Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) R. L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal antstolės D. M. prašymą patvirtinti A. B. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ taikos sutartį vykdymo procese, suinteresuotas asmuo R. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties, 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi skundžiamą teismo nutartį panaikino ir perdavė bylos proceso teisėtumo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas vertino pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tik aspektais dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, taip pat dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte esančio pagrindo nebuvimo, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino, jo praleidimo teisinių pasekmių, nesprendė, ar šiuo atveju civilinės bylos procesas apskritai buvo galimas, sprendė, kad yra pagrindas teismo nutartį panaikinti ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėtų įvertinti ir tai, ar nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina situacija, kuri sudarytų pagrindą praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje penkerių metų naikinamąjį terminą atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

14. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo, nes apeliantė praleido naikinamąjį penkerių metų terminą atitinkamam prašymui pateikti. Apeliantės teigimu, jos suinteresuotumas prašoma atnaujinti byla atsirado tik 2023 m. gegužės 23 d., o anksčiau apie ją apeliantei nebuvo žinoma.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad apeliantė, pasisakydama dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės kartoja prašyme ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad didelę dalį atskirojo skundo sudaro perkeltas tekstas iš minėtų apeliantės procesinių dokumentų, kurių atžvilgiu pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė apeliantės ginčijimą civilinės bylos nutraukimo klausimą, pasisakė dėl apeliantės nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atmesdamas skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

16. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

17. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnyje terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos trukmė, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja R. L. B. 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kuria buvo patvirtinta tarp A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ 2015 m. kovo 6 d. sudaryta taikos sutartis vykdymo procese, įsiteisėjo 2015 m. gegužės 26 d., todėl būtent nuo šios datos prasidėjo penkerių metų naikinamojo termino eiga. Šios išvados dėl minėto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos nepaneigia ir tai, kad civilinės bylos Nr. 2-23231-845/2015 procesas prieš tai teismų jau buvo atnaujintas ir jame buvo priimti atitinkami teismų procesiniai sprendimai. Atitinkamos išvados priėjo tiek Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Kadangi teismo procesinis sprendimas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje įsiteisėjo 2015 m. gegužės 26 d., vėliausias terminas iki kurio galėjo būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 buvo 2020 m. gegužės 26 d. (įskaitytinai). Nurodytų aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad apeliantė prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė ženkliai praleidusi naikinamąjį tokio prašymo padavimo terminą, be to, iš prašymo turinio nenustatyta, kad jis būtų teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymo netenkino, nes CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino praleidimas šiuo atveju sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

20. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar atskirajame skunde nenurodė momento, kada sužinojo apie minėtos taikos sutarties sudarymą. Nors iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, jog apeliantė sužinojimo momentą sieja su 2023 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu jos skyrybų byloje, su tuo nėra pagrindo sutikti. Kaip išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 23 punkte, apeliantė dar iki santuokos nutraukimo žinojo apie 2015 m. gegužės 6 d. priimtą taikos sutartį. Be to, kadangi apeliantė iki 2023 m. gegužės 23 d. buvo santuokoje su R. B., tam tikras UAB „Group Europa Investment“ akcijas apeliantė valdė bendrosios jungtinės nuosavybės principu, todėl jos suinteresuotumas taikos sutartimi taip pat atsirado anksčiau nei teigia apeliantė. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde deklaratyviai kartoja tuos pačius argumentus ir siekia kitokio jų įvertinimo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014, kt.).

22. Taigi, nors viena vertus CPK 368 straipsnio 2 dalyje suėjęs naikinamasis penkerių metų terminas sudaro pagrindą spręsti, kad asmeniui teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), kita vertus, remiantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, praleidus šį terminą procesas civilinėje byloje visgi gali būti atnaujinamas, jeigu susiklosto išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina situacija.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė jokių pagrįstų duomenų ne tik apie termino praleidimo priežastis, tačiau ir apie išskirtinės teisinės situacijos susiklostymą. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, kurio išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nenustatyta tokių išskirtinių ar neįtikėtinų aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę.

24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias prašymų dėl proceso atnaujinimo pateikimą, dėl to pagrįstai priėmė nutartį, kuria nutraukė civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės R. L. B.gegu atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.