Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutarties R. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 8 d. nutarimu R. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 24 d. 16.18 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas transporto priemonę akivaizdžiai didesniu greičiu, nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Asmuo taip vairuodamas automobilį, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji. Šiais veiksmais R. Š. pažeidė KET 4, 8, 9 ir 125 punktus.

4. Atsiliepimu į R. Š. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė V. D. prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su R. Š. atliktų veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. Š. apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės ir teisinio vertinimo bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, pateikdamas subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

8. Nagrinėjamu atveju abejonių, kad R. Š. nusižengimo padarymo metu nesilaikė KET, nekyla. Pats pažeidėjas neneigia, kad atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, tačiau nesutinka, kad automobilį vairavo chuliganiškai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad transporto priemonės link (duomenys neskelbtini) judėjo labai lėtai, todėl apeliantas neva norėjo užsukti į degalinę ir telefonu informuoti darželio darbuotojus, kad jis vėluos pasiimti dukrą.

9. Apylinkės teismo vertinimu, objektyviosios R. Š. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Pareiškėjas chuliganiškai važiavo magistraliniame kelyje, kuriame įvykio metu buvo ne viena transporto priemonė. Su šiais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad R. Š. automobilį vairavo chuliganiškai.

10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

11. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skunde nurodoma priežastis – skambutis darželiui, tikslu pranešti apie vėlavimą pasiimti vaiką, nesuteikia teisės automobilių vairuotojams nepaisyti KET ir kelti grėsmę eismo saugumui bei nepateisina apelianto veiksmų. Šiuo atveju apeliantas turėjo judėti bendrame automobilių sraute, pasiekti nusukimą į degalinę ir tik tada, atsiradus galimybei, į jį važiuoti, o ne ignoruoti KET reikalavimus, juo labiau, kad nuo pažeidimo pradžios (56.160 km.) iki įvažiavimo į degalinę (56.780 km) skiria vos 620 metrų atstumas. Be to, apeliantas galėjo paskambinti darželio darbuotojoms, naudojantis laisvų rankų įranga. Vis dėlto, byloje esantis vaizdo įrašas ,,(duomenys neskelbtini)“, užfiksuotas drono pagalba, patvirtina, kad R. Š. vairuojamas automobilis magistraliniame kelyje, esant intensyviam eismui, stovint transporto priemonių spūstyje, siekdamas apvažiuoti transporto spūstyje susidariusią automobilių koloną, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, pro kitas eisme dalyvaujančias transporto priemones pravažiuoja kelkraščiu, lėtėjimo juosta, užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo saleles, greitėjimo juosta, nors taip pat turėjo galimybę nusukti į kitą kelią, įvažiuojant į lėtėjimo juostą, sustoti leistinoje vietoje, tačiau važiavo toliau, apvažiuodamas ta pačia kryptimi eismo juostomis važiavusias dešimtis automobilių. Be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, apelianto keliama versija dėl būtinybės paskambinti, laikytina gynybine, siekiu išvengti atsakomybės ir keliančia pagrįstų abejonių apskritai jos egzistavimu, kadangi po administracinio nusižengimo padarymo policijos pareigūnų sustabdytas R. Š. pasiteisino, kad anksti kėlėsi ir nori greičiau grįžti į namus (,,nuo dviejų ,,gyvas“, tai norisi greičiau namo“). Ši aplinkybė užfiksuota policijos pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“. Taigi, pats apeliantas policijos pareigūnams prisipažino, kad taip pasielgė, nes norėjo tiesiog greičiau grįžti į namus ir jokių aplinkybių apie būtinybę paskambinti vaikų darželiui nenurodė. Kaip pagrįstai pastebėjo apylinkės teismas, apelianto nurodytas vaikų lopšelis - darželis ,,R.“ dirba iki 18.30 val., todėl akivaizdu, kad R. Š. neturėjo jokios svarbios ir pateisinamos priežasties, likus daugiau, nei 2 valandoms iki dukros ugdymo įstaigos darbo laiko pabaigos, grubiai pažeisti KET.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nusižengimo padarymo metu apeliantas buvo itin atidus ir atsargus, veiksmus atliko lėtai, nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, o kelio atkarpa, kuria važiavo, buvo tuščia. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaizdo įraše, pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ taip pat matyti, kad, R. Š. važiuojant lėtėjimo juosta, iš šalutinio kelio į greitėjimo juostą įvažiavo du automobiliai, todėl akivaizdu, kad toks apelianto manevravimas sudarė prielaidas kilti eismo įvykiui. Be to, apelianto padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę (daugiau, nei 10 automobilių), sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, kadangi į lėtėjimo juostą bet kuriuo metu galėjo pasukti eismo spūstyje stovėjęs automobilis, o tai galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą. Nors nagrinėjamu atveju dėl jo veiksmų realių padarinių nekilo, tačiau neabejotina, kad tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Apygardos teismas tai vertina kaip laimingą atsitiktinumą, kuris nemažina veikos pavojingumo ir rodo, kad pažeidėjas ne visiškai supranta savo padaryto pažeidimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes ir rodo ne visišką gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo.

15. Skunde teigiama, kad chuliganiškų paskatų, vairuojant transporto priemonę, nebuvimą patvirtina R. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina, kadangi asmenį charakterizuojantys duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti asmens kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo. Apeliaciniame skunde nurodoma eilė pirmosios instancijos ir apygardos teismų priimtų procesinių sprendimų, kurie negali būti laikomi precedentais šioje byloje, kadangi faktinės bylų aplinkybės yra iš esmės skirtingos (pvz.: Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. AN2-123-360/2020 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nebuvo laikyti chuliganišku vairavimu, nustačius, kad asmuo viso proceso metu buvo nuoseklus, aiškindamas nusižengimą lėmusias priežastis, byloje buvo pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, patvirtinantis nurodytas aplinkybes, kurios sąlygojo kilusią labiau iš esmės gyvenimišką aplinkybę; Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-301-593/2021 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privertė automobilį slysti šonu, spaudžiant akceleratoriaus pedalą nuošalioje automobilių stovėjimo aikštelėje). Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, akcentuotina, kad teismų praktiką formuoja ne pirmosios instancijos teismai, todėl jų sprendimai bylą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui nėra privalomi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad chuliganišku vairavimu teismų praktikoje buvo pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas keturis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią, matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

16. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad R. Š. inkriminuojamą vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus, keldama grėsmę eismo saugumui. Be to, kaip minėta, R. Š. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugumai eismo dalyvių. Toks vairavimo būdas, pažeidęs net keturis Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad R. Š., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

17. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesnį šios priemonės taikymo terminą. Šis prašymas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas dėl toliau nurodomų motyvų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

18. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 24 mėnesių. Nagrinėjamu atveju R. Š. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta minimali sankcijoje numatyta bauda (500 eurų) ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (12 mėnesių).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga darbinių funkcijų atlikimui ir rūpinimuisi šeima, sode augančiomis daržovėmis, nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo R. Š. puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, o vairuodamas chuliganiškai, gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ar, kaip skunde nurodo, savo giminaičiais, sode auginamomis daržovėmis, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neužkerta galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga apelianto padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Be to, šeimos narių poreikiai gali būti tenkinami ir naudojantis viešuoju transportu, pėsčiomis, naudojantis taksi paslaugomis ar vairuojant sutuoktinei.

20. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad R. Š. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų kelių eismo saugumui bei savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys atskleidžia antivisuomenines apelianto nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja neigiamai. Svarbu įvertinti ir tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas piko metu, intensyviame kelyje, susidarius transporto priemonių spūsčiai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys R. Š. asmenybės neleidžia vertinti išimtinai teigiamai. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad R. Š. už įvairius KET pažeidimus administracine tvarka baustas 4 kartus (greičio viršijimas; naudojimasis mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę; automobilio vairavimas, įjungus tolimąsias šviesas, akinant kitus vairuotojus), kas patvirtina, kad R. Š. periodiškai daro administracinius nusižengimus. Be to, R. Š. ir toliau nėra linkęs paisyti KET taisyklių, kadangi jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2024 m. kovo 22 d. naudojosi mobiliojo ryšio priemone, vairuodamas transporto priemonę (ANK 417 straipsnio 3 dalis). Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad R. Š. nėra itin drausmingas ir atsakingas vairuotojas, reikiamų išvadų dėl ankstesnio savo priešingo teisei elgesio nedaro, savo elgesio nekoreguoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad R. Š. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jų naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, per švelnus asmens baudžiamumas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.