Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.3.2.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.

2024 m. sausio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

nuteistajam I. T. (I. T.), jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk (Aleksandrui Palamarčukui),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. spalio 19 d., apie 13.43 val., UAB „Norfos mažmena“ priklausančio turto vagystės) ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. spalio 19 d., apie 20.03 val., UAB „Norfos mažmena“ priklausančio turto plėšimo) ir jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal 178 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir I. T. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 143,06 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteista 428,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteisti ir T. B., K. S. (K. S.) bei J. S., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. T. nuteistas už tai, kad jis kartu su T. B. bei K. S. 2021 m. spalio 19 d., apie 13.43 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu užėjo į UAB „Norfos mažmena“ priklausančią parduotuvę „Norfa“, esančią (duomenys neskelbtini), ir alkoholio skyriuje nuo lentynų paėmė 8 vnt. škotiško viskio ,,Glencadam“ 0,7 l talpos, kurio 1 vnt. kaina – 31,79 Eur, 12 vnt. viskio „Glen Ranoch“ 0,7 l, kurio 1 vnt. kaina – 20,49 Eur, 1 vnt. viskio „Tomintoul Peaty Tang“ 0,7 l, kurio vertė – 32,39 Eur, praėjo pro kasas nesumokėję už prekes, pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“ priklausantį 532,59 Eur turtą. Šie I. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

2. Taip pat I. T. nuteistas už tai, kad jis kartu su T. B., K. S., J. S. 2021 m. spalio 19 d., apie 20.03 val., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu užėjo į UAB „Norfos mažmena“ priklausančią parduotuvę „Norfa“, esančią (duomenys neskelbtini), J. S. likus laukti prie apsauginių vartelių, T. B. su K. S. ir I. T. nuėjo į parduotuvės prekybos salę, alkoholinių gėrimų skyrių, nuo lentynų paėmė 5 vnt. viskio „Jim Beam“, kurio 1 vnt. vertė – 19,99 Eur, 1 vnt. viskio „Wilton House“, kurio vertė – 18,99 Eur, 6 vnt. brendžio „Torres 10“, kurio 1 vnt. vertė – 19,99 Eur, 1 vnt. degtinės „Finlandia Mango“, kurios vertė – 19,99 Eur, 2 vnt. degtinės „Finlandia Currant“, kurios 1 vnt. vertė – 19,99 Eur, 2 vnt. degtinės „Finlandia Lime“, kurios 1 vnt. vertė – 19,99 Eur, 1 vnt. degtinės „Finlandia Grapefruit“, kurios vertė – 19,99 Eur, 1 vnt. degtinės „Finlandia“, kurios vertė – 19,99 Eur, 2 vnt. škotiško viskio „Glencadam“, kurio 1 vnt. vertė – 24,90 Eur, J. S. padėjus T. B., K. S. ir I. T. su pagrobtomis prekėmis pasišalinti iš prekybos salės, t. y. atidarius automatinius apsauginius vartelius, skirtus įėjimui į parduotuvės prekybos salę, po ko T. B., K. S. ir I. T. praėjo šiuos vartelius nesumokėję už prekes, apsaugos darbuotojai O. G. bandant juos sustabdyti, prie parduotuvės išėjimo, I. T., peržengęs susitarimo ribas ir veikęs vykdytojo ekscesu, tyčia panaudojo specialų žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, papurškė O. G. dujų balionėliu į akis, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą O. G., po ko I. T., T. B., J. S. ir K. S. pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“, priklausantį 428,61 Eur turtą. Šie I. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį, kadangi jo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Be to, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, taikant naują BK 55 straipsnio redakciją bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnį.

3.1. Apeliaciniame skunde pabrėžta, jog apeliantas buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalį bei BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau prokuroras teisiamųjų posėdžių metu nusprendė kaltinimą keisti į dar sunkesnį, t. y. BK 180 straipsnio 2 dalį. Apelianto įsitikinimu, šis straipsnis neatitinka jo padaryto nusikaltimo, todėl vertina, kad apylinkės teismas, priėmęs prokuroro prašymą dėl veikos perkvalifikavimo, nesivadovavo įstatymo leidėjo numatyta tvarka ir netinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėta ir tai, kad apylinkės teisme procesas buvo vilkinamas, nors visi nuteistieji buvo sutikę su sutrumpintu įrodymu tyrimu ir tai turėjo būti pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.2. Skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, jog apylinkės teismas nebendrino šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių su ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais bei neatsižvelgė į naujus BK pakeitimus, nepagrįstai taikydamas seną BK redakciją.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis I. T. ir jo gynėjas advokatas A. Palamarčuk prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip pagrįstą ir teisėtą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog I. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojo proceso įstatymo, be kita ko, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati, todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti jos dydį. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), kadangi nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kvalifikuojantis požymis, kad nuteistasis panaudojo specialų žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Remdamiesi šiomis nuostatomis, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir motyvuotai pasisakyta, kodėl teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį I. T. atžvilgiu bei pripažino jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo iš esmės kitaip vertinti byloje esančių įrodymų visumos ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas bei vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde I. T. nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu ir byloje atliktu įrodymų vertinimu jo veiką dėl 2021 m. spalio 19 d., apie 20.03 val., vagystės iš parduotuvės ir dujų panaudojimo O. G. atžvilgiu kvalifikuojant kaip plėšimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Apeliantas neginčija, jog kartu su kitais asmenimis iš parduotuvės „Norfa“ pagrobė kaltinime nurodytus 8 butelius įvairių alkoholinių gėrimų bei panaudojo dujų balionėlį, tačiau nesutinka su tuo, jog jis padarė plėšimą, nes dujas papurškė tik gindamasis nuo O. G. veiksmų, t. y. dujų balionėlį panaudojo kaip savigynos priemonę, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018, 2K-148-719/2020).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, aptartų taisyklių nepažeidė. Byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, buvo nustatinėjamos leistinais įrodymais – tiesioginių ir netiesioginių įvykio liudytojų parodymais bei procesų dalyvių parodymus patvirtinančiais dokumentais, o teismo išvados padarytos remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, be kita ko, pašalinant abejones dėl bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečiu veiksmu ‒ dujų papurškimu nukentėjusiajai O. G., apibūdinančiu panaudoto fizinio smurto požymį.

10. Nuteistasis I. T., nesutikdamas su byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad dujų balionėlį panaudojo tik tada, kai apsaugos darbuotoja O. G., kuri buvo be uniformos, be atpažinimo ženklų, jį suėmė už rankos ir jis, nežinodamas, kas ši ir dėl ko jį griebė, jau išėjus į lauką, papurškė dujų. T. y., dujų papurškimo I. T. neginčija, tačiau nurodo, jog šį veiksmą atliko ne puolimo, o gynybos tikslais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto teiginiai iš esmės prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Byloje nustatyta, kad I. T. nusikalstamos veikos padarymo metu dujų balionėlį turėjo su savimi, t. y. kišenėje (paties teigimu, jį pirko už 10 Eur ginklų parduotuvėje). Iš 2023 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo bei garso įrašo, esančio „Liteko“ sistemoje, matyti, kad nuteistasis, atsakydamas į teisėjos klausimus, parodė, jog į parduotuvę „Norfa“ jis buvo užėjęs dienos metu. Spontaniškai jam kilo mintis, jog vėl gali pavogti, kad turėtų ką pavalgyti ir pinigų narkotikams. Minėtos apklausos metu nuteistasis paaiškino ir tai, jog jis turėjo dujų balionėlį kišenėje tam atvejui, jeigu jam reikėtų apsiginti, nes „apsauginiai būna rėkia „stabdykit vagį“. Nuteistajam taip jau buvo nutikę, todėl jis, norėdamas atgrasinti tokius asmenis, su savimi nešiojasi dujų balionėlį. Minėto įvykio metu jis išeidamas iš parduotuvės į ranką paėmė dujų balionėlį, t. y. norėdamas apsiginti.

11. Apygardos teismo vertinimu, šie nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog I. T. buvo įsigijęs dujų balionėlį ne savigynai, o tam, kad apsaugos darbuotojui siekiant jį sulaikyti, jis galėtų pasipriešinti bei lengviau pasišalinti iš įvykio vietos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu teigė, kad plėšimo tikrai nebuvo, nes ne jis puolė žmogų, o O. G. jį puolė, ši griebė jam už rankos, o jis nežinojo, kas jį griebia ir dėl to papurškė dujų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, atsakydamas į dar vieną teisėjos klausimą, nurodė, jog įvykio metu matė apsaugos darbuotoją, kadangi išgirdęs šurmulį apsaugos darbuotojas su kažkuo stumdėsi, jis grįžo atgal ir bandydamas juos atskirti, gal netyčia paspaudė ir papurškė dujų balionėlį bei nurodė, kad jo niekas nebandė sustabdyti (t. 7, b. l. 8-18).

12. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir nukentėjusiosios O. G. duotus parodymus. Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, ji parodė, kad įvykio metu ji dirbo apsaugos darbuotoja parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 19.53 val., buvo išėjusi į salę padėti darbininkams, salėje ji buvo apie 7 minutes. Apie 20.05 val. ji grįžo į apsaugos kambariuką, kur per vaizdo stebėjimo kamerų monitorius pamatė, kad keturi asmenys eina link išėjimo. Kadangi juos matė dienos metu, jie pasirodė jai įtartini, todėl pradėjo juos stebėti. Jai atrodė, kad kompanijoje buvo keturi arba net penki žmonės. Kai keli asmenys iš parduotuvės išėjo kartu pro tą įėjimą, kur žmonės įeina į parduotuvę, kiek pamena, perlindo po prie kasos pakabinama metaline grandinėle, o gal ir pro įėjimo vartelius (tiksliai pasakyti negalėjo), tada ji prie šių asmenų pribėgo, sakė: „stokit“ ir šie pradėjo bėgti ir stumti ją. Asmenys bandė sprukti, o bandant juos sulaikyti, vienas asmuo išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė jai į kairės pusės veido sritį, iš kokios pusės ir kuria ranka purškė, nepamena. O. G. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino I. T., kuris parduotuvėje papurškė jai dujų (1 t., b. l. 140-147). Dėl šio veiksmo nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad specialios apsaugos darbuotojo aprangos neturėjo, parduotuvėje buvo leista būti be aprangos, ji buvo su juodu golfu ir megztiniu, tačiau pašalinis asmuo galėjo suvokti, kad ji yra parduotuvės darbuotoja, kadangi visi asmenys buvo su striukėmis, o ji buvo be striukės. Be to, ant krūtinės ji turėjo lipduką ‒ nedidelę emblemą, jei žmogus prieitų, tai jis matytų, kad ji yra apsaugos darbuotoja.

13. Nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtino ir liudytoja G. S. (parduotuvės „Norfa“ (duomenys neskelbtini)), kuri nors tiesiogiai ir nedalyvavo įvykyje, tačiau jai iš karto po įvykio paskambinusi apsaugos darbuotoja O. G. pranešė, kad ji buvo užpulta bei apipurkšta dujomis. Taip pat duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ši liudytoja nurodė, jog po minėto skambučio jai nuvykus į darbą buvo peržiūrėti vaizdo įrašai. Iš šių vaizdo įrašų ji pamatė, kad vėl buvo įvykdyta vagystė, t. y. keturi asmenys iš lentynų ėmė alkoholį ir dėjosi jį maišus bei išėjo pro vartelius. Apsaugos darbuotoja O. G. norėjo vyriškius sulaikyti. Tarp apsaugos darbuotojos ir minėtų vyriškių įvyko susistumdymas. Du vyriškiai pabėgo į lauką, o trečias vyriškis, bėgdamas prie išėjimo, nukrito ant grindų, jam iš rankų iškrito maišai su alkoholiniais gėrimais ir vienas butelis viskio „Jim Beam“ sudužo. Tačiau vyriškis atsikėlė, pasiėmė maišą ir išbėgo į lauką. Apsaugos darbuotojai jį vejantis, lauke, prie įėjimo durų, vyriškis O. G. papurškė kažko į akis ir pabėgo (1 t., b. l. 96-98).

14. Iš aptartų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad O. G., būdama apsaugos darbuotoja, siekė sustabdyti asmenis, kuriuos pastebėjo bėgančius su maišiais iš parduotuvės „Norfa“, kurioje ji dirbo, kadangi suprato, jog nuteistieji išsineša iš parduotuvės pagrobtą turtą. Šiame kontekste pažymėtina, jog priešingai nei nurodo apeliantas, nukentėjusioji jokių nusikalstamų veiksmų I. T. atžvilgiu neatliko. Tai, jog nukentėjusioji, norėdama sustabdyti asmenis, patikrinti, ką jie išsineša maišuose, griebė I. T. už rankos, nesuteikė nuteistajam teisės panaudoti prieš O. G. dujų balionėlį. Nors nuteistasis ir teigė, kad nesuprato, jog jį sustabdyti siekė apsaugos darbuotoja, tačiau ši I. T. versija yra nepagrįsta. Kaip pirmiau nurodyta, pats nuteistasis, apklaustas apylinkės teisme, patvirtino, kad įvykio metu, išgirdęs šurmulį, pamatė, jog apsaugos darbuotojas su kažkuo stumdėsi. Be to, parduotuvėje „Norfa“, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo tik viena apsaugos darbuotoja (O. G.), kuri patvirtino, jog ji buvo be striukės ir ant drabužių turėjo nedidelę emblemą, t. y. iš šios emblemos galima buvo suprasti kokias pareigas ji atlieka. Taigi, byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis dujų balionėlį buvo įsigijęs ne savigynai, kaip nurodė apeliaciniame skunde, o tam, kad vagystės metu jį pastebėjęs apsaugos darbuotojas ar kitas šalia esantis asmuo, pamatęs jo rankoje dujų balionėlį, nesiryžtų sulaikyti ir jis galėtų pabėgti. Apelianto nurodytas žodis „apsiginti“ šiame kontekste negali būti vertinamas, kaip savigyna ar būtinoji gintis, kadangi jam negrėsė joks pavojus. Nors nuteistasis nurodo, kad tokį veiksmą jis atliko netyčia, suveikus savigynos instinktui, tačiau šiuo atveju, kaip jau paminėta, iš nukentėjusiosios pusės nebuvo jokio realaus, pavojingo kėsinimosi į nuteistojo sveikatą, gyvybę ar turtą, todėl darytina išvada, kad I. T., siekdamas išlaikyti iš parduotuvės „Norfa“ pagrobtą turtą (ne tik savo, bet ir kitų nuteistųjų), pabėgti iš įvykio vietos bei išvengti baudžiamosios atsakomybės, tikslingai panaudojo dujų balionėlį prieš apsaugos darbuotoją (O. G.) tam, kad išvengtų sulaikymo ir neprarastų galimybės užvaldyti svetimą turtą.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Turto užvaldymas apima ne tik fizinį jo turėjimą, bet kaltininko realią galimybę juo disponuoti, pasinaudoti bei savo nuožiūra spręsti jo likimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2013). Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą, tačiau tokia atviroji vagystė gali peraugti į plėšimą, jei dar visiškai neužvaldžius turto, panaudojamas smurtas siekiant jį išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2012, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1-299-626/2019).

16. Nuteistasis I. T. suvokė, kad dujų balionėlio panaudojimas palengvins vagystę, t. y. padės pabėgti iš parduotuvės nesusimokėjus už pavogtas kaltinime nurodytas prekes, jei jis būtų pastebėtas. Be to, kaip jau paminėta, nagrinėjamu atveju I. T., prieš įeidamas į parduotuvę, turėjo dujų balionėlį kišenėje ir suvokęs, jog nukentėjusioji gali sulaikyti ne tik jį, bet ir kartu su juo buvusius bendrininkus, t. y. kitus nuteistuosius, juo papurškė išeidamas iš minėtos parduotuvės. Pastebėtina ir tai, jog šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad visi nusikalstamos veikos bendrininkai ‒ J. S., T. B., K. S. bei I. T. su pagrobtomis prekėmis – alkoholiniais gėrimais, jau buvo išėję iš prekybos salės ir parduotuvės, tačiau iki galo šio svetimo turto jie dar nebuvo užvaldę, nes apsaugos darbuotoja juos vijosi, mėgino sustabdyti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismas padaryta išvada, kad I. T., peržengęs susitarimo ribas (vertinama, kaip vykdytojo ekscesas), jau būdamas lauke ištraukė dujų balionėlį ir juo papurškė nukentėjusiajai į akis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad I. T. atlikti veiksmai buvo nukreipti į fizinio skausmo sukėlimą ir nukentėjusiosios O. G. pasipriešinimo įveikimą, siekiant pilnai užvaldyti svetimą turtą, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą plėšimo sudėtį. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistojo 2021 m. spalio 19 d., apie 20.03 val., padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį bei skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti.

Dėl kaltinime (nuosprendžio nustatomojoje dalyje) nurodyto BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kvalifikuojančio pažymio.

17. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-218-976/2022). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme dalyviai buvo informuoti apie galimą kaltinimo keitimą, dėl to įvykdžius baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių keitimo procedūrą, atnaujinus įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje apie galimybę keisti kaltinimą apygardos teisme buvo pranešta tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui advokatui.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. T. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatomojoje dalyje nurodė, kad pastarasis, peržengęs susitarimo ribas ir veikęs vykdytojo ekscesu, tyčia panaudojo specialų žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, papurškė O. G. dujų balionėliu į akis. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. kovo 30 d.) 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad dujų įrenginys yra nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, dujų įrenginiai yra priskiriami D kategorijos ginklams. Todėl, vadovaujantis šiomis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, dujų balionėlis, t. y. dujų įrenginys, iš kurio gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos, priskiriamas nešaunamiesiems ginklams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dujų balionėlis yra ne specialus žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, o nešaunamasis ginklas. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis keistina, pakeičiant nurodytą kvalifikuojantį požymį „panaudojo specialų žmogui sužaloti pritaikytą daiktą“ į „panaudojo nešaunamąjį ginklą“. Akivaizdu, jog dėl nurodytos priežasties skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoji dalis taip pat tikslintina. Šie pakeitimai nesunkina I. T. teisinės padėties, kadangi neturi įtakos nei kaltinimo apimčiai, nei sunkumui, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei bausmės dydžiui ar kitoms teisinėms pasekmėms.

Dėl bausmės individualizavimo.

19. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. T. nesutinka su apylinkės teismo paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Taip pat prašo atsižvelgti į naujai įsigaliojusius BK pakeitimus, kadangi apylinkės teismas nepagrįstai taikė seną BK redakciją. Apygardos teismas pažymi, jog vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

20. Nagrinėjamoje byloje I. T. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas. BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas alternatyviomis bausmėmis, t. y. viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 (trejų) metų. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 7 (septynerių) metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai, nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti I. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus tik realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį nei už minėtų nusikaltimų sankcijose numatytus vidurkius, t. y. už nusikaltimo numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę bei už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, skyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, I. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, tinkamai įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas vienas nesunkus (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir vienas sunkus (BK 180 straipsnio 2 dalis) tyčinis nusikaltimas nuosavybei iš savanaudiškų paskatų. Jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau pripažinta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad I. T. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, kad I. T. 19 kartų teistas, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (5 t., b. l. 100-111), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (5 t., b. l. 112-114), nedirbantis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys negali būti pripažintas atsitiktiniu, kadangi I. T., būdamas laisvėje, savo elgesio nekoreguoja, nėra linkęs keistis, turi polinkį pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais.

22. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes bei šias bausmes bendrindamas tarpusavyje, pažeidė BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be griežčiausios sankcijose numatytos bausmės atlikimo. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) duomenų matyti, kad nuteistajam pagal ankstesnius nuosprendžius buvo skiriamos ir arešto, ir baudos, ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas (nagrinėjamu atveju I. T. nusikalstamas veikas taip pat padarė būdamas recidyvistas), todėl švelnesnės bausmės paskyrimas, apygardos teismo vertinimu, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo I. T. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistojo, jo elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo realius ekonominius ryšius bei jam inkriminuojamas veikas, matyti, jog esminis pastarojo pajamų šaltinis yra nusikalstamu būdu gautos pajamos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nepaisant byloje nustatytos vienos I. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, tačiau jų dydžius nustatė mažesnius nei minėtų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog paskirtoji bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio bei užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

23. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliaciniame skunde nuteistasis prašo skirti jam ne tik švelnesnę bausmę, tačiau ir taikyti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusias BK pataisas. Teisėjų kolegija pastebi, jog 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475), tačiau BK 178 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 2 dalies naujos redakcijos nešvelnina nuteistajam šioje byloje bausmės ar kitokiu būdu nepalengvina jo teisinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi BK redakcija, tiek nauja BK redakcija numato tokias pačias bausmes už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Be to, nors įsigaliojus minėtiems BK pakeitimams buvo pakeista BK 190 straipsnio redakcija (aktualus straipsnis I. T. 2021 m. spalio 19 d., apie 13.43 val., bendrininkų grupe padarytai nusikalstamai veikai), t. y. šio straipsnio 1 dalyje nurodant, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė yra ne mažesnė nei 3 MGL dydžio suma, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, tačiau šis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs BK pakeitimas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi pagrobto turto vertė (532,59 Eur) yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur) (nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis buvo 50 Eur). Taigi, nustačius, jog BK naujoji redakcija nepalengvina I. T. teisinės padėties, nėra pagrindo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimui ar bausmės švelninimui. Todėl konstatuotina, jog apylinkės teismais pagrįstai vadovavosi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas bei nuteistojo nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį veikos padarymo metu.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. T. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 55 straipsnį (bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą), tačiau pažymėtina, kad tenkinti šio prašymo nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti iš ĮKNR išrašo duomenų, jis yra teisiamas ne pirmą kartą.

Dėl ankstesnių nuosprendžių bendrinimo.

25. Nuteistasis apeliaciniame skunde pastebi, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvengė į ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes ir jų nebendrino. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ĮKNR išrašo duomenis bei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ užfiksuotus duomenis, pažymi, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai neatliko bausmių bendrinimo, siekdamas nepasunkinti nuteistojo teisinės padėties. Nors bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu prokurorė ir prašė subendrinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau tokiu būdu nuteistojo teisinė padėtis būtų pasunkinta.

26. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog „Įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija“. Pažymėtina, jog įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d. nauji BK pakeitimai galėjo turėti įtakos nuteistojo teisiniai padėčiai. Be to, kaip matyti iš „Liteko“ sistemoje esančių duomenų, nuteistasis I. T., vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, 2023 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl bausmių peržiūrėjimo, įsigaliojus BK pakeitimams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi nuteistojo prašymą tenkino. Minėtoje nutartyje, atsižvelgdamas į naujus BK pakeitimus, teismas pasisakė dėl visų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo nuteistas I. T. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendis) bei paskyrė galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

27. Taigi, kaip jau paminėta, įsigaliojus BK pakeitimams, nuteistojo padarytos ankstesnės veikos buvo peržiūrėtos pagal naujai įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir paskirta galutinė bausmė. Neatlikus šio vertinimo bei subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis. Akcentuotina ir tai, jog įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, atitinkamai kompetentinga institucija turėtų kreiptis su prašymu (teikimu) dėl bausmių subendrinimo į pirmosios instancijos teismą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę turėtų subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi.

Dėl proceso vilkinimo ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teisme procesas buvo vilkinamas, nepaisant to, kad visi nuteistieji šioje byloje sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Be to, dėl šios priežasties, nuteistojo įsitikinimu, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia nuteistojo pozicija bei akcentuoja, jog BPK 273 straipsnyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.

29. Šiuo atveju pats nuteistasis I. T. ne tik ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, bet ir pirmosios instancijos teisme nesutiko su jam pareikštu kaltinimu, t. y. prisipažino kaltu tik iš dalies (nesutiko, kad padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje) (t. 7, b. l. 9). Taigi, nustatęs šią aplinkybę apylinkės teismas neturėjo pagrindo vadovautis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko dėl pačių nuteistųjų veiksmų, kadangi teisiamųjų posėdžių metu pastarieji prašė ne kartą atidėti bylos nagrinėjimą dėl įvairių priežasčių, taip pat pats I. T. prašė atidėti teisiamuosius posėdžius, kadangi norėjo dalyvauti ne nuotoliniu būdu (naudojant nuotolinio perdavimo garso ir vaizdo priemones), tačiau atvykstant į posėdį, nuteistasis K. S. žodžiu buvo pareiškęs nušalinimą prokurorei (t. 6, b. l. 94-99; 160-171), nuteistojo J. S. gynėjas advokatas Sergej Pelš prašė bylą grąžinti prokurorei, nes jo vertinimu, kaltinamasis aktas buvo blogai surašytas. Šios nurodytos aplinkybės paneigia nuteistojo versiją dėl per ilgai nagrinėjamos bylos, kadangi dėl pačių nuteistųjų veiksmų, taip pat ir I. T., baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau nei būtų užtrukęs taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaip jau paminėta, nuteistasis I. T. kaltę pripažino tik iš dalies, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

30. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. spalio 10 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. spalio 4 d. pažyma Nr. APD-2023-14371 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma paskyrus I. T. gynėją advokatą Aleksandr Palamarčuk ieškoti iš I. T. valstybės naudai priteistiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 200 (du šimtus) Eur. Taip pat 2023 m. lapkričio 28 d. buvo gauta patikslinta pažyma Nr. APD-2023-16243, kurioje nurodyta išlaidų suma – 250 Eur.

31. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę I. T. skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo I. T. valios. Esant išvardintoms aplinkybėms bei atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, jo materialinė padėtis sunki), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra tikslinga iš I. T. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti: nustatomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nurodytą kvalifikuojantį požymį „panaudojo specialų žmogui sužaloti pritaikytą daiktą“ pakeisti į „panaudojo nešaunamąjį ginklą“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. T. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.