Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2024 m. sausio 8 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-105-2024 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo arba skundžiamo nutarimo dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. M. 2024 m. sausio 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-105-2024, kuriuo R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9 ir 125 punktus bei padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 24 d., 16.18 val., magistralinio kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, 56,600 kilometre, vairuodamas transporto priemonę akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Asmuo taip vairuodamas automobilį, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui skirta 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.

Skundo argumentai dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo:

Marijampolės AVPK pateikė prašymą nagrinėti bylą jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje taip pat nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo

Pažymima ir tai, kad vien tik institucijos nurodyta administracinio nusižengimo pabaigos vieta negali lemti situacijos, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo liks nenubaustas. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų ANK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinai ANK paskirčiai, t. y. teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.

Institucija atsiliepime nurodo, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas 2023 m. gruodžio 27 d. pareikalavo Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus pateikti įvykio vietos schemą bei informaciją, kokiomis priemonėmis buvo užfiksuotas nusižengimas. Šį teiginį patvirtina byloje esantis 2023 m. gruodžio 27 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas dėl pavedimo, kuriuo prašoma paskirti atsakingą pareigūną ir pavesti jam atlikti įvykio vietos apžiūrą, sudarant įvykio vietos schemą, fiksuojant administracinio nusižengimo esmėje fiksuotus kelio ženklinimus, jų atstumus nuo kilometrinio kelio ženklinimo ir šią įvykio vietos schemą pateikti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. 2024 m. sausio 5 d. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime dėl atlikto pavedimo nurodoma, kad vykdant 2023 m. gruodžio 27 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės pavedimą, teikia pareigūno tarnybinį pranešimą ir įvykio vietos schemą. Taigi, teismas daro išvadą, jog detalioji kelio schema administracinio nusižengimo byloje gauta, vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Fiksuojant administracinį nusižengimą pareigūnas minėtos schemos braižyti ir duoti pareiškėjui su ja susipažinti neprivalėjo.

Skunde nurodyta, kad nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad asmuo pažeidė KET 4 punkto reikalavimus, kadangi šis punktas yra abstraktus. Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad pareiškėjas savo elgesio negrindė savitarpio pagarba ir atsargumu. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, kadangi laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarė kliūčių jų eismui. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, ar pareiškėjas pagrįstai yra laikomas pažeidusiu KET 125 punkto reikalavimus.

Teismas, analizuodamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas KET pažeidimas tiesiogiai siejasi su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 4 punktu, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-651/2020). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė tiek KET 4 punkto, tiek KET 9 punkto reikalavimus, kadangi nurodytų KET punktų pažeidimai kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi vairavo transporto priemonę, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, kirsto siaurą ištisinę liniją, važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles, apvažiavo ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą transporto priemonių spūstį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su Marijampolės AVPK atsiliepime esančia pozicija, kad visi išvardinti pareiškėjo atlikti veiksmai sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis automobilis gali išsukti į lėtėjimo juostą, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Tokiais veiksmais buvo sukeltas pavojus tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

KET 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų. Taigi, skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad asmuo pažeidė KET 125 punkto reikalavimus.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Chuliganiškų paskatų samprata ANK nėra įtvirtinta, tačiau jos turinys atskleistas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis atnaujintose administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-942/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018 ir kt.).

Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusižengimas padarytas 16.18 val. Teismui patikrinus viešai prieinamus duomenis internete apie vaikų lopšelio - darželio “Rūta” (kurį lanko pareiškėjo dukra) darbo laiką, nustatyta, kad darželis dirba iki 18.30 val. Teismas mano, kad pareiškėjas neturėjo jokios svarbios ir pateisinamos priežasties likus daugiau nei 2 val. iki dukros ugdymo įstaigos darbo laiko pabaigos, grubiai pažeisti KET. Ir tai vertina kaip akivaizdų teismo klaidinimą siekiant išvengti atsakomybės.

Trečia, vaizdo įraše „body cam 1” užfiksuota, kad R. Š. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams sako: „nuo dviejų „gyvas“, tai jau norisi greičiau namo“. Pareiškėjas viso pokalbio su policijos pareigūnais metu net neužsimena apie skubėjimą pasiimti dukros iš darželio ar poreikį paskambinti. Teismo vertinimu, nurodyti ir analizuojami teiginiai yra paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma ir jai prieštarauja, todėl vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę ir iš jos kylančius teisinius padarinius.

Ketvirta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę nusukti nuo kelio link Puskelnių ir ten saugiai sustojęs paskambinti. Asmuo galėjo rinktis ir mažiau pavojingą nusižengimą – tiesiog sustoti kelkraštyje, tačiau pasirinko grubiai pažeisti KET, tuo padarydamas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Penkta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas apvažiavo iš dešinės pusės susidariusią automobilių spūstį, kai tuo tarpu kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės. R. Š., sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovinčius automobilius tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojoms, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, priešpriešinant savo interesą kitų vairuotojų interesams ir iškeliant jį aukščiau jų. Teismo vertinimu, būtent prieš spūstyje stovėjusiuose automobiliuose buvusius asmenis R. Š. stengėsi iššaukiančiai pademonstruoti, kad jis gali negerbti aiškių žmogaus ir visuomenės elementarių moralės ar elgesio normų bei siekiant pademonstruoti savo sugebėjimus, pastatydamas save prieš aplinkinius, nors tam nebuvo jokios realios priežasties. Tokiais veiksmais asmuo atvirai demonstravo nepagarbą visuomenei, niekino moralės ir elgesio normas, demonstravo savo niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi KET, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties.

Teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aukščiau aptartos objektyviosios R. Š. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Pareiškėjas chuliganiškai važiavo magistraliniame kelyje, kuriame įvykio metu buvo ne viena transporto priemonė. Taigi, R. Š. padaryti KET 4, 8, 9 ir 125 punktų pažeidimai rodo jo itin neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą.

Skunde nurodoma, kad antroji ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymui būtina sąlyga – grėsmė eismo saugumui ar kitų eismo dalyvių saugumui, aptariamu atveju taip pat neegzistuoja. Atlikdamas administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus pareiškėjas buvo itin atidus ir atsargus, minėtus veiksmus atliko lėtai, nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kelio atkarpa kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 56,60 kilometras, kuria važiavo buvo tuščia, t. y. joje nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų. Nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, dėl pareiškėjo veiksmų neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo ir nebuvo grėsmės jiems nukentėti). Išvada apie veiksmų pavojingumą laikytina nepagrįsta bei neteisėta.

Nors pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmų negalima vertinti kaip pavojingų, nes pavojus niekam nebuvo sukeltas, tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vaizdo įraše „DJI_0168“ fiksuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojama transporto priemonė, apvažiuojanti iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, (spūstis iš dviejų eismo juostų), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė vaizdo įrašui prasidėjus važiuoja lėtėjimo juosta ir iš jos važiuoja užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15). Toliau transporto priemonė juda nukreipimo salele, kuriai siaurėjant (baigiantis), toje pačioje trajektorijoje prasideda greitėjimo juosta, vedanti į kelią Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, kuriomis transporto priemonė ir pravažiuoja. Vaizdo įrašo trukmė 18 sekundžių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, vaizdo įraše matoma 14 sekundžių. Per šias 14 sekundžių, kuriose fiksuotas nusižengimas, net du automobiliai važiavo greitėjimo juosta, dėl ko kilo reali grėsmė eismo įvykio kilimui.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie R. Š. tyčinę kaltės formą ir chuliganiškas paskatas. Veiksmai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Veiksmai padaryti kelio ruože, esant didelei automobilių spūsčiai, intensyviam eismui, tai matė daugelis vairuotojų, kantriai stovėjusių ir laukusių spūstyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad 2024 m. sausio 8 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-105-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais R. Š. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant minėto nusižengimo sudėties.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

Skundu prašoma nepanaikinus skundžiamo nutarimo ir nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl taikytos administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atėmimo terminą skirti žymiai trumpesnį nei dvylika mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

Prašymas motyvuojamas tuo, kad asmuo labai nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, visada stengiasi pavyzdingai laikytis KET. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, todėl darbinių funkcijų vykdymui betarpiškai būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas gyvena Marijampolėje, o įmonės bazė yra Kaune, todėl kiekvieną dieną vyksta į darbą Kaune, o po darbo grįžtu atgal į Marijampolę. Norėdami sumažinti išlaidas maistui, sodyboje, esančioje Marijampolės sav., kartu su žmona augina įvairias daržoves, kurioms reikalinga nuolatinė priežiūra (laistymas, ravėjimas), todėl šiltuoju metų laiku beveik kiekvieną dieną važiuoja į sodą atlikti įvairius darbus. Į sodybą man tenka vykti automobiliu, nes visuomeniniu transportu tai padaryti neįmanoma. Tiek buto, tiek jo įrengimui su žmona yra gavę keletą kreditų. Netekus teisės vairuoti, o tuo pačiu darbo, negalės mokėti kredito įmokų, todėl šeimai iškils grėsmė prarasti būstą. Rūpinuosi ligotu tėvu, kuris gyvena vienas ir kuriam reikalinga nuolatinė pagalba. Pareiškėjas beveik kiekvieną dieną lanko tėvą, padeda jam atlikti buities darbus. Tėvą dažnai tenka vežti pas gydytojus.

Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018).

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę pareiškėjo atžvilgiu svarbu paminėti ir tai, kad iš byloje esančio Administracinio registro duomenų išrašo matyti, kad pareiškėjas 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas keturis kartus, iš jų du kartus už mobiliojo ryšio telefono naudojimąsi, vieną kartą už vieną iš pavojingiausių nusižengimų, t. y. nustatyto greičio viršijimą. Nusižengimų pobūdis rodo, kad pareiškėjas periodiškai darė KET pažeidimus, dėl ko galima daryti išvadą, kad jam skiriamos administracinės nuobaudos nepadarė pakankamo teigiamo poveikio. Administraciniai nusižengimai rodo neatsakingą R. Š. požiūrį į KET laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jos nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismas mano, kad analizuojamas pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą

Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo tenkinti skunde esančio antrojo prašymo – pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nuobaudą sušvelninti – panaikinti taikytą administracinę poveikio priemonę (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

Taigi, skundžiamas Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2024 m. sausio 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-105-2024 paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo R. Š. skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.