Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo privačios ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo atstovei advokatei L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2013 m. liepos 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda; baustas užsienio valstybėse: 2006 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) už vagystę; 2008 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, eismo taisyklių pažeidimo; 2008 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą; 2009 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) už vagystę, nesunkų kūno sužalojimą; 2009 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) už vagystę; 2009 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) už vagystę; 2009 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) už vagystę; 2010 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą ar visišką nedarbingumo sukėlimą; 2012 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) už vagystę; 2013 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) už neteisėtą patekimą į privačią valdą; 2013 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti; 2014 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą; 2016 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) už suklastotų valstybės dokumentų ar administracinių dokumentų naudojimą; 2016 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą; 2018 m. vasario 3 d (duomenys neskelbtini) už vagystę; 2018 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą; 2019 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) už dokumentų klastojimą.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. N. (duomenys neskelbtini), apie 10.40 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo išpūstame ore nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (apsvaigimo patikrinimo metu 11.38 val. mažesnioji koncentracija – 1,70 promilės etilo alkoholio), vairuodamas transporto priemonę – automobilį VW Golf, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 136.3, 127 punktų reikalavimus, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio – neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, važiuodamas apie 100 km/h greičiu ir taip viršydamas leistiną greitį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką, priešpriešinio eismo juostoje automobilio nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis – jo vairuojamas automobilis susidūrė su P. B. vairuojamu automobiliu Suzuki SX4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir eismo įvykio metu P. B. buvo padaryti sužalojimai – trauminis širdies plyšimas, širdiplėvės plyšimas, krūtinkaulio lūžis, dešinės pusės K-VIII šonkaulių ir kairės pusės II-V šonkaulių lūžiai, kairio šlaunikaulio lūžis, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, povoratinklinė kraujosruva riebaliniame audinyje apie kairį inkstą, nubrozdinimai veide, kairėje šlaunyje, abejose blauzdose, kairiame dilbyje, kraujosruvos kairio klubakaulio sparno projekcijoje, abiejose šlaunyse, abiejų kelių srityje, taip sunkiai sutrikdyta jo sveikata ir dėl trauminio širdies plyšimo, sukėlusio ūmų kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę ir kairę krūtinplėvės ertmę sukelta mirtis, automobilio Suzuki SX4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei D. B. buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų krūtų srityse, pilve, dešinio peties sąnario srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai tarpantakio srityje, kaktos kairėje, nosies srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio klubo sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, muštinė žaizda apatinės lūpos raudonio ir gleivinės dešinėje, dešinės rankos V piršto plėštinė žaizda, apatinio kairiojo pirmo danties nuskilimas, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje srityse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu kairės pakaušinės galvos smegenų skilties sferiniame paviršiuje, kairiųjų VII – VIII šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kairio žastikaulio lūžis, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimas, širdiplėvės plyšimas, širdies kairio skilvelio plyšimas, taip sunkiai sutrikdyta jos sveikata ir dėl kūno sumušimo komplikavusio ūmiu vidiniu nukraujavimu sukelta mirtis, automobilio Suzuki SX4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei S. B. buvo padaryti sužalojimai – kepenų kairės skilties plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, storųjų žarnų sužalojimai, abiejų žastikaulių lūžiai, kairio stipinkaulio lūžis, stuburo krūtininės dalies XI slankstelio ir juosmeninės dalies I slankstelio kompresiniai lūžiai, stuburo krūtininės dalies XI slankstelio lanko ir keterinės ataugos lūžis, stuburo juosmeninės dalies I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžimai kairėje, kairės krūtinės ląstos pusės X-XII šonkaulių lūžiai, kraujosruvos retroperitoniniame tarpe kairėje ir žarnų pasaituose, ir dėl kepenų plyšimo, storųjų žarnų sužalojimų ir abiejų žastikaulių lūžių sunkiai sutrikdyta jos sveikata, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Kaltinamasis R. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pamatė fūrą, kurią aplenkė dvi mašinos, jis taip pat ją lenkė, sumėtė mašinos galą, nespėjo aplenkti ir susidūrė su priešais atvažiuojančia mašina. Įvyko avarija, kurios metu žuvo du žmonės, vienas – sužalotas. Nurodė, kad važiavo VW Golf automobiliu, kuris buvo ne jo. Vienas žmogus paprašė tą mašiną nuvaryti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimo neturi. Supranta, kad negalėjo vairuoti automobilio neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bet jam pasiūlė 300 Eur kad nuvarytų tą automobilį, todėl sutiko. Pinigų negavo, nes nenuvyko iki reikiamo taško. Įvykio metu buvo išgėręs. Asmens, kuris paprašė nuvaryti automobilį, nepažįsta. Su juo susipažino įvykio dienos išvakarėse. Mašinos daiktadėžėje buvo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, dar kažkokie dokumentai, bet jie buvo ne lietuvių kalba, todėl labai nesigilino. Jam buvo duotas numeris žmogaus, kuris turėjo privažiuoti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti mašinos ir sumokėti už atvarymą. Neatsimena kurioje tiksliai vietoje įvyko eismo įvykis, neįsidėmėjo, ar pravažiavo (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo rūkas. Važiuodamas paskui fūrą važiavo 80 km/h greičiu. Kelios mašinos ją aplenkė, ir jis lenkė, nes nenorėjo iš paskos vilktis. Pradėjo lenkimą, susilygo su fūros priekiu ir tuo metu sumėtė mašinos galą, o kol išlygino mašiną, pamatė priešais kito automobilio lempas. Nespėjo sureaguoti, neturėjo kur dėtis ir taip gavosi, kad atsitrenkė vienas į kitą. Jam sumėtė dešinės pusės ratą, kai paspaudė iki 100 km/h greitį. Gal su ratu kažkas negerai buvo. Kol išlygino automobilį, pamatė kitą automobilį priešais. Susidūrimas įvyko jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. Tiksliai negali pasakyti, bet, turbūt, susidūrimas įvyko per vidurį, gal daugiau kairėje kelio pusėje. Pats nebuvo sužalotas, jo mašinos variklis tik iškrito ir viskas. Matė, kad kitas automobilis buvo atsitrenkęs į medį už kelių dešimčių metrų. Nežinojo kito automobilio markės, bet vėliau jam pasakė, kad Suzuki. Įvykio vietoje nebuvo priėjęs pažiūrėti kaip kiti keleiviai, nenorėjo maišytis. Nebandė aiškintis kodėl tas asmuo pats nevarė automobilio, o prašo jį nuvaryti į (duomenys neskelbtini). Su civilinių ieškinių reikalavimais ir dydžiais sutinka visiškai. Gailis dėl savo veiksmų, mano, kad nereikėjo tą dieną jam niekur važiuoti. Bandė susisiekti su nukentėjusiaisiais kad galėtų kažkiek atlyginti žalos, tačiau negavo jų kontaktų. Šiuo metu yra nedirbantis, nekilnojamojo turto neturi, jokių pajamų negauna. Patikslino, kad sumėtė automobilio galą, o prieš susidūrimą spėjo ištiesinti automobilį, bet nespėjo užbaigti lenkimo manevro. Smūgis buvo labiau vairuotojo į vairuotoją. Alkoholį vartojo 3-4 val. iki važiavimo. Važiuodamas alkoholio nevartojo. Automobilyje buvo jo skardinės, jos buvo jau iš vakaro. Automobilį sumėtė, nes kažkas buvo su ratu, kai paspaudė daugiau nei 100 km/h. Jam atrodė, kad lenkimo manevrą atlikti saugu. Tą dieną jautėsi gerai, neblaivumas netrukdė vairuoti, gal net padėjo išgyventi. Prieš lenkimo manevrą kelias buvo tiesus. Apie vilkiką nieko negali pasakyti, tik tiek, kad jį lenkė kelios mašinos, ir jis nusprendė aplenkti. Buvo rūkas, dėl jo atstumas į priekį matėsi 50-60 metrų. Automobiliai, kurie aplenkė fūrą, jau buvo baigę lenkimo manevrus. Automobilyje, kurį vairavo, registratoriaus nebuvo. Priekyje automobilį pamatė likus 40-50 metrų. Tuo metu didino greitį, kad greičiau baigtų manevrą. Nežino, kokios galimybės buvo išvengti susidūrimo, kai pamatė tą automobilį. Fūra, kurią lenkė, buvo didelė, autobuso dydžio. Būnant priešpriešinėje eismo juostoje, kai susilygino su fūros priekiu, pamatė priekyje atvažiuojančio automobilio Suzuki lempas. Nežino, kokie buvo fūros manevrai, nežiūrėjo ką ji darė. Transporto priemonės VW Golf dokumentai buvo pirkimo-pardavimo sutartis, ne lietuvių kalba, ji buvo padėta automobilio daiktadėžėje. Dokumentus parodė asmuo, kuris perdavė automobilio raktus. Nesidomėjo, ar transporto priemonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės numeriai buvo kitos šalies, bet nežino kokios. Pastaruoju metu lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo seniai, prieš 4-5 metus. Transporto priemonę tiesiog moka vairuoti. Tai buvo antras ar trečias kartas, kai vairavo be teisių. Nusprendė vairuoti be teisių, nes reikėjo pinigų. G. K., (duomenys neskelbtini). Reikėjo nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga:

Nukentėjusioji S. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), gal apie 10.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, su mama D. B. ir tėčiu P. B. vyko tėčiui priklausančiu automobiliu "Suzuki", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių neprisimena. Vyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, į (duomenys neskelbtini) miestą, pažintiniais tikslais. Tėtis vairavo automobilį, mama sėdėjo ant priekinės keleivio pusės sėdynės, o ji sėdėjo ant galinės sėdynės, už mamos. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Kokiu greičiu važiavo negali pasakyti, bet tikrai važiavo leistinu greičiu, nes tėtis laikydavosi eismo taisyklių. Kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kelio gerai nepamena, nes naršė telefone, nuo telefono akis pakėlusi pamatė, kad priešpriešinėje juostoje važiuoja vilkikas ir iš už jo išlindo lengvasis automobilis, kokio modelio nepamena, žino, kad jis buvo tamsios spalvos. Automobilis vos spėjo aplenkti vilkiką, grįžo į savo juostą ir matė, kad automobilį sumetė ir jis tiesiai trenkėsi į jų automobilį, jei neklysta į vairuotojo pusės dureles. Tėtis nespėjo sureaguoti ir pasukti vairo, nes manė, kad lengvasis automobilis spės saugiai aplenkti vilkiką. Kokiu greičiu automobilis važiavo nepasakys, mano, kad jis viršijo leistiną greitį, nes buvo likęs mažas tarpas nuo jų ir vilkiko. Ji nežino, kaip jis spėjo aplenkti vilkiką, kad nebūtų kaktomuša su jų automobiliu. Automobiliui atsitrenkus į juos pamatė, kad išsiskleidė priekinės oro pagalvės, ji iškart suprato, kad tėtis žuvo, nes matė, kad jis buvo be gyvybės ženklų, ji pajautė, kad jai labai skaudą kairę ranką, ją bandė pajudinti, bet negalėjo, ji šaukė ar "jūs turit sąmonę", bet jai niekas neatsakė. Pradžioje dar girdėjo, kad mama lyg ir gargaliavo, bet po to nutilo. Ji po to prisimena, kad atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į gydymo įstaigą. Prispausta automobilyje nebuvo, jos iš jo laisvinti nereikėjo. Ji sąmonės praradusi nebuvo, matė, kad žmonės aplinkui vaikščiojo, kvietė pagalbą, girdėjo, kad jie įvardino, jog mergaitė yra gyva automobilyje. Ji mano, kad avarija nebūtų įvykusi jei tamsaus automobilio vairuotojas nebūtų lenkęs vilkiko, mano jis neįsitikino, kad priešais atvažiuoja jų automobilis, o jį sumėtė, nes buvo šlapias asfaltas, bent jau ji taip prisimena. Vairuotojas neįvertino oro sąlygų, lenkimo atstumo, tai galėjo nulemti, kad atsitiko toks įvykis. Kiek pamena, tuo metu nelijo. Atvykus pagalbai buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pamena kad buvo reanimacijoje, po to kardiologijos skyriuje ir traumatologijos skyriuje. Jai atliko pilvo, kairės rankos dvi operacijas ir dešinės rankos operaciją. Jai yra lūžę du slanksteliai, bet jie nebuvo operuojami. Šiuo metu jai yra gulimas rėžimas. Šiuo metu yra gydoma (duomenys neskelbtini) slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, gydimas bus tęsiamas mažiausiai 2 mėnesius. Po to bus skirta reabilitacija. Jai šis įvykis sukėlė stiprų emocinį šoką, nes neteko tėvų, pati yra sunkiai sužalota. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai yra išaiškinta, ieškinį pateiks prijungimui prie bylos vėliau. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti neturi. (t. 2, b. l. 151-154).

Nukentėjusioji S. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. B. yra jos sesuo, ji gyveno (duomenys neskelbtini). Sesuo buvo jai vienintelė sesuo, daugiau giminių neturi. Su seserimi buvo tik dviese, todėl buvo glaudus tarpusavio ryšis, dažnai bendravo. Sesuo jai išsipasakodavo, jai taip pat galėdavo viską pasipasakoti. Viena kitą išklausydavo, būdavo viena kitos patarėjais. Sužinojusi tokią žiną, kad sesuo D. su vyru P. B. (duomenys neskelbtini) žuvo autoįvykio metu, patyrė stiprų sukrėtimą, nes tokios žinios nesitikėjo. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, nes dėl sesers netekties patyrė tiek materialinę žalą, nes prisidėjo prie laidojimo išlaidų ir sesers dukros, kuri taip pat nukentėjo per avariją, S. B. gydymo. Taip pat patyrė moralinę žalą, nes dėl sesers netekties labai išgyveno, kadangi, kaip ir minėjo, su ja puikiai sutarė, galėjo viena kitai pasipasakoti ir pasiguosti, buvo labai artimas ryšys. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai yra išaiškinta, ieškinį pateiks prijungimui prie bylos vėliau. Taip pat prašo jai grąžinti visus asmeninius žuvusiųjų daiktus, nes daugiau nėra kam jų priimti (t. 2., b. l. 171-172).

Nukentėjusysis V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. B. yra jo brolis, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Brolis buvo jam vienintelis, dar be jo turi sesę G. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Su broliu turėjo glaudų tarpusavio ryšį, dažnai bendravo, grįžęs iš reiso susitikdavo, maždaug kas porą mėnesių. Su broliu P. nesipyko, vienas kitą išklausydavo. Sužinojęs tokią žiną, kad brolis P. B. su žmona D. B. (duomenys neskelbtini) žuvo autoįvykio metu, patyrė stiprų sukrėtimą, nes tokios žinios nesitikėjo, paskutinį kartą su broliu bendravo iki įvykio prieš 4 dienas. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, nes dėl brolio ir jo žmonos netekties patyrė tiek materialinę žalą, nes prisidėjo prie laidojimo išlaidų ir brolio dukros, kuri taip pat nukentėjo per avariją, t.y. S. B. gydymo. Taip pat dėl įvykio turėjo neplanuotai grįžti iš (duomenys neskelbtini), patyrė finansinį nuostolį, nes negalėjo toliau tęsti darbo. Taip pat patyrė moralinę žalą, nes dėl brolio netekties labai išgyvena, kadangi juo puikiai sutarė, turėjome labai artimą ryšį. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta, ieškinį pateiks prijungimui prie bylos vėliau. Taip pat jam žinoma, kad žuvusiųjų daiktai grąžinti D. seseriai S. L., nes jis jų priimti negali, kadangi išvyks į reisą, dėl daiktų grąžinimo pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 189-190).

Liudytojas E. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dieną apie 10:40 val. su sunkvežimiu važiavo maršrutu (duomenys neskelbtini) miestas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą. Važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) už jo važiavo VW GOLF markės automobilis ((duomenys neskelbtini) registracija, numerių neįsidėmėjo), kuris jį lenkė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Kai VW GOLF automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, matė kaip priešais juos atvažiuoja SUZUKI markės automobilis, kuris buvo iki jo maždaug 50 m. atstumu, jis per galinio vaizdo matymo veidrodėlį matė, kaip VW GOLF automobilis nestabdydamas paspaudė akseleratoriaus pedalą ir padidino greitį (tikriausiai manydamas kad spės jį aplenkti), o priešpriešais atvažiuojantis automobilis SUZUKI pradėjo stabdyti. Jis tuo metu, matydamas, kad gali įvykti eismo įvykis, stabdydamas traukėsi į dešinės pusės kelkraštį, kad automobiliai prasilenktų, tačiau automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu buvo rūkas, šlapia važiuojamoji kelio dalis. Po susidūrimo jis sustojo dešiniame kelkraštyje ir kokias 5 minutes sėdėjo vilkike, nes jam buvo šokas, drebėjo rankos. Per galinio vaizdo matymo veidrodėlį matė, kaip kiti pravažiuojantys automobiliai sustoja padėti automobilio keleiviams, todėl iš vilkiko nesiskubino išlipti. Kas vairavo automobilius, jis nematė. Jo automobiliai nekliudė, eismo įvykio metu jo vairuojama transporto priemonė nenukentėjo. Daugiau nieko negali šiuo metu paaiškinti. Jis vairuodamas vilkiką darė visus jam galimus veiksmus, kad minėti automobiliai prasilenktų ir neįvyktų eismo įvykis (t. 3, b. l. 13-16).

Iš (duomenys neskelbtini) - 2021-11-24 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 16,425 km, kelio danga drėgnas asfaltas, transporto priemonė Suzuki SX4 (duomenys neskelbtini) judėjo link (duomenys neskelbtini), transporto priemonė VW Golf (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), prie automobilio Suzuki SX4 (duomenys neskelbtini) buvo moteriškos ir vyriškos lyties lavonai (t. 1, b. l. 27-61).

Iš 2021-11-24 - 2021-11-25 apžiūros protokolo vaizdo ir garso įrašų, gautų iš Body kameros Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareigūnas per raciją praneša, kad yra žuvę du asmenys. Pareigūnas prieina prie VW "Golf" markės automobilio, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdi vaikinas. Pareigūnas bendrauja su vairuotoju, kuris nurodo, kad jį lenkė. Prie pareigūno, kuris bendrauja su VW "Golf" vairuotoju, prieina vyras, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu. Asmuo bendrauja rusų kalba. Vyras paaiškina, kad matė avarijos aplinkybes, bei nurodo, kad VW "Golf" vairuotojas pasivijo ir išvažiuodamas į priešingą eismo juostą lenkė jo automobilį bei nespėjo grįžti į savo juostą, kadangi VW "Golf" automobilį sumėtė ir jis kaktomuša trenkėsi į kitą automobilį. Policijos pareigūnas VW "Golf" vairuotojui tikrina blaivumą, užfiksuojami alkotesterio parodymai, nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Pareigūnas paklausia VW "Golf" vairuotojo, kiek vartojęs, vairuotojas atsako: "normaliai". VW "Golf" vairuotojas prisistato R. N. vardu, gim. (duomenys neskelbtini). R. N. įvardija, kad visiškai neturi įgijęs teisės vairuoti. Pareigūnas dar kartą patikrina R. N. neblaivumą, nustatyta - 1,70 promilės neblaivumas. Pareigūnas paaiškina R. N., kad reikės atlikti neblaivumo testą, tačiau R. N. jį atlikti atsisako. R. N. paaiškina, kad važiuodamas vartojo alkoholį, iki įvykio alkoholį vartojo visą naktį (t. 2, b. l. 62-64).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) 11.38 val. antro tikrinimo metu R. N. organizme nustatyta 1,70 promilės etilo alkoholio (t. 3, b. l. 43).

Iš VTMT Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,63 promilės etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, terahidrokanabinolio, tetrachidrokanabinolio metabolitų nerasta (t. 3, b. l. 41-42).

Iš VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. B. matyti, kad: 1., 5. P. B. mirtis įvyko nuo trauminio širdies plyšimo, sukėlusio ūmų kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę ir kairę krūtinplėvės ertmę, tai nurodo lavono teismo medicininio tyrimo metu rastas širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminis plyšimas, širdiplėvės plyšimas, 150 ml kraujo susikaupimas širdiplėvės ertmėje ir 1200 ml kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje. 2. P. B. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 2,5-3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2021-11-16 11 val. 00 min. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. 3. Mirusiojo P. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta. 4. P. B. trauminis širdies plyšimas, širdiplėvės plyšimas, krūtinkaulio lūžis, dešinės pusės I-VIII šonkaulių ir kairės pusės II-V šonkaulių lūžiai, kairio šlaunikaulio lūžis, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva riebaliniame audinyje apie kairį inkstą, nubrozdinimai veide, kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, kairiame dilbyje, kraujosruvos kairio klubakaulio sparno projekcijoje, abiejose šlaunyse, abiejų kelių srityje padaryti netrukus prieš mirtį kontaktuojant su bukomis kietomis automobilio salono dalimis. Gyvam asmeniui tokie kūno sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes trauminis širdies plyšimas sukėlė gyvybei pavojingą būseną ir mirtį. 6. P. B. mirtis įvyko netrukus po patirtų kūno sužalojimų. 7. P. B. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti autotraumos metu (t. 2, b. l. 80-83).

Iš VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. B. matyti, kad: 1. D. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis abiejų krūtų srityse, pilve, dešinio peties sąnario srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, abiejose blauzdose; odos nubrozdinimais tarpantakio srityje, kaktos kairėje, nosies srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio klubo sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje; muštine žaizda apatinės lupos raudonio ir gleivinės dešinėje; dešinės rankos V piršto plėštine žaizda; apatinio kairiojo pirmo danties nuskilimu; kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje kaktinėje - momeninėje - smilkininėje srityse; kraujo išsiliejimu po voratinkliniu smegenų dangalu kairės pakaušinės galvos smegenų skilties sferiniame paviršiuje; kairiųjų VII - VIII Šonkaulių lūžiais; krūtinkaulio lūžiu; kairio žastikaulio lūžiu; dešinio plaučio apatinės skilties sumušimu; širdiplėvės plyšimu; širdies kairio skilvelio plyšimu. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu. 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota D. B. lavono tyrimo metu 2021-11-16, 09 val. 30 min., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 2,5 - 3 paros laiko. Tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. 3. D. B. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. 4. D. B. lavone nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų krūtų srityse, pilve, dešinio peties sąnario srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, abiejose blauzdose; odos nubrozdinimai tarpantakio srityje, kaktos kairėje, nosies srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio klubo sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje; muštinė žaizda apatinės lūpos raudonio ir gleivinės dešinėje; dešinės rankos V piršto plėštine žaizda; apatinio kairiojo pirmo danties nuskilimas; kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje kaktinėje - momeninėje - smilkininėje srityse; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu kairės pakaušinės galvos smegenų skilties sferiniame paviršiuje; kairiųjų VII - VIII šonkaulių lūžiai; krūtinkaulio lūžis; kairio žastikaulio lūžis; dešinio plaučio apatinės skilties sumušimas; širdiplėvės plyšimas; širdies kairio skilvelio plyšimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais neilgai trukus iki D. B. mirties. D. B. lavone nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.11 punktu {dėl širdies plyšimo) visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 5. Atsakyta I-ame atsakyme. 6. D. B. mirtis įvyko netrukus po patirtų kūno sužalojimų. 7. D. B. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti autotraumos metu (t. 2, b. l. 90- 98).

Iš VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. B. matyti, kad: 1. S. B. padaryti sužalojimai: kepenų kairės skilties plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, storųjų žarnų sužalojimai, abiejų žastikaulių lūžiai, kairio stipinkaulio lūžis, stuburo krūtininės dalies XI slankstelio ir juosmeninės dalies l slankstelio kompresiniai lūžiai, stuburo krūtininės dalies XI slankstelio lanko ir keterinės ataugos lūžis, stuburo juosmeninės dalies l ir II slankstelių skersinių ataugų lūžimai kairėje, kairės krūtinės ląstos pusės X-XI1 šonkaulių lūžiai, kraujosruvos retroperitoniniame tarpe kairėje ir žarnų pasaituose. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. 4. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai vieno įvykio metu. 5. S. B. dėl kepenų plyšimo, storųjų žarnų sužalojimų ir abiejų žastikaulių lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Detalizuojant kiekvieną sužalojimą, kepenų plyšimas, storųjų žarnų sužalojimas ir abiejų žastikaulių lūžiai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kairio stipinkaulio lūžis, stuburo krūtininės dalies XI slankstelio ir juosmeninės dalies I slankstelio kompresiniai lūžiai, stuburo krūtininės dalies XI slankstelio lanko ir keterinės ataugos lūžis, stuburo juosmeninės dalies l ir II slankstelių skersinių ataugų lūžimai kairėje, kairės krūtinės ląstos pusės X-XH šonkaulių lūžiai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos retroperitoniniame tarpe kairėje ir žarnų pasaituose tiek visumoje, tiek kiekviena atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu. (t. 2, b. l. 112-115).

Teismas, išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. N., (duomenys neskelbtini), apie 10.40 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo išpūstame ore nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (apsvaigimo patikrinimo metu 11.38 val. mažesnioji koncentracija – 1,70 promilės etilo alkoholio), vairuodamas transporto priemonę – automobilį VW Golf, (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 16-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 136.3, 127 punktų reikalavimus, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio – neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, važiuodamas apie 100 km/h greičiu ir taip viršydamas leistiną greitį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką, priešpriešinio eismo juostoje automobilio nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis – jo vairuojamas automobilis susidūrė su P. B. vairuojamu automobiliu Suzuki SX4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio metu P. B. ir keleivė D. B. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, keleivei S. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žuvimą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino visiškai. Be visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti KET taisyklių 14, 136.3, 127 punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, kurio metu P. B. ir keleivė D. B. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, keleivei S. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra pagrindo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal atskiras baudžiamojo kodekso straipsnio dalis. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kilo itin skaudžios pasekmės, žuvo du asmenys, vienam sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal sunkiausias pasekmes ir apima švelnesnes.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nors kaltinamojo padaryta veika dėl neatsargumo, tačiau yra pavojinga, sukėlusi labai sunkias pasekmes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo R. N. padarytas BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus (BK 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nusikalto pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tačiau pasekmės labai sunkios. Iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis R. N. buvo ne kartą baustas užsienio valstybėse, teistas ir Lietuvoje. Administracine tvarka nebaustas. Nedirbantis.

Teismas, skirdamas R. N. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1–2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų (bausmės vidurkis yra šešeri metai šeši mėnesiai), todėl jam ir skiriama ši bausmės rūšis, aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta.

R. N. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kurio kilo labai skaudžios pasekmės – jo sukelto eismo įvykio metu žuvo du asmenys, vienam sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis R. N. pažeidė tris KET punktų reikalavimus, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, nepasirinko saugaus važiavimo greičio – neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, važiavo apie 100 km/h greičiu, taip viršijo leistiną greitį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką, priešpriešinėje eismo juostoje automobilio nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis. Taigi, R. N. nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų bet kuriuo metu suvaldyti automobilį, priešingai, jį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, t. y. vairavo suvokdamas, kad vairuoti automobilio jis negali, o jį vairuodamas kelia didelę grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, tačiau nepaisydamas to ir galinčių kilti pasekmių, jis pats pasirinko savo elgesio variantą, taip parodydamas itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau jis praeityje teistas, taip pat ir užsienyje, baustas už KET pažeidimus, kas jį apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį pažeisti KET reikalavimus ir jų nesilaikyti, sistemiškumą ir piktybiškumą pažeidžiant KET, elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą, bei leidžia tvirtinti, kad jis nėra atsakingas ir drausmingas vairuotojas, todėl, įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad jo padarytas nusikaltimas nėra tik atsitiktinio pobūdžio, o yra dėsninga jo ankstesnio elgesio, vairuojant automobilį, pasekmė. Įvertinusi visas šias aplinkybes, jam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra sąlygų.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

R. N. nusikalto netinkamai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl to sukėlė labai sunkias pasekmes. Įvertinęs tai, teismas kaltininkui skiria BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis tokia specialia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Dėl nusikalstamos veikos kilo sunkios pasekmės – avarijos metu žuvo du žmonės, vienas sužeistas. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – teismas mato pagrindą R. N. skirti maksimalų šio draudimo terminą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - 5 metus vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų S. B., S. L. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusioji S. B. prašo priteisti 150 000 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti,155,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 40 ct) turtinei žalai atlyginti, 840,55 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 55 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021-11-15 iki 2022-01-31, taip pat būsimas negautas pajamas nuo 2022-02-01 iki nedarbingumo pabaigos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos žalos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo iki visiško prievolės įvykdymo, priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Ieškinyje nurodo, kad santykiai su tėvais P. B. ir D. B. buvo labai artimi, jie buvo geriausi draugai ir užtarėjai, svarbiausi gyvenimo autoritetai. Kol tėvai buvo gyvi, jai rodėsi, jog gyvenime nebaisios jokios problemos ir negandos, kad iš jų visų pavyks išsikapstyti, nes žinojo, kad mama ir tėtis visada bus šalia, pagelbės, užjaus ir parems. Įvykus nelaimei, jai pasidarė neapsakomai baisu, neapleido mintys, kad ji liko viena, kaip jai reikės gyventi be tėvų. Nukentėjusioji gyveno kartu su tėvais, todėl buvo įpratusi kiekvieną rytą su jais pusryčiauti, aptarti būsimą dieną, o vakare vėl susitikti po darbų. Savaitgaliais, švenčių dienomis ar per atostogas ji su tėvais mėgo keliauti po (duomenys neskelbtini). Nelaimės dieną taip pat vyko į (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio S. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-12-06 gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-11-24 Chirurginės reanimacijos ir intensyvios terapijos Skyriuje, nuo 2021-11-25 iki 2021-12-06 – Ortopedijos-traumatologijos skyriuje). Nuo 2021-12-07 gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. (duomenys neskelbtini) jai buvo atlikta vidaus organų operacija (dėl blūžnies parenchimos didelės apimties pažeidimo, kepenų plyšimo, žarnų deserozacijos, retroperitoninės hematomos). 2021-11-24 atlikta kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio operacija, 2021-11-29 – kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžio (apatinio galo lūžio su dorsaline dislokacija) ir dešinės rankos žastikaulio chirurginio kaklo ir distalinės dalies „T“ formos lūžio operacija, 2022-02-17 – kairės rankos, kurios ji praktiškai nevaldo, operacija. Iki 2021-11-24 S. B. maitinimas vyko per zondą, iki 2022-01-18 reikėjo nuolatinės slaugių pagalbos valgant, nes ji nevaldė dešinės ir kairės rankų. Dėl gulimo rėžimo negalėjo nueiti į tualetą, išsimaudyti duše. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių S. B. jaučiasi praradusi savarankiškumą, priklausoma nuo ligonius aptarnaujančio personalo. Taip pat nurodo, kad iki eismo įvykio S. B. atskaičius mokesčius gavo 979,07 eurų darbo užmokestį. Po eismo įvykio jai mokamos ligos išmokos, iki 2022-01-31 išmokėta 1705,03 eurų. Nurodo, kad nuo eismo įvykio iki 2022-01-31 jos negautos pajamos sudaro 840,55 eurų. Atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus dėl artimųjų netekimo, pačios nukentėjusiosios sužalojimo mąstą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, prašo priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl tėvų netekties ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, 155,40 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro išlaidos už įtvarus, 840,55 Eur negautų pajamų ir būsimas negautas pajamas nuo 2022-02-01 iki nedarbingumo pabaigos; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. (t 4, b. l. 54-65)

Nukentėjusioji S. L. prašo priteisti 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 3 232,61 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt du eurus, 61 ct) turtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos žalos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo iki visiško prievolės įvykdymo, priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Ieškinyje nurodo, kad jos sesuo D. B. buvo sielos draugė, patarėja, globėja. Nors jas skyrė 7-erių metų amžiaus tarpsnis, tai netrukdė joms labai artimai bendrauti. Jos matydavosi beveik kas savaitgalį. Kartu švęsdavo didžiąsias metų šventes, gyvenimo įvykius. Dažnai atostogaudavo kartu. D. B. mėgo rūpintis ja tarsi mama, todėl svarbumu S. L. gyvenime prilygo mamai. Nuo pat vaikystės ji jautė D. B. dvasinę, moralinę, intelektinę, vėliau – teisinę paramą, kurios, jai žuvus, neteko. Tai atnešė didžiulę žalą jai ir jos šeimai. Su vyru G. yra sesers dukters S. B. vardo ir krikšto tėvai. Po šios netekties pašlijo jos sveikata. Tapo sunku susikoncentruoti, dėl ko reikia didelių pastangų atlikti įprastus buitinius darbus, išsivystė miego sutrikimas, nerimas, depresija. Paūmėjo kraujo spaudimo liga, kuri iki netekties jau buvo suvaldyta. Jos šeimos gyvenimas jau niekada nebus toks ramus ir džiaugsmingas, koks buvo iki tragedijos. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro 434,76 eur išlaidos S. B. slaugai ir vaistams; 52,06 Eur išlaidos pačios vaistams; 2 264,88 Eur šarvojimo išlaidos; 469,83 Eur išlaidos kurui, autobuso bilietams. Todėl prašo priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3 232,61 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti. (t 4, b. l. 54-65)

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa patikslintu ieškiniu prašo priteisti 16 008,75 Eur žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiajai S. B. suteikė sveikatos priežiūros paslaugas už 16 008,75 Eur, todėl prašo šią sumą priteisti iš kalto asmens ir (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. (t. 5, b. l. 54-55).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. B. paaiškino, kad prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos dėl tėvelių netekties ir 50 000 Eur dėl savo sužalojimo. Neturtinę žalą sudaro moraliniai išgyvenimai, netekties skausmas. Iki nelaimės gyveno kartu su tėvais. Netekties skausmas yra didelis, nes dienos prasidėdavo bendrais pusryčiais, po darbo susitikdavo vakarienei. Turėjo tik tėvelius, neturi nei brolių, nei seserų ir visas netekties skausmas liko jai vienai. Nežino, ar įmanoma išmatuoti moralinę žalą, kai prarandi artimus žmones. Reabilitacijoje lankė psichologines konsultacijas, nes nuolat kilo to įvykio vaizdiniai. Reabilitacija dar bus tęsiama. Vis dar nevaldo vienos rankos, gyvena su teta, nes negali pilnai savęs apsitarnauti. Negali tęsti savo ankstesnio gyvenimo, negali dirbti. Iki įvykio dirbo, pajamos buvo virš 900 Eur atskaičius mokesčius. Tai buvo darbo užmokestis. Šiuo metu gauna ligos išmokas, paskutinį kartą gavo 270 Eur dydžio ligos išmoką. Paskutinius du mėnesius, kol dar dirbo, pajamos buvo padidėjusios, nes padidėjo darbo krūvis ir buvo padidintas atlyginimas. Po kasmetinių veiklos vertinimų atlyginimas būtų likęs padidintas, bet dėl tos nelaimės jos negalėjo vertinti. Patyrė 5 operacijas. Sraigtai dar likę rankoje. Gydytojai nieko neprognozuoja dėl rankos valdymo ateityje, sakė, kad nebus tokio lygio kaip iki traumos. Dėl vidaus organų operacijos kol kas jaučiasi gerai, dėl stuburo – užeina skausmai ilgiau pasėdėjus ar pastovėjus. Dabar bus tęsiama ambulatorinė reabilitacija. Reabilitacija (duomenys neskelbtini) jau pasibaigė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. L. paaiškino, kad prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad sesuo buvo sielos draugė, atstojo gana anksti netektus tėvus. Netekus sesers, sumažėjo socialiniai kontaktai. Dirba sudėtingą darbą su jaunais žmonėmis, tai emocinė būsena atsispindi ir veikloje. Kartu su seserimi švęsdavo šventes. Su vyru yra S. krikšto tėvai, dabar jos priežiūra ir pagalba S. gula ant jos pečių. Sesuo buvo didžiausias autoritetas, pasididžiavimas, kurio neteko ji ir visa šeima. Pradžioje, po nelaimės, jautėsi labai tvirta, bet vėliau atsinaujino kraujo spaudimo liga, suprastėjo psichoemocinė būklė, dėl ko buvo priversta kreiptis į psichiatrą, buvo išrašyti antidepresantai, kuriuos ir šiuo metu vartoja. Pretenzijų į automobilio Suzuki likučius neturi.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Privačios ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad mano, jog yra netinkamas atsakovas šioje byloje. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės. Atitinkamai VW Golf savininkas neturi atsakyti šioje vietoje, jei ši transporto priemonė buvo iš jo neteisėtai atimta. Dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo yra atsakingas (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras. R. N. vairuojama transporto priemonė prieš įvykį buvo pavogta (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius, kad R. N. civilinė atsakomybė (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta, draudikų biuras būtų įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Kaip matyti iš bylos duomenų, civilinio atsakovo R. N. vairuojama transporto priemonė prieš eismo įvykį buvo pavogta (duomenys neskelbtini). Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini). Tarp (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės ir R. N. iki eismo įvykio nebuvo sudaryta jokia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, t. y. eismo įvykio dieną R. N. civilinė atsakomybė (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta. Kitaip tariant, (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje buvo apdrausta konkretaus asmens – transporto priemonės VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė, tačiau ne R. N. atsakomybė. Valdytoju eismo įvykio metu buvo ne transporto priemonės VW GOLF savininkas, o R. N.. Žala nukentėjusiosioms padaryta ne dėl VW Golf savininko veiksmų, o dėl R. N. veiksmų, galimai pažeidus kelių eismo taisykles. Todėl už žalą atsako ne transporto priemonės savininkas, o eismo įvykio metu faktinis jos valdytojas. Nėra jokio teisinio pagrindo (duomenys neskelbtini) bendrovę laikyti tinkamu civiliniu atsakovu šioje byloje, kadangi ši bendrovė nėra materialiai atsakinga už kaltinamąjį R. N.. Mano, kad nepagrįstas nukentėjusiųjų reikalavimas dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sutrikdymu. Nurodo, kad žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai. Dėl turtinės žalos atlygimo turi būti faktiškas išlaidas pagrįsti dokumentai, sąskaitos, mokėjimo pavedimai. Taip pat reiškiamas reikalavimas dėl atitinkamai negautų pajamų. Buvo pateikta pažyma apie išmokas iki 2022-02-18. Byloje nėra duomenų, kokiose pareigose dirbo S. B., koks buvo darbo užmokesčio koeficientas, darbo užmokestis. Nėra pateikta ir būsimų paskaičiavimų. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Tokių duomenų nėra pateikta. Byloje yra pareikštas patikslintas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašo priteisti 16008,75 Eur žalos atlyginimą. Prie ieškinio nėra pateikta jokių sutarčių, sąskaitų, kitų duomenų, kad ligonių kasa yra sudariusi sutartis su (duomenys neskelbtini) ligonine, (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligonine dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš biudžeto lėšų. Duomenų, kad numatytas apmokėjimas pagal pateiktas sutartis taip pat nėra. Nurodoma, kad nukentėjusioji S. B. 2022-02-28 – 2022-03-09 buvo gydoma viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninė, o 2022-03-09 – 2022-04-08 – (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje, tačiau jokie tokius teiginius pagrindžiantys dokumentai – siuntimai, gydymo planai, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos patvirtinimai apie S. B. gydymąsi atitinkamoje sveikatos priežiūros įstaigoje taipogi nepateikti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokios paslaugos, kaip negalinčių savęs aptarnauti ligonių, kurių bartelio indeksas iki 40 balų, slauga ir palaikomasis gydymas bei reabilitacija nukentėjusiajai S. B. faktiškai buvo suteiktos.

Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savo atsiliepimuose į ieškinius nurodo, kad nesutinka su Biuro pripažinimu civiliniu atsakovu. Nurodo, kad Biuras nėra tinkamas civilinis atsakovas šioje byloje, nes transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraudusi (duomenys neskelbtini) draudimo Bendrovė (duomenys neskelbtini). Būtent ši draudimo bendrovė ir yra tinkamas civilinis atsakovas šioje byloje. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio nuostatuose yra numatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Taip pat nurodo, kad prašymas priteisti procesines palūkanas yra netinkamai suformuluotas bei prieštarauja LAT suformuotoms teisės aiškinimo taisyklės. (t.4, b. l. 133-134; t. 5, b. l. 74-76).

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VF Golf automobilis, kurį vairavo kaltinamasis R. N., įvykio metu buvo draustas (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, nežiūrint, kad a/m/ VW Golf civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta (duomenys neskelbtini) bendrovėje, tačiau TPVCAP draudimo išmoka turėtų būti mokama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs Suzuki SX4, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Transporto priemonių (CASCO) draudimu 9 210,00 Eur sumai. Ši draudimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) filialo naudai, t. y. nukentėjusiosios neturi subjektinės reikalavimo teisės į draudimo išmoką dėl Suzuki SX4, pagal šią draudimo sutartį. Draudimo išmoka dėl a/m Suzuki SZ4 yra išmokėta pagal Naudos gavėjo ((duomenys neskelbtini) filialo) nurodymą. Pagal tą pačią CASCO draudimo sutartį 8 000,00 Eur bendrai draudimo sumai buvo apdrausti Suzuki CX4 vairuotojas ir keleiviai. Kadangi įvykio metu automobilyje buvo 3 asmenys, kiekvieno jų draudimo suma yra 2 666,66 Eur. Ši suma neišmokėta, nes dar nepateikti įrodymai kas yra žuvusiųjų asmenų įpėdiniai. Draudimas apskaičiavo ir išmokėjo 2 533, 35 Eur draudimo išmoką dėl S. B. sužalojimo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) savo įsipareigojimus pagal minėtą CASCO draudimo sutartį vykdė, vykdo ir vykdys tinkamai, todėl jokio ginčo nėra. Sumų draudimo išmokos nėra žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimas ir šios išmokos yra neįskaitomos į žalos atlyginimą. Prašo nelaikyti (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu šioje byloje ir nespręsti klausimų dėl draudimo išmokų pagal CASCO draudimo sutartį. (t.4, b. l. 138-139).

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės. Šiuo atveju už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakomybė kyla neteisėtai (be savininko ar teisėto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 12 punkte numatyta, kad nacionalinis draudikų biuras - pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5, įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punkte numatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, jog šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Tai reiškia, jog draudimo sutartimi apdraudžiama konkretaus ją naudojančio valdytojo civilinė atsakomybė, bet ne kiekvieno asmens, o ypač to, kuris neteisėtais būdais užvaldo transporto priemonę.

Byloje nustatyta, kad R. N. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę VW Golf, kurios valdytojo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Ši transporto priemonė buvo pavogta (duomenys neskelbtini). Tarp kaltinamojo R. N. ir (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta jokia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, t. y., eismo įvykio metu R. N. civilinė atsakomybė (duomenys neskelbtini) drausta nebuvo. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje buvo apdrausta transporto priemonės VW Golf valdytojo (savininko) civilinė atsakomybė. Šioje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu a/m VW Golf valdytoju buvo ne šios transporto priemonės savininkas, o R. N., todėl žala atsirado ne dėl a/m VW Golf savininko, o dėl R. N. neteisėtų veiksmų. Todėl darytina išvada, kad už atsiradusią žalą yra atsakingas faktinis transporto priemonės valdytojas (R. N.), o ne transporto priemonės savininkas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu transporto priemonės valdytojas nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras.

Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinės žalos paskirtis – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o nelaimė nukentėjusiesiems taip pat negali būti pasipelnymo šaltinis. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų interesus, bet ir į kitas aplinkybes, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Kasacinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Teismas pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

Teismas pažymi, kad asmuo neabejotinai patiria didesnę neturtinę žalą netekęs kelių artimiausių asmenų. Tokiu atveju nukentėjusio asmens patiriama žala yra gerokai didesnė, nes esant tokiai situacijai asmens patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didesni praradimai, netenkama galimybės bendrauti iš karto su keliais nukentėjusiajam asmeniui artimais asmenimis. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

Be to, nukentėjusio asmens patirta neturtinė žala dėl savo sveikatos sutrikdymo pagal kasacinio teismo praktiką yra kitokio pobūdžio ir vertinama skirtingai nei patirtos žalos atveju dėl artimojo asmens gyvybės netekimo, todėl jos negali būti vertinamos kaip viena kitą apimančios.

Vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310).

Nukentėjusioji S. B. eismo įvykio metu neteko dviejų artimų žmonių, pati buvo sunkiai sužalota. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl jos išgyvenimų vienu metu netekus dviejų artimų žmonių ir dėl jos pačios sunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl žalos, padarytos S. B. sveikatos sužalojimu, teismas sprendžia, kad iš tiesų nukentėjusioji patyrė didelį skausmą ir itin didelius nepatogumus gydymosi, reabilitacijos laikotarpiu. Avarijos metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas). Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5000 Eur iki 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 22 500 Eur.

Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) po traumos, nukentėjusiajai S. B. 2021-11-24 atlikta kairio žastikaulio proksimalinio galo osteosintezė, 2021-11-29 kairio stipinkaulio distalinio galo ir dešinio žastikaulio proksimalinio galo osteosintezė; skundžiasi kairio peties, alkūnės nepilna funkcija; gydymas mažai efektyvus, kairio peties judesiai riboti; kairės alkūnės judesiai riboti (t. 5, b. l. 157).

Tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai S. B. didelius išgyvenimus, nes ji patyrė ne tik žalą dėl pačios sutrikdytos sveikatos, bet ir dėl jai artimiausių asmenų netekties. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios dėl tėvų žūties patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, jos pačios dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patirtą ir patiriamą fizinį ir emocinį skausmą (ilgą laiką gydėsi, buvo 6 kartus operuota, ilgą laiką buvo gulimas rėžimas, reabilitacija, negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, dirbti, ja turėjo rūpintis kiti asmenys, nustatytas 55 proc. darbingumas), įvertinus taip pat ir emocinį ryšį tarp jos ir žuvusiųjų šeimos narių, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai S. B. priteistina 22 000 Eur dydžio neturtinė žala dėl sveikatos sutrikdymo ir 35 000 Eur neturtinė žala dėl abiejų tėvų netekties, viso priteistina 57 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Nukentėjusioji S. B. prašo priteisti ir 155,40 Eur dydžio turtinę žalą. Nurodo, kad ją sudaro išlaidos įtvarams. Reikalavimas pagrįstas ir įrodytas prie ieškinio pateiktomis pinigų priėmimo kvitų kopijomis (t. 4, b. l. 95), todėl tenkintinas.

Nukentėjusioji S. B. taip pat prašo priteisti 840,55 Eur negautų pajamų bei negautų pajamų nuo 2022-02-01 iki nedarbingumo pabaigos. Nurodo, kad iki eismo įvykio, atskaičius mokesčius, ji gavo 979,07 Eur dydžio darbo užmokestį. Po eismo įvykio iki 2022-01-31 jai buvo išmokėta 1705,03 Eur ligos išmokos. Todėl, nuo eismo įvykio iki 2022-01-31 jos negautos pajamos sudaro 840,55 Eur. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 8 punkte numatyta, kad nukentėjusiojo trečiojo asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, dokumentus, įrodančius nukentėjusiojo turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo. Reikalavimas priteisti 840,55 Eur negautų pajamų po eismo įvykio iki 2022-01-31 pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Reikalavimas priteisti negautas pajamas nuo 2022-02-01 iki nedarbingumo pabaigos atmestinas, kadangi nepateikti įrodymai dėl negautų pajamų dydžio, teismas negali nustatyti nukentėjusiosios nedarbingumo pabaigos termino.

Nukentėjusioji S. L. prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu neteko sesers D. B. ir jos vyro, po įvykio rūpinosi sužalota sesers dukra S. B.. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog tarp sesers, jos sutuoktinio ir jos buvo susiformavęs šeiminis ryšys, kadangi jie artimai bendraudavo, o netikėta jų mirtis sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl dukterėčios S. patirtų sunkių sužalojimų teko patirti dvasinius išgyvenimus. Tačiau BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ir artimiems giminaičiams – broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams – kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais. Nors teismas nekvestionuoja nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų, tačiau neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

Iš į bylą pateiktos nukentėjusiosios S. L. 2022-05-03 medicinos dokumentų išrašo (t. 5, b. l. 129) matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos. Nurodo, kad prieš pusę metų autoavarijoje žuvo jos sesuo su vyru, dukterėčia buvo sunkiai sužalota; atsirado nerimas, nemiga, blogos mintys. Dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į psichiatrą, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodyta išvada: galima pagrįstai teigti, kad psichikos sutrikimai išsivystė patirto didelio streso ir netekties išdavoje, kas sutrikdė pacientės sveikatą, darbingumą bei gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai S. L. yra padaryta neturtinė žala, tačiau mažesnė nei nukentėjusioji prašo priteisti. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, nukentėjusiajai priteistina 5 000 Eur dydžio neturtinė žala.

Nukentėjusioji S. L. taip pat prašo priteisti 3 232,61 Eur turtinės žalos atlyginimą. Šią sumą sudaro 434,76 Eur S. B. slaugos ir vaistų išlaidos, 11,08 Eur išlaidos S. B. įtvarams, 52,06 Eur S. L. išlaidos vaistams, 2 264,88 Eur šarvojimo išlaidos, 469,83 Eur išlaidos kurui, autobuso bilietams. Reikalavimas pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 4, b. l. 82-92), todėl tenkintinas.

Nukentėjusiosios S. B. ir S. L. prašo priteisti procesines palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo iki visiško prievolės įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Akivaizdu, kad šios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, kuriems būdinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Teismo nuomone, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nukentėjusiųjų prašymas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas tenkintinas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos.

Iš baudžiamojoje byloje esančio (duomenys neskelbtini) paaiškinimo matyti, kad ši draudimo įstaiga buvo apdraudusi a/m Suzuki SX4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių (CASCO) draudimu 9 210,00 Eur sumai. Draudimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) filialo naudai, t. y. nukentėjusiosios neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką dėl automobilio. Draudimo išmoka dėl šios transporto priemonės išmokėta pagal Naudos gavėjo ((duomenys neskelbtini) filialo) nurodymą. Pagal šią sutartį buvo apdrausti Suzuki SX4 vairuotojas ir keleiviai 8 000,00 Eur bendrai draudimo sumai. Kadangi įvykio metu automobilyje buvo 3 asmenys, kiekvieno jų draudimo suma yra 2 666,66 Eur. Ši suma neišmokėta, nes nepateikti visi reikiami įrodymai, Be to, ši draudimo įmonė apskaičiavo ir išmokėjo 2 533,35 Eur draudimo išmoką dėl S. B. sužalojimo. (t.4, b. l. 138-139).

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa patikslintu ieškiniu prašo priteisti 16 008,75 Eur žalos, patirtos dėl nukentėjusiajai S. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (t. 5, b. l. 54-55). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais įrodymais (gydymo paslaugų apskaitos išrašais (t. 4, b. l. 122; t. 5, b. l. 56), todėl tenkintinas.

Byloje civiliniais atsakovais buvo patraukti (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas (duomenys neskelbtini) privačios ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialas bei (duomenys neskelbtini). Kadangi nustatyta, jog šios bendrovės nėra atsakingos už padarytą žalą, jų atžvilgiu civiliniai ieškiniai atmestini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

Dėžė su tuščiomis alaus skardinėmis „Tyskie“ – 6 vnt., „Becs“ – 4 vnt., „Ekstra“ – 2 vnt. (pažymėta lipduku UŽPLOMBUOTA), saugoma Šiaulių AVPK, automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; automobilis Suzuki SX4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas (duomenys neskelbtini); automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kompaktinės plokštelė su išklotinėmis, kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; R. N. mobiliojo ryšio telefonas Iphone, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui R. N..

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. B. ir S. L. atstovas advokatas A. P. pateikė prašymą atlyginti nukentėjusių turėtas 6 654,99 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios S. L. naudai (t. 5, b. l. 141)

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant priteistinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms apmokėti, atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiajam turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Taigi, nukentėjusiųjų atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis, kaip nagrinėjamu atveju byloje, neįpareigoja teismo nurodomą sumą išieškoti iš kaltininko, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį.

Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pripažintina, jog nukentėjusiesiems gali būti atlygintos jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti suma neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat atsižvelgiama ir į teisme vykusių posėdžių kiekį, bylos sudėtingumą, byloje buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai dėl civilinių ieškinių, tad advokatui reikėjo ypatingo pasiruošimo, nukentėjusiųjų atstovavimas reikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo kriterijus ir priteistina iš kaltinamojo R. N. nukentėjusiosios S. L. naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303, 305-307 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022-07-01.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu R. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro priteisti:

1. Nukentėjusiajai S. B. – 57 000 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 155,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 40 ct.) turtinės žalos atlyginimo, 840,55 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 55 ct) negautų pajamų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti;

2. Nukentėjusiai S. L. – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 3 232,61 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt du eurus 61 ct.) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje nukentėjusios civilinį ieškinį atmesti;

3. Civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – 16 008,75 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis eurus 75 ct.) už nukentėjusiajai S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiųjų S. B., S. L. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius, pareikštus civiliniams atsakovams (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (duomenys neskelbtini) privačios ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialui bei (duomenys neskelbtini) , atmesti.

Nukentėjusiosios S. L. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. N. 6 654,99 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 99 ct.) nukentėjusiosios S. L. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dėžę su tuščiomis alaus skardinėmis „Tyskie“ – 6 vnt., „Becs“ – 4 vnt., „Ekstra“ – 2 vnt. (pažymėtą lipduku UŽPLOMBUOTA), saugomą Šiaulių AVPK, automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; automobilį Suzuki SX4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti (duomenys neskelbtini); automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kompaktinės plokštelės su išklotinėmis, kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; R. N. mobiliojo ryšio telefoną Iphone, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui R. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.