Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – areštas 20 parų.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. B. atvykimo atlikti bausmę arba sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priimtas nukentėjusiojo N. U. atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir nukentėjusiojo N. U. civilinio ieškinio procesas nutrauktas.

Liudytojo V. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant, jog dėl žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. B. nepriteistos.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) striukę su gobtuvu, vyrišką rankinę, 9 vnt. SIM kortelių, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A34“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10 Lite“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A53“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ (duomenys neskelbtini) palikti neribotai S. B. nuosavybei;

2) dujų balionėlį „Pfeffer Ko Fog“, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje pagal 2024-06-06 kvitą Nr. GN-00000009877, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3) mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Flip4“ su juodos spalvos dėžute palikti neribotai nukentėjusiojo N. U. nuosavybei;

4) juodos spalvos piniginę ir dokumentus: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) leidimą į kambarį, mokinio pažymėjimą (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos kortelę paliktini neribotai liudytojo A. B. nuosavybei;

5) DVD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad įvykdė plėšimą, o būtent: 2024 m. vasario 2 d. apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam N. U. sėdint automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), papurškė jam į veidą ašarinių dujų, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ir pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy FLIP 4“, kurių vieno vertė 300 eurų, bendra vertė – 600 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. B. veiksmus pripažino nusikalstamais, skundžiamame nuosprendyje tinkamai išsprendė kitus – kardomosios priemonės taikymo, civilinių ieškinių ir byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką – klausimus, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra, BK 180 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Prokuroras apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl S. B. kaltės padarius nekvalifikuotą plėšimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, prašo pakeisti kaltinimą ir nuteistojo S. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo S. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl kaltinimo keitimo ir veikos kvalifikavimo

7. 2024 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Aivaras Povilaitis apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti S. B. kaltinimą, jį išdėstant taip:

8. Pažymima, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, Nr. 2K-P-1/2014 ir kt.). Prašymas pakeisti kaltinimą buvo įteiktas nuteistajam S. B. ir jo gynėjai. Nuteistasis S. B. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad pakeistą kaltinimą suprato, nuteistajam ir jo gynėjai buvo suteikta pertrauka pasiruošti gynybai dėl pakeisto kaltinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks kaltinimo pakeitimas neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, kuriomis reglamentuojamos kaltinimo pakeitimo galimybės apeliacinės instancijos teisme.

9. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti alternatyvūs kvalifikuojantys požymiai, įskaitant – kai plėšimas padaromas panaudojus nešaunamąjį ginklą. Pagal suformuotą teismų praktiką dujų balionėlio panaudojimas plėšimo metu kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2011, 2K-297/2013, 2K-196-139/2016, 2K-215-696/2016, 2K-351-489/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 12-24), BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 36-40), specialisto išvadoje Nr. G 171/2024(04) (2 t., b. l. 5-6), įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 29-35), kratos protokole (1 t., b. l. 126-135) užfiksuoti objektyvaus pobūdžio duomenys nuteistojo S. B. (3 t., b. l. 19-21, 69-70), nukentėjusiojo N. U. (1 t., b. l. 12-15; 2 t., b. l. 172-175), liudytojų B. V. (2 t., b. l. 43-46) ir A. B. (2 t., b. l. 9-12) parodymus sujungia į nuoseklią bei logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia konstatuoti, kad S. B. įvykdė plėšimą, panaudodamas nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį, ir tai atitinka kvalifikuoto plėšimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, veikos sudėtį.

10.10. Kratos, atliktos S. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, jog kratos metu S. B., be kita ko, savanoriškai pateikė dujų balionėlį „Pfeffer Ko Fog“ (1 t., b. l. 104-116), kuris buvo apžiūrėtas (1 t., b. l. 126-135).

11. Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nuteistasis S. B. pagrobė svetimą – nukentėjusiajam N. U. priklausantį turtą (du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy FLIP 4“), kurio bendra vertė yra 600 eurų. Tokių aplinkybių, visų pirma, neginčija pats nuteistasis S. B., apklaustas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, jas patvirtina ir nukentėjusiojo N. U. bei liudytojo B. V. parodymai, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad turto pagrobimo metu prieš nukentėjusįjį N. U. buvo panaudotas dujų balionėlis „Pfeffer Ko Fog“, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikomas dujų įrenginiu, priskiriamu D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Ašarinių dujų panaudojimo faktą patvirtina ne tik paties nuteistojo S. B. parodymai, nukentėjusiojo N. U. bei liudytojo B. V. parodymai, bet ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog iškart po įvykio buvo pranešta apie tai, kad nukentėjusiajam į veidą buvo papurkšta ašarinių dujų, taip pat specialisto išvados tiriamojoje dalyje užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiojo būklę po minėto įvykio (graužė akis, degino veido, kaklo, nugaros ir krūtinės odą, ašaroja dešinė akis) bei kratos protokole užfiksuoti duomenys, kad nuteistasis savanoriškai apžiūrai pateikė įvykio metu panaudotą dujų balionėlį „Pfeffer Ko Fog“. Apklausų metu nukentėjusysis N. U. patvirtino, kad įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtbalėje sistemoje įvertino aštuoniais balais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad nuteistasis S. B. nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį „Pfeffer Ko Fog“ – panaudojo siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo N. U. ir liudytojo B. V. parodymai, kad, stovėdamas prie automobilio ir pasiėmęs apžiūrėti nukentėjusiojo parduodamus mobiliojo ryšio telefonus, nuteistasis papurškė ašarinių dujų automobilyje sėdinčiam nukentėjusiajam į veidą ir pabėgo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis S. B. fizinį smurtą, panaudojant dujų balionėlį, nukentėjusiojo N. U. atžvilgiu panaudojo vieninteliam tikslui, t. y. norėdamas atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis, kad šis, išlipęs iš automobilio, nesutrukdytų jo (S. B.) nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui – svetimo turto (dviejų mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy flip 4“), kurių bendra vertė 600 eurų, pagrobimui. Aplinkybę, kad nuteistasis tokiu būdu turėjo tikslą užvaldyti svetimą turtą patvirtina ir tai, jog paimdamas iš nukentėjusiojo N. U. mobiliojo ryšio telefonus, pastarajam jis padavė palaikyti piniginę su svetimo asmens – liudytojo A. B. – dokumentais, tokiu būdu tikėdamasis, kad papurškęs dujas ir pabėgęs iš įvykio vietos, jis nebus surastas. Minėtų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia prieiti išvadą, kad nuteistasis S. B. tyčia, panaudodamas nešaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, todėl jo veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo S. B. veiksmus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju turėjo būti pritaikytas plėšimą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, – nešaunamojo ginklo panaudojimas.

12. Nepagrįsti nuteistojo gynėjos baigiamosiose kalbose išsakyti argumentai, kad nuteistojo S. B. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip atvirosios vagystės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir fizinio skausmo sukėlimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sutaptis. Kaip jau minėta, įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis S. B. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo tam, kad pašalintų nukentėjusįjį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Tai yra, fizinis smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad nuteistasis dujų balionėlį panaudojo tuo metu, kai stovėjo prie automobilyje sėdinčio nukentėjusiojo ir rankose turėjo nukentėjusiojo apžiūrėti paduotus mobiliojo ryšio telefonus, nukentėjusiajam bandant išlipti iš automobilio, o papurškęs dujas, iškart pabėgo su nukentėjusiajam priklausančiu turtu. Todėl nėra pagrindo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti kaip atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, sutaptį.

13. Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pripažintos įrodytomis šios S. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės:

13.1. S. B. įvykdė plėšimą panaudojęs nešaunamąjį ginklą, o būtent: 2024 m. vasario 2 d. apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), naudodamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamą nešaunamąjį ginklą, dujų balionėlį „Pfeffer Ko Fog“, kuriuo galima žaloti žmogų, tyčia papurškė automobilyje „VW Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdinčiam N. U. į veidą ašarinių dujų ir tokių būdu sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą bei atėmęs galimybę priešintis pagrobė N. U. priklausančius du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy FLIP 4“, kurių vieno vertė 300 eurų, bendra vertė 600 eurų.

Dėl bausmės

14. Perkvalifikavus S. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį, iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

16. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

17. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų (BK 180 straipsnio 2 dalis).

18. Nustatyta, kad S. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus, įskaitant už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumui neišnykus, administracine tvarka jis baustas vieną kartą (2 t., b. l. 85-86), nedirbantis (2 t., b. l. 82), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 83), neįgalus (45%) (2 t., b. l. 77). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (dėl likusios neatlygintos žalos dalies nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė) (3 t., b. l. 10) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis įvykio aplinkybes aiškino nenuosekliai, aiškino nesupratęs savo veiksmų, visgi jis patvirtino, kad pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurių metu jis visiškai pripažino savo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo panaudojant dujų balionėlį, yra teisingi bei tvirtino nuoširdžiai besigailintis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nesunkindamas nuteistojo teisinės padėties, pripažįsta dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas savo iniciatyva sunkinti nuteistojo teisinės padėties, šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nevertina. Teisėjų kolegija šiuo atveju sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam S. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant minimalų – 3 mėnesius. Kadangi baudžiamoji byla buvo baigta atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Spręsti dėl galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnio 3 dalį teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas XVIII skyriuje.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. spalio 3 d. pažymą Nr. APD-2024-09748, kurioje prašoma priteisti valstybei iš S. B. 162,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 57).

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

22. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuteistasis S. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (3 t., b. l. 55) nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam skirta sumažinta bausmė – areštas 20 parų.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. B. atmesti.