Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Vasarienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių,uždarosios akcinės bendrovės „MB projektai“ restruktūrizavimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „MB projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla ir įmonės restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas K. B. IĮ. Nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi pratęstas terminas administratoriui pateikti UAB „MB projektai“ restruktūrizavimo planą iki 2012 m. gruodžio 22 d.

RUAB „MB Projektai“ kreditoriai AB SEB bankas, AB SEB lizingas ir BUAB „M. B. autocentras“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones RUAB „MB Projektai“ atžvilgiu ir areštuoti visas įmonės gaunamas nuomos pajamas, atitinkamai UAB „MB Projektai“ nuosavybės teise priklausančio turto nuomininkus įpareigojant nuomos mokestį mokėti į AB SEB banke esančią UAB „MB Projektai“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš areštuotų nuomos pinigų leidžiant mokėti komunalinius mokesčius, darbo užmokestį ir mokesčius valstybei. Taip pat prašė uždrausti RUAB „MB projektai“ atlikti mokėjimus, atsiskaitymus ar kitas operacijas grynaisiais pinigais, taip pat atlikti bet kokio pobūdžio užskaitas, reikalavimo teisių, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimo teises į nuomos pajamas, perleidimą. Pareiškėjai teigė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 21 d. iki šios dienos įmonė iš nuomos pajamų turėjo sukaupti daugiau nei 5.000.000 Lt Tačiau, pareiškėjų teigimu, įmonė negali pateikti jokių įrodymų, kuri dingo ne tik per restruktūrizavimo bylos nagrinėjimą turėjusios būti surinktos piniginės lėšos už patalpų nuomą, bet taip pat nepateikta duomenų, kur dingo dar iki restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo 2010 metais už nuomą surinktos piniginės lėšos, kurių turėjo būti daugiau nei 3.000.000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetė restruktūrizuojamos UAB „MB projektai“ kreditorių AB SEB bankas, AB SEB lizingas ir BUAB „M. B. autocentras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreditorių AB SEB bankas ir AB SEB lizingas prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria įmonei UAB „MB Projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, nustatyta, kad visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir einamosios įmokos gali būti mokami iš areštuotų UAB „MB Projektai“ sąskaitų (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Pažymėjo, kad pritaikius kreditorių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, RUAB „MB Projektai“ galimybė vykdyti Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytas procedūras būtų sumažinta. Juo labiau, kad įsiteisėjusia nutartimi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas nurodė dvi sąskaitas, per kurias įmonė gali atlikti mokėjimus. Kokius mokėjimus ir per kurią iš dviejų teismo nurodytų sąskaitų atlikti, sprendžia įmonės valdymo organai ir paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius AB SEB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties , priimtos civilinėje byloje Nr. 2-614-104/2012 dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti šioje dalyje klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones restruktūrizuojamos UAB „MB projektai“ atžvilgiu – areštuoti visas įmonės gaunamas nuomos pajamas, atitinkamai UAB „MB Projektai“ nuosavybės teise priklausančio turto nuomininkus įpareigojant nuomos mokestį mokėti į AB SEB banke esančią UAB „MB projektai“ priklausančią sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Iš areštuotų nuomos pinigų leidžiant mokėti komunalinius mokesčius, darbo užmokestį, privalomąsias įmokas, tai yra mokesčius valstybei; uždrausti restruktūrizuojamai UAB „MB projektai“ atlikti mokėjimus, atsiskaitymus ar kitas pinigines operacijas grynaisiais pinigais; uždrausti restruktūrizuojamai UAB „MB projektai“ bet kokio pobūdžio užskaitas, reikalavimo teisių įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimo teises į nuomos pajamas, perleidimą; nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesti vykdyti AB SEB bankas pasirinktam antstoliui.

Apeliantasatskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditoriai nurodė aplinkybes, susijusias su nežinia kur kaupiamomis nuomos pajamomis. Nors kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonės atstovas pateikė restruktūrizuojamai įmonei priklausančios sąskaitos, esančios Ūkio banke, išrašą už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., iš jos matyti, kad už minimą laikotarpį piniginių lėšų į sąskaitą surinkta 2.582.256,88 Lt, o išleista 2.582.206,49 Lt. Įmonė aiškinamajame rašte prie 2010 m. balanso nurodo, kad pagrindinė veikla – patalpų nuoma. Nurodoma, kad pagrindinės 2010 metų įmonės pardavimo pajamos sudaro virš 3.000.000 Lt iš jos gautos iš patalpų nuomos. Duomenų ir įrodymų, kur šios piniginės lėšos laikomos ir kaupiamos pateikta nebuvo. Kaip patvirtina byloje pateikta 2011-09-23 buhalterinė pažyma už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-01 iki 2010-09-21 įmonės pajamos sudarė 2.197.565,88 Lt, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-09-21 įmonės pajamos sudarė 2.643,861,89 Lt. Pagal byloje pateiktą 2011-10-01 pinigų srautų ataskaitą įmonės pinigų įplaukos buvo lygios 2.327.804 Lt, o pagal 2011-11-14 pinigų srautų ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį pinigų įplaukos buvo lygios 2.475.930 Lt. Remiantis išdėstytais rašytiniais įrodymais laikotarpiu nuo 2011-03-21 iki šios dienos įmonės iš nuomos pajamų turėjo sukaupti daugiau nei 5.000.000 Lt. Įmonė nepateikia jokių duomenų kur dingo ne tik per restruktūrizavimo bylos nagrinėjimą turėjusios būti surinktos piniginės lėšos už patalpų nuomą, bet taip pat nepateikia duomenų kur dingo dar iki restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo 2010 metais už nuomą surinktos piniginės lėšos, kurių pagal pačios įmonės pateikiamus duomenis turėjo būti daugiau nei 3.000.000 Lt.Nors kas metus įmonė turi gauti daugiau nei po 2 milijonus litų įplaukų už patalpų nuomą, kaip matyti iš 2011-10-01 balanso straipsnių pašifravimo, grafoje „pinigai banko sąskaitose“ nurodoma tik 6.723,87 Lt suma, grafoje „pinigai kasoje“ nurodoma tik 5.617,49 Lt suma. Pagal 2011-11-04 balanso straipsnių pašifravimą iš grafos „pinigai banko sąskaitose“ nurodoma tik 9.906,37 Lt suma, o grafoje „pinigai kasoje“ nurodoma tik 23.485,04 Lt suma. Kai patvirtina įmonės kasos knyga, buvo vykdomos operacijos grynaisiais pinigais, tačiau nuomos pajamos tokia apimtimi, kokias sumas įmonė turėjo gauti už nuomą į kasą neįplaukė. Byloje pateiktas kasos knygos išrašas patvirtina, kad įmonė nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nurodytos sąskaitos, iš kurios turėjo būti vykdomi einamieji mokėjimai ir kuri turėjo būti naudojama ūkinei veiklai vykdė operacijas grynaisiais pinigais dažnu atveju sunku identifikuoti kokiu tikslu ir kokiai paskirčiai iš kasos buvo išimami pinigai, paskirtis nėra identifikuojama, be to, kasos likutis už visą pateiktą laikotarpį sudaro tik 23.485,04 Lt. Iš 2011 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotų atsakovo UAB „MB projektai“ atstovo paaiškinimų matyti, kad dalis iš nuomos įmonės gautinų lėšų yra pas direktorių M. B. ir UAB „Dorsena“ kaip UAB „MB projektai“ akcininkę. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos eigoje surinkti rašytiniai įrodymai: 2011 m. spalio 1 d. balanso straipsnių pašifravimas grafa „kitos gautinos lėšos“ ir „lėšos pas atsakingus asmenis“ nurodoma, kad M. B. perduota suma lygi 305.500,00 Lt, UAB „Dorsena“ perduota suma lygi 673,834,46 Lt, kaip matyti iš byloje pateikto 2011-11-04 balanso pašifravimo ir 2011-11-14 pinigų srautų ataskaitos išmokos UAB „Dorsena“ ir M. B. padidėjo ir siekė 1.023.296,00 Lt. Duomenų, kad šios piniginės lėšos buvo grąžintos į įmonę, nėra. Esant tokiam nepagrįstam įmonei priklausančių piniginių lėšų perdavimo tretiesiems asmenims precedentui bei įmonei nei jos atstovams nepateikiant įrodymų kur kaupiamos ir laikomos visos iš nuomos gautos piniginės lėšos, egzistuoja pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiu išsaugoti įmonei priklausantį turtą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „MB projektai“ restruktūrizavimo administratorius teismoprašo kreditoriaus AB SEB banko skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepakeistą.Restruktūrizavimo administratorius atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

RUAB „MB Projektai“ restruktūrizavimo administratorius neskirsto restruktūrizuojamos įmonės gaunamų pajamų bei jų nekaupia/nesaugo, tą atlieka pati įmonė, jos valdymo organai. Visą žinomą ir iš įmonės gautą informaciją apie įmonės vykdomą ūkinę – komercinę veiklą ir iš jos gaunamas pajamas restruktūrizavimo administratorius yra pateikęs įmonės kreditoriams.Atsižvelgiant į teismų praktiką, RUAB „MB projektai“ restruktūrizavimo administratorius mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų šalių pusiausvyrą, būtų sutrikdyta RUAB „MB Projektai“ veikla. Uždraudus RUAB „MB Projektai“ disponuoti gaunamomis pajamomis, įmonės finansinė būklė tik dar labiau pablogėtų, kadangi būtų suvaržytos galimybės įmonei gauti naujų pajamų.Įsiteisėjusia nutartimi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas nurodė dvi sąskaitas, per kurias įmonė gali atlikti mokėjimus. Kaip ir nurodyta RUAB „MB Projektai“ atsiliepime, didžioji dalis apyvartų dalis yra vykdoma per Ūkio banke esančią sąskaitą dėl to, jog, visų pirma, per AB Ūkio banke esančią sąskaitą pavedimus galima atlikti iš darbo vietos, nevykstant į atitinkamą banko padalinį, o pasinaudojant banko elektroninių paslaugų sistema, kas leidžia įmonei sutaupyti laiko ir operatyviai vykdyti mokėjimus bei atlikti kitas operacijas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliktina galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ginčo atveju absoliučių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog byloje nėra jokių duomenų ir informacijos, kur yra laikomos ir kaupiamos iš restruktūrizuojamos įmonės gaunamos nuomos pajamos. Kreditoriaus teigimu, restruktūrizuojama įmonė iš nuomos pajamų turėjo sukaupti daugiau nei 5.000.000 Lt sumą. Kadangi įmonės atstovai nepateikia duomenų kur yra kaupiamos ir laikomos visos iš nuomos gautos piniginės lėšos, apeliantas sprendžia, kad egzistuoja pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiu išsaugoti įmonei priklausantį turtą.

Įmonės restruktūrizavimas – tai visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Pagal LR ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalį įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą įmonės steigimo ir kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, vadovaudamiesi restruktūrizavimo planu, laikydamiesi šiame įstatyme ir teismo nutartyje nustatytų apropojimų, valdo, naudoja, visą įmonei nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai. Įmonės valdymo organas pagal kompetenciją atsako už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju ir už 8 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nustatytų įsipareigojimų vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu valdymo organai be teismo leidimo negali atlikti veiksmų, susijusių su įmonės pardavimo ar jos turto, turtinių teisių perleidimu kitiems asmenims, taip pat negali užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymo. Taigi nuo to momento, kai įsiteisėja nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonės turtui, kartu ir kreditorių turtinių interesų užtikrinimui, taikomas kitoks turto valdymo, naudojimo ir disponavimo režimas, t.y. specialiajame teisės akte – Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintas restruktūrizuojamos įmonės turto apsaugos režimas.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria UAB „MB Projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, teismas nustatė dvi areštuotas UAB „MB Projektai“ sąskaitas, iš kurių gali būti mokami visi įmonės ūkinei – komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir einamosios įmokos. Kaip minėta, apeliantas būtinybę taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, jog įmonės atstovai nepateikia duomenų, kur yra kaupiamos ir laikomos visos iš nuomos gautos piniginės lėšos. Kaip buvo minėta aukščiau, kai įmonė įgyja restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą, nustatyta įmonės valdymo organų atsakomybė už tinkamą lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą, taip pat už ĮRĮ 8 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nustatytų įsipareigojimų vykdymą. Tuo tarpu už įmonei ir (ar) kreditoriams padarytą žalą įmonės valdymo organų nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka (ĮRĮ9 str. 5 d.). Taigi teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kreditorių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas bei realios kreditoriaus interesų apsaugosnesukurs.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas restruktūrizuojamos UAB „MB projektai“ kreditorių AB SEB bankas, AB SEB lizingas ir BUAB „M. B. autocentras“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepakeistą.