- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-2685-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15939-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- R. L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal antstolės Daivos Milevičienės prašymą patvirtinti A. B. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) taikos sutartį vykdymo procese, suinteresuotas asmuo R. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 patvirtino pareiškėjų A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 6 d. sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja R. L. B. 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti civilinės bylos procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir antstolės prašymo tvirtinti taikos sutartį vykdymo procese netenkinti.
3. Pareiškėja pareiškimą grindė šioms aplinkybėmis ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu tenkino R. B. ir R. L. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią 10 000 vnt. BUAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų ir 1/2 dalis Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2282-852/2020 patvirtinto R. B. 1 866 223,34 Eur kreditorinio reikalavimo asmeninės nuosavybės teise atiteko R. L. B.
3.2. Pareiškėjos buvęs sutuoktinis R. B. buvo ir yra UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – GEI) 50 proc. akcijų savininkas, jam ir A. B. priklausė 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių 50 proc. visų balsų įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. R. B. taip pat yra kreditorius, kuriam GEI yra skolinga 1 866 233,34 Eur. Tokiu būdu R. L. B. taip pat buvo GEI 25 proc. akcijų savininkė bei GEI kreditorė, remiantis bendrosios jungtinės nuosavybės principu.
3.3. Taikos sutarties sudarymo dieną įmonė buvo faktiškai nemoki, dėl ko taikos sutartis, pagal kurią vienam iš įmonės kreditorių / akcininkų – A. B. – buvo perleistas didelės vertės turtas, tokiu būdu sumažintas skolininkės GEI turtas, dėl ko pažeistos į bylą neįtrauktos R. L. B., kaip GEI akcininkės ir kreditorės, materialiosios teisės. Neįtraukus jos į bylą, ji negalėjo teikti prašymų išreikalauti bylos nagrinėjimui aktualius duomenis ir dokumentus.
3.4. Nors sprendimas skyrybų byloje buvo priimtas 2023 m. sausio 31 d., bet įsiteisėjo tik 2023 m. gegužės 23 d., todėl trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamos nuo šios dienos.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad apie 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties patvirtinimą vykdymo procese ji sužinojo tik pradėjusi susipažinti su GEI bankroto bylos dokumentais, o šios įmonės 25 proc. akcininke ir kreditore tapo tik 2023 m. gegužės 23 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarčiai.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į prašymą prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23231-845/2015 nagrinėjimą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir antstolės prašymo tvirtinti taikos sutartį vykdymo procese netenkinti. Nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. taikos sutartį, teismo patvirtintą 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi, GEI vardu pasirašė N. J., veikdamas 201 m. rugsėjo 19 d. įgaliojimo pagrindu, neturėdamas teisės pasirašyti minėtos taikos sutarties vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, taikos sutartis neturėjo būti tvirtinama.
5. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, nustačius sąlygas, paskirti jai ir R. B. iki 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant A. B. Atsiliepime į prašymą nurodė:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes GEI akcininke tapo jos buvusiam sutuoktiniui įsigijus GEI akcijų bei tapus reikalavimo teisių į GEI savininku, t. y. iki taikos sutarties pasirašymo.
5.2. Taikos sutarties sudarymas pareiškėjos interesams niekaip nepakenkė, nes ja buvo padengtas didesnis A. B. 1 412 814 Eur reikalavimas į GEI mažesniu A. B. perleistu GEI 1 374 466 reikalavimu į (duomenys neskelbtini).
5.3. Taikos sutartimi buvo sprendžiama dėl GEI ir A. B. teisių, o ne dėl GEI akcijų ar GEI akcininkų teisių ir pareigų.
5.4. Pareiškėjos pateikta specialisto išvada prieštarauja įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartyje konstatuotam prejudiciniam faktui, kad 2015 m. GEI buvo moki, o tų pačių duomenų pakartotinis vertinimas nesudaro pagrindo atnaujinti nei šios, nei GEI bankroto bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjos R. L. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas taip pat atmetė suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl baudos pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui R. B. skyrimo.
7. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja, šalindama prašymo trūkumus, nurodė, kad apie 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties patvirtinimą vykdymo procese ji sužinojo tik pradėjusi susipažinti su GEI bankroto bylos dokumentais. Visgi teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei nurodė, nei pateikė jokio įrodymo, kada tai buvo.
Šalies argumentai
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pradžią prašyme siejo su sprendimo, kuriuo nutraukta jos ir R. B. santuoka, įsiteisėjimu, tačiau ne šiuo sprendimu ji įgijo GEI įmonės akcijas, kadangi 2023 m. sausio 31 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2015 m. gegužės 6 d., buvo tik padalintos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytos įmonės GEI akcijos. Teismas nurodė, kad sprendžiant iš GEI įmonės akcininkų sąrašo, šias akcijas sutuoktiniai įgijo dar iki 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta ginčijama taikos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėja buvo GEI įmonės akcijų bendrasavininke su R. B., vadinasi, apie jas žinojo jau gerokai anksčiau nei buvo priimtas sprendimas dėl santuokos su R. B. nutraukimo, juo labiau, kad 2013 m. balandžio 26 d. buvo sudariusi turto pasidalijimo sutartį, kuria aptarė ir GEI įmonės akcijų pasidalijimo klausimą, bet ši sutartis teismo buvo pripažinta negaliojančia.
10. Teismas pastebėjo, kad žinodama apie GEI akcijas ir būdama jų bendrasavininke, pareiškėja, preziumuojama, naudojosi (ar bent galėjo naudotis) visomis jų suteikiamomis teisėmis, vadinasi, ir domėtis GEI įmonės bankroto eiga. Pabrėžė, kad pareiškėjai nepateikus jokių tai paneigiančių duomenų, preziumuojama, kad ir apie 2015 m. gegužės 6 d. taikos sutarties patvirtinimą ji sužinojo tada, kai tai sužinojo ir jos sutuoktinis.
11. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-12535-863/2018 ir 2018 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018 konstatuota, kad jos sutuoktinis apie tai sužinojo vėliausiai 2016 m. liepos 7 d., kuomet jo atstovas atvyko į teismą susipažinti su civilinės bylos medžiaga. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Analogišką išvadą teismas padarė ir šioje byloje pareiškėjos atžvilgiu.
12. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja šio termino atnaujinti neprašė, termino praleidimo priežasčių nenurodė.
13. Teismas sprendė, kad įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Visgi, nors ir sprendęs, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas ir neprašoma jo atnaujinti, teismas taip pat pasisakė dėl paties pareikšto prašymo esmės, siekdamas atskleisti sprendžiamo klausimo esmę.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėja procesą byloje prašė atnaujinti, vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinęs vykdymo procese taikos sutartį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų – t. y. būtent, kad pareiškėjai nesant įtrauktai į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, ir patvirtinus taikos sutartį, buvo perleistas didelės vertės GEI turtas, tokiu būdu sumažintas skolininkės GEI turtas, dėl ko pažeistos į bylą neįtrauktos pareiškėjos, kaip GEI akcininkės ir kreditorės, materialiosios teisės.
15. Teismas pažymėjo, kad taikos taikos sutartis buvo patvirtinta vykdymo procese, t. y. teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu tarp vykdymo proceso šalių. Viena jų buvo GEI, bet ne pareiškėja ar jos sutuoktinis. Teismas pastebėjo, kad, kaip teisingai atsiliepime į prašymą atkreipė dėmesį A. B., civilinėje teisėje galioja bendrovės ir jos akcininko turto atskirumo principas. Kadangi taikos sutartimi buvo sprendžiama ne dėl GEI akcijų, o dėl įmonės GEI ir A. B. teisių ir pareigų, pareiškėja nebuvo ir neturėjo būti įtraukta į bylą, nes neturi teisinio suinteresuotumo, o nutartimi dėl taikos sutarties tvirtinimo nėra pasisakoma dėl jos teisių ir pareigų.
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-12535-863/2018 pareiškėjos buvusio sutuoktinio prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu buvo atmestas bei šioje dalyje nutarties nekeitė ir apeliacine tvarka nutartį peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas.
17. Teismas pažymėjo, kad, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, R. B., kaip akcijų su pareiškėja bendrasavininkis, atstovavo ir pareiškėją, kadangi GEI akcijos sutuoktiniams iki pat santuokos nutraukimo momento priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį preziumuojama, jog sutuoktinis, atlikdamas juridinius veiksmus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės (įskaitant ir teisę ginti teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybe valdomo turto), turi kito sutuoktinio sutikimą, nebent įstatyme aiškiai numatyta kitaip.
18. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta, jog 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir kad jai jokios teisės ir pareigos nebuvo sukurtos, teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir šiuo pagrindu.
19. Teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens A. B. prašymo skirti pareiškėjai ir R. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad nors ir atmesta pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, tačiau tai savaime nėra pagrindas jai skirti baudą. Turi būti nustatytas asmens aiškus ir sąmoningas siekis ilginti procesą ir pažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises. Pažymėjo, kad nors prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas nuo taikos sutarties patvirtinimo praėjus 8 metams, juo labiau, kai pareiškėja visą tą laiką buvo R. B., t. y. GEI įmonės bendraturčio sutuoktinė, t. y. akcijos jiems priklausė bendrosioa jungtinės nuosavybės teise, kelia pagrįstų abejonių jos sąžiningumu, tačiau, teismo vertinimu, jos sąmoningas siekis ilginti procesą ir pažeisti A. B. teises nenustatytas, todėl prašymą dėl baudos jai skyrimo teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Suinteresuotas asmuo R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23231-845/2015, kuri buvo užbaigta Vilniaus apylinkės teismo nutartimi, procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas neatsižvelgė į UAB „Verus Auditus“ specialisto 2023 m. rugpjūčio 30 d. išvadą Nr. 23/08/30, kurioje auditorius konstatavo, kad GEI faktiškai nemoki tapo 2014 m. gruodžio 31 d. Todėl darytina išvada, kad 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartimi buvo ženkliai pablogintas jau ir taip nemokios GEI mokumas. Dėl šios aplinkybės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartį skolininkės vardu pasirašė teismo nutartimi paskirto GEI turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo N. J., t. y. pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo. UAB „Ekvalda“ prokūrą panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. e3K-3-261-701/2018).
20.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apie taikos sutarties patvirtinimą pareiškėja sužinojo tada, kai apie tai sužinojo jos sutuoktinis, kadangi pareiškėja niekada nedalyvavo GEI valdyme ir nesidomėjo bendrovės veikla. Visus veiksmus susijusius su įmonių valdymu, R. B. priimdavo savo nuožiūra ir dėl konkrečių veiksmų su buvusia sutuoktine nesitardavo. O dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto įstatyme yra numatyta kitaip – sutuoktinė turi arba dalyvauti, arba duoti įgaliojimą atstovauti.
20.4. Teismas neįvertino fakto, kad 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartis jau buvo panaikinta aukštesnės instancijos teismų: pareiškėjai A. B. ir GEI, atstovaujama administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgalioto asmens N. J., kreipėsi į antstolę Daivą Milevičienę, prašydami patvirtinti 2015 m. sausio 29 d. sudarytą taikos sutartį vykdymo procese. Antstolė 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu persiuntė taikos sutartį tvirtinti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015 taikos sutartį patvirtino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, patenkinus suinteresuoto asmens R. B. prašymą, procesas civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015 atnaujintas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, pareiškėjų A. B. ir GEI prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad N. J., veikdamas jam išduotu 2013 m. rugsėjo 19 d. įgaliojimu, neturėjo teisės (negalėjo) pasirašyti 2015 m. sausio 29 d. taikos sutarties vykdymo procese. Konstatavus, kad teismui pateikti tvirtinimui 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartis buvo pasirašyta asmens, neturinčio teisės jos pasirašyti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, taikos sutartis nebuvo patvirtinta. Vilniaus apygardos teismas (teisėja V. Mikuckienė), išnagrinėjęs A. B. atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų A. B. ir GEI prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, nevertino, ar sudaryta taikos sutartis nepažeidžia suinteresuoto asmens R. B. ir (ar) kitų skolininkės kreditorių teisių, t. y. nenagrinėjo tų aplinkybių, dėl kurių byloje procesas ir buvo atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog priešingai nei prokūros atveju, taikos sutarčiai sudaryti įstatymai nenustato specialių procedūrinių reikalavimų, todėl padarė išvadą, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, taip pat CK 4.241 straipsnį, numatantį, kad turto visiško administravimo atveju administratorius, be CK 4.240 straipsnyje numatytų teisių, taip pat gali perleisti turtą, turto administratorius UAB „Ekvalda“ turėjo teisę sudaryti ginčo taikos sutartį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta pati Vilniaus apygardos teismo teisėja V. Mikuckienė 2015 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015, kuriuo iš BUAB (duomenys neskelbtini) buvo priteista 1 966 938 Eur dydžio skola UAB „Autotradicija“, kuri yra glaudžiai susijusi su 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties kreditoriumi A. B.
20.5. Skundžiama nutartis turėjo būti paskelbta 2023 m. spalio 13 d. 11.00 val., tačiau EPP sistemoje atsirado tik 2023 m. spalio 13 d. vakare.
20.6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atskirajame skunde pateikti vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, jog pareiškėja niekada nedalyvavo ir nesidomėjo GEI veikla, nepaneigia, jog pareiškėja nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
21.2. Pareiškėja GEI akcijų bendrasavininke su R. B. buvo dar iki 2015 m. kovo 6 d., kuomet buvo sudaryta taikos sutartis, o 1 866 223,34 Eur reikalavimo teisių į GEI bendrasavininkė su R. B. buvo nuo 2004 m. balandžio 1 d. Pareiškėjos prašyme nebuvo nurodytos pagrįstos aplinkybės, kurios galėtų pateisinti jos, kaip turto bendrasavininkės, pasyvų elgesį visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. kovo mėn., nededant jokių pastangų ginti jos tariamai pažeistas teises, susijusias su turtu.
21.3. R. B. dar 2018 m. kovo 5 d. inicijavo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015. Todėl 2018 m. liepos 18 d. nutarties 35 punkte Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018 nurodė šiai bylai prejudicinį faktą, jog R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pateikė praleidęs įstatyme numatytą terminą, kadangi apie taikos sutarties patvirtinimą jam buvo žinoma nuo 2016 m. liepos 7 d. Kaip teisingai šioje byloje konstatavo teismas, apie 2015 m. gegužės 6 d. taikos sutarties patvirtinimą pareiškėja sužinojo tada, kai apie tai sužinojo ir jos sutuoktinis.
21.4. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia, jog pareiškėja galėjo ir turėjo žinoti apie sutuoktinio dalyvavimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018 ir apie tai, kad R. B., kaip pareiškėjos sutuoktinis, gynė ir jos teises bei teisėtus interesus. Pareiškėja, būdama teisėta GEI akcijų ir reikalavimo teisių į GEI bendrasavininkė, turėjo domėtis jai priklausančiu turtu, o vykdydama šią pareigą objektyviai turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą.
Šalies argumentai
21.5. Apeliantas, atskirajame skunde argumentuodamas, jog pareiškėja niekada nedalyvavo ir nesidomėjo GEI veikla, nurodo naują aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta teisme, tokiu būdu pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą apeliaciniame skunde nurodyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
21.6. Apelianto argumentai, kad teismas turėjo atsižvelgti į specialisto išvadą ir į ankstesnius teismų priimtus sprendimus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties. Teismas neprivalėjo atsižvelgti į specialisto išvadą, kadangi ši išvada yra akivaizdžiai prieštaraujanti įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1551-640/2019 konstatuotiems prejudiciniams faktams, jog 2015 m. laikotarpiu GEI buvo moki.
21.7. Specialisto išvadoje vertinami tie patys duomenys, kurie jau buvo įvertinti GEI bankroto byloje. Todėl tų pačių duomenų vertinimas, kurie jau buvo įvertinti teismo kitoje byloje, niekaip nesukuria pagrindo atnaujinti ne tik šios bylos, bet ir bankroto bylos.
21.8. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog taikos sutartis jau buvo panaikinta aukštesnės instancijos teismų. Atskirajame skunde pateikiami argumentai yra susiję ne su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, o su kita civiline byla Nr. 2-11477-833/2015. Kitaip tariant, R. B. teigia, jog 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartis jau buvo panaikinta aukštesnės instancijos teismų, tačiau šiam argumentui pagrįsti, vadovaujasi teismų sprendimais dėl kitos, 2015 m. sausio 29 d. taikos sutarties patvirtinimo. Vis dėlto atskirai pažymėta ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-529-881/2019 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį, kuria buvo netenkintas prašymas dėl 2015 m. sausio 29 d. taikos sutarties patvirtinimo. Taigi ne tik 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartis nėra panaikinta, bet taip pat ir 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartis nėra panaikinta.
21.9. Apelianto teiginiai, kad 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartį pasirašė tam įgaliojimų neturintis GEI turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo N. J., yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu įsiteisėjusioje civilinėje byloje Nr. e2S-529-881/2019 konstatavo, jog: „Priešingai nei prokūros atveju, taikos sutarčiai sudaryti įstatymai nenustato specialių procedūrinių reikalavimų, todėl darytina išvada, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, taip pat CK 4.241 straipsnį, numatantį, kad turto visiško administravimo atveju administratorius, be CK 4.240 straipsnyje numatytų teisių, taip pat gali perleisti turtą, turto administratorius UAB „Ekvalda“ turėjo teisę sudaryti ginčo taikos sutartį. Apelianto argumentai, kad pastaroji neturėjo teisės perįgalioti kitą asmenį (šiuo atveju – N. J.) sudaryti taikos sutartį, atmestini kaip nepagrįsti, nes CK 2.145 straipsnio nuostatos nagrinėjamam atvejui netaikytinos.“.
21.10. Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu ir nurodo, jog ta pati Vilniaus apygardos teismo teisėja V. Mikuckienė, kuri priėmė šį sprendimą, 2015 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015, kuriuo iš GEI buvo priteista 1 966 938 Eur dydžio skola UAB „Autotradicija“, kuri yra glaudžiai susijusi su 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties kreditoriumi A. B.. Tačiau šie apelianto argumentai nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuotų prejudicinių faktų. Vien tai, jog apeliantas nesutinka su 2019 m. kovo 21 d. sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog taikos sutartį pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo.
21.11. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad taikos sutarties sudarymas nepakenkė pareiškėjas, kaip GEI akcininkės ir kreditorės, interesams. Taikos sutartis pareiškėjos interesams niekaip nepakenkė, nes taikos sutartimi, sudaryta vykdymo procese, buvo padengtas didesnis A. B. 1 412 814 Eur dydžio pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą vykdytinas reikalavimas į GEI mažesniu A. B. perleistu GEI 1 374 466 Eur reikalavimu į (duomenys neskelbtini). Taigi taikos sutartis, kuria GEI perleista reikalavimo teisės suma yra mažesnė teismo įsakymu A. B. priteistai sumai, buvo naudinga GEI.
21.12. Nagrinėjamu atveju galioja bendrovės ir jos akcininko turto atskirumo principas. Kadangi taikos sutartimi buvo sprendžiama ne dėl GEI akcijų, o dėl GEI ir A. B. teisių ir pareigų, pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo, todėl pagrįstai nebuvo įtraukta į bylą. Taip pat nutartimi dėl taikos sutarties tvirtinimo nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. L. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 dėl taikos sutarties tvirtinimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naųjų įrodymų (ne)priėmimo
25. Bylai esant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. lapkričio 20 d. suinteresuotas asmuo R. B. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą – suinteresuoto asmens A. B. 2023 m. kovo 2 d. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2YT-230-930/2023, kurioje išnagrinėtas pareiškėjų R. B. ir R. L. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
26. Rašytiniuose įrodymuose apeliantas dėsto argumentus dėl to, kad nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėjo būti paskelbta 2023 m. spalio 13 d. 11.00 val., tačiau EPP sistemoje ji atsirado tik 2023 m. spalio 13 d. vakare. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad pateiktas naujas įrodymas patvirtina paties A. B. poziciją, kad versle dalyvavo tik R. B., o R. L. B. nieko nežinojo apie verslą ir civilines bylas.
27. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
28. Pažymėtina tai, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).
29. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
30. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą. Taigi nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas, kartu pridedant ir naują įrodymą, kuriuo apeliantas grindžia savo papildomus argumentus. Iš ieškovo pateikto įrodymo (jo datos) matyti, kad jis galėjo būti pateiktas dar prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurį teismas būtų turėjęs galimybę įvertinti ir dėl jo įrodomosios reikšmės pasisakyti skundžiamoje nutartyje. Šio įrodymo pateikimas apeliacinės instancijos teismui nelaikytinas tinkamu apeliantui įstatymo suteiktų procesinių teisių įgyvendinimu.
32. Pažymėtina tai, kad apeliantas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes, kurias jis dėstė ir atskirajame skunde, todėl spręstina, kad jis turėjo galimybę savalaikiai nurodyti visus savo atskirojo skundo argumentus, nepildant jo pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, negrindžiant savo argumentų nauju įrodymu, kuris reikštų juose užfiksuotų duomenų, taigi ir naujų aplinkybių tyrimą apeliacinės instancijos teisme.
33. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, taip pat į tai, kad apelianto pateiktas įrodymas galėjo būti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą atsisako priimti.
Dėl apelianto nurodomo proceso teisės normų pažeidimo
34. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis turėjo būti paskelbta 2023 m. spalio 13 d., 11.00 val., tačiau tas padaryta buvo tik 2023 m. spalio 13 d. vakare (tuomet ji atsirado EPP sistemoje). Nors apeliantas šio savo nurodyto teiginio plačiau ir nedetalizuoja, tačiau, darytina išvada, kad, apelianto manymu, tai laikytina proceso teisės normų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
35. CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos.
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, pareiškėjai pašalinus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, prašymą priėmė ir skyrė jį nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 11 d., 11.00 val.
37. Apeliancinės instancijos instancijos pažymi, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, bylos nagrinėjimas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nurodytą dieną ir laiku, nėra tapatu procesinio sprendimo priėmimui ir paskelbimui byloje, išnagrinėtoje rašytinio proceso tvarka, t. y. šiuo atveju tai, kad prašymas buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka atitinkamą dieną ir valandą – 2023 m. spalio 13 d., 11.00 val., nereiškia, kad būtent 11.00 valandą byloje turėjo būti priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas. Nurodytas laikas reiškia tik prašymo nagrinėjimo pradžios laiką rašytinio teismo posėdžio dieną.
38. Be to, teismas, 2023 m. spalio 13 d. rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, galėjo tiek prašymą išnagrinėti iš esmės ir nutarti tą pačią dieną byloje priimti ir paskelbti teismo procesinį sprendimą (nutartį), tiek ir procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimą atidėti ne daugiau septynioms dienoms (CPK 290 straipsnio 2 dalis) ar netgi apskritai, esant atitinkamoms objektyvioms priežastims, prašymo nagrinėjimą atidėti (CPK 162² straipsnis).
39. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad apelianto nurodytu aspektu (dėl nutarties paskelbimo laiko) pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą. Be kita ko, apeliantas atskirajame skunde ir nenurodo, kaip tokio pobūdžio proceso teisės normų pažeidimas, jeigu jis ir būtų buvęs konstatuotas, galėjo turėti įtakos prašymo dėl proceso atnaujinimo neteisingam išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
40. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 (CPK 179 straipsnio 3 dalis):
40.1. Pareiškėjai A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę Daivą Milevičienę, prašydami patvirtinti jų 2015 m. kovo 6 d. sudarytą taikos sutartį vykdymo procese. Antstolė 2015 m. gegužės 4 d. patvarkymu 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartį persiuntė tvirtinti teismui.
40.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 patvirtino išieškotojo A. B. ir skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/00189 sudarytą taikos sutartį. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 26 d.
40.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė A. B. vykdomąjį raštą dalyje dėl 38,348,00 Eur skolos išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015.
40.4. Pareiškėjas R. B. 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 ir antstolės Daivos Milevičienės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese atmesti.
40.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-12535-863/2018 pareiškėjo R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 atmetė.
40.6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – patenkino pareiškėjo R. B. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 pagal antstolės Daivos Milevičienės pateiktą A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese.
40.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1069-1064/2019 pareiškėjų A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese netenkino.
40.8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-576-614/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
40.9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-15322-819/2019 suinteresuoto asmens R. B. prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kuria buvo patvirtinta 2015 m. kovo 6 d. A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyta taikos sutartis vykdymo procese, atmetė.
40.10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1369-934/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-15322-819/2019 paliko nepakeistą.
40.11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimis suinteresuoto asmens R. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1369-934/2019 peržiūrėjimo atsisakyta priimti.
41. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. L. B. 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-23231-845/2015 procesą, įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, panaikinti teismo 2015 m. gegužės 6 d. priimtą nutartį, kuria buvo patvirtinta tarp A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – GEI) 2015 m. kovo 6 d. sudaryta taikos sutartis vykdymo procese, ir antstolės Daivos Milevičienės prašymą tvirtinti šią taikos sutartį vykdymo procese atmesti.
42. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, jog taikos sutartimi buvo pažeistos jos, kaip GEI akcininkės ir kreditorės, teisės, kadangi taikos sutarties sudarymo dieną GEI faktiškai buvo nemoki, o taikos sutartimi perleidus didelės vertės turtą, buvo sumažintas GEI turtas. Pareiškėja nurodė, kad apie 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties patvirtinimą vykdymo procese ji sužinojo tik pradėjusi susipažinti su GEI bankroto bylos dokumentais, o šios įmonės 25 proc. akcininke ir kreditore ji tapo tik 2023 m. gegužės 23 d., įsiteisėjus sprendimui santuokos nutraukimo byloje.
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė dviem įstatyme numatytais pagrindais: 1) praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, bei 2) nenustatęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kuria buvo patvirtinta 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartis, būtų nusprendęs dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų, kad pareiškėjos teisės galimai buvo pažeistos.
44. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teigdamas, kad teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, taip pat dėl praleisto trijų mėnesių termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Dėl pagrindo atnaujinti procesą (ne)buvimo
45. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
46. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
47. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
48. Nors tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši suteikta teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą, CPK įtvirtina ne tik konkrečius proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 366 straipsnio 1 dalis), kurių (bent vieno iš jų) egzistavimą privalo įrodyti į teismą dėl proceso atnaujinimo besikreipiantis asmuo, bet ir proceso atnaujinimo sąlygas: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
49. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnyje terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos trukmė, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių bei neprašė jo atnaujinti, todėl pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir šiuo pagrindu atmetė (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Visgi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto penkerių metų naikinamojo termino, nors, sprendžiant dėl pareiškėjos galimybės apskritai pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, ši aplinkybė byloje buvo itin svarbi ir turėjo būti įvertinta (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
52. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. L. B. 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių nėra, todėl išimtis dėl naikinamojo termino netaikymo nėra aktuali (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Kadangi CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų naikinamasis terminas skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo, svarbu nustatyti tokio termino pradžios momentą.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kuria buvo patvirtinta tarp A. B. ir GEI 2015 m. kovo 6 d. sudaryta taikos sutartis vykdymo procese, įsiteisėjo 2015 m. gegužės 26 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl būtent nuo šios datos prasidėjo penkerių metų naikinamojo termino eiga. Šios išvados dėl minėto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos nepaneigia ir tai, kad civilinės bylos Nr. 2-23231-845/2015 procesas prieš tai teismų jau buvo atnaujintas ir jame buvo priimti atitinkami teismų procesiniai sprendimai (žr. šios nutarties 40.1–40.11 punktus).
54. CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Remiantis CPK 371 straipsnio 1 dalimi, teismas, atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.
55. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-23231-845/2015 procesą ir išnagrinėjus pareiškėjo R. B. prašymą panaikinti teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kuria buvo patvirtinta 2015 m. kovo 6 d. A. B. ir GEI pasirašyta taikos sutartis vykdymo procese, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-15322-819/2019 šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. Tai reiškia, kad civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 patvirtinta 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartis, kuri jos šalims sukūrė materialiąsias teises ir pareigas, ir ją patvirtinanti teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, liko galioti. Tuo tarpu bylose dėl proceso atnaujinimo teismų priimti kiti procesiniai sprendimai (šios nutarties 40.1–40.11 punktai), neturėjo įtakos nei 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria patvirtinta 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartis, turiniui, nei jos įsiteisėjimo momentui, t. y. jo nepakeitė.
56. Kadangi teismo procesinis sprendimas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje įsiteisėjo 2015 m. gegužės 26 d., vėliausias terminas iki kurio galėjo būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, nekonstatuojant to, kad tam padaryti yra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų naikinamasis terminas, buvo 2020 m. gegužės 26 d. (įskaitytinai). Tuo tarpu pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2023 m. rugpjūčio 17 d., t. y. po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo praėjus daugiau nei aštuoneriems metams, taigi praleidusi CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų naikinamąjį terminą.
57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014, kt.).
58. Taigi, nors viena vertus CPK 368 straipsnio 2 dalyje suėjęs naikinamasis penkerių metų terminas sudaro pagrindą spręsti, kad asmeniui teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), kita vertus, remiantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, praleidus šį terminą procesas civilinėje byloje visgi gali būti atnaujinamas, jeigu susiklosto išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina situacija. Tokias aplinkybes turi nustatyti ir įvertinti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas.
59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatęs to, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą iš esmės CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka nesprendė ir nevertino to, ar byloje nebuvo susiklosčiusi išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina situacija, kuriai esant būtų pagrindas pareiškėjai šį praleistą penkerių metų naikinamąjį terminą atnaujinti, o nenustačius tam pagrindo – civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas), kas apskritai lemtų, jog prašymo iš esmės nagrinėjimas, vertinant CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų procesui atnaujinti (ne)buvimą (šiuo atveju – pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą), netektų prasmės.
Dėl procesinės bylos baigties
60. CPK 337 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.
61. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tik aspektais dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, taip pat dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte esančio pagrindo nebuvimo, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino, jo praleidimo teisinių pasekmių, nesprendė, ar šiuo atveju civilinės bylos procesas apskritai buvo galimas, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėtų įvertinti ir tai, ar nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina situacija, kuri sudarytų pagrindą praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje penkerių metų naikinamąjį terminą atnaujinti.
62. Bylos proceso teisėtumo klausimą perdavus spręsti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas dėl suinteresuotų asmenų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų dėl ginčo esmės nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.