- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- e3K-3-47-403/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13922-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Gediminas Sagatys, Algirdas Taminskas (pran.)
- Atsakovas
- G. D., E. Š.
- Ieškovas
- G. R. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. L. patikslintą ieškinį atsakovams G. D. ir E. Š. dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė Aušra Urbonienė ir I. Š.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų ir teismų nepriklausomumą bei nešališkumą, teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė teismo: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 50/2893 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti nurodytą turtą ieškovės nuosavybėn, grąžinant atsakovui E. Š. jo sumokėtus 1000 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad kurį laiką artimai bendravo su atsakovu G. D., su juo vedė bendrą ūkį, buvo faktiniai sugyventiniai. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovui G. D. – keletas žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad ji, įtikinta šio atsakovo ir juo pasitikėdama, išmainė turėtą 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) į 1400/2893 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas). Atsakovas G. D. pažadėjo, kad parduos ieškovei po mainų sutarties sudarymo atitekusią ginčo sklypo dalį ir taip su ja atsiskaitys už 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Vėliau jis pradėjo ieškovę įtikinėti, kad jam priklausančiuose žemės sklypuose plėtos gyvenamųjų namų kvartalą su visa infrastruktūra, todėl ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje reikia suformuoti paplūdimį ir parduoti mažomis dalimis žemės sklypus pirksiantiems asmenims. Kadangi tuo metu ieškovės ir šio atsakovo santykiai buvo geri, ieškovė su pasiūlymu sutiko. Atsakovas G. D. informavo ieškovę, kad turi pirkėją (atsakovą E. Š.) vienam iš savo žemės sklypų, todėl reikia kuo greičiau parduoti ir 50/2893 dalių iš ieškovei po mainų sutarties atitekusio ginčo sklypo. Su potencialiu pirkėju iki sandorio sudarymo ieškovė nebuvo susitikusi, su juo dėl jokių sandorio sudarymo sąlygų nesiderėjo, visa tai darė atsakovas G. D.. 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė su atsakovu E. Š. notaro biure sudarė 50/2893 dalių ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri kartu buvo ir bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – ginčo sutartis). Ieškovė teigia, kad nurodytos sutarties pagrindu ji perleido 50/2893 dalių iš jai po mainų sutarties atitekusio ginčo sklypo už 1000 Eur. Ieškovei atvykus pasirašyti nurodytos sutarties į notarų biurą, ją nuolat trikdė atsakovas G. D., nes jis keitė ginčo sutarties sąlygas, įtraukdavo naujų sąlygų, nesudarė jai jokios galimybės pasitarti su teisininku. Pasirašydama ginčo sutartį, ieškovė tinkamai nesuprato esminių jos sąlygų, paslėptų minėtos sutarties niuansų. Tik grįžusi namo ji turėjo galimybę atidžiai perskaityti pasirašytą ginčo sutartį. Tai padariusi, ji suprato, kad kai kurios ginčo sutarties sąlygos jai yra visiškai neaiškios ir nesuprantamos. Ieškovė nedelsdama kreipėsi į teisininką (advokatą), o pasikonsultavusi su juo, suprato, kad yra apgauta: jai priklausančios ginčo sklypo mažos dalies pardavimas atsakovui E. Š. padarė visą likusią ginčo sklypo dalį mažavertę ir nustatė jai neįvykdomų pareigų, susijusių su žemės paskirties pakeitimu. Ginčo sutartis jai apskritai buvo visiškai nenaudinga, todėl turėjo būti pripažinta negaliojančia taikant dvišalę restituciją.