Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties D. P. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2015-12-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu Nr. 20N-45281574-15 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda - 434 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn.

Kauno apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi D. P. skundas buvo atmestas konstatuojant, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad D. P. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 1 d., 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d. ir nuobauda paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 1 d., ATPK 124¹ str. 2 d. tačiau nepritaria išvadai dėl ATPK 124² str. 2 d. padaryto pažeidimo kvalifikavimo.

Sprendžiant klausimą, ar D. P. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. P. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.

Pažymima, jog teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.

Institucijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutarime, su kitais pažeidimais konstatuojant ATPK 124² str. 2 d. pažeidimą, nurodyta, jog D. P. pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, dešiniuoju kelkraščiu apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nerodydamas įspėjamojo posūkio šviesos signalo, įvažiavo į važiuojamąją dalį, nedavęs kelio minėtam automobiliui, ir staiga stabdė, kai to nebuvo būtina daryti eismo saugumui užtikrinti, tuo sudarydamas pavojingą situaciją automobilio Toyota vairuotojui, dėl ko šis staigiai stabdė, pasukęs vairą dešiniau į kelkraštį, kad išvengti susidūrimo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šio pažeidimo pobūdis buvo nustatytas tik iš Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. J. ir automobilio keleivės R. S. paaiškinimų. Kitų įrodymų pagrindžiančių pažeidimo pobūdį (vairavimo chuliganiškumą) byloje nėra, t. y. nepateikta jokių šį faktą patvirtinančių objektyvių duomenų. Priešingai, kiti duomenys, liudytojų, važiavusių vestuvių automobilių kolonoje, paaiškinimai, sukelia abejones dėl automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo ir manevravimo. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad važiavo vestuvinių automobilių kolona, kuri ieškodama išsukimo iš pagrindinio kelio į šventinio pobūvio vietą – kaimo turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“, judėjo gana negreitai ir pristabdydama, ir sustodama. Būtent į šią automobilių koloną, aplenkdamas paskutinį kolonos automobilį, vairuojamą D. P., įsiterpė D. J. vairuojamas automobilis.

Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent D. J. norėjo greičiau apvažiuoti automobilių koloną, kuri trukdė eismui, t. y. trukdė važiuoti leistinu 90 km/h greičiu. Kaip matyti iš D. J. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojas patvirtino, kad priekyje jo važiavo mašinų kolona. Privažiavus mašinas tam tikru atstumu, jos pradėjo stabdyti. Vienos mašinos sustojo važiuojamoje kelio juostoje, kitos pasuko į dešinę ir į kairę puses. Iš toli atrodė, kad įvyko avarija. Privažiavus arčiau, pamatė, kad tiesiog pirmoji kolonos mašina stabtelėjo, ko pasėkoje sustojo ir kitos mašinos. Mašinos, kurios sustojo dešinėje ir kairėje nejudėjo. Tada ramiai privažiavo prie paskutinio automobilio pirmoje juostoje ir laukė, kol pradės važiuoti. Mašinų lenkti nebandė. Mašinoms pradėjus važiuoti, kitos mašinos kurios buvo sustojusios šonuose nejudėjo. Pasiekus 50-60 km/h greitį, pro dešinę mašinos pusę pamatė dešiniuoju kelkraščiu lenkiančią Mercedes-Benz mašiną, kurią vairavo jaunas vairuotojas, kuris aplenkęs mašiną, įvažiavo į važiuojamąją kelio juostą, priešpriešais užlindo ir staigiai stabdė. Mašinos vairuotojas jokių posūkio signalų nerodė. Pamanęs, kad atsitrenks į priekyje esančią mašiną, D. J. pasuko į dešinę pusę. Tuo metu, aplenkusioji mašina taip pat pasuko į dešinę pusę, taip blokuodama kelią. Liudytojas D. J. iš šių aplinkybių sprendė, kad tai vairuotojas besielgiantis piktybiškai.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad incidentas su mašinomis įvyko grįžtant į sodybą. Automobiliai važiavo tvarkingai, sukant link sodybos, važiavo pirmiau D. P. vairuojamos mašinos. Pristabdžius, kad būtų galima pasukt į šoną išgirdo garso signalą. Pažiūrėjus per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė ne D. P. mašiną. Ta mašina bandė lenkti iš kairės pusės, likus maždaug 50 metrų iki įvažiavimo, tačiau pristabdžius grįžo atgal. Toje vietoje lenkimas negalimas, kadangi kelią žymi ištisinė linija. Tolesnių veiksmų nebematė, nes nusuko link sodybos. Atvažiavus į sodybą, minėta mašina taip pat buvo atvažiavusi.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad važiavo automobiliu kartu su V. B., prieš D. P. vairuojamą automobilį, už jų važiuojantis „Toyota“ vairuotojas naudojo garsinį signalą ir mirksėjo šviesomis, taip pat mėtėsi į šonus, lyg norėdamas lenkti. Kito automobilio mirksėjimas ir kiti veiksmai truko pora minučių, jis laviravo, mėtėsi, norėjo aplenkti iš vienos, tai iš kitos pusės.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad ji važiavo D. P. vairuojamoje mašinoje, priekyje, šalia vairuotojo. Pradėjus trūkčioti mašinai, sustojo. Bestovint kelkraštyje pastebėjo, kad iš paskui atvažiuoja kita mašina, kuri privažiavo prie automobilių kolonos ir D. P. vairuojamas automobilis atsidūrė už tos mašinos. Tada mašinos vairuotojas bandė lenkti priekyje važiavusius automobilius iš kairės pusės, tačiau tikriausiai pamatęs, kad to padaryti nepavyks, grįžo atgal į savo juostą už D. P. vairuojamo automobilio. Sukant į dešinę, ta mašina tikriausiai norėjo lenkti D. P. vairuojamą automobilį per dešinę pusę. Atvažiavus į sodybą, mašina atvažiavo iš paskos.

Liudytoja E. P. paaiškino, važiavo D. P. vairuojamoje mašinoje, sėdėjo ant galinės sėdynės. Mašinoje buvo 3 keleiviai. Mašinai pradėjus trūkčioti, sustojo kelkraštyje, po to įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir pamatė mašiną, atstumas tarp jų buvo nedidelis. Ji bandė lenkti mašinų koloną iš kairės pusės, tačiau nepavyko. Pasivijus automobilių koloną, mašina liko už D. P. vairuojamo automobilio. Pavažiavus toliau suko į sodybos pusę dešinėje. Mašina bandė lenkti D. P. automobilį iš dešinės pusės. Nuvažiavus į sodybą, mašina taip pat atvažiavo, vairuotojas fotografavo, filmavo.

Iš šių liudytojų parodymų galima spręsti, kad galimai eismo situacija susidarė ne dėl D. P. chuliganiško vairavimo, o dėl jo mažos vairavimo patirties. Tokiu atveju, D. J. vairuojamo automobilio judėjimas kelyje galėjo įtakoti D. P. pavojingą, bet ne chuliganišką vairavimą.

Apygardos teismo nuomone, institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. P. veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad institucija, priimdama nutarimą ir nubausdama D. P. pagal ATPK 124² str. 2 d., netinkamai jo vairavimą, kuriuo nors ir buvo pažeista visa eilė saugaus eismo taisyklių, įvertino kaip chuliganišką.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad D. P. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 124² str. 2 d. perkvalifikuotinas į ATPK 124² str. 1 d.

Apeliacinės instancijos nuomone, D. P. padaryti pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami tik pagal vieną straipsnį - ATPK 124² str. 1 d., kadangi šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už vienu metu ar paeiliui padarytus kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, todėl kiekvieno pažeidimo atskirai kvalifikuoti nereikia.

Remiantis išdėstytu, Kauno apylinkės teismo 2016-02-12 nutartis keičiama, D. P. padarytą pažeidimą perkvalifikuojant iš ATPK 124² str. 2 d. į ATPK 124² str. 1 d. ir kvalifikuojant pažeidimus tik pagal vieną straipsnį, atitinkamai keistina ir administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį pakeisti. D. P. administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., perkvalifikuoti į ATPK 124² str. 1 d. ir tokiu būdu visus pažeidimus, padarytus pagal ATPK 124² str. 1 d., (perkvalifikuotą iš ATPK 124² str. 2 d.), 124² str. 1 d., ATPK 124¹ str. 2 d. perkvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d. (vieną administracinį teisės pažeidimą).

Pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirti D. P. 115 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.