Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo buvusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“ vadovo S. G. prašymą dėl nuobaudos panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino iš dalies nemokumo administratorės prašymą ir apribojo suinteresuotam asmeniui S. G. teisę 2 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Motyvuojamoji dalis

6.2. S. G. nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo po to, kai 2023 m. spalio mėn. informavo kreditorius, kad bendrovė nebeturi galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Prašymas atmestinas.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam ginčui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 17 punktas).

11. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.

12. Sprendžiant, ar taikyti aptariamą apribojimą įmonės vadovui, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 21 punktas). Be to, sprendžiant nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015; 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-464/2018).

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nemokumo administratorės pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, buvusio įmonės vadovo atsikirtimus, 2025 m. kovo 6 d. nutartimi konstatavo, kad suinteresuotas asmuo neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti, bei, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, neperdavė nemokumo administratorei viso turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Nenustatyta objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar teismo įpareigojimą įvykdyti laiku. Atsižvelgiant į tai, teismas apribojo teisę buvusiam UAB „Ekenex“ vadovui S. G. 2 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

15. Suinteresuotas asmuo teigia, jog negalėjo laiku kreiptis į teismą, nes tuo metu atsakovė neturėjo buhalterės. Teismas pažymi, jog bendrovės bankroto byloje yra duomenys, kad 2023 m. spalio 31 d. pranešimais tuometinis bendrovės vadovas S. G. informavo bendrovės kreditorius, kad UAB „Ekenex“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir nebėra pajėgi laiku vykdyti savo prievolių; nurodė, kad teismui bus teikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tačiau bendrovės vadovas S. G. nesikreipė į teismą dėl UAB „Ekenex“ bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė bendrovės kreditorė UAB „Tomaras“ 2024 m. balandžio 12 d. Pritartina nemokumo administratorės argumentams, jog 2023 m. spalio 31 d. pranešimais informuodamas kreditorius apie bendrovės finansinius sunkumus ir planuojamą inicijuoti nemokumo procesą suinteresuotas asmuo privalėjo turėti bendrovės finansines ataskaitas, duomenis apie skolas kreditoriams, turtą ir pan., nes kitaip nebūtų galėjęs padaryti išvadų dėl bendrovės sunkios finansinės padėties. Toks suinteresuoto asmens pasyvumas, kai jo paties veiksmais konstatuojamas įmonės nemokumas, išsiunčiami pranešimai kreditoriams, tačiau 4 mėnesius nesikreipiama į teismą, negali būti pateisinamas atsiliepime nurodoma aplinkybe, jog įmonė neturėjo buhalterės, nesuderinamas su įstatyme nustatyta pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei neatitinkantis įstatyme nustatyto 3 mėnesių terminui kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis).

16. Šiame kontekste atmestini suinteresuoto asmens argumentai dėl termino praleidimo nežymiai. Pažymėtina, kad įstatymu nustatyta pareiga nedelsiant inicijuoti įmonės nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad 4 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo vėliausio momento, kada kreditoriai buvo informuoti apie 2023 m. spalio 31 d. pranešimą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties 19 punktą). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo pranešimus kreditoriams išsiuntė 2023 m. spalio 31 d., tačiau į teismą su pareiškimu kreipėsi tik 2024 m. liepos 4 d. Tuo tarpu bendrovės kreditorei pateikus atitinkamą pareiškimą dėl įmonės nemokumo bylos iškėlimo 2024 m. balandžio 12 d., suinteresuotas asmuo neteikė teismui reikalautų duomenų iš bendrovės apskaitos, tačiau teikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, termino bylai aktualiems dokumentams pateikti pratęsimo ir pan. Teismui priėmus 2024 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, suinteresuotas asmuo šią nutartį skundė apeliacine tvarka, teigdamas, kad byloje nebuvo įrodytas bendrovės nemokumas. Vykstant atskirojo skundo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotas asmuo teikė 2024 m. liepos 4 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. eB2-2412-1012/2024). Šios aplinkybės patvirtina, jog suinteresuotas asmuo nesiėmė veiksmų nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Objektyvių priežasčių, paneigiančių nurodytas išvadas nenustatyta. Taigi, suinteresuoto asmens atžvilgiu pagrįstai nustatyta viena iš JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje esančių sąlygų.

17. Suinteresuotas asmuo taip pat ginčija teismo išvadas dėl dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratorei. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo iš esmės dėsto tą pačią poziciją, kurią grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutartimis. Nurodytose nutartyse Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens pozicijos apie nemokumo administratorės trukdymą įvykdyti jam pareigą, pažymėjo, jog, pirma, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje išaiškino, kad jeigu buvęs įmonės vadovas perduoda nemokumo administratorei įmonės dokumentus (ar, kaip šiuo atveju, jų dalį) be apyrašo, nesurūšiuotus, nesunumeruotus ir pan., administratorė kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti tokių dokumentų priėmimo ir atsisakymo juos priimti galimas pasekmes ir įtaką bankroto procesui, jo eigai ir operatyvumui. Jeigu bankrutuojančios įmonės dokumentai nemokumo administratorei perduodami be apyrašo, tokiu atveju vėliau kilus ginčui dėl faktiškai (ne)perduotų dokumentų, jų apimties ir pan., buvęs vadovas negalėtų remtis ta aplinkybe, jog visus dokumentus tinkamai perdavė nemokumo administratorei (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1354-407/2021). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė, siekdama operatyviai ir efektyviai vykdyti bankroto procesą, tikrinti įmonės sudarytus sandorius ir kitą apskaitos informaciją, galėjo pageidauti pateikti tinkamai parengtus bendrovės dokumentus, juolab kad iš nemokumo administratorės 2024 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio laiško matyti, jog toks pageidavimas išreikštas siekiant išvengti ginčo dėl perduotų ir neperduotų dokumentų. Kitaip vertinti tos pačios faktinės situacijos pagrindo nėra. Antra, pažymėtina, kad nemokumo administratorė dar 2024 m. rugsėjo 16 d. kreipdamasi į pareiškėją per jo atstovą nurodė, jog buvusiam vadovui atsisakant bendradarbiauti ir parengti išsamų dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, prašo apie tai informuoti ir dokumentų perdavimo procesui fiksuoti bus kviečiamas antstolis. Įvertinęs ir nemokumo administratorės, ir pareiškėjo į bylą teiktų laiškų vieni kitiems turinį, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad šalių komunikacija nerezultatyvi ne dėl nemokumo administratorės tariamai neteisėtų reikalavimų, o dėl pareiškėjo aktyvių, realių pastangų, siekiant įvykdyti jam tenkančias pareigas, trūkumo.

18. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, o teismas nenustatė, jog nemokumo administratorė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, pažeidusi bendradarbiavimo pareigą ar nevykdžiusi kitų JANĮ numatytų pareigų. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, vengė įvykdyti įsiteisėjusioje teismo nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą teismo nustatytą įpareigojimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog egzistuoja antroji, JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, sąlyga.

19. Nors suinteresuotas asmuo teigia, jog teismas nenustatė, kad suinteresuoto asmens veiksmai bendrovės bankroto procese sukėlė bendrovei žalą, su tuo taip pat nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad anksčiau nurodytas suinteresuoto asmens neveikimas ir teismo privalomų nurodymų nevykdymas, patvirtina suinteresuoto asmens elgesio pavojingumą ir grėsmę skaidriam verslui, kuomet nėra pateikiami su bendrovės veikla susiję dokumentai ir turtas, o nemokumo administratorei yra užkertamas kelias išanalizuoti bendrovės veiklos ir bendrovės organų atliktų veiksmų teisėtumą. Antra, bylos aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai vengia atlikti nurodytas pareigas. Suinteresuotas asmuo jau daugiau nei 7 mėnesius nevykdo jam nustatytų įpareigojimų bei neatsižvelgia į teismų pateiktą atitinkamą suinteresuoto asmens veiksmų vertinimą (žr. šios nutarties 17 punktą). Trečia, nemokumo administratorė, neturėdama bendrovės dokumentų, negali patikrinti bendrovės sandorių, sudarytų per 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo; negali imtis veiksmų išieškoti skolas iš debitorių, negali išsiaiškinti viso bendrovės turto ir imtis teisinių veiksmų dėl jo išreikalavimo ar žalos atlyginimo dėl neišsaugojimo. Dėl to nemokumo administratorei yra apsunkinta galimybė tinkamai vykdyti jai JANĮ nustatytas pareigas bendrovės bankroto procese. Tokiu suinteresuoto asmens elgesiu yra trukdoma įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti bankroto procedūras.

20. Suinteresuotas asmuo taip pat kelia paskirtos nuobaudos proporcingumo klausimą ir laiko, jog šiuo atveju tikslinga buvo skirti baudą. Teismas pakartotinai pažymi, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų JANĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų (žr. šios nutarties 10 punktą). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nevykdo nuo 2024 m. liepos 25 d., neteikia nemokumo administratorės nurodomų dokumentų, nevykdo teismo įpareigojimų, dėl ko darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo tyčia nebendradarbiauja su nemokumo administratoriumi. Nustatytas suinteresuoto asmens neteisėtas neveikimas bei sąmoningas tokio elgesio pasirinkimas, teismo vertinimu, patvirtina suinteresuoto asmens elgesio pavojingumą ir grėsmę skaidriam verslui. Suinteresuotam asmeniui paskirta nuobauda (diskvalifikavimas) užtikrins siekiamus tikslus įspėti buvusį bendrovės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu ir pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdė įstatymo nustatytų pareigų.

21. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nustatytos dvi JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (pareigos inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą pažeidimas, bendrovės dokumentų ir turto neperdavimas), kurių pagrindu pagrįstai suinteresuotam asmeniui skirta nuobauda – apribota teisė 2 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti paskirtą nuobaudą, todėl suinteresuoto asmens prašymas yra atmestinas.

22. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens prašymas netenkinamas, nemokumo administratorė įgyja teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). BUAB „Ekenex“ nemokumo administratorė teismui pateikė prašymą priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos panaikinimo parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

23. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte numatyto maksimalaus priteistino 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4) dydžio, BUAB „Ekenex“ iš suinteresuoto priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Buvusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekenex“ vadovo S. G. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtą nuobaudą – apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 2 metų laikotarpiui – netenkinti.

Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekenex“, juridinio asmens kodas 302894908, iš suinteresuoto asmens S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.