Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

civilinio atsakovo V. F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei L. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Kulikausko ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos R. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimas 8 metams, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., 2022 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

Iš civilinio atsakovo Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuro priteista:

1. Nukentėjusiajai S. B. – 57 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 155,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, 840,55 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. Nukentėjusiai S. L. – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 3 232,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 16 008,75 Eur už nukentėjusiajai S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiųjų S. B., S. L. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, pareikšti civiliniams atsakovams V. F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Lietuvoje privačios ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialui bei AB „Lietuvos draudimas“ atmesti.

Nukentėjusiosios S. L. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 6 654,99 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo R. N..

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. N. 2021 m. lapkričio 13 d. apie 10.40 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo išpūstame ore nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (apsvaigimo patikrinimo metu 11.38 val. mažesnioji koncentracija – 1,70 promilės etilo alkoholio), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Golf“ V. F. R. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 136.3, 127 punktų reikalavimus, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio – neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, važiuodamas apie 100 km/h greičiu ir taip viršydamas leistiną greitį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką, priešpriešinio eismo juostoje automobilio nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis – jo vairuojamas automobilis susidūrė su P. B. vairuojamu automobiliu „Suzuki SX4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir eismo įvykio metu P. B. buvo padaryti sužalojimai – trauminis širdies plyšimas, širdiplėvės plyšimas, krūtinkaulio lūžis, dešinės pusės K-VIII šonkaulių ir kairės pusės II-V šonkaulių lūžiai, kairio šlaunikaulio lūžis, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, povoratinklinė kraujosruva riebaliniame audinyje apie kairį inkstą, nubrozdinimai veide, kairėje šlaunyje, abejose blauzdose, kairiame dilbyje, kraujosruvos kairio klubakaulio sparno projekcijoje, abiejose šlaunyse, abiejų kelių srityje, taip sunkiai sutrikdyta jo sveikata ir dėl trauminio širdies plyšimo, sukėlusio ūmų kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę ir kairę krūtinplėvės ertmę sukelta mirtis, automobilio Suzuki SX4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei D. B. buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų krūtų srityse, pilve, dešinio peties sąnario srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai tarpantakio srityje, kaktos kairėje, nosies srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio klubo sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, muštinė žaizda apatinės lūpos raudonio ir gleivinės dešinėje, dešinės rankos V piršto plėštinė žaizda, apatinio kairiojo pirmo danties nuskilimas, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje srityse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu kairės pakaušinės galvos smegenų skilties sferiniame paviršiuje, kairiųjų VII – VIII šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kairio žastikaulio lūžis, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimas, širdiplėvės plyšimas, širdies kairio skilvelio plyšimas, taip sunkiai sutrikdyta jos sveikata ir dėl kūno sumušimo komplikavusio ūmiu vidiniu nukraujavimu sukelta mirtis, automobilio Suzuki SX4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei S. B. buvo padaryti sužalojimai – kepenų kairės skilties plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, storųjų žarnų sužalojimai, abiejų žastikaulių lūžiai, kairio stipinkaulio lūžis, stuburo krūtininės dalies XI slankstelio ir juosmeninės dalies I slankstelio kompresiniai lūžiai, stuburo krūtininės dalies XI slankstelio lanko ir keterinės ataugos lūžis, stuburo juosmeninės dalies I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžimai kairėje, kairės krūtinės ląstos pusės X-XII šonkaulių lūžiai, kraujosruvos retroperitoniniame tarpe kairėje ir žarnų pasaituose, ir dėl kepenų plyšimo, storųjų žarnų sužalojimų ir abiejų žastikaulių lūžių sunkiai sutrikdyta jos sveikata.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5. Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad žala PSDF biudžetui turėtų būti priteista iš Vokietijos draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” arba R. N..

6. 2022 m. rugsėjo 16 d. teisme gautas nuteistojo R. N. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi laisvės atėmimo vietoje dirba, kad greičiau atlygintų padarytas žalas.

7. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras ir draudikų biuro atstovė palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas civilinio atsakovo nustatymą paliko spręsti teismo nuožiūra, dėl negautų pajamų nenorėdami proceso ilginti neteikė civilinio ieškinio kas liečia turtinę žalą. Visą tą laiką atstovaujamoji S. B. gydėsi, tos žalos tik didėjo. Jeigu teismas nuspręstų spręsti klausimą dėl negautų pajamų civilinio proceso tvarka, neprieštarautų. R. N. ir jo gynėjas advokatas klausimą dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismui. Civilinio atsakovo atstovė L. M. nurodė, kad palieka teismui, įvertinus visas aplinkybes, nuspręsti ir priimti galutinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos R. baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais. Apeliaciniais skundais prokuroras ir transporto priemonių draudikų biuras neginčija R. N. kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau kelia klausimą dėl netinkamo civilinio atsakovo parinkimo šioje byloje bei netinkamo nukentėjusiosios S. B. negautų pajamų išsprendimo.

Dėl civilinio atsakovo.

9. Lietuvos R. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos R. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ji įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo priemones. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad tam tikrose veiklos srityse žalos padarymo (atsiradimo) rizika yra didesnė, ir siekdamas užtikrinti, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta veiksmingai ir laiku, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kai kitiems asmenims padarytą žalą sutarties pagrindu įsipareigoja atlyginti kitas nei žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas asmuo, t. y. nustatyti vadinamąjį draudžiamąjį žalos atlyginimo būdą (Lietuvos R. Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

10. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos R. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos R. civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

12. Pagrindinis motyvas, kuriuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas Draudikų biurą pripažino tinkamu atsakovu šioje byloje buvo tai, kad eismo įvykio metu automobilio „VW Golf“ valdytoju buvo ne šios transporto priemonės savininkas, o R. N., todėl žala atsirado ne dėl automobilio „VW Golf“ savininko, o dėl R. N. neteisėtų veiksmų, bei tai, kad įvykio metu automobilis „VW Golf“ nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Lietuvoje. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu vertinimu ir laiko, jog Draudikų biuras negali būti tinkamu civiliniu atsakovu šioje byloje.

13. Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, su kuriuo R. N. padarė nusikalstamą veiką Lietuvoje, buvo draustas Vokietijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir įvykio metu draudimas buvo galiojantis.

14. TPVCAPDĮ 17 punkte numatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

15. 1983 m. gruodžio 30 d. antrojoje Tarybos direktyvoje 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo patikslinta valdytojo sąvoka, numatant, kad tam tikros teisės aktų nuostatos ar sutarties sąlygos yra laikomos niekinėmis įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimų atlyginti žalą atžvilgiu, o būtent, jei pagal šias sąlygas draudiminė apsauga netaikoma transporto priemonėms, kuriomis naudojasi arba jas vairuoja asmenys, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai tam įgalioti. Šios išimties tikslas – užtikrinti, kad draudimas apimtų civilinę atsakomybę ne tik teisėto valdytojo (kuris, tikėtina, yra ir transporto priemonės savininkas), bet ir kiekvieno asmens, kuris vairuoja transporto priemonę esant apsidraudusiojo sutikimui ar šio sutikimo nesant (pavyzdžiui, vagystės atveju). To pasekmė – draudimas paverstas iš konkretaus asmens draudimo į pačios transporto priemonės draudimą, nepaisant to, kas tuo metu ją vairuoja.

16. Tokiu teisiniu reguliavimu aiškiai ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar Draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, t. y., padidėjusi draudikų veiklos rizika atsveriama atgręžtinio reikalavimo teise į atsakingą už žalos padarymą asmenį.

17. TPVCAPDĮ 17 straipsnyje numatyta Draudikų biuro mokama išmoka, tačiau pagal bylos duomenis, nei vienas kriterijus neatitinka Draudikų biuro pareigos mokėti išmokos nukentėjusiesiems, kadangi automobilis „VW Golf“ įvykio metu turėjo galiojantį transporto priemonės draudimą, nustatytas kaltininkas ir byloje nėra duomenų, kad draudimo įmonė, kurioje apdraustas įvykio metu vairuotas automobilis, būtų bankrutavusi, todėl sutinkamai su apeliacinių skundų argumentais, šioje byloje Draudikų biuras negali būti laikomas tinkamu civiliniu atsakovu.

18. Be to, Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju įvykus eismo įvykiui (draudžiamajam), draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą.

20. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuras šiuo atveju nėra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą, dėl ko, skundžiamas nuosprendis keistinas nustatant, kad tinkamas civilinis atsakovas šioje byloje yra V. F. R. draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl negautų pajamų.

21. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normos (BPK 113 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kadangi byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosioms bei civiliniam ieškovui priteistų turtinių bei neturtinių žalų, aukštesnysis teismas pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamo klausimo dėl nukentėjusiajai S. B. priteistų negautų pajamų.

23. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

24. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019).

25. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).

26. Nukentėjusioji S. B. prašė priteisti 840,55 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 31 d., taip pat būsimas negautas pajamas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki nedarbingumo pabaigos. Nurodė, kad iki eismo įvykio atskaičius mokesčius gavo 979,07 eurų darbo užmokestį, iki 2022 m. sausio 31 d. išmokėta ligos išmokos 1705,03 eurų.

27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios S. B. negautas pajamas nurodė, kad reikalavimas priteisti 840,55 Eur negautų pajamų po eismo įvykio iki 2022 m. sausio 31 d. pagrįstas, įrodytas, todėl tenkino, tačiau reikalavimą priteisti negautas pajamas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki nedarbingumo pabaigos atmetė, kadangi nepateikti įrodymai dėl negautų pajamų dydžio ir teismas negali nustatyti nukentėjusiosios nedarbingumo pabaigos termino.

28. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad tiek jis, tiek S. B. atstovas pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi 979,07 Eur darbo užmokestis S. B. buvo išmokėtas už 2021 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, kitais mėnesiais jos darbo užmokestis buvo mažesnis, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad S. B. vidutinis darbo užmokestis - 979,07 Eur dėl ko, neteisingai paskaičiavo ir jos negautas pajamas iki 2022 m. sausio 31 d. Civiliniame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas ir dėl S. B. negautų pajamų nuo 2022 m. vasario 1 d., kaip teismui paaiškino S. B. atstovas, papildomų dokumentų teismui nebuvo teikiama, civilinis ieškinys nebuvo tikslinamas siekiant, kad teisiamasis procesas dar ilgiau neužsitęstų. Po 2022 m. vasario 1 d. S. B. turėjo būti mokama ligos pašalpa, dėl sveikatos sutrikdymo jos toliau patiriama žala negaunant visų vidutinių pajamų.

29. Draudikų biuras apeliaciniame skunde nurodė, kad neteisingai apskaičiuotos nukentėjusios negautos pajamos. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 31 d. nukentėjusi negavo 537,32 Eur pajamų (apskaičiuota: 2.242,35 Eur - 1.705,03 Eur).

30. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinių skundų, pirmosios instancijos teismo priteistos negautos pajamos pagal civiliniame ieškinyje nurodytą konkrečią sumą, nesigilinant į realiai nukentėjusiosios S. B. negautas pajamas, paimtas paskutinio mėnesio atlyginimas, nors iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį akivaizdu, kad kitais mėnesiais išmokėtas mažesnis atlyginimas, nesigilinta dėl S. B. nedarbingumo laikotarpį po 2022 m. sausio 31 d., nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek prokuroras tiek ir nukentėjusiosios atstovas kėlė klausimą dėl ieškinio šioje dalyje perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. O be to, iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašo matyti, kad S. B. buvo ir toliau gydoma po 2022 m. sausio 31 d. (4 t. b. l. 81, 93). Iš Sodros duomenų matyti, kad S. B. paskutinė išmokėta išmoka 2022 m. vasario 8 d. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 31 d., nors kaip ir matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, S. B. buvo toliau gydoma. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad už S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. sumokėta 16008,75 Eur (5 t. b. l. 54-56). 2022 m. birželio 6 d. atlikta dar viena operacija (5 t. b. l. 157).

31. Teismas spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo turi nustatyti tikslų jos dydį, tačiau remiantis vien tik byloje esančia nedarbingumo pažyma iki 2022 m. sausio 31 d. ir pažyma apie išmokėtas išmokas, to padaryti neįmanoma. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai priteistiną negautų pajamų dydį, kadangi jos galėjo kisti. Šiuo atveju negalima vertinti tokios žalos kaip realiai atsiradusios, įrodytos ir pagrįstos, todėl šioje dalyje toks ieškininis reikalavimas, kaip jis buvo suformuluotas ir pareikštas šioje baudžiamojoje byloje turi būti pagrįstas ir tiksliai apskaičiuotas, kai tuo tarpu be papildomo aplinkybių nustatymo to padaryti neįmanoma. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo bei nustačiusi, jog šioje stadijoje neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, neatlikus papildomo tyrimo, užtikrinant visų proceso dalyvių teisėtus interesus, teisėjų kolegija pripažįsta nukentėjusiajai S. B. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl negautų pajamų patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė S. B. negautų pajamų priteisimo klausimą ir nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų.

32. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo proceso išlaidomis pripažinti automobilių “VW Golf” ir “Suzuki XS4” nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

33. BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

34. Kaip matyti, byloje pateiktas Šiaulių AVPK prašymas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš kalto asmens, t. y., R. N., kurias sudaro 50 Eur su PVM už nuvežimą ir 0,40 Eur su PVM už parą iki transporto priemonės grąžinimo ar perdavimo dienos (2 t. b. l. 42-51). Byloje nustatyta, kad šios išlaidos yra susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis, todėl prokuroro prašymas pagrįstas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, atsiradusios dėl transporto priemonių – automobilių “VW Golf” ir “Suzuki XS4” transportavimo ir saugojimo, pripažintinos proceso išlaidomis ir iš R. N. priteistina 100 Eur už transporto priemonių nuvežimą ir po 0,80 Eur už kiekvieną šių transporto priemonių saugojimo dieną.

35. Apeliaciniu skundu Draudikų biuras prašo patirtas 12,97 Eur dokumentų vertimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, kadangi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šio klausimo neišsprendė. Kaip matyti, byloje pateiktas Draudikų biuro rašto, gauto iš Vokietijos biuro, vertimas į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta informacija apie automobilio “VW Golf” draudimą (5 t. b. l. 77-79, 96). Atsižvelgiant į tai, kad gautas raštas, kuris buvo išverstas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, buvo reikalingas kaip įrodymas šioje byloje, Draudikų biuro patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo R. N. (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

36. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nuteistajam R. N. paskirtas gynėjas advokatas A. Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. spalio 6 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 40 Eur išlaidų.

37. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir draudikų biuro apeliacinius skundus, kurie nors ir yra tenkinami, tačiau niekaip nesusiję su nuteistojo atliktais veiksmais, o pirmosios instancijos teismo netinkamu civilinio atsakovo parinkimu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti R. N. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos R. baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktas teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Kulikausko ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiosioms S. B., S. L. ir civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir atmesti nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo pareikšti civiliniai ieškiniai atsakovams V. F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Lietuvoje privačios ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialui bei AB „Lietuvos draudimas“ ir žalas nukentėjusiosioms S. B., S. L. ir civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteisti iš civilinio atsakovo V. F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“:

- nukentėjusiajai S. B. 57 000 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 155,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 40 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- nukentėjusiajai S. L. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 3 232,61 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt du eurus 61 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai 16 008,75 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis eurus 75 ct) už nukentėjusiajai S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios S. B. 840,55 Eur negautų pajamų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti nukentėjusiosios S. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl negautų pajamų, perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pripažinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidas, atsiradusias dėl transporto priemonių „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Suzuki SX4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo, ir priteisti iš nuteistojo R. N. 100 Eur (vieną šimtą eurų) už transporto priemonių nuvežimą ir po 0,80 Eur už kiekvieną šių automobilių saugojimo dieną iki Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuro patirtas 12,97 Eur dokumentų vertimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo R. N..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo neišieškoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.