- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- eA2-2028-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00650-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- M. B., uždarosios akcinės bendrovės „MB PROJEKTAI“
- Suinteresuotas asmuo
- M. B.
- Advokatai
- Paulius Galubickas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MB PROJEKTAI“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuotas asmuo – M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021 dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. 2023 m. balandžio 18 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija priimtas pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriuo pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Esminė aplinkybė nulėmusi, kad byloje buvo priimtas jam ir jo vadovautai bendrovei nepalankus teismo sprendimas dėl tyčinio bankroto yra gan formali - kad nemokumo administratoriui laiku nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Ši aplinkybė jau buvo beišnykstanti bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ir visiškai išnyko praėjus vos 8 dienoms po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties.
1.2. Egzistuoja visos kasacinio teismo išaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atitinkantys požymiai. Pirma, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti su bendrovės veikla susiję dokumentai buvo renkami, sisteminami ir buvo aktyviai ruošiamasi jų perdavimui nemokumo administratorei bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu; apie tai administratorė buvo informuota ir žinojo, tačiau šių aplinkybių nenurodė teismui. Administratorės įsakyme dėl dokumentų ir turto perdavimo buvo nurodytas gana didėlės apimties dokumentų kiekis, kuriuos pareiškėjas privalėjo surinkti ir perduoti. Bendrovė savo veiklą vykdė nuo 1995 metų. Per visą šį veiklos laiką buvo susikaupęs didelės apimties dokumentų kiekis, kurį surinkti ir sutvarkyti reikėjo daug pastangų ir laiko. Šį darbą taip pat apsunkino pandemijos sukelti apribojimai. Taigi, ši esminė aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme.
1.3. Antra, pareiškėjui nebuvo žinoma, kad nemokumo administratorė apeliaciniame skunde nutylėjo šias aplinkybes, susijusias su dokumentų perdavimu, nes pareiškėjas nedalyvavo ir buvo pasyvus apeliacinio skundo nagrinėjimo metu dėl savo pablogėjusios emocinės sveikatos būklės ir dėl to, kad neturėjo savo atstovo byloje.
1.4. Trečia, tik įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjui tapo žinoma, kad bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu iš esmės vadovaujantis vien tik ta faktine aplinkybe, kad nemokumo administratorei laiku nebuvo perduoti administratoriaus įsakyme nurodyti dokumentai, visiškai nesigilinant į bendrovės faktinę veiklą, neapklausiant bendrovės restruktūrizavimo administratoriaus, administravusio bendrovę daugiau nei 10 metų, ir iš esmės neanalizavus bendrovės sudarytų sandorių ir kitų faktinių aplinkybių, privedusių prie bendrovės bankroto. Vien jau ta aplinkybė, kad bendrovė buvo restruktūrizuojama ir iki bankroto paskelbimo turėjo restruktūrizavimo administratorių suponuoja, kad jos bankrotas negalėtų būti tyčinis.
1.5. Ketvirta, jei teismui būtų buvusi žinoma ta aplinkybė, kad bendrovės vadovas M. B. ir jos buhalteris A. L. rinko ir derino bendrovės dokumentų perdavimą nemokumo administratorei, apeliacinis teismas nebūtų pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nebūtų bendrovės bankroto pripažinęs tyčiniu.
1.6. Pareiškėjas prašomoje atnaujinti byloje nebuvo atstovaujamas nei advokato, nei advokato padėjėjo. Pareiškėjui taip pat nebuvo įteikta apeliacinio teismo nutartis. Jis jos paštu negavo. Pareiškėjas nebuvo nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pateikęs jokio prašymo, kad jam procesiniai dokumentai būtų pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, todėl popierinis procesinių dokumentų variantas jam turėjo būti visgi pateiktas. Pareiškėjas nebuvo pranešęs teismui, kad jis neprieštarauja dėl procesinių dokumentų įteikimo jam elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas bendrovės paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemoje ir savo asmenine EPP paskyra nesinaudoja ir neseka bei pastoviai netikrino jose pateikiamų teismo dokumentų.
1.7. Apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2-135-1120/2022 likviduojamos dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažino tyčiniu, pirmą kartą pareiškėjas sužinojo, kai jam buvo teisininko rengiami procesiniai dokumentai dėl jo kaip fizinio asmens bankroto Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-7492-1019/2023. Atstovavimo sutartį pareiškėjas su advokatu Pauliumi Galubicku, kuris susipažino su apeliacinio teismo nutartimi, sudarė 2023 m. kovo 24 d. Jei teismas manytų, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, mano, kad šį terminą praleido dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių, kurias įrodo ankščiau minėtų aplinkybių visuma, todėl egzistuoja pagrindas tokį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo BUAB „MB PROJEKTAI“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisti iš pareiškėjo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir šioje situacijoje nesielgė apdariai ir rūpestingai savo galimai pažeistų teisių gynybos aspektu. Kaip nurodo pats pareiškėjas, BUAB „MB PROJEKTAI“ dokumentai, kurių neperdavimas buvo pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nemokumo administratorei buvo perduoti 2022 m. vasario 11 d., t. y. jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022 priėmimo momento. Taigi, esant faktinei aplinkybei, kad įmonės dokumentai administratorei buvo perduoti tik 2022 m. vasario 11 d. (praėjus beveik pusantrų metų nuo bankroto bylos iškėlimo UAB „MB PROJEKTAI“), o pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2023 m. balandžio 2 d., aiškiai parodo, kad terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo yra žymiai praleistas, t. y. daugiau nei vienerius metus, skaičiuojant nuo faktinių aplinkybių pasikeitimo momento. Tokios faktinės aplinkybės aiškiai atskleidžia, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022 nėra galimas. Svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjas pats perdavė nemokumo administratorei dokumentus, ant dokumentų priėmimo-perdavimo akto yra paties pareiškėjo parašas, tad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, kad pareiškėjas apie dokumentų perdavimą, kas buvo esmine aplinkybe bankrotą pripažinti tyčiniu, nežinojo ir jam tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
2.2. Pareiškėjas pats nusprendė kada perduoti nemokumo administratorei dokumentus, nepaisant nuolatinių nemokumo administratorės raginimų įvykdyti tokią pareigą, nepaisant pritaikytos baudos už tokios pareigos nevykdymą ir net nepaisant to, kad teismo nutartimi pareiškėjui buvo apribota teisė eiti vadovo pareigas, pareiškėjas tokios teismo nutartimi ir įstatymu nustatytos pareigos nevykdė ir tik pripažinus bankrotą tyčiniu galiausiai perdavė nemokumo administratorei dokumentus, t. y. pareiškėjas pats kontroliavo tokio veiksmo atlikimą. Kitaip tariant, bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo faktą lėmė paties pareiškėjo apsisprendimas ar tokią pareigą vykdyti ir kada, o ne objektyvios aplinkybės, realiai trukdžiusios bylos nagrinėjimo metu pateikti tiek paaiškinimus, tiek įvykdyti pareigą perduoti dokumentus nemokumo administratorei.
2.3. Pareiškėjas niekaip nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto egzistavimo pagrindo. Pareiškėjas naujai paaiškėjusią aplinkybę, tariamai sudarančią pagrindą atnaujinti procesą nurodo, kad 2022 m. vasario 11 d. jis perdavė nemokumo administratorei dokumentus, nepaisant to, kad nuo paties pareiškėjo priklausė dokumentų perdavimo nemokumo administratorei faktas ir toks faktas pareiškėjui buvo žinomas dar 2022 m. vasario 11 d., t. y. daugiau nei prieš vienerius metus. Vien aplinkybė, kad praėjus daugiau nei vieneriems metams po bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nusprendė kreiptis į teismą, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti procesą. Priešingai, pareiškėjas, būdamas civilinės bylos dalyviu - atsakovu - turėjo jam civilinio proceso kodekso suteiktas teises imtis visų įrodinėjimo priemonių bylos nagrinėjimo teisminėse instancijose metu, o tiksliau - galėjo ne tik teikti įrodymus bei paaiškinimus, o taip pat ir perduoti dokumentus nemokumo administratorei. Tačiau, akivaizdu, jog pareiškėjas tikėjosi, kad teismas, neperdavus dokumentų, nepripažins įmonės bankroto tyčiniu ir taip jis išvengs pareigos perduoti administratorei dokumentus ir su tuo susijusių neigiamų jam pasekmių, o administratorei bus apribota galimybė peržiūrėti įmonės sandorius ir nustatyti pareiškėjo neteisėtus/žalingus veiksmus tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu. Jeigu įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu dėl dokumentų neperdavimo, o vėliau vadovui perdavus dokumentus, tokia aplinkybė būtų laikoma nauja aplinkybe ir kaskart būtų atnaujinamas procesas byloje, tai, akivaizdu, kad tokia praktika taptų vyraujanti, kadangi neteisėtus veiksmus tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu atlikę asmenys nieko nepraloštų, bandydami dokumentų neperdavimu išvengti atsakomybės.
2.4. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodoma aplinkybe, jog nemokumo administratorei buvo žinoma, kad pareiškėjas renka dokumentus ir ruošia juos perdavimui, o didžioji dalis įmonės dokumentų buvo pas restruktūrizavimo administratorių K. B., tad juos nemokumo administratorė galėjo lengvai gauti. Pareiškėjas net teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, savo prašyme nurodydamas, kad UAB „MB PROJEKTAI“ dokumentai buvo pas restruktūrizavimo administratorių K. B. ir administratorius galėjo juos gauti iš K. B., tokios aplinkybės absoliučiai nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais ir nepateikia teismui, kaip ir to, kad dokumentus jam galiausiai perdavė K. B. ir kad apie įmonės dokumentų buvimą pas restruktūrizavimo administratorių būtų informavęs UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorę. Be to, nemokumo administratorė bendravo su buvusiu UAB „MB PROJEKTAI“ restruktūrizavimo administratoriumi K. B., tačiau jis tokių dokumentų ir/ar kitos informacijos, susijusios su UAB „MB PROJEKTAI“ tikino neturintis. Svarbu pažymėti, kad nemokumo administratorei susisiekus su K. B. ir prašius pareiškėjo kontaktinių duomenų, K. B. suorganizavo susitikimą K. B. patalpose su pareiškėju, kurio metu pareiškėjui buvo įteiktas įsakymas dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau tokio susitikimo metu nei pareiškėjas, nei K. B. nenurodė, kad UAB „MB PROJEKTAI“ dokumentai yra restruktūrizavimo administratoriaus patalpose ir UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorė juos gali pasiimti. Taigi, pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „MB PROJEKTAI“ dokumentai aktu buvo perduoti K. B. ir kad apie tai buvo informuota BUAB „MB PROJEKTAI“ administratorė, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nurodo teismui melagingą informaciją.
2.5. Pareiškėjo nurodyti teiginiai neva UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorė žinojo, kad pareiškėjas renka ir ruošia dokumentus perdavimui, taip pat yra nepagrįsti, akivaizdu, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su administratore - jam buvo skirta tiek bauda už dokumentų neperdavimą, tiek apribota teisė eiti vadovo pareigas. Pareiškėjas dokumentus perdavė tik po apeliacinio teismo nutarties, kuria UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tokią pareigą įvykdė tik 2022 m. vasario 11 d., nors nutartis dėl UAB „MB PROJEKTAI“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d., o pareiškėjui nepadarė jokios įtakos/neparagino įvykdyti pareigą nei bankroto bylą nagrinėjančio teismo pritaikyta bauda, nei nutartimi apribota teisė eiti vadovo pareigas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad BUAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažinus tyčiniu, bei nutarties kopiją išsiuntus prokuratūrai, nemokumo administratorė dalyvavo ikiteisminio tyrimo institucijos apklausoje dėl nusikalstamo bankroto, į tokią apklausą buvo iškviestas ir pareiškėjas ir po kurio laiko pareiškėjas perdavė BUAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorei BUAB „MB PROJEKTAI“ dokumentus, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas perdavė BUAB „MB PROJEKTAI“ dokumentus dėl to, kad siekė išvengti baudžiamosios bylos dėl nusikalstamo bankroto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
3. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „MB PROJEKTAI“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirta K. B. IĮ (aktualus civilinės bylos Nr. B2-104-580/2023). Teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi nepatvirtino UAB „MB PROJEKTAI“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto, patvirtinto 2020 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkime, ir netenkino restruktūrizavimo administratoriaus K. B. IĮ prašymo priimti sprendimą dėl RUAB „MB PROJEKTAI“ restruktūrizavimo bylos pabaigos. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 18 d.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi nutraukė UAB „MB PROJEKTAI“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą, paskyrė UAB „Adminova“ bankroto administratore (toliau ir anksčiau – ir nemokumo administratorė). Šia nutartimi taip pat nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo: perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Ši nutartis 2020 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjo.
5. Suinteresuotas asmuo M. B. buvo UAB „MB PROJEKTAI“ vadovas nuo 1995 m. gegužės 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Jam teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi skyrė 500 Eur dydžio baudą už įstatymu nustatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi teismas pakartotinai skyrė pareiškėjui, kaip buvusiam BUAB „MB PROJEKTAI“ vadovui, 1 000 Eur baudą už pareigos perduoti administratorei įmonės dokumentus ir turtą, taip pat apribojo trejiems metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
6. BUAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorė pateikė pareiškimą teismui, kuriuo prašė: 1) pripažinti likviduojamos dėl bankroto „MB PROJEKTAI“ bankrotą tyčiniu; 2) nustatyti, kad M. B. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) yra atsakingas asmuo, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė bendrovei tyčinį bankrotą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; pareiškimo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. eB2-2646-912/2021.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė likviduojamos dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorės prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022 išnagrinėjęs BUAB „MB PROJEKTAI“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Adminova“, atskirąjį skundą, 2022 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – likviduojamos dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažino tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas, inter alia, nurodė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad įmonė 2016-2018 m. turėjo turto už beveik 3 000 000 Eur, šis turtas nėra perduotas nemokumo administratorei, suinteresuotas asmuo (nagrinėjamoje byloje – pareiškėjas M. B.) nenurodė, kas sudaro įmonės turtą ir kur šis turtas yra, nemokumo administratorei taip pat nėra perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra sudarytas įmonės turto balansas bankroto bylos iškėlimo dieną, todėl iš esmės nėra galimybės nustatyti, kokį konkretų turtą turi pareiškėja ir iš jo tenkinti kreditorių reikalavimus; įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į nemokumo administratorei neperduotų dokumentų apimtį bei buvusiam vadovui paskirtas nuobaudas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų bei turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir (ar) patikrinti įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą, o buvęs vadovas bendrovei iškėlus bankroto bylą sąmoningai atsisakė bendradarbiauti; dėl nurodytų aplinkybių sprendė, jog yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.
9. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas) numatytais pagrindais. Teismui taikius pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. pareiškimu dėl trūkumų šalinimo prašymą dėl proceso atnaujinimo tikslino – nurodė, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. 2023 m. balandžio 18 d. pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pareiškėjas pasisakė dėl įstatymo nustatyto trijų mėnesio termino prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimo. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir byloje priimtą galutinį sprendimą, nes jokių procesinių sprendimų paštu negavo, o EPP esančia paskyra nesinaudoja ir neseka bei pastoviai netikrino pateikiamų teismo dokumentų. Dėl minėto apie Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu jam tapo žinoma tik 2023 m. kovo mėnesį. Mano, jog nagrinėjamu atveju buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas, nes apeliacinės instancijos teismui nebuvo žinomos ir nemokumo administratorės neatskleistos aplinkybės apie tai, jog pareiškėjas ir bendrovės buhalteris rinko ir derino bendrovės dokumentų perdavimą nemokumo administratorei, taip pat tai, jog visi dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti 2022 m. vasario 11 d.
Dėl prašymo nagrinėjimo tvarkos ir pateikimo terminų
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).
11. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas.
12. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 235/2009). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
13. Pareiškėjas mano, kad termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido, kadangi, apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2-135-1120/2022 likviduojamos dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažino tyčiniu pirmą kartą sužinojo tik kai jam buvo teisininko rengiami procesiniai dokumentai dėl jo kaip fizinio asmens bankroto Vilniaus miesto apylinkės teisme iškėlimo (Civilinės bylos Nr. e2FB-7492-1019/2023). Nurodo, jog 2023 m. kovo 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris susipažino su apeliacinio teismo nutartimi.
14. Visgi teismas kritiškai vertina pirmiau nurodytą pareiškėjo poziciją, kad įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo nurodytos datos (2023 m. kovo mėnesį, po 24 d.). Visų pirma, pažyminėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kada ir kokiu būdu jo atstovas susipažino su įsiteisėjusia nutartimi dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atkreiptinas dėmesys, jog Liteko duomenimis, nei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022, pareiškėjo nurodomo atstovo – advokato Pauliaus Galubicko prašymas dėl susipažinimo su byla nebuvo gautas. Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos į bylą pateikto 2022 m. vasario 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (civilinės bylos Nr. e2-135-1120/2022 duomenys) matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje gavus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį dėl UAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl nutartyje nurodytų dokumentų ir turto neperdavimo aplinkybių liudytoju buvo apklaustas pats pareiškėjas M. B., kuris 2022 m. vasario 11 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu perdavė bankroto administratorei UAB „MB PROJEKTAI“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Šios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius dėl sužinojimo apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tik 2023 m. kovo mėnesį, nes, kaip matyti iš minėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apie teismo sprendimą UAB „MB PROJEKTAI“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėjui vėliausiai turėjo tapti žinoma 2022 m. vasario 9 d. Tą dieną, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto elektroninio laiško, pareiškėjas kreipėsi į nemokumo administratorę dėl dokumentų perdavimo, o prieš tai, kaip nurodyta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei, kaip nurodė BUAB „MB PROJEKTAI“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, įvyko pareiškėjo apklausa ikiteisminio tyrimo institucijoje dėl aplinkybių, susijusių su bendrovės bankrotu pripažinimu tyčiniu Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu.
15. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai įstatymo nustatyto trijų mėnesio termino skaičiavimą sieja su sužinojimu apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip minėta, šis terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo asmens sužinojimo apie patį teismo sprendimą, o apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. apie aplinkybes, kurioms esant žinomoms, byloje nebūtų priimtas toks sprendimas (sprendimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teismo nurodymu šalindamas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, nurodė, jog tik iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties jam tapo žinoma apie tai, jog teismas sprendimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu priėmė dėl dokumentų neperdavimo, o nemokumo administratorė apeliaciniame skunde nutylėjo aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas ruošiasi dokumentų perdavimui. Su tokia pareiškėjo pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti, nes kaip jau minėta, apie teismo sprendimą dėl BUAB „MB PROJEKTAI“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo motyvus ir nemokumo administratorės poziciją (argumentus) pareiškėjas vėliausiai privalėjo ir galėjo sužinoti dar 2022 metų vasario mėnesį, gavęs šaukimą į apklausą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės, apie tai, jog pareiškėjas buvo pasyvus apeliacinio skundo nagrinėjimo metu dėl savo pablogėjusios būklės ir dėl atstovo byloje neturėjimo, byloje nesant jokių įrodymų apie pareiškėjo sveikatą ir galimybes domėtis procesu ir ginti savo teises pačiam ar per atstovą, taip pat byloja apie tai, jog kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo 2023 m. balandžio mėnesį pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesio terminą tokiam prašymui pareikšti.
16. Pareiškėjas, nurodė, jog tuo atveju, jei teismas vertintų, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, šis terminas tūrėtų būti atnaujintas. Teismas termino praleidimo priežastis vertina ir termino atnaujinimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias CPK 78 straipsnio taisykles. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.
17. Vertindamas pareiškėjo elgesį nuo 2022 m. vasario 3 d., kuomet pareiškėjui galėjo tapti žinoma (tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų pasyvus bylos dalyvis ir patikrintų EPP paskyrą), ir nuo 2022 m. vasario 9 d., kuomet po apklausos ikiteisminio tyrimo institucijoje pareiškėjui tapo žinoma apie tai, jog BUAB „MB PROJEKTAI“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl dokumentų ir turto neperdavimo, iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo 2023 m. balandžio 3 d., teismas sprendžia, jog pareiškėjas nesielgė kaip bonus pater familias ir teismui nėra pateikta absoliučiai jokių tokio pareiškėjo neveikimo svarbių priežasčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso byloje atnaujinimo pateikti.
18. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2004 išaiškino, kad aplinkybės, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo
19. Teismas, nors pirmiau padarė išvadą, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, taip pat pasisako ir dėl paties pareikšto prašymo esmės, siekdamas atskleisti sprendžiamo klausimo esmę.
20. Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti tuo pagrindu, jog paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokį proceso atnaujinimo pagrindą numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Dėl to naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tik tokios, kurios turi esminę reikšmę bylai.
22. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
23. Pareiškėjui privalu pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjams tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas.
24. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad pagrindą atnaujinti byloje procesą sudaro aplinkybė, jog bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti su bendrovės veikla susiję dokumentai buvo renkami, sisteminami ir buvo aktyviai ruošiamasi jų perdavimui nemokumo administratorei; apie tai nemokumo administratorė buvo informuota ir žinojo.
25. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikė 2022 m. vasario 9 d. elektroninį laišką, adresuotą nemokumo administratorei, kuriuo buvo tariamasi dėl dokumentų perdavimo dienos ir laiko, t. y. pareiškėjas iš esmės pateikė rašytinį įrodymas apie komunikavimą su nemokumo administratore jau po byloje priimto teismo sprendimo. Jokių raštinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, t. y. kad iki teismo sprendimo BUAB „MB PROHJEKTAI“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėjas rinko, sistemino ar kitaip ruošėsi perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą, pareiškėjas į bylą nepateikė. Be to, pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie bendravimą su nemokumo administratore dėl dokumentų perdavimo, tai, kad nemokumo administratorei buvo žinoma, kad dokumentai yra ruošiami perdavimui, ne tik, kad nepatvirtina jokie įrodymai, bet ir paneigia bylos duomenys apie tai, kad dėl nebendradarbiavimo su nemokumo administratore pareiškėjui du kartus buvo skirtos baudos, taip pat apie tai, jog dėl netinkamo vadovo pareigų vykdymo pareiškėjui teismo nutartimi buvo apribota teisė eiti vadovo pareigas.
26. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių apie tai, jog byloje sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėjas dėjo pastangas ir bendradarbiavo su nemokumo administratore dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo. Be to, kaip minėta, be tokių aplinkybių egzistavimo, proceso atnaujinimui būtina, kad tokių aplinkybių buvimas pačiam besikreipiančiam dėl proceso atnaujinimo asmeniui bylos nagrinėjimo metu būtų nežinomas ir paaiškėtų tik po bylos išnagrinėjimo. Taigi, asmens pasyvumas bylos nagrinėjimo metu, negali sudaryti sąlygų asmeniui, žinojusiam apie bylai išnagrinėti esmines aplinkybes, bet tylėjusiam, vėliau kreiptis su prašymu dėl byloje priimto teismo sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, taip pat jų atskleidimas ar nutylėjimas byloje, priklausė nuo pareiškėjo valios, todėl įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinų požymių, todėl pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra jokio pagrindo. Atitinkamai pareiškėjo prašymas atmestinas ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Suinteresuotas asmuo BUAB „MB PROJEKTAI“ teismo prašo atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisti jo turėtas 768,50 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimą parengimą.
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
29. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
30. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens atstovo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl tenkintinos visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2646-912/2021.
Priteisti iš pareiškėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „MB PROJEKTAI“, juridinio asmens kodas 123057036, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą