlimo (2024 m. balandžio 11 d. reg. Nr. CBP-372, 1 t., b. l. 1–3).

22. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtinti neginčijami finansiniai reikalavimai, tarp jų – pareiškėjos UAB „Tomaras“ 1 396 194,45 Eur finansinis reikalavimas (4 t., b. l. 8–10).

23. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto (5 t., b. l. 9–11).

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės UAB „Ekenex“ vadovas 2023 m. spalio 31 d. pranešimu dėl bankroto bylos inicijavimo informavo kreditorę UAB „Tomaras“, jog bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir nėra pajėgi laiku vykdyti savo prievoles; bendrovės veikla yra stabdoma ir imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią tolesniam bendrovės įsipareigojimų augimui. Pranešime nurodyta, kad, bendrovės duomenimis, bendrovės skola kreditorei UAB „Tomaras“ yra 1 244 860,08 Eur (1 t., b. l. 6–7). Kreditorė UAB „Tomaras“ 2024 m. vasario 20 d. pranešime dėl skolos ir nemokumo proceso inicijavimo nurodė, kad UAB „Ekenex“ skola kreditorei yra 1 266 944,44 Eur (1 t., b. l. 5).

25. Bendrovės atstovas 2024 m. balandžio 19 d. pateikė teismui prašymą pratęsti procesinius terminus tiek atsiliepimui į pareiškimą, tiek bendrovės dokumentams pateikti (2024 m. balandžio 19 d., reg Nr. DOK-14189; 1 t., b. l. 41). Bendrovės atstovas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė dar vieną prašymą pratęsti procesinius terminus, taip pat prašė atidėti teismo posėdį, be to, įpareigoti pareiškėją UAB „Tomaras“ pateikti paaiškinimus ir jos finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (2024 m. gegužės 8 d., reg. Nr. DOK-16530). 2024 m. gegužės 16 d. bendrovės atstovas vėl pateikė teismui prašymą pratęsti terminą bendrovės dokumentams pateikti, įpareigoti pareiškėją pateikti informaciją ir atidėti 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdį (2024 m. gegužės 16 d., reg. Nr. DOK-17653; 1 t., b. l. 52).

27. Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kaip bendrovės vadovas, 2024 m. liepos 3 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Ekenex“ iškėlimo, kuriame nurodė, jog bendrovė yra nemoki ir neturi jokių finansinių galimybių toliau vykdyti veiklą. Šį pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2412-1012/2024 atsisakė priimti.

28. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Šiauleksa“ 2024 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti buvusiam bendrovės vadovui S. G. baudą už pareigos pateikti nemokumo administratorei bedrovės turtą ir dokumentus nevykdymą (2024 m. rugpjūčio 2 d., reg. Nr. DOK-26816; 1 t., b. l. 108–109).

29. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratorės prašymas patenkintas iš dalies ir buvusiam bendrovės vadovui S. G. paskirta 200 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą (4 t., b. l. 30–35). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino buvusio bendrovės vadovo S. G. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jam paskirtą baudą (4 t., b. l. 176–178). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-940-407/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį paliko nepakeistą (5 t., b. l. 47–51).

30. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Šiauleksa“ 2024 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą su nauju pareiškimu skirti buvusiam bendrovės vadovui S. G. baudą už pareigos pateikti nemokumo administratorei bedrovės turtą bei dokumentus nevykdymą (2024 m. spalio 15 d., reg. Nr. DOK-35764; 4 t., b. l. 117–119).

31. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratorės pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkino iš dalies ir buvusiam bendrovės vadovui S. G. paskyrė 800 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą (5 t., b. l. 21–24). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkino buvusio bendrovės vadovo S. G. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi jam paskirtą baudą (5 t., b. l. 73–76). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-180-854/2025 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį (5 t., b. l. 105–115).

32. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Šiauleksa“ 2025 m. vasario 11 d. pateikė teismui prašymą apriboti buvusio LUAB „Ekenex“ vadovo S. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus. Prašymą grindė tuo, kad buvęs bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, neperdavė nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų, t. y. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais (2025 m. vasario 11 d., reg. Nr. DOK-5578; 5 t., b. l. 119–123).

35. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtą nuobaudą netenkino, remdamasis tuo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog: 1) suinteresuotas asmuo nesiėmė veiksmų nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą ir nenustatyta šią išvadą paneigiančių objektyvių priežasčių; 2) suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, vengė vykdyti teismo nurodytą pareigą perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus; 3) paskirta nuobauda yra proporcinga; 4) nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas paskirtą nuobaudą panaikinti (6 t., b. l. 29–35).

36. Suinteresuotas asmuo 2025 m. balandžio 25 d. pateiktu atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį, motyvuodamas tuo, kad: 1) teismas nepagrįstai nusprendė, jog suinteresuotas asmuo nesiėmė veiksmų inicijuoti bendrovės bankrotą; 2) teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su bendrovės turto ir dokumentų neperdavimu; 3) paskirta nuobauda yra neproporcinga.

Dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo pagrindų

37. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu.

38. Teismų praktikoje aiškinama, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška nagrinėjamu atveju taikytinoms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalių nuostatoms) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).

39. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi šie tikslai skirti geram įmonių valdymui užtikrinti. Įvairių valstybių teisėje ši sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga (J. J. du P., J. N. de K., Disqualification of Company Directors A Comparative Analysis of the Law in the UK, Australia, South Africa, the US and Germany, Routledge (2017), p. 7–17). Taip pat pripažįstama, kad nors daugelyje šalių diskvalifikavimas yra nustatytas neturint baudžiamojo (angl. punitive) tikslo, iš esmės tai laikoma bausme (angl. punishment). Taigi tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiškiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1111-450/2021).

40. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, kad visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, jog šie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

41. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas), einant savo pareigas, ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Padaryti pažeidimai yra formalūs ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

42. Teisės doktrinoje taip pat akcentuojama, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas savaime nėra pagrindas taikyti šiame straipsnyje nustatytą sankciją, ir teismas, spręsdamas dėl tokios sankcijos taikymo, turėtų neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (R. Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Krokuva, 2021, p. 27).

43. Teismas, tiek nagrinėdamas suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-302-881/2023 16 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

44. Pažymėtina, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta poveikio priemonė arba sankcija teismo gali būti pritaikyt nustačius bent vieną iš šioje normoje nurodytų pagrindų.

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi apribojo suinteresuoto asmens teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, remdamasis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y. nustatęs, kad suinteresuotas asmuo neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti, be to, iškėlus bendrovei bankroto bylą, neperdavė paskirtai nemokumo administratorei viso bendrovės turto ir dokumentų.

Dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo

46. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartyje, spręsdamas dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą apribojimą, nustatė, jog bendrovė faktiškai nemoki buvo vėliausiai 2023 m. spalio 31 d., tačiau bendrovės vadovas (suinteresuotas asmuo) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo padavė tik 2024 m. liepos 4 d., nors dar 2024 m. balandžio 12 d. bendrovės kreditorė UAB „Tomaras“ jau buvo padavusi pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą, 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo nutarta iškelti bankroto bylą, tik nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi dėl suinteresuoto asmens bendrovės vardu parteikto atskirojo skundo.

47. Iš apelianto prašymo panaikinti paskirtą nuobaudą turinio matyti, kad prašymą panaikinti 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtą nuobaudą jis grindė tuo, jog terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo praleido nedaug (1 mėnesiu), taip pat tuo, kad tuo metu bendrovė neturėjo buhalterio, todėl negalėjo laiku parengti finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš esmės analogiški argumentai nurodyti ir atskirajame skunde.

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, prašyme išdėstytus argumentus atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju apelianto nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei negali būti pateisinamas aplinkybe, jog bendrovė tuo metu neturėjo buhalterio, nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

49. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 8 straipsnyje reglamentuotas nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo. Juridinio asmens vadovas juridinio asmens nemokumo procesą inicijuoja kreditoriams pateikdamas JANĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir nustatytos formos pranešimą. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti pabaigos. JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praėjus 3 mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui taikomos šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos.

50. Atskirajame skunde apeliantas pripažįsta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikė praleidęs JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, tačiau teigia, jog šio termino praleidimą nulėmė objektyvios priežastys, t. y. tai, kad bendrovė tuo metu neturėjo buhalterio, todėl nebuvo laiku parengti finansinės atskaitomybės dokumentai.

51. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bankroto byla bendrovei iškelta pagal bendrovės kreditorės UAB „Tomaras“ 2024 m. balandžio 11 d. pareiškimą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. liepos 10 d. (nutarties 20–21 punktai). Buvęs bendrovės vadovas dar 2023 m. spalio 31 d. pranešimu informavo kreditorę UAB „Tomaras“ apie finansinius sunkumus ir ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pareiškimą iškelti bendrovės bankroto bylą pareiškė tik 2024 m. liepos 3 d. (nutarties 24, 27 punktai). Bankroto bylos bendrovei iškėlimo stadijoje apeliantas, kaip tuometis bendrovės vadovas, nuolat teikė prašymus dėl procesinių terminų atsiliepimui ir dokumentams pateikti pratęsimo (nutarties 25 punktas), 2024 m. gegužės 17 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos UAB „Tomaras“ pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus ir paaiškinimus (2024 m. gegužės 17 d., reg. Nr. DOK-17863; 1 t. b. l. 64), tačiau nepateikė į bylą bendrovės finansinių dokumentų, paneigiančių bendrovės nemokumą. Jau nurodyta, kad apeliantas atskiruoju skundu apskundė teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla (2024 m. gegužės 28 d., reg. Nr. DOK-19106; 1 t., b. l. 73–77).

52. Apeliantas tiek atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą apriboti jo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (2025 m. vasario 11 d., reg. Nr. DOK-5578; 1 t., b. l. 119–123), tiek prašyme panaikinti teismo paskirtą nuobaudą (2025 m. kovo 21 d., reg. Nr. DOK-10587; 5 t., b. l. 183–188), tiek atskirajame skunde nurodo, kad kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei iki 2024 m. liepos 3 d. negalėjo būtent dėl to, jog bendrovė neturėjo buhalterio, kuris parengtų finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas, kaip bendrovės vadovas, su 2024 m. liepos 3 d. pareiškimu dėl bankroto bylos bendrove iškėlimo taip pat nepateikė jokių bendrovės finansinių dokumentų; prie pareiškimo pridėtas tik teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas, Juridinių asmenų registro išrašas apie bendrovę ir 2024 m. spalio 31 d. pranešimų kreditoriams apie ketinimą inicijuoti bendrovei bankroto bylą kopijos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-2412-1012/2024; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

53. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, aptarti duomenys paneigia apelianto argumentus, kad jis iki 2024 m. liepos 3 d. negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes bendrovė neturėjo buhalterio, galinčio parengti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliantas ir su 2024 m. liepos 3 d. pareiškimu nepateikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad deda kokias nors pastangas surasti buhalterį, galintį parengti bendrovės finansinius dokumentus, taip pat byloje nėra duomenų, jog bendrovė iš tiesų neturėjo buhalterio, o jei neturėjo – nuo kada (CPK 12, 178 straipsniai). Pritartina bendrovės nemokumo administratorės atsiliepime nurodytai pozicijai, kad apeliantas, kaip bendrovės vadovas, rengdamas kreditoriams 2023 m. spalio 31 d. pranešimą apie ketinimą inicijuoti bendrovei bankroto bylą, turėjo turėti bendrovės finansinius dokumentus, duomenis apie bendrovės įsipareigojimus kreditoriams ir bendrovės turtą.

54. Apibendrindamas aptartas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas, kaip bendrovės vadovas, buvo pasyvus ir, bendrovei tapus faktiškai nemokia, nepagrįstai nesiėmė veiksmų nedelsiant inicijuoti nemokumo bylą, o aplinkybė, jog tuo laikotarpiu bendrovė galbūt neturėjo buhalterio, nepateisina apelianto, kaip bendrovės vadovo, neveikimo ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos imperatyvios pareigos nevykdymo, juolab kad būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą bei pateikimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą taikyti apeliantui JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją. Apeliantas, prašydamas panaikinti 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtą nuobaudą, nepaneigė JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo buvimo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto pagrindo

55. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartyje, spręsdamas dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą apribojimą, nustatė, kad apeliantas nėra įvykdęs teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, už šio įpareigojimo neįvykdymą jam du kartus paskirtos baudos, tačiau šis įpareigojimas neįvykdytas.

56. Iš apelianto prašymo panaikinti paskirtą nuobaudą turinio matyti, kad prašymą panaikinti 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtą nuobaudą apeliantas grindė ir tuo, jog vykdė visus privalomus teismo nurodymus, didžioji bendrovės dokumentų dalis buvo perduota nemokumo administratorei 2024 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu; 2025 m. rugpjūčio 12 d. perdavė bendrovei priklausančias transporto priemones, o likusi bendrovės dokumentų dalis neperduota dėl to, kad nepavyksta susitarti dėl perdavimo formos ir datos, t. y. dėl nemokumo administratorės nebendradarbiavimo. Atskirajame skunde apeliantas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus.

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, prašyme nurodytus argumentus atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, jog dėl šių suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutartyse, nenustatyta, kad nemokumo administratorė būtų pažeidusi bendradarbiavimo pareigą ar nevykdžiusi kitų JANĮ numatytų pareigų. Teismas padarė išvadą, kad pats suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, vengė įvykdyti įsiteisėjusioje teismo nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą teismo nustatytą įpareigojimą, todėl yra ir JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas taikyti suinteresuotam asmeniui JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą apribojimą.

58. Atskirajame skunde apeliantas, kvestionuodamas JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos taikymą jam JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, tvirtina, kad didžioji bendrovės turto ir dokumentų dalis nemokumo administratorei yra perduota, o likusi dalis neperduota dėl to, jog su nemokumo administratore nepavyksta susitarti dėl perdavimo formos ir datos.

59. JANĮ 57 straipsnyje reglamentuotos juridinių asmenų valdymo organų, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko pareigos, susijusios su dokumentų ir turto perdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems nustatytos tokios pareigos, teismas gali skirti iki vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas už nurodytų pareigų nevykdymą taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

60. Nagrinėjamu atveju jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, kuria, be kita ko, bendrovės valdymo organams buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (nutarties 20 punktas). Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 10 d., taigi terminas, per kurį buvęs bendrovės vadovas (apeliantas) turėjo pareigą perduoti bendrovės nemokumo administratorei dokumentus ir turtą, baigėsi 2024 m. liepos 25 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2024 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu leisti pateikti bendrovės dokumentus iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir nemokumo administratorė sutiko (2 t., b. l. 6). Už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą apeliantui buvo paskirtos dvi baudos: 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirta 200 Eur bauda, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi – 800 Eur bauda; apeliantas prašė paskirtas baudas panaikinti, tačiau teismas atitinkamai 2024 m. spalio 23 d. nutartimi bei 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimis prašymų netenkino; nurodytos nutartys buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka ir paliktos nepakeistos, atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutartimis (nutarties 28–31 punktai). Taigi, apeliantui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, paskirtos net dvi baudos už pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus netinkamą vykdymą, tačiau ir paskyrus baudas apeliantas nustatytų įpareigojimų neįvykdo.

61. Apeliantas tiek prašyme panaikinti jam paskirtą nuobaudą, tiek atskirajame skunde dėsto iš esmės tą pačią poziciją ir remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutartimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartyje apelianto argumentus, kad savo pareigos jis negali įvykdyti dėl esą neteisėtų nemokumo administratorės reikalavimų, įvertino kaip deklaratyvius. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje išaiškinta, jog jeigu buvęs įmonės vadovas perduoda nemokumo administratorei įmonės dokumentus (ar, kaip šiuo atveju, jų dalį) be apyrašo, nesurūšiuotus, nesunumeruotus ir pan., nemokumo administratorė kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti tokių dokumentų priėmimo ir atsisakymo juos priimti galimas pasekmes ir įtaką bankroto procesui, jo eigai ir operatyvumui. Jeigu bankrutuojančios įmonės dokumentai nemokumo administratorei perduodami be apyrašo, tokiu atveju vėliau kilus ginčui dėl faktiškai (ne)perduotų dokumentų, jų apimties ir pan., buvęs vadovas negalėtų remtis ta aplinkybe, jog visus dokumentus tinkamai perdavė nemokumo administratorei (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1354-407/2021). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė, siekdama operatyviai ir efektyviai vykdyti bankroto procesą, tikrinti bendrovės sudarytus sandorius ir kitą apskaitos informaciją, galėjo pageidauti pateikti tinkamai parengtus bendrovės dokumentus, juolab kad iš nemokumo administratorės 2024 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio laiško matyti, jog toks pageidavimas išreikštas siekiant išvengti ginčo dėl perduotų ir neperduotų dokumentų. Kitaip vertinti tos pačios faktinės situacijos pagrindo nėra. Antra, nemokumo administratorė dar 2024 m. rugsėjo 16 d. kreipdamasi į pareiškėją per jo atstovą nurodė, kad buvusiam bendrovės vadovui atsisakant bendradarbiauti ir parengti išsamų dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, prašo apie tai informuoti ir dokumentų perdavimo procesui fiksuoti bus kviečiamas antstolis. Įvertinęs ir nemokumo administratorės, ir pareiškėjo į bylą teiktų laiškų vienas kitam turinį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių komunikacija nerezultatyvi ne dėl nemokumo administratorės neva neteisėtų reikalavimų, o dėl pareiškėjo aktyvių, realių pastangų, siekiant įvykdyti jam tenkančias pareigas, stokos.

62. Taigi dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose bendrovės bankroto byloje. Šią bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iš naujo ir kitaip vertinti tas pačias aplinkybes bei daryti kitokias išvadas. Apeliantas nei prašyme panaikinti 2025 m. kovo 6 d. nutartimi paskirtą nuobaudą, nei atskirajame skunde nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė papildomų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad jis, kaip buvęs bendrovės vadovas, 2024 m. gegužės 20 d. nustatytą pareigą perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą bei dokumentus įvykdė arba neįvykdė dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Lietuvos apeliacinis teismas tiek 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje, tiek 2025 m. vasario 6 d. nutartyje konstatavo, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko visiems bendrovės dokumentams surinkti, jiems susisteminti ir perduoti nemokumo administratorei, taip pat perduoti visą bendrovės turtą.

63. Taigi byloje pagrįstai nustatyta, kad apeliantas, kaip buvęs bendrovės vadovas, per nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei visą bendrovės turtą ir dokumentus.

64. Apeliacinio teismo įvertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, taip pat ir tai, kad bendrovė nuo 2022 m. neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui (paskutinė finansinė ataskaita pateikta už 2021 metus), suponuoja pakankamą pagrindą apelianto veiksmus vertinti kaip sąmoningą vengimą atskleisti bendrovės tikrąją finansinę padėtį, turimą turtą, jo pokytį, o tokie apelianto veiksmai neabejotinai kliudo nustatyti bendrovės nemokumą sukėlusias priežastis ir apriboja bendrovės nemokumo administratorės galimybes efektyviai vykdyti bankroto procedūras, pažeidžia bendrovės kreditorių interesus. Apeliantas atskirajame skunde neįvardijo ir nepagrindė jo neveikimą pateisinančių objektyvių priežasčių. Argumentai, kad likusios bendrovės dokumentų dalies neperdavė tik dėl to, jog nepavyksta su nemokumo administratore suderinti perdavimo formos ir datos, vertintini kaip aiškiai nepagrįsti ir nepateisina įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo nevykdymo. Priešingai, apelianto elgesys, tiek susijęs su aptartu jo neveikimu, laiku neinicijuojant bendrovei nemokumo bylos, tiek su vengimu vykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą, suteikia pagrindą manyti, kad apeliantas sąmoningai nevykdo jam įstatymo nustatytų ir teismo nurodytų pareigų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai, be kita ko, nesuderinama su JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu nemokumo proceso efektyvumo principu.

Dėl paskirto nuobaudos (ne)proporcingumo

65. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad jam paskirta nuobauda yra neproporcinga, už dokumentų neperdavimą turėtų būti skiriama bauda.

66. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sankcijos tikslai ir paskirti yra aptarti šios nutarties 38–40 punktuose. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirta bauda dėl teismo įpareigojimo nevykdymo nėra kliūtis spręsti dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos poveikio priemonės – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taikymo, esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje 3 punkte įtvirtintam pagrindui. Pirma, baudos už teismo įpareigojimo nevykdymo paskyrimo faktas ir (ar) jos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos (įpareigojimo) vykdymo, todėl bauda gali būti skiriama pakartotinai. Antra, JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama poveikio priemonė nėra teismo nuobauda, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas baudžiamas du kartus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1291-567/2022 30 punktas).

67. Jau nurodyta, kad apeliantui, kaip bendrovės vadovui, už teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą buvo paskirtos net dvi baudos, taip pat buvo išaiškinta, jog baudos paskyrimas neatleidžia nuo įpareigojimų vykdymo, tačiau apeliantas nustatytų įpareigojimų nevykdo ir nepateikia nemokumo administratorei likusios reikšmingos dalies bendrovės dokumentų bei turto, taip apsunkina bankroto proceso vykdymą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad teismas apelianto teisę apribojo ne maksimaliam penkerių metų terminui, o dvejiems metamas. Apeliacinio teismo įvertinimu, apeliantui pritaikyto teisės apribojimo terminas, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas, atitinkantis JANĮ nustatytus tikslus.

68. Apibendrindamas aptartas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nepanaikino apeliantui 2025 m. kovo 6 d. nutartimi nustatyto teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo dvejiems metams.

Dėl procesinės bylos baigties

69. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71. Atmetus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės.

72. Bendrovės nemokumo administratorė pateikė 2025 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2025/16, patvirtinančią, kad BUAB „Ekenex“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2025 m. gegužės 29 d., reg. Nr. DOK-2442).

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

74. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 7, 8.16 punktus už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2025 m. II ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2024 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 335,9 Eur. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 934,36 Eur (0,4 x 2 335,90 Eur).

75. Bendrovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 800 Eur – neviršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, todėl suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteisiama 800 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens S. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekenex“, juridinio asmens kodas 302894908, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.