- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2-624-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00650-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021 dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. 2023 m. balandžio 18 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija priimtas pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriuo pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Esminė aplinkybė nulėmusi, kad byloje buvo priimtas jam ir jo vadovautai bendrovei nepalankus teismo sprendimas dėl tyčinio bankroto yra formali – kad nemokumo administratoriui laiku nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Ši aplinkybė jau buvo beišnykstanti bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ir visiškai išnyko praėjus vos 8 dienoms po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties.
1.2. Egzistuoja visos kasacinio teismo išaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atitinkantys požymiai. Pirma, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti su bendrovės veikla susiję dokumentai buvo renkami, sisteminami ir buvo aktyviai ruošiamasi jų perdavimui nemokumo administratorei bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu; apie tai administratorė buvo informuota, tačiau šių aplinkybių ji teismui nenurodė. Administratorės įsakyme dėl dokumentų ir turto perdavimo buvo nurodytas didelės apimties dokumentų kiekis, kuriuos pareiškėjas privalėjo surinkti ir perduoti. Bendrovė savo veiklą vykdė nuo 1995 metų. Per visą šį veiklos laiką buvo susikaupęs didelės apimties dokumentų kiekis, kurį surinkti ir sutvarkyti reikėjo daug pastangų ir laiko. Šį darbą taip pat apsunkino pandemijos sukelti apribojimai. Taigi, ši esminė aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme.
1.3. Antra, pareiškėjui nebuvo žinoma, kad nemokumo administratorė apeliaciniame skunde nutylėjo šias aplinkybes, susijusias su dokumentų perdavimu, nes pareiškėjas nedalyvavo ir buvo pasyvus apeliacinio skundo nagrinėjimo metu dėl savo pablogėjusios emocinės sveikatos būklės ir dėl to, kad neturėjo savo atstovo byloje.
1.4. Trečia, tik įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjui tapo žinoma, kad bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu iš esmės vadovaujantis vien tik ta faktine aplinkybe, kad nemokumo administratorei laiku nebuvo perduoti administratoriaus įsakyme nurodyti dokumentai, visiškai nesigilinant į bendrovės faktinę veiklą, neapklausiant bendrovės restruktūrizavimo administratoriaus, administravusio bendrovę daugiau nei 10 metų, ir iš esmės neanalizavus bendrovės sudarytų sandorių ir kitų faktinių aplinkybių, privedusių bendrovę prie bankroto. Vien jau ta aplinkybė, kad bendrovė buvo restruktūrizuojama ir iki bankroto paskelbimo turėjo restruktūrizavimo administratorių, suponuoja, jog jos bankrotas negali būti tyčinis.
1.5. Ketvirta, jei teismui būtų buvusi žinoma ta aplinkybė, kad bendrovės vadovas M. B. ir jos buhalteris A. L. rinko ir derino bendrovės dokumentų perdavimą nemokumo administratorei, apeliacinis teismas nebūtų pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nebūtų bendrovės bankroto pripažinęs tyčiniu.
1.6. Pareiškėjas prašomoje atnaujinti byloje nebuvo atstovaujamas nei advokato, nei advokato padėjėjo. Pareiškėjui taip pat nebuvo įteikta apeliacinio teismo nutartis. Jis jos paštu negavo. Pareiškėjas nebuvo nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pateikęs jokio prašymo, kad jam procesiniai dokumentai būtų pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, todėl popierinis procesinių dokumentų variantas jam turėjo būti visgi pateiktas. Pareiškėjas nebuvo pranešęs teismui, kad jis neprieštarauja dėl procesinių dokumentų įteikimo jam elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas bendrovės paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemoje ir savo asmenine EPP paskyra nesinaudoja ir neseka bei pastoviai netikrina jose pateikiamų teismo dokumentų.
1.7. Apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2-135-1120/2022 likviduojamos dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažino tyčiniu, pirmą kartą pareiškėjas sužinojo, kai jo teisininkas rengė procesinius dokumentus dėl jo kaip fizinio asmens bankroto Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-7492-1019/2023. Atstovavimo sutartį pareiškėjas su advokatu P. G., kuris susipažino su apeliacinio teismo nutartimi, sudarė 2023 m. kovo 24 d. Jei teismas manytų, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, mano, kad šį terminą praleido dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių, kurias įrodo anksčiau minėtų aplinkybių visuma, todėl egzistuoja pagrindas tokį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo BUAB „MB PROJEKTAI“ atsiliepime prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisti iš pareiškėjo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir šioje situacijoje nesielgė apdariai ir rūpestingai savo galimai pažeistų teisių gynybos aspektu. Kaip nurodo pats pareiškėjas, BUAB „MB PROJEKTAI“ dokumentai, kurių neperdavimas buvo pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nemokumo administratorei buvo perduoti 2022 m. vasario 11 d., t. y. jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022 priėmimo. Taigi, esant faktinei aplinkybei, kad įmonės dokumentai administratorei buvo perduoti tik 2022 m. vasario 11 d. (praėjus beveik pusantrų metų nuo bankroto bylos iškėlimo UAB „MB PROJEKTAI“), o pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2023 m. balandžio 2 d., aiškiai parodo, kad terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo yra žymiai praleistas, t. y. daugiau nei vienerius metus, skaičiuojant nuo faktinių aplinkybių pasikeitimo momento. Tokios faktinės aplinkybės aiškiai atskleidžia, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022 nėra galimas. Svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjas pats perdavė nemokumo administratorei dokumentus, ant dokumentų priėmimo – perdavimo akto yra paties pareiškėjo parašas, tad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, kad pareiškėjas apie dokumentų perdavimą nežinojo ir jam tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
2.2. Pareiškėjas pats nusprendė, kada perduoti nemokumo administratorei dokumentus, nepaisant nuolatinių nemokumo administratorės raginimų įvykdyti tokią pareigą, nepaisant pritaikytos baudos už tokios pareigos nevykdymą ir net nepaisant to, kad teismo nutartimi pareiškėjui buvo apribota teisė eiti vadovo pareigas. Pareiškėjas tokios teismo nutartimi ir įstatymu nustatytos pareigos nevykdė ir tik pripažinus bankrotą tyčiniu perdavė nemokumo administratorei dokumentus, t. y. pareiškėjas pats kontroliavo tokio veiksmo atlikimą. Kitaip tariant, bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo faktą lėmė paties pareiškėjo apsisprendimas, ar tokią pareigą vykdyti ir kada, o ne objektyvios aplinkybės, realiai trukdžiusios bylos nagrinėjimo metu pateikti tiek paaiškinimus, tiek įvykdyti pareigą perduoti dokumentus nemokumo administratorei.
2.3. Pareiškėjas niekaip nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto egzistavimo pagrindo. Pareiškėjas naujai paaiškėjusią aplinkybę, tariamai sudarančią pagrindą atnaujinti procesą nurodo, kad 2022 m. vasario 11 d. jis perdavė nemokumo administratorei dokumentus, nepaisant to, kad nuo paties pareiškėjo priklausė dokumentų perdavimo nemokumo administratorei faktas ir toks faktas pareiškėjui buvo žinomas dar 2022 m. vasario 11 d., t. y. daugiau nei prieš vienerius metus. Vien aplinkybė, kad praėjus daugiau nei vieneriems metams po bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nusprendė kreiptis į teismą, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti procesą. Priešingai, pareiškėjas, būdamas civilinės bylos dalyviu – atsakovu – turėjo jam civilinio proceso kodekso suteiktas teises imtis visų įrodinėjimo priemonių bylos nagrinėjimo teisminėse instancijose metu, o tiksliau – galėjo ne tik teikti įrodymus bei paaiškinimus, o taip pat ir perduoti dokumentus nemokumo administratorei. Tačiau, akivaizdu, jog pareiškėjas tikėjosi, kad teismas, neperdavus dokumentų, nepripažins įmonės bankroto tyčiniu ir taip pareiškėjas išvengs pareigos perduoti administratorei dokumentus ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, o administratorei bus apribota galimybė peržiūrėti įmonės sandorius ir nustatyti pareiškėjo neteisėtus / žalingus veiksmus tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu. Jeigu įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu dėl dokumentų neperdavimo, o vėliau vadovui perdavus dokumentus, tokia aplinkybė būtų laikoma nauja aplinkybe ir kaskart būtų atnaujinamas procesas byloje, tai, akivaizdu, kad tokia praktika taptų vyraujanti, kadangi neteisėtus veiksmus tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu atlikę asmenys nepatirtų neigiamų pasekmių, bandydami dokumentų neperdavimu išvengti atsakomybės.
2.4. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodoma aplinkybe, jog nemokumo administratorei buvo žinoma, kad pareiškėjas renka dokumentus ir ruošia juos perdavimui, o didžioji dalis įmonės dokumentų buvo pas restruktūrizavimo administratorių K. B., tad juos nemokumo administratorė galėjo lengvai gauti. Pareiškėjas, net teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo ir savo prašyme nurodydamas, kad UAB „MB PROJEKTAI“ dokumentai buvo pas restruktūrizavimo administratorių K.B., todėl administratorius galėjo juos gauti iš K. B., tokios aplinkybės absoliučiai nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais ir nepateikia teismui, kaip ir to, kad dokumentus jam galiausiai perdavė K. B. ir kad apie įmonės dokumentų buvimą pas restruktūrizavimo administratorių būtų informavęs UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorę. Be to, nemokumo administratorė bendravo su buvusiu UAB „MB PROJEKTAI“ restruktūrizavimo administratoriumi K. B., tačiau jis tokių dokumentų ir / ar kitos informacijos, susijusios su UAB „MB PROJEKTAI“, tikino neturintis. Svarbu pažymėti, kad nemokumo administratorei susisiekus su K. B. ir paprašius pareiškėjo kontaktinių duomenų, K. B. suorganizavo su pareiškėju susitikimą, kurio metu pareiškėjui buvo įteiktas įsakymas dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau tokio susitikimo metu nei pareiškėjas, nei K. B. nenurodė, kad UAB „MB PROJEKTAI“ dokumentai yra restruktūrizavimo administratoriaus patalpose ir UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorė juos gali pasiimti. Taigi, pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „MB PROJEKTAI“ dokumentai aktu buvo perduoti K. B. ir kad apie tai buvo informuota BUAB „MB PROJEKTAI“ administratorė, o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nurodo teismui melagingą informaciją.
2.5. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorė žinojo, jog pareiškėjas renka ir ruošia dokumentus perdavimui, taip pat yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su administratore – jam buvo skirta tiek bauda už dokumentų neperdavimą, tiek apribota teisė eiti vadovo pareigas. Pareiškėjas dokumentus perdavė tik 2022 m. vasario 11 d., apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nors nutartis dėl UAB „MB PROJEKTAI“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d., nors už dokumentų neperdavimą bankroto bylą nagrinėjantis teismas pareiškėjui paskyrė bauda ir apribojo teisę eiti vadovo pareigas. BUAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažinus tyčiniu bei nutarties kopiją išsiuntus prokuratūrai, nemokumo administratorė dalyvavo ikiteisminio tyrimo institucijos apklausoje dėl nusikalstamo bankroto, į tokią apklausą buvo iškviestas ir pareiškėjas, kuris netrukus perdavė BUAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorei BUAB „MB PROJEKTAI“ dokumentus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas perdavė BUAB „MB PROJEKTAI“ dokumentus dėl to, jog siekė išvengti baudžiamosios bylos dėl nusikalstamo bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021.
Šalies argumentai
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nepagrįstomis vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad šio termino jis nepraleido, nes toks terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. kovo 24 d., kuomet pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, ir esą apie tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2-135-1120/2022 likviduojamos dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažino tyčiniu, pirmą kartą sužinojo tik jo teisininkui rengiant procesinius dokumentus dėl pareiškėjo kaip fizinio asmens bankroto Vilniaus miesto apylinkės teisme iškėlimo (Civilinės bylos Nr. e2FB-7492-1019/2023). Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kada ir kokiu būdu jo atstovas susipažino su įsiteisėjusia nutartimi dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atkreipė dėmesį, jog LITEKO duomenimis, nei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022, pareiškėjo nurodomo atstovo – advokato P. G. prašymas dėl susipažinimo su byla nebuvo gautas. Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos į bylą pateikto 2022 m. vasario 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (civilinės bylos Nr. e2- 135- 1120/2022 duomenys) teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje gavus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį dėl UAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl nutartyje nurodytų dokumentų ir turto neperdavimo aplinkybių liudytoju buvo apklaustas pats pareiškėjas M. B., kuris 2022 m. vasario 11 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu perdavė bankroto administratorei UAB „MB PROJEKTAI“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Šios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius dėl sužinojimo apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tik 2023 m. kovo mėnesį, nes, kaip matyti iš minėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apie teismo sprendimą UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėjui vėliausiai turėjo tapti žinoma 2022 m. vasario 9 d. Tą dieną, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto elektroninio laiško, pareiškėjas kreipėsi į nemokumo administratorę dėl dokumentų perdavimo, o prieš tai, kaip nurodyta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei, kaip nurodė BUAB „MB PROJEKTAI“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, įvyko pareiškėjo apklausa ikiteisminio tyrimo institucijoje dėl aplinkybių, susijusių su bendrovės bankrotu pripažinimu tyčiniu Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu.
5. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiavimą sieja su sužinojimu apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip minėta, šis terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo asmens sužinojimo apie patį teismo sprendimą, o apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. apie aplinkybes, kurioms esant žinomoms, byloje nebūtų priimtas toks sprendimas (sprendimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teismo nurodymu šalindamas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, nurodė, jog tik iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties jam tapo žinoma apie tai, jog teismas sprendimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu priėmė dėl dokumentų neperdavimo, o nemokumo administratorė apeliaciniame skunde nutylėjo aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas ruošiasi dokumentų perdavimui. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko, nes apie teismo sprendimą dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo motyvus ir nemokumo administratorės poziciją (argumentus) pareiškėjas vėliausiai privalėjo ir galėjo sužinoti dar 2022 metų vasario mėnesį, gavęs šaukimą į apklausą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės apie tai, jog pareiškėjas buvo pasyvus apeliacinio skundo nagrinėjimo metu dėl savo pablogėjusios būklės ir dėl atstovo byloje neturėjimo, byloje nesant jokių įrodymų apie pareiškėjo sveikatą ir galimybes domėtis procesu bei ginti savo teises pačiam ar per atstovą, taip pat byloja apie tai, jog kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo 2023 m. balandžio mėnesį pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tokiam prašymui pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertindamas pareiškėjo elgesį nuo 2022 m. vasario 3 d., kuomet pareiškėjui galėjo būti žinoma (tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų pasyvus bylos dalyvis ir patikrintų EPP paskyrą), ir nuo 2022 m. vasario 9 d., kuomet po apklausos ikiteisminio tyrimo institucijoje pareiškėjui tapo žinoma apie tai, jog BUAB „MB PROJEKTAI“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl dokumentų ir turto neperdavimo, iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo 2023 m. balandžio 3 d., teismas sprendė, jog pareiškėjas nesielgė kaip bonus pater familias (apdairiai ir rūpestingai) ir teismui nėra pateikta absoliučiai jokių tokio pareiškėjo neveikimo svarbių priežasčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso byloje atnaujinimo pateikti.
7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą esmės teismas nurodė, jog jokių raštinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, t. y. kad iki teismo sprendimo BUAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėjas rinko, sistemino ar kitaip ruošėsi perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą, pareiškėjas į bylą nepateikė. Be to, pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie bendravimą su nemokumo administratore dėl dokumentų perdavimo, tai, kad nemokumo administratorei buvo žinoma, kad dokumentai yra ruošiami perdavimui, ne tik, kad nepatvirtina jokie įrodymai, bet ir paneigia bylos duomenys apie tai, kad dėl nebendradarbiavimo su nemokumo administratore pareiškėjui du kartus buvo skirtos baudos, taip pat apie tai, jog dėl netinkamo vadovo pareigų vykdymo pareiškėjui teismo nutartimi buvo apribota teisė eiti vadovo pareigas.
8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių apie tai, jog, byloje sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėjas dėjo pastangas ir bendradarbiavo su nemokumo administratore dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo. Be to, proceso atnaujinimui būtina, kad tokių aplinkybių buvimas pačiam besikreipiančiam dėl proceso atnaujinimo asmeniui bylos nagrinėjimo metu būtų nežinomas ir paaiškėtų tik po bylos išnagrinėjimo. Asmens pasyvumas bylos nagrinėjimo metu negali sudaryti sąlygų asmeniui, žinojusiam apie bylai išnagrinėti esmines aplinkybes, bet tylėjusiam, vėliau kreiptis su prašymu dėl byloje priimto teismo sprendimo peržiūrėjimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, taip pat jų atskleidimas ar nutylėjimas byloje priklausė nuo pareiškėjo valios, todėl, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, konstatavo, jog pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinų požymių ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį, tenkinti pareiškėjo M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021 visa apimtimi; netenkinus šio atskirojo skundo, pakeisti skundžiamą nutartį bylinėjimosi išlaidų dalyje, sumažinant priteisiamą suinteresuotos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 250 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo esant praleistą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismas sprendė, kad apie teismo sprendimą dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo motyvus ir nemokumo administratorės poziciją (argumentus) pareiškėjas vėliausiai privalėjo ir galėjo sužinoti dar 2022 metų vasario mėnesį, gavęs šaukimą į apklausą, tačiau teismas padarė vertinimo klaidą, nes nesigilino nei į apklausos turinį, nei į aplinkybes apie pareiškėjo sąmonės būklę tuo metu, kai vyko apklausa.
9.2. Pareiškėjas byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą, nebuvo atstovaujamas nei advokato, nei advokato padėjėjo. Pareiškėjui apeliacinio teismo nutartis nebuvo įteikta. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs jokio prašymo, kad jam procesiniai dokumentai būtų įteikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, todėl popierinis procesinių dokumentų variantas jam turėjo būti įteiktas. Pareiškėjas nebuvo pranešęs teismui, kad jis sutinka dėl procesinių dokumentų įteikimo jam elektroninių ryšių priemonėmis.
9.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), nes konstatavo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo būti žinomos pareiškėjui. Pareiškėjas šią aplinkybę įrodinėjo tuo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti su bendrovės veikla susiję dokumentai buvo renkami, sisteminami ir buvo aktyviai ruošiamasi jų perdavimui nemokumo administratorei; apie tai nemokumo administratorė buvo informuota ir žinojo.
9.4. Teismas iš pareiškėjo priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas dėl pablogėjusios sveikatos ir emocinės būklės buvo pasyvus jam neigiamai pasibaigusiuose teismo procesuose, juose faktiškai nedalyvavo, savo pozicijos neteikė. Pirmą kartą jis tai padarė tik dabar, todėl jo nubaudimas už bandymą apginti savo teises, priteisiant kitai šaliai neadekvačiai dideles bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo BUAB „MB PROJEKTAI“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas yra praleidęs terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, dėl to apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sužinojimo apie tyčinį bankrotą momentą ir / ar apelianto sveikatos būklę, yra absoliučiai nepagrįsti. Vertinant tiek nutarties motyvus, tiek esant akivaizdžiai faktinei aplinkybei, kad įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti tik 2022 m. vasario 11 d. (praėjus beveik pusantrų metų nuo bankroto bylos iškėlimo UAB „MB PROJEKTAI“), kuriuos nemokumo administratoriui perdavė pats apeliantas, ant dokumentų priėmimo – perdavimo akto yra paties apelianto parašas, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, kad apeliantas apie dokumentų perdavimą, o tai buvo esminė aplinkybė bankrotą pripažinti tyčiniu, nežinojo ir jam tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
10.2. Apeliantas savo sąmonės būklės, buvusios 2022 m. vasario mėnesį, absoliučiai nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, sveikatos būklės ekspertizėmis ar panašiai, dėl to nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tokius apelianto deklaratyvius teiginius laikyti reikšmingais, vertinti, jog dėl sąmonės būklės apeliantas nesuprato, kad ikiteisminio tyrimo apklausa buvo vykdoma dėl UAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
10.3. Vien aplinkybė, kad apeliantas nebuvo atstovaujamas advokato ar advokato padėjėjo, nėra savarankiškas pagrindas proceso atnaujinimui, o atstovo pasirinkimas bylose yra proceso dalyvio teisė. Apeliantas teismine gynyba nesirūpino, elgėsi pasyviai, todėl toks apelianto nerūpestingumas negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys ir nesukuria atskiro pagrindo nei proceso atnaujinimui, nei kitokiam įrodymų vertinimui byloje.
10.4. Bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo faktą lėmė paties apelianto apsisprendimas, ar tokią pareigą vykdyti ar ne, kada ją vykdyti, o ne objektyvios aplinkybės, realiai trukdžiusios bylos nagrinėjimo metu pateikti tiek paaiškinimus, tiek įvykdyti pareigą perduoti dokumentus nemokumo administratoriui. Apelianto nurodyti teiginiai, kad UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorius žinojo, jog apeliantas renka ir ruošia dokumentų perdavimui, taip pat yra nepagrįsti, nes vien apelianto pažadai, kad jis tokią pareigą įvykdys, nebuvo realūs, tai aiškiai pagrindžia UAB „MB PROJEKTAI“ bankroto bylos medžiaga. Apeliantas dokumentus perdavė tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tokią pareigą įvykdė tik 2022 m. vasario 11 d., nors nutartis dėl UAB „MB PROJEKTAI“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d., apeliantui nepadarė jokios įtakos / neparagino įvykdyti pareigą nei bankroto bylą nagrinėjančio teismo pritaikyta bauda, nei nutartimi apribota jo teisė eiti vadovo pareigas. BUAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažinus tyčiniu, nemokumo administratorius dalyvavo ikiteisminio tyrimo institucijos apklausoje dėl nusikalstamo bankroto, į tokią apklausą buvo iškviestas ir apeliantas, kuris po apklausos perdavė BUAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratoriui BUAB „MB PROJEKTAI“ dokumentus. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neperdavė BUAB „MB PROJEKTAI“ dokumentų ne todėl, kad juos rinko, sistemino ar kitaip ruošė, o dėl to, kad siekė išvengti ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamo bankroto pradėjimo.
10.5. Nors apeliantas šiai dienai yra perdavęs UAB „MB PROJEKTAI“ dokumentus nemokumo administratoriui, tai savaime nepanaikina apeliacinio teismo nutartimi konstatuoto tyčinio bankroto buvimo fakto. Tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu nebuvus fakto, kad apeliantas perdavė UAB „MB PROJEKTAI“ dokumentus, o esant tik dokumentų neperdavimo faktui, konstatuotinas ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas, tad esant tokiems apeliacinės instancijos teismo išaiškinimams ir apeliantui nepagrindus teismo nutartimi konstatuotų aplinkybių, proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu taip pat nėra galimas.
10.6. Teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad BUAB „MB PROJEKTAI“ patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ reguliavimą, BUAB „MB PROJEKTAI“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija minėtomis rekomendacijomis patvirtinto dydžio, todėl nebuvo pagrindo jas sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atmesti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021, kuri motyvuojama tuo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinų požymių ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą pradžios skaičiavimo
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
15. Aptariamos civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).
16. Teismų praktikoje aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).
17. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą, CPK įtvirtina ne tik konkrečius proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 366 straipsnio 1 dalis), kurių (bent vieno iš jų) egzistavimą privalo įrodyti į teismą dėl proceso atnaujinimo besikreipiantis asmuo, bet ir proceso atnaujinimo sąlygas: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
18. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus 3 mėn. terminą, akcentavo, jog pareiškėjas nepagrįstai įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiavimą sieja su sužinojimu apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo asmens sužinojimo apie patį teismo sprendimą, o apie aplinkybes, kurioms esant žinomoms, byloje nebūtų priimtas sprendimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nepaisant pareiškėjo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių prieštaringumo ir nenuoseklumo (2023 m. balandžio 11 d. prašyme dėl trūkumų pašalinimo pareiškėjas nurodė, kad apie procesinio sprendimo bankrotą pripažinti tyčiniu pagrindus jam tapo žinoma tik tokiam sprendimui įsiteisėjus, tačiau teikdamas 2023 m. balandžio 17 d. papildomą prašymą dėl trūkumų pašalinimo jau nurodė, kad su minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi bankrotą pripažinti tyčiniu jis susipažino tik po to, kai su advokatu kitoje byloje 2023 m. kovo 24 d. sudarė atstovavimo sutartį), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą, ištyrė ir pagrįstai įvertino visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Teismas sprendė, kad apie apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo motyvus ir nemokumo administratorės poziciją (argumentus) pareiškėjas vėliausiai privalėjo ir galėjo sužinoti dar 2022 metų vasario mėnesį, nes minėtos nutarties pagrindu buvo organizuota ir įvyko jo apklausa ikiteisminio tyrimo institucijoje.
19. Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo pateiktu termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo skaičiavimu nesutinka, teigia, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. kovo 24 d., kuomet jis sudarė atstovavimo sutartį su advokatu ir jo buvo supažindintas su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi. Jokių pagrįstų argumentų, išskyrus tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė vertinimo klaidą, nes nesigilino nei į apklausos turinį, nei į aplinkybes apie pareiškėjo sąmonės būklę tuo metu, kai vyko apklausa, nenurodė. Dėl aplinkybių, nurodomų kaip proceso atnaujinimo pagrindas, t. y., kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti su bendrovės veikla susiję dokumentai buvo renkami, sisteminami ir buvo aktyviai ruošiamasi jų perdavimui nemokumo administratorei, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sužinojimo ir termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo šiuo aspektu pareiškėjas jokių argumentų nepateikė.
20. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiavimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nėra jokio objektyvaus pagrindo jį atnaujinti. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir atskirajame skunde nepateikė jokių duomenų, jog apie įsiteisėjusią nutartį, kuria likviduojamos dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, jam tapo žinoma tik praėjus daugiau nei metams nuo nutarties įsiteisėjimo. Sutiktina su suinteresuoto asmens ir pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apie procesinį teismo sprendimą UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėjui vėliausiai tapo žinoma 2022 m. vasario 9 d., kuomet pareiškėjas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo institucijoje dėl aplinkybių, susijusių su bendrovės bankroto pripažinimu tyčiniu Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų su bendrovės veikla susijusių dokumentų rinkimo, sisteminimo ir ruošimo juos perduoti bankroto administratorei taip pat stokoja nuoseklumo, nes prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, kad bendrovės vadovas M. B. ir jos buhalteris A. L. rinko bendrovės dokumentus ir derino jų perdavimą nemokumo administratorei, o atskirajame skunde tvirtina, kad dokumentų paruošimo perdavimui procese nedalyvavo ir tik pasirašė 2022 m. vasario 11 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktą. Bet kuriuo atveju neginčijama aplinkybė, kad apie dokumentų parengimą perdavimui pareiškėjui vėliausiai buvo žinoma 2022 m. vasario 11 d., todėl terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, remiantis nurodyta aplinkybe kaip proceso atnaujinimo pagrindu, vėliausiai turi būti skaičiuojamas nuo nurodytos datos.
23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apie pareiškėjo sveikatos (sąmonės) būklę teismo proceso ir apklausos metu ikiteisminio tyrimo įstaigoje, nes pareiškėjas, išskyrus deklaratyvų pareiškimą, nepateikė teismui jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą šias aplinkybes tirti ir vertinti.
24. Teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria suinteresuoto asmens bankrotas pripažintas tyčiniu, įsiteisėjo po jos paskelbimo 2022 m. vasario 3 d. Šios nutarties nuasmeninta versija buvo paskelbta ir viešai prieinama visiems suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui, neneigiančiam, kad bent apie bankroto bylos iškėlimą UAB „MB PROJEKTAI“ jam buvo / turėjo būti žinoma, todėl pareiškėjas galėjo laisvai susipažinti su nutarties motyvais ir teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per įstatyme nustatytą terminą, jeigu būtų nors minimaliai domėjęsis bylos aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, atmetami pareiškėjo argumentai, jog su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pareiškėjas susipažino tik sudaręs sutartį su atstovu. Pareiškėjo pasyvus elgesys ir neveikimas teismo proceso metu ir jam pasibaigus neatitinka nagrinėjamoje situacijoje bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas praleido įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nenurodė aplinkybių bei priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas.
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip pagrindo atnaujinti procesą
25. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame pašyme ir atskirajame skunde nurodo, kad bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti su bendrovės veikla susiję dokumentai buvo renkami, sisteminami ir buvo aktyviai ruošiamasi jų perdavimui nemokumo administratorei; apie tai nemokumo administratorė buvo informuota ir žinojo, todėl tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Atskirajame skunde pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip pagrindo atnaujinti procesą, akcentuoja sąlygą, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos nagrinėjant bylą ir apie jas pareiškėjas sužinojo tik jo atstovui susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip naujai paaiškėjusios ir galėjusios turėti įtakos priimtam Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundžiamoje nutartyje pateiktu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.
27. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tuo atveju, jeigu kaip naujai paaiškėjusių nurodomų aplinkybių buvimas pačiam besikreipiančiam dėl proceso atnaujinimo asmeniui bylos nagrinėjimo metu būtų nežinomas ir paaiškėtų tik po bylos išnagrinėjimo, išsamiai ir argumentuotai ištyrė pareiškėjo pateiktame prašyme nurodytas faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jas laikyti naujai paaiškėjusiomis. Pareiškėjas kaip buvęs įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas, būdamas atsakingas už įmonės finansinės atsakomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, kartu pažymint, jog už įmonės dokumentų nepateikimą jam buvo skirta tiek bauda, tiek apribota teisė eiti vadovo pareigas, teismo proceso metu žinojo / turėjo žinoti aplinkybes, jog įmonės finansiniai (buhalteriniai) dokumentai nepateikti, kad jie renkami ir rengiami pateikti nemokumo administratoriui, galėjo pats teikti teismui prašymus, nurodydamas aplinkybes, jog dokumentai renkami ir rengiami pateikti, tačiau elgėsi pasyviai. Toks pareiškėjo elgesys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali sudaryti sąlygų asmeniui, žinojusiam apie bylai išnagrinėti esmines aplinkybes, bet tylėjusiam, vėliau kreiptis su prašymu dėl byloje priimto teismo sprendimo peržiūrėjimo. Jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, pareiškėjas nepateikė.
28. Apibendrindamas visus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes nelaikė naujai paaiškėjusiomis, todėl nėra jokio pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o atskirajame skunde pareiškėjo pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos pagrįstos ir argumentuotos išvados.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisiamų išlaidų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ir – Rekomendacijos).
30. Taigi CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).
31. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
32. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iš jo suinteresuotam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos neadekvačiai didelės, atgraso nuo pažeistų teisių gynimo bei prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, suinteresuotas asmuo, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą prašymą, pasinaudojo konstitucine teise į teisminę gynybą, tam pasitelkė atstovą ir todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas kartu su atsiliepimu pateikta atstovavimo sutartimi, sąskaita ir mokėjimu pagal pateiktą sąskaitą. Šias išlaidas suinteresuotas asmuo realiai patyrė ir pareiškėjas tokių aplinkybių atskirajame skunde nekvestionuoja. Patirtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius ir, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Iš pareiškėjo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nepažeidžia jo teisių bei interesų, nes pareiškėjas, kreipdamasis į teismas su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, pasitelkdamas atstovą, turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, jog jo prašymo netenkinimo atveju privalės atlyginti kitos šalies patirtas išlaidas. Suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimas nereikštų teisingo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
34. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
36. Suinteresuotas asmuo BUAB „MB PROJEKTAI“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą) patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.