- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- AN2-123-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00161-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. U.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-19 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-01-08 nutarimu M. U. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2019-12-04, 7 val. 44 min., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį, kuris buvo susidaręs iš dviejų eismo juostų, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones ir išreikšdamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, stovėjusiems kamštyje; taip pat, taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams; taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8 ir 9 punktai.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą bei nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Šioje byloje neįrodyta, kad jo veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.
2.1. Apeliantas nurodo, jog nusižengimo nepadarė. Vežė mažametę dukrą į mokyklą, mergaitė pradėjo sakyti, jog negera ir nori į tualetą, atsiradus galimybei, sustojo šalikelėje, bandė įkalbėti dukrą nusišlapinti už automobilio durelių, tačiau mergaitė nesutiko, verkė, tuomet įsijungė avarinius žibintus ir važiavo asfaltuota šalikele, rodydamas kairįjį posūkį, taip prašydamas vairuotojų įleisti į važiuojamąją dalį, kad greičiau nuvežtų dukrą į degalinę netoliese, todėl nesutinka su teismo išvada, kad į kelkraštį įvažiavo ne siekdamas sustoti, o siekdamas juo važiuoti ir tokiu būdu apvažiuoti kitas transporto priemones, tokiu atveju būtų važiavęs dideliu greičiu, pažeisdamas taisykles ir įžūliai įvažiuodamas į reikiamą eismo juostą, tačiau vos judėjo, kad nepažeistų kitų vairuotojų saugumo, kartu važiavo ir dukra. Pripažįsta, jog važiavo kelkraščiu, kadangi kitaip nebuvo kaip įvažiuoti į savo eismo juostą po sustojimo. Jokio pasipiktinimo niekam nesukėlė, avarinė situacija nekilo, kelkraštis asfaltuotas, pėsčiųjų nebuvo, o vairuotojai sudarė tarpą, jog leistų įvažiuoti. Jei ne dukra, nebūtų iš viso išvažiavęs į šalikelę. Pažymi, kad nebuvo ir baisaus transporto priemonių kamščio, visi judėjo pakankamai tvarkingai ir ramiai.
2.2. Apeliantas teigia, jog, kai buvo sustabdytas pareigūnų, bandė pasakyti, kad dukrai bloga ir reikia į tualetą, tačiau niekas nesiklausė. Teisėja nutartyje paneigė žmogiškąjį faktorių. Keliamas klausimas, jei ne vaiko sveikata, tai kas gali būti svarbiau. Formalus požiūris nesuprantamas ir nepaaiškinamas. Nepagrįstas ir nutarties teiginys, kad jis skubėjo nuvežti vaiką į mokyklą, kadangi tam jam būtų pakakę laiko, iki mokyklos važiuoti buvo likusios 5 min. Tądien buvo sunerimę dėl dukros sveikatos, nes mergaitė skundėsi pilvo skausmu, todėl po pamokų buvo užsiregistravę pas privatų urologą. Nuvykus pas gydytoją buvo konstatuotas šlapimo pūslės uždegimas, nukreipta tolimesniam gydymui.
2.3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. nurodo ir tai, kad išilginio ženklinimo siaura linija automagistralėse ir greitkeliuose turi būti 0,15 m pločio, o kituose keliuose - 0,12 m. KET 3 priedo I skyriaus (Horizontalusis ženklinimas) 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija žymi transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi šiuo konkrečiu atveju ji žymi važiuojamosios dalies kraštą, kur atsitikus nelaimei galima sustoti. Jokių draudžiančių ženklų šioje vietoje nėra ir joks pažeidimas nepadarytas. Buvo priverstas išvažiuoti į šalikelę dėl susidariusių rimtų aplinkybių.
2.4. Apelianto įsitikinimu pažeisti ir nuobaudų skyrimo reikalavimai, kadangi nuobauda neadekvati. Teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, šeimos, reikia dukrą vežti į mokyklą, pas gydytojus. Vairavo ne piktybiškai ir ne chuliganiškai. Pareigūnai nubaudė neįsigilindami į situaciją. Padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip nepavojingas. Nors ir išvažiavo už siauros linijos, žyminčios kelio kraštą, tačiau toks manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, šioje juostoje nebuvo transporto priemonių, manevro atlikimo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, nebuvo sugadintas svetimas turtas, pėsčiųjų kelkraštyje taip pat nebuvo, kiti KET reikalavimai nepažeisti. Tai rodo, jog jis nėra piktybinis pažeidėjas, nusižengimas atsitiktinis dėl nenumatytų aplinkybių. Jei teismas ir pripažintų, jog padarė ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimą, mano, jog administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, netaikant administracinio poveikio priemonės.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, M. U. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, teigia, kad į kelkraštį išvažiavo dėl susiklosčiusių aplinkybių, dukra norėjo į tualetą, sustojo kelkraštyje, paskui, įsijungęs avarinius žibintus, bandė grįžti į važiuojamąją dalį, norėjo važiuoti į degalinę netoliese, tą pačią dieną dukrai buvo nustatytas šlapimo pūslės uždegimas, nesutinka, kad jis vairavo chuliganiškai.
5. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas M. U. nurodytus argumentus dėl ko jis nusižengė, vertino kaip siekį išvengti atsakomybės, nurodė, jog asmuo nepateikė duomenų, kad vaiko sveikatai buvo reali grėsmė, galėjusi pateisinti KET nesilaikymą.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).
7. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija nustatytos aplinkybės, jog vairuodamas transporto priemonę kirto „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiavo kelkraščiu, iš esmės apvažiuodamas transporto priemonių kamštį. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad yra nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, vairuotojas nepaisė kelių ženklinimo reikalavimų. Tai patvirtina pareigūnų vaizdo medžiaga, tarnybinis pranešimas, tai nurodo ir pats apeliantas. Tačiau M. U. inkriminuotas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas reikalauja nustatyti tam tikrus būtinus subjektyvius požymius, t. y. chuliganiškas paskatas.
8. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.
9. Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenų visumą, kyla abejonių dėl M. U. chuliganiškų paskatų buvimo. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. savo elgesį teisina tuo, jog kartu automobilyje važiavusi dukra nurodė, kad blogai jaučiasi ir nori į tualetą, todėl jis stabtelėjo kelkraštyje, tačiau vaikui atsisakius išlipti ir nusišlapinti prie automobilio durelių, jis įsijungė avarinius žibintus ir važiavo į priekį bandydamas grįžti į savo eismo juostą, kad galėtų nuvežti dukrą į netoliese buvusią degalinę. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog apelianto automobilis, esant susidariusiai transporto priemonių spūsčiai, važiavo kelkraščiu su įjungtais avariniais žibintais taip iš esmės apvažiuodamas kitas transporto priemones. Aplinkybę, jog vaikas norėjo į tualetą, M. U. nurodė jį sustabdžiusiems pareigūnams, tai užfiksuota ir vyriausiosios patrulės G. A. tarnybiniame pranešime. Administracinio nusižengimo protokole, surašytame įvykio vietoje, rašydamas paaiškinimą dėl aplinkybių, M. U. nurodė, kad gailisi dėl nusižengimo, skubėjo vežti dukrą į degalinės tualetą. Analogiškas aplinkybes apeliantas nurodė ir apylinkės teismo posėdyje. Taigi apeliantas viso proceso metu buvo nuoseklus, aiškindamas priežastis, kodėl nusižengė. Byloje yra pateikta medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopija, kad apelianto dukrai tą pačią įvykio dieną yra nustatytas ūminis cistitas, kreiptasi dėl skausmingo, dažno šlapinimosi, skirti medikamentai (b. l. 27-28). Taigi nėra pagrindo abejoti nuosekliais apelianto paaiškinimais, jog važiuojant automobilyje, dukra galėjo norėdama į tualetą pasijusti blogai, kadangi tą pačią dieną jai buvo nustatytas sveikatos sutrikimas, kuriam būdingi požymiai, apie kuriuos nuo pat proceso nurodė pats M. U.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar M. U. elgesį lėmė chuliganiškos paskatos, ar labiau kitos iš esmės gyvenimiškos aplinkybės. Pripažįstant asmenį padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ne kokių nors kitokių, o būtent chuliganiškų paskatų nustatymas yra būtinas.
10. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.).
11. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta tai, kad M. U. vairuojamas automobilis, kirtęs „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), važiavo kelkraščiu. Vis dėlto, įrodymai byloje neabejotinai nepatvirtina, jog šį veiksmą jis atliko dėl chuliganiškų paskatų ir nepaneigia apelianto aiškinimo, kad draudžiamą manevrą jis atliko dėl to, jog dukrai dėl pasireiškusių ūmios ligos požymių, reikėjo į tualetą, kuris, kaip matyti iš faktinės nusižengimo vietos, buvo degalinėje visai netoli. Vaizdo įraše iš pareigūnų automobilio iš tikrųjų matomas M. U. vairuojamo automobilio važiavimas kelkraščiu, tačiau nepaneigta, jog tokį elgesį galėjo lemti gyvenimiškai reali reakcija į pablogėjusią vaiko savijautą, o ne siekis pademonstruoti visuomenės negerbimą ar savo išskirtinumą. Taigi bylos duomenys neabejotinai neįrodo būtino subjektyvaus požymio M. U. veiksmuose, todėl nėra ir M. U. inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visumos. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad M. U. automobilį vairavo chuliganiškai. Tokią išvadą Institucija ir apylinkės teismas padarė netinkamai įvertinę bylos duomenis ir nepagrįstai M. U. veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganišką vairavimą.
12. Nors M. U. apeliaciniame skunde užsimena, kad nepadarė išvis jokio nusižengimo, kadangi KET reikalavimai draudžia kirsti KET 3 priedo 1.1. punkte numatytą ištisinę liniją, išskyrus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą, o šiuo atveju jis buvo priverstas išvažiuoti į šalikelę dėl susidariusių aplinkybių, tačiau tokie apelianto argumentai atmestini. Bylos duomenys patvirtina ir pats apeliantas to neneigia, jog jis ne tik kirto minėtą ištisinę liniją, tačiau ir toliau važiavo kelkraščiu. Toks jo elgesys nesuderinamas su KET reikalavimais, kadangi eismas kelyje vyksta važiuojamąja dalimi, apeliantas, kaip teigia, kelkraštyje stojo, kadangi dukra norėjo į tualetą, tačiau, kaip pats pripažįsta, vaikas nesutiko šlapintis šalikelėje, todėl jis skubėjo važiuoti į netoliese buvusią degalinę. Apeliaciniame skunde M. U. pats nurodo, jog automobilių spūstis nebuvo baisi, transporto priemonės ramiai ir tvarkingai judėjo, tai matyti ir iš pareigūnų vaizdo įrašo, taigi tokiu atveju, kirsti siaurą ištisinę liniją nebuvo neatidėliotino būtinumo, kadangi iš esmės apeliantas norėjo patekti į netoliese esančią degalinę, o automobilių srautui, kaip pats nurodo, tvarkingai judant, tai ir būtų galėjęs padaryti nepažeisdamas KET reikalavimų. Taigi iš esmės M. U. nepaisė kelių ženklinimo reikalavimų ir tokia jo veika turi ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
13. Vairuodamas transporto priemonę bei kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) ir važiuodamas kelkraščiu, nesilaikė eismą keliuose ribojančio kelio ženklinimo reikalavimų, toliau judėdamas kelkraščiu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui bei taip pažeidė KET 8, 9 punktų reikalavimus. Nors apeliaciniame skunde M. U. užsimena, jog avarinė situacija nekilo, kelkraštis asfaltuotas, o pėsčiųjų nebuvo, tačiau, jei apeliantas, važiuodamas nesilaikant KET reikalavimų, būtų sukėlęs tam tikras pasekmes, jo veika galėtų užtraukti atsakomybę ir pagal kitas teisės pažeidimus draudžiančias normas, o šiuo atveju nėra abejonės, jog M. U. važiavimo būdas neatitinkantis KET reikalavimų, kitiems eismo dalyviams gali būti labai netikėtas ir pavojingas. Kaip minėta, M. U. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl jo veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 1 dalį.
14. Perkvalifikavus M. U. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, turi būti iš naujo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas. M. U. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas; iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog 2019 metais M. U. jau buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgdamas į pažeidėjo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, jo poziciją, kad iš esmės nusižengimas neneigiamas, tik nesutinkama su veiksmų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltininkas prisipažino nusižengęs ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes padarytas nusižengimas buvo neapgalvotas, spontaniškas, sunkių pasekmių nesukėlė. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas baudžiamas bauda nuo 30 iki 90 Eur. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į administracinį nusižengimą, tiek į patį apeliantą charakterizuojančių duomenų visumą, M. U. už padarytą nusižengimą paskyrus šiek didesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis, bus užtikrinta administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-19 nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-01-08 nutarimą, kuriuo M. U. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
M. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 Eur baudą.
Nutarimas neskundžiamas.