- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-08
- Bylos Nr.
- 2-1138-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00650-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MB projektai“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MB projektai“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Adminova“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „MB projektai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2022 m. vasario 28 d. rezoliucija likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „MB projektai“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi LUAB ,,MB projektai“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2023 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi LUAB ,,MB projektai“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 1 d.
4. 2023 m. spalio 6 d. buvo gautas pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti LUAB „MB projektai“ nemokumo byloje ir patvirtinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 112 073,30 Eur finansinį reikalavimą, susidariusį iki LUAB „MB projektai“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.
5. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja nebuvo informuota apie nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą ir teismo nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, o apie Bendrovei iškeltą nemokumo (bankroto) bylą atsitiktinai sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 27 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinta pareiga administratorei užtikrinti tinkamą pranešimą kreditoriui bei asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis apie įmonės bankroto bylos iškėlimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog nemokumo administratorė neįvykdė JANĮ 27 straipsnyje 1, 2 punktuose nurodytos pareigos, laikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Be to, ta aplinkybė, jog apie Bendrovės bankroto bylos iškėlimą buvo paskelbta specialiame nemokumo internetiniame puslapyje, nepaneigia nemokumo administratorės JANĮ 27 straipsnyje nustatytos pareigos informuoti Bendrovės kreditorių apie iškeltą bankroto bylą. Aplinkybė, jog pareiškėja yra Bendrovės kreditorė, tiek Bendrovei, tiek nemokumo administratorei buvo žinoma, nes dėl vienos skolos dalies buvo priimtas teismo sprendimas, o dėl kitos skolos dalies buvo išduotas vykdomasis įrašas. Šiuo atveju bankroto bylos procedūros nėra pasibaigusios, todėl dėl pareiškėjai praleisto termino finansiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo nebūtų užvilkintos bankroto procedūros.
6. Prašyme nurodyta, kad 2002 m. vasario 1 d. pareiškėja, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus m. šilumos ūkio nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), remiantis kuria UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs pareiškėjos turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinimus. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. pareiškėja nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos. Tuo laikotarpiu licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste, išskyrus kitose Vilniaus miesto savivaldybės ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas, vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. Nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo pareiškėja. Turto priėmimo–perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir UAB „Vilniaus energija“ buvo pasirašytas 2017 m. kovo 29 d. Vykdant Nuomos sutarties 12 straipsnio (x) punkto, 13 straipsnio (v) punkto, 13 priedo sąlygas, 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjai buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra (įvyko atsiskaitymas) buvo baigta 2017 m. birželio 15 d. 2017 m. birželio 16 d. raštu „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą pareiškėjai. Vykdant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.104 straipsnio sąlygas UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 22 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo akto priedu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė naujajai kreditorei (pareiškėjai) dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Taigi, pareiškėjai buvo perleistos reikalavimo teisės į Bendrovės susidariusią skolą.
7. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjos finansinį reikalavimą sudaro: 143 616,70 Lt (41 594,27 Eur) skola už šilumą, 576,12 Lt (166,86 Eur) delspinigiai (viso 41 761,13 Eur) už paslaugas, suteiktas nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. vasario 22 d.; 93 113,88 Lt (26 967,64 Eur) skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 137 414,51 Lt (39 797,99 Eur) skola, 12 245,49 Lt (3 546,54 Eur) delspinigiai (iš viso – 43 344,53 Eur) pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-5271-565/2009.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymo netenkino.
9. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5271-565/2009 buvo priteista iš Bendrovės pareiškėjos naudai 137 414,51 Lt (39 797,99 Eur) skola, 12 245,49 Lt (3 546,54 Eur) delspinigiai (iš viso – 43 344,53 Eur). Vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 93 113, 88 Lt (26 967,64 Eur) skolos atliktas 2009 m. balandžio 21 d. Skola už šilumą 143 616,70 Lt (41 594,27 Eur) ir delspinigiai 576,12 Lt (166,86 Eur), iš viso – 41 761,13 Eur, susidarė už paslaugas suteiktas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. vasario 22 d. Pareiškėja 2017 m. birželio 22 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo akto priedu Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė reikalavimo teises į Bendrovės skolą.
10. Teismas konstatavo, kad nuo 2010 m. sausio 7 d. teismo sprendimo už akių yra praėję 13 metų, tačiau duomenų apie išduotą vykdomąjį raštą byloje nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas vertino, kad nuo išduoto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) yra praėję daugiau nei 14 metų, tačiau nėra duomenų, kad vykdomasis įrašas būtų vykdomas priverstine tvarka. Be to, nėra aišku, kokiu būdu buvo sumažinta vykdomajame įraše nurodyta skolos suma. Teismas nustatė, kad iškėlus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateiktos vykdomosios bylos, kuriose išieškotoju būtų pareiškėja. O nuo nurodomų kitų skolų už paslaugas susidarymo yra praėję daugiau nei 11 metų, taigi, pareiškėja nesikreipė per 10 metų terminą.
11. Teismas nutarė, kad net ir vertinant, jog pareiškėja reikalavimo teises perėmė 2017 m. birželio 22 d., nuo to laiko yra praėję daugiau nei 6 metai. Teismas vertino, kad šiuo atveju atnaujinus praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, bus pažeistas teisinių santykių stabilumas, kadangi pareiškėja neproporcingai ilgą laiką po teismo sprendimo, vykdomojo įrašo išdavimo ir skolos susidarymo neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo. Teismas nutarė, kad pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl taip ilgai nesiėmė veiksmų siekiant atgauti skolą; pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo teisinei išvadai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nepriklausė nuo pareiškėjos valios; būtent pareiškėjos pasyvumas nulėmė termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ terminą finansiniam reikalavimui BUAB „MB projektai“ nemokumo (bankroto) byloje pateikti ir patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nemokumo administratorė pripažino, kad pareiškėja laiku ir tinkamai nebuvo informuota apie UAB „MB projektai“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą, todėl pareiškėja neturėjo galimybės pateikti finansinio reikalavimo nepraleidus įstatymo nustatyto termino.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, neprotingai ilgai delsė. Pareiškėja apie nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą sužinojo 2023 m. rugsėjo 27 d. ir jau 2023 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Todėl termino pradelsimas įvyko ne dėl pareiškėjos tyčinio delsimo, o dėl to, kad nemokumo administratorė neinformavo apie iškeltą nemokumo (bankroto) bylą. Taigi, tokia situacija turėtų būti vertinama kaip pateisinanti termino praleidimą ir terminas turėtų būti atnaujinamas.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja neproporcingai ilgą laiką po teismo sprendimo, vykdomojo įrašo išdavimo ir skolos susidarymo neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „MB projektai“ restruktūrizavimo bylą, todėl UAB „Vilniaus energija“ pateikė savo finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas ir įtrauktas į finansinių reikalavimų sąrašą. UAB „Vilniaus energija“ perleidus pareiškėjai reikalavimo teises į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, pareiškėja nedelsiant apie tai informavo UAB „MB Projektai“ restruktūrizavimo administratorę su prašymu pakeisti pradinį kreditorių naujuoju kreditoriumi. Taigi tiek teismui, tiek nemokumo administratorei, tiek ir kitiems kreditoriams buvo žinoma apie pareiškėjos turimą reikalavimą. Be to, pareiškėja aktyviai dalyvavo bei balsavo kreditorių susirinkime. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad būtent pareiškėjos pasyvumas nulėmė termino, finansiniam reikalavimui pateikti praleidimą, nepagrįstas.
12.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ 41 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai teigė, kad ta aplinkybė, jog vykdomasis dokumentas nebuvo perduotas antstoliui vykdyti per CPK 606 straipsnyje numatytą terminą vykdomiesiems dokumentams pateikti, nulemia termino pateikti finansinį reikalavimą neatnaujinimą. Nei įstatymas, nei teismų praktika neįtvirtina imperatyvios pareigos kreditorei inicijuoti priverstinio vykdymo procedūros. Pareiškėja nesutinka, kad kreditoriaus reikalavimas, kylantis iš iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusio reikalavimo, kuris nebuvo pateiktas priverstiniam vykdymui, negali būti teismo tvirtinamas arba sprendžiant dėl termino atnaujinimo turi būti sprendžiama, ar nėra pažeisti įstatyme numatyti terminai vykdomajam dokumentui pateikti, kadangi tai būtų nesuderinama su dispozityvumo principo nulemta kreditoriaus teise pačiam nuspręsti, ar pradėti priverstinio vykdymo procesą. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „MB projektai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, kurioje pareiškėja buvo pateikusi savo finansinį reikalavimą, todėl pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės pateikti vykdomųjų dokumentų vykdyti antstoliui dėl UAB „MB projektai“ vykdyto restruktūrizavimo proceso, o vėliau nutraukus restruktūrizavimo bylą ir dėl bankroto proceso. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl vykdomojo dokumento nepateikimo vykdymui, kai tuo laiku vyksta restruktūrizavimo procesas, o vėliau bankroto procesas, nelogiški ir prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui.
12.5. Nei įstatymai, nei teismų praktika nedraudžia priimti ir patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus iki bankroto bylos pabaigos, jeigu pareiškėjas (kreditorius) motyvuotai nurodo svarbias priežastis, dėl kurių anksčiau negalėjo pateikti prašymo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, o teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Svarbu ir tai, kad bankroto bylos procedūra nėra pasibaigusi, todėl dėl pareiškėjai praleisto termino finansiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo nebus užvilkinta bankroto procedūra.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą LUAB „MB projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“, prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti savo nuožiūra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
13.1. Nemokumo administratorė, neturėdama aktualaus UAB „MB projektai“ kreditorių sąrašo, dėl objektyvių priežasčių negalėjo informuoti visų kreditorių apie iškeltą bankroto bylą. Tačiau AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo UAB „MB projektai“ restruktūrizavimo bylos dalyvė, taigi, turėjo žinoti, jog UAB „MB projektai“ restruktūrizavimo byla yra nutraukta, tačiau laiku nesiėmė jokių tolimesnių veiksmų tinkamai užtikrinti savo teisių įgyvendinimą.
13.2. Per klaidą nemokumo administratorė nepastebėjo siųstų kreditoriams laiškų, tačiau vėliau pastebėta, kad kreditoriai buvo informuoti apie iškeltą bankroto bylą UAB „MB projektai“. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apie bankroto bylos UAB „MB projektai“ iškėlimą nemokumo administratorė pranešė dar 2020 m. rugsėjo mėn.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimo ir kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nemokumo (bankroto) byloje klausimus.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 86 punktas).
18. LUAB „MB projektai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 1) 2020 m. rugsėjo 11 d. pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, skirtą BUAB „MB projektai“ kreditoriams ir AB „Lietuvos paštas“ siuntų sąrašą; 2) informaciją kreditoriams apie gautą atskirąjį skundą bei jų teisę pateikti atsiliepimą. LUAB „MB projektai“ paaiškino, kad nemokumo administratorei susipažinus su restruktūrizavimo byloje esančiais duomenimis apie pranešimų siuntimus kreditoriams, buvo rasti duomenys, patvirtinantys, jog Bendrovės restruktūrizavimo bylos kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, buvo informuoti apie iškeltą Bendrovės nemokumo (bankroto) bylą nedelsiant po bankroto bylos iškėlimo, tai yra dar 2020 m. rugsėjo mėn.
19. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi apeliantei buvo pasiūlyta pateikti savo nuomonę dėl LUAB „MB projektai“ pateiktų naujų įrodymų ir jų reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.
20. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad neprieštarauja dėl šių įrodymų prijungimo prie bylos. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vertinimu, nemokumo administratorės pateikti nauji įrodymai paneigia atsiliepime nurodytus argumentus, kad pareiškėjai apie Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą nemokumo administratorė pranešė dar 2020 m. rugsėjo mėn. Pateikti duomenys patvirtina, kad tiek pranešimas, tiek nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išsiųsti netinkamu adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja minėtu adresu veiklos nevykdė, buveinė tuo adresu nebuvo registruota, todėl objektyviai negalėjo gauti nemokumo administratorės siųsto dokumento apie bankroto bylos iškėlimą UAB „MB projektai“.
21. Pareiškėja kartu su minėtais rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui prašymo registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1 ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ visuotinio akcininkų susirinkimo kopijas. Pareiškėjos vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad jos buveinė nuo 2019 m. gegužės 9 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini).
22. Teisėjų kolegija, nenustačiusi nei LUAB „MB projektai“, nei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinusi tai, kad šalių pateikti duomenys gali būti reikšmingi ginčo išsprendimui, taip pat tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir siekdama teisingai išnagrinėti bylą, nutaria LUAB „MB projektai“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktus duomenis priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo
23. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
24. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
25. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).
26. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019, 20 punktas).
27. Apeliantė iš esmės įrodinėjo, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas ne dėl jos pasyvumo ar nerūpestingumo, o dėl to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie iškeltą nemokumo (bankroto) bylą, todėl terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl pateisinamos priežasties. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.
28. JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia kreditoriams, asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Ši teisės norma suponuoja pareigą administratoriui užtikrinti tinkamą pranešimą kreditoriui bei asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis apie įmonės nemokumo bylos iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1326-781/2021, 19 punktas).
29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi Bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nurodyta nutartimi, be kita ko, išaiškinta, kad kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje dienos gali paskirtai nemokumo administratorei pateikti reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d. bei informacija apie bankroto bylos iškėlimą AVNT tinklalapyje paskelbta 2020 m. rugsėjo 10 d. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo. Taigi, terminas, iki kada UAB „MB projektai“ kreditoriai turėjo teisę pateikti savo finansinius reikalavimus, baigėsi 2020 m. spalio 12 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiškėja į Bendrovės nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantį teismą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikė 2023 m. spalio 5 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos buveinė nuo 2019 m. gegužės 9 d. registruota (duomenys neskelbtini). Iš AB „Lietuvos paštas“ siuntų sąrašo nustatyta, kad nemokumo administratorė 2020 m. rugsėjo 11 d. pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą 2020 m. rugsėjo 15 d. išsiuntė pareiškėjai adresu: (duomenys neskelbtini).
30. Taigi, byloje esančiais duomenis nustatyta (žr. šios nutarties 29 punktą), kad nemokumo administratorės 2020 m. rugsėjo 11 d. pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą buvo išsiųstas adresu – (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjos buveinė nuo 2019 m. gegužės 9 d. registruota (duomenys neskelbtini), t. y. nemokumo administratorė netinkamai informavo pareiškėją apie bankroto bylos iškėlimą. Duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad terminas pateikti finansinį reikalavimą praleistas ne dėl pareiškėjos pasyvumo ar nerūpestingumo, o dėl to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie iškeltą nemokumo (bankroto) bylą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja apie iškeltą nemokumo (bankroto) bylą sužinojo 2023 m. rugsėjo 27 d. ir jau 2023 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, t. y. pareiškėja, sužinojusi apie iškeltą nemokumo bylą, pakankamai operatyviai pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo.
31. Vien aplinkybė, kad AVNT interneto svetainėje buvo viešai paskelbta apie nemokumo bylos iškėlimą (žr. šios nutarties 29 punktą), savaime neįrodo realaus pareiškėjos informavimo fakto. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pranešimas Juridinių asmenų registrui ir viešas paskelbimas apie bankroto bylos iškėlimą savaime nereiškia, kad kiekvienam kreditoriui tampa žinoma apie bankroto bylą. Reikalavimų sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą nekyla nei iš įstatymų, nei iš civiliniuose bei bankroto teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams taikytinų bendrųjų teisės principų, todėl sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).
32. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja per CPK 606 straipsnyje nustatytą terminą neinicijavo priverstinio teismo sprendimo vykdymo procedūrų ir neatliko kitų aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, kadangi šiuo atveju vertintinas termino praleidimo priežasčių (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), o ne priverstinio vykdymo procedūrų (ne)pradėjimo pagrįstumas.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nemokumo administratorė tinkamai informavo pareiškėją apie Bendrovės bankroto bylos iškėlimą, taip pat duomenų, patvirtinančių akivaizdų pareiškėjos nerūpestingumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti Bendrovės bankroto byloje (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis ir priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantei atnaujinamas terminas finansiniam reikalavimui Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje pareikšti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl finansinio reikalavimo esmės, todėl jo vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų pareiškėjos finansinio reikalavimo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties. Todėl yra pagrindas klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjai akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ praleistą terminą pareiškimui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MB projektai“ nemokumo (bankroto) byloje pateikti.
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.