Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės I. K. ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir atsakovo priešieškinis dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos ir įrodymų išreikalavimo

19. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.

22. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsakovas galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, nurodė, jog neprieštarauja dėl jų pridėjimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie apeliantės pajamas ir jos gaunamas išmokas nuo 2019 m. birželio 30 d., tokiu būdu gaunant duomenis apie tikrąsias apeliantės pajamas.

24. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: i) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; ii) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; iii) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška. Prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018). Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje pakanka įrodymų reikšmingoms ginčo faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui ir apelianto prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo patenkinimui.

25. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apeliantės prašymas išreikalauti iš antstolės V. D. duomenis, kurie įrodytų apeliantės prisidėjimą prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymėtina, jog apeliantė nenurodo, kad būtų kreipusi į antstolę V. D. su prašymu išreikalauti minėtus duomenimis ir antstolė būtų atsisakiusi apeliantei juos pateikti. Be to, šį prašymą apeliantė turėjo galimybę pareikšti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šio apeliantės prašymo netenkina.

26. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apeliantės prašymas pridėti prie bylos papildomą rašytinį įrodymą, patvirtinantį, jog 2020 m. gegužės 9 d. apeliantė su Z. P. sudarė susitarimą dėl būsto (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos pridėti prašomus įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.

Dėl apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų

27. Apeliantė 2020 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įstatyme nėra numatyta galimybė pateikti rašytinus paaiškinimus dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2020 m. rugpjūčio 13 d. teismui pateiktus ieškovės rašytinius paaiškinimus.

Faktinės bylos aplinkybės

30. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4285-901/2019 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Minėtoje taikos sutartyje šalys numatė tokią vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarką: 1) šalys susitarė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu (vaiko tėvu); 2) I. K. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 80,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į A. M. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 d.; 3) I. K. įsipareigojo padengti 1/2 dalį sezoninių pirkinių (striukė, avalynė, viršutiniai rūbai, suknelės ir pan.) ir 1/2 dalį mokymosi reikmenų, skirtų dukrai; 4) šalys susitarė, kad Valstybės mokamos išmokos vaikui (vaiko pinigai) bus mokamos A. M.; 5) šalys paskyrė A. M. išlaikymui skirtų lėšų valdytoju uzufrukto teise; 6) I. K. su dukra bendrauja kiekvieną savaitę nuo pirmadienio vakaro pasiimdama dukrą iš darželio (mokyklos) iki ketvirtadienio ryto, grąžindama dukrą į darželį (mokyklą). Šiame punkte nurodyta tvarka netaikoma tik tam paeiliui einančiam vaiko pasiėmimui (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio), kai I. K. su dukra bendrauja prieš tai savaitgalį; 7) I. K. su dukra bendrauja kas trečią savaitgalį nuo penktadienio vakaro pasiimdama dukrą iš darželio (mokyklos) iki pirmadienio ryto, grąžindama dukrą į darželį (mokyklą), pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos; 8) I. K. su dukra bendrauja pirmą šeštadienį, einantį po vaiko gimimo dienos, pasiimdama dukrą penktadienio vakare iš darželio (mokyklos) ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šeštadienio 20.00 val.; 9) I. K. su dukra bendrauja pirmą šeštadienį, einantį po I. K. gimimo dienos, pasiimdama dukrą penktadienio vakare iš darželio (mokyklos) ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šeštadienio 19.00 val.; 10) I. K. su dukra nelyginiais metais bendrauja per šv. Velykas, pasiimdama penktadienį vaiką iš darželio (mokyklos) ir grąžindama vaiką antradienį į darželį (mokyklą); 11) I. K. su dukra bendrauja kiekvienais metais antrąją šv. Kalėdų dieną, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 20.00 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. 20.00 val.; 12) I. K. su dukra bendrauja pasiimdama ją į savo namus 2 savaitėms nepertraukiamai atsakovės vasaros atostogų metu iš anksto prieš 2 savaites informavusi A. M.; 13) šalys susitarė, kad I. K. neturi teisės išsivežti dukros į užsienį be A. M. rašytinio sutikimo; 14) šalys susitarė, kad atsakovė neturi teisės palikti dukros trečiųjų asmenų priežiūrai, išskyrus tetą A. S., auklę, savo tėvus. I. K. norint palikti dukrą kitų trečiųjų asmenų priežiūrai, ji apie tai privalo pranešti ieškovui trumpąja žinute (SMS) ir gauti jo sutikimą; 15) šalys susitarė, kad, dukrai esant su viena iš šalių, kita šalis leidžia dukrai bendrauti su tėvu ar motina telefonu; 16) šalys susitarė, kad dukrai susirgus ja iki visiško pasveikimo rūpinasi ir į nedarbingumo atostogas, jei reikia, eina ta šalis, pas kurią būnant dukra susirgo. Dukrai sergant kita šalis gali dukrą lankyti; 17) šalys susitarė, kad šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovas perduoda būtinus vaiko daiktus bei lavinimosi priemones, o po to atsakovė grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar darželį (mokyklą) su visais būtiniausiais dukros daiktais; 18) šalys susitarė, kad nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos teisę gauti už dukrą valstybės mokamas išmokas įgyja A. M..

31. Kilus nesutarimų dėl šalių sudarytoje taikos sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo, ieškovė prašė pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 180,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti šalių patvirtintos taikos sutarties 2.2–2.2 punktus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priteisiant iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 180,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pakeisti 2.6–2.18 punktus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovo siūlomu būdu.

33. Minėtoje teismo psichologės išvadoje dėl nuomonės pateikimo, be kita ko nurodoma, kad pirmasis susitikimas su šalių dukra ir jos tėvu vyko 2020 m. vasario 25 d., į susitikimą su teismo psichologe vaiko tėvas atvyko kartu su savo drauge. Kol vyko pokalbis teismo psichologo kabinete, mergaitė visą laiką sėdėjo ant tėčio kelių, siekė su juo palaikyti tiesioginį kontaktą, nenorėdama užmegzti pokalbio su psichologe. Tėvas šiltai atsiliepė į vaiko poreikius, ramiai atsakinėjo į jos klausimus, stengėsi sudominti vaiką aplinkoje esančiais daiktais, savo kūno kalba ir dėmesiu teikė vaikui emocinį palaikymą ir saugumo jausmą. Teismo psichologui bandant pasiteirauti vaiko atstovo apie santykius su dukra, laisvalaikio praleidimą kartu ir pan. į klausimus atsakinėjo atsakovo draugė, kuri, girdint vaikui, nuolat bandė atkreipti dėmesį į, jos manymu, netinkamą vaiko motinos elgesį. Vaikų apklausos kambaryje teismo psichologė mergaitei pasiūlė kartu ką nors nupiešti. Mergaitė nupiešė „namelį, kuriame gyvena kartu su savo vyresniąja sese. Tame namelyje mergaitės gyvena tik dviese, jos visą laiką kartu žaidžia, o valgyti tiesiog būna padėta. Teismo psichologei pastebėjus, kad namelio durys be rankenos ir paklausus kaip į jį reikia įeiti, mergaitė nupiešė brūkšnelį (rankeną), tačiau paaiškino, kad jokie svečiai (nei mamytė, nei tėvelis, nei dar kas nors) čia nepageidaujami“. Teismo psichologė taip pat nurodė, jog, A. M. pasiteiravus apie tolesnius teismo psichologės susitikimus su vaiku, jam buvo paaiškinta, kad kovo 2 d. mergaitės mama savo pačios iniciatyva jau suplanavo kitą vizitą (10.00 val.), į tai labai neigiamai sureagavo šalia buvusi A. M. draugė, kuri pareiškė, kad mergaitės mamai vaiką priklauso pasiimti tik nuo 17.00 val., todėl arba ji neves vaiko į darželį, arba pati atves vaiką į kitą susitikimą. Numatytą dieną mergaitė darželyje nepasirodė. Apie tai sužinojusi mergaitės mama į teismo psichologo kabinetą 2020 m. kovo 2 d. atvyko supykusi ir įskaudinta, paaiškino, kad apie mergaitės neatvykimą į ugdymo įstaigą iš anksto informuota nebuvo, todėl tai vertina kaip A. M. ir jo draugės priešišką nusistatymą jos atžvilgiu ir jos, kaip vaiko mamos, teisių pažeidimą. Teismo psichologei su ieškove bandant aptarti susidariusią situaciją, paaiškėjo, kad didžiausią nerimą jai kelia ne A. M. gebėjimas pasirūpinti savo dukra, o pašalinių asmenų kišimasis į jos ir vaiko santykius. Ieškovė įvardijo, kad su A. M. „gal ir galima susitarti“, tačiau jaučia itin didelį pavojų savo ryšiui su dukra dėl atsakovo draugės veiksmų, todėl yra pasirengusi „daryti viską“, kad mažametė nebūtų nuteikinėjama prieš savo motiną. Teismo psichologės nuomonė, ieškovė jaučia itin stiprų pavojų, susijusį su jos ir dukros E. M. tarpusavio ryšiu, todėl imasi visų įmanomų, pagal savo supratimą, būdų apginti savo teises, o A. M. tai galbūt vertina kaip tiesioginį I. K. jo puolimą ir dar labiau siekia įrodyti, kad yra geras tėvas, nors tuo niekas neabejoja. Teismo psichologė nurodė, jog 2020 m. kovo 4 d. 9.00 ieškovė atvyko kartu su dukra, visą laiką mergaitė sėdėjo ant mamos kelių ir glaudėsi prie jos, o jos mama su vaiku elgėsi švelniai ir ramiai, neversdama vaiko daryti to, ko jis nenori (pvz., kažką papasakoti), pažymėjo, kad ir pati, girdint vaikui, stengėsi neliesti jautrių temų, susijusių su jos ir atsakovo tarpusavio santykiais. Teismo psichologės teigimu, šalių dukra turi aiškiai išreikštą poziciją dėl šiuo metu jos gyvenime vykstančių dalykų, susijusių su jos ir jos tėvų (bei pašalinių asmenų) tarpusavio santykiais. Individualaus pokalbio ir antro susitikimo su vaiku metu buvo juntamas nuolatinis ir sąmoningas mergaitės noras neatskleisti jokios (tiek teigiamos, tiek neigiamos) informacijos apie savo tėvus, aiškiai parodant, kad tiek mamą, tiek tėtį mergaitė vertina vienodai ir kad jie jai yra vienodai svarbūs. Nors mergaitė tiesiogiai neįvardijo, kokius jausmus jaučia kiekvienam iš savo tėvų, tačiau jos tiesioginis bendravimas su kiekvienu iš jų, artimo kontakto, saugumo su jais siekimas ir palaikymas, taip pat ramus ir šiltas abiejų tėvų atsakas į dukros poreikius rodo, kad tiek su mama, tiek su tėvu mergaitę sieja artimas emocinis ryšys. Tačiau jos pasąmoningas noras turėti saugią užuovėją (spalvotą namelį, kuriame ji galėtų atsiriboti nuo savo tėvų ir pašalinių asmenų santykių aiškinimosi) leidžia suprasti, kad šiuo metu vykstantys dalykai mergaitės gyvenime neišvengiamai veikia jos psichologinę savijautą (atsiranda saugumo, stabilumo, vidinės ramybės poreikiai). Teismo psichologės nuomone, mergaitė, atsidūrusi saugioje aplinkoje, pasižymi puikiais motorikos, kalbos, suvokimo ir socialiniais įgūdžiais. Individualaus pokalbio su teismo psichologe metu mažametė E. M. neįvardijo, kiek laiko pageidautų praleisti su kiekvienu iš tėvų, anot teismo psichologės, tai darė sąmoningai vengdama bet kokios informacijos, kuri galėtų palaikyti arba susilpninti kurio nors jai reikšmingo asmens poziciją. Teismo psichologės nuomone, patys tėvai šiuo metu iš dalies trukdo mažametei bendrauti ir palaikyti harmoningus santykius su kiekvienu iš tėvų, bet kokį žodį ar esamos bendravimo tvarkos, kurią patys nusistatė, pažeidimą vertindami kaip „įrodymą“, o ne kaip abipusio, geranoriško bendradarbiavimo trūkumą, neprisiimant už tai jokios atsakomybės. Teismo psichologė, atsakydama į nutartyje pateiktą klausimą, nurodė, jog galima teigti, kad mergaitė galbūt girdi ir supranta abipusius neigiamus tėvų (ir pašalinių asmenų) vienas kito vertinimus .

34. 2020 m. balandžio 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šeima skyriui yra žinoma dėl tėvų prašymų, skundų ir pranešimų tiek žodžiu, tiek raštu. Didžioji dalis pranešimų ar skundų, gaunamų iš ieškovės ir atsakovo, yra dėl netinkamo teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su vaiku vykdymo. Šalys kad ir dėl nedidelio nukrypimo nuo nustatytos bendravimo tvarkos kreipiasi su pareiškimais į skyrių. Skyriaus specialistai reaguodami į daugkartinius pranešimus ne vieną kartą vyko į I. K. ir A. M. namus, tačiau vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. Patikrinus Socialinių paslaugų informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenų bazę nustatyta, kad šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Šeimai nuo 2019 m. kovo 26 d. dėl socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, tėvų tarpusavio bendradarbiavimo užtikrinant vaiko priežiūrą, tėvystės įgūdžių ugdymo bei psichologinės pagalbos tėvams taikomas atvejo vadybos procesas. Vaiko teisių pažeidimų šeimoje nenustatyta. Nepilnametis vaikas E. M. lanko (duomenys neskelbtini) vaikas pagal nustatytą bendravimo tvarką gyvena beveik po lygiai pas kiekvieną iš tėvų.

35. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius minėtoje išvadoje, nurodė, jog skyrius neturi duomenų, kurie sudarytų pagrindą vaiko gyvenamosios vietos keitimui. Tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, jį prižiūri, svarbiausia, vaikas tėvo aplinkoje jaučiasi gerai. Tas pats pasakytina ir apie motiną, nes būdamas su ja vaikas taip pat jaučiasi komfortiškai. Skyriaus manymu, pagrindinis nesutarimas ir teisminiai procesai vyksta ne vaiko interesais, o tėvų tarpusavio nesutarimo pagrindu. Pažymėjo, jog ir taip įtemptus vaiko tėvų santykius galbūt pakursto dar ir trečias asmuo. Į tėvų ginčus aktyviai yra įsitraukęs ir trečias asmuo – teta, apie ją yra užsimenama ir teismo psichologo rašytinėje nuomonėje. Skyriaus vertinimu, abu tėvai myli dukterį, nori ir geba ja pasirūpinti, tačiau tėvams ypatingai stinga bendradarbiavimo, pagarbaus, mandagaus tarpusavio bendravimo, jie abu yra itin kritiški ir priešiški vienas kito atžvilgiu, o toks įtemptas, konfliktiškas ir atvirai priešiškas tėvų tarpusavio santykis traumuoja ir neigiamai veikia vaiką. Išvadoje taip pat nurodyta, jog esant dabartinei bendravimo tvarkai ginčų tarp tėvų nesumažėjo, vaikas neturi „tikros“ savo nuolatinės gyvenamosios vietos, tarp tėvų ginčų kyla net vaikui sergant, t. y. nesutariama, kuris turi vaiką gydyti, kuris turi nuvesti į darželį ir pan. Skyriaus manymu, bendravimo tvarka turėtų būti aiški ir glausta. Mano, kad didesnę laiko dalį vaikas turėtų leisti su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Vaiko ligos atveju gydymas turi vykti vaiko nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Vaiko lankymas ligos metu turėtų būti ribojamas, vertinant iš byloje esančios medžiagos tai, kad vaiko motina nesutaria su atsakovo tėvais, tačiau vaiko ligos atveju turėtų būti sudarytos realios galimybės vaikui ir motinai pabendrauti elektroninio ryšio priemonėmis. Skyriaus manymu, vaiko ilgesnis praleidimo laikas turėtų būti nustatytas su tuo tėvu, su kuriuo bus jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesams, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisė iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 180,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki dukters pilnametystės ir nustatė naują ieškovės ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

37. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su skundžiamame sprendime nurodytais argumentais ir jį laiko iš dalies nepagrįstu. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

38. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus daroma išvada, jog byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

39. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

42. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

43. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

44. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

47. Ginčo esmę sudaro šalių – nepilnametės dukros tėvų – ginčas dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo po to, kai vaiko gyvenamoji vieta prieš tai šalių pasirašyta taikos sutartimi buvo nustatyta su tėvu.

48. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

49. Pažymėtina, jog geriausi vaiko interesai yra vertinamasis kriterijus, kuris turi būti įvertinamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus bei įvertinti vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir išklausęs teismo posėdžių garso įrašus (2019 m. lapkričio 26 d.; 2020 m. sausio 28 d.; 2020 m. gegužės 26 d.) nustatė, jog šalys iki 2019 m. vasario 20 d. su nepilnamečiais vaikais gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Nustatyta, kad ieškovė buvo išvykusi dirbti į užsienį, šalių dukrai tuomet buvo apie dveji metai. Ieškovei dirbant užsienyje apie 9 mėnesius nepilnametė šalių dukra ir kita ieškovės nepilnametė dukra gyveno su atsakovu jo tėvų namuose ir buvo jo prižiūrimos. Ieškovei grįžus į Lietuvą, tarp šalių prasidėjo nesutarimai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog, sudarant taikos sutarti, buvo siekiama, kad duktė visapusiškai ir pakankamai laiko bendrautų su abiem tėvais, todėl nustatė tokią bendravimo tvarką, kad vaikas gyventų beveik po lygiai pas kiekvieną iš tėvų. Šioje situacijoje reikšminga tai, kad nepilnametė šalių dukra nuo pat gimimo gyveno su abiem tėvais ir kita ieškovės dukra N. J.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad šalių dukra nuo pat gimimo gyveno tik su tėvu.

50. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

51. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiajai specialistei (teismo psichologei) pavedė išsiaiškinti nepilnamečio vaiko nuomonę dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu esamo bendravimo ir norimo bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo ir nurodyti, ar nepilnamečio vaiko norai, taip pat ieškovės ieškiniu bei atsakovo priešieškiniu pateikti reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Įvertinus teismo psichologės rašytinę nuomonę, darytina išvada, jog nepilnametė mergaitė iš esmės myli abu tėvus, su abiem jaučiasi gerai ir kategoriškos nuomonės dėl savo amžiaus negali pareikšti.

52. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje, kurią palaikė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodyta, jog geriausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, tačiau ši išvada iš esmės grindžiama tuo, jog vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu buvo nustatyta abipusiu tėvų susitarimu.

53. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai sprendžiama dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Nors teismų praktikoje vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pažymėtina, jog svarbu įvertinti tėvų galimybes tinkamai pasirūpinti vaiko augimu ir tobulėjimu.

54. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi kartu su kiekvienu iš tėvų, augti ir lavintis, šalių turtinė būklė nekelia abejonių dėl galimybės išlaikyti vaikus. Šalių dukra vienodai prisirišusi prie abiejų tėvų ir abu jai vienodai svarbūs. Spręstina, jog pagal bylos duomenis iš esmės negalima nustatyti ir identifikuoti, su kuriuo iš tėvų vaiką sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai ir prie kurio iš tėvų šalių nepilnametė dukra yra labiau prisirišusi. Dėl to darytina išvada, kad vaikas vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų, vienodai svarbūs santykiai su kiekvienu iš jų. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pažymėtina, kad teismas tyrė ir vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, ir priėjo prie išvados, jog abiejų tėvų gyvenimo sąlygos ir finansinės galimybės užtikrinti vaiko interesus panašios: abi šalys dirba ir gauna pajamų, turi nuolatines gyvenamąsias vietas, kurios tinkamai įrengtos nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Tačiau tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, teismas turi nepažeisti nepilnamečių vaikų intereso augti su broliais ir seserimis. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino.

55. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtina nepilnamečių vaikų teisė bendrauti su giminaičiais apima ir siekį užtikrinti, jog broliai ir seserys gyventų kartu, jeigu tai nepažeidžia jų interesų.

56. Apeliacinės instancijos sutinka su apeliante, jog, sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, didelę reikšmę turi ir šalių dukters glaudaus ryšio su sese (ieškovės dukra) išsaugojimas. Kaip jau minėta, mergaitės nuo gimimo gyveno kartu. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp mergaičių yra šešerių metų skirtumas. Iš teismo psichologės rašytinės nuomonės matyti, jog didelę reikšmę turi mergaitės ryšys sese. Atsižvelgiant į šalių vaikų amžių ir tarpusavio santykius, darytina išvada, kad jeigu šalių vaikų gyvenamoji vieta bus skirtingose vietose, tai gali padaryti esminės žalos sesių ryšiui ir tai pažeis nepilnamečių vaikų interesus.

57. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino atsakovo draugės elgesio kaip neturinčio poveikio nepilnamečiam vaikui ir nesudarančio grėsmės vaiko psichologiniam vystymuisi bei emociniam saugumui. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas nesiima priemonių išvengti žalos vaiko emocinei būklei ir saugumui, neužkirsdamas kelio savo draugei kištis į vaiko auklėjimą, kontroliuoti vaiko ir ieškovės tarpusavio bendravimą, kurstyti šalių nesantaiką, neigiamai atsiliepti apie jo mamą.

58. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.

59. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktoje Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog į tėvų ginčus aktyviai yra įsitraukęs trečiasis asmuo (teta), kuri galimai „pakursto“ ir taip įtemtus vaiko tėvų santykius. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir teismo psichologės rašytinę nuomonę, iš kurios matyti, jog į susitikimą su teismo psichologe vaiko tėvas atvyko kartu su drauge, kuri, girdint vaikui, nuolat bandė atkreipti dėmesį į, jos manymu, netinkamą vaiko motinos elgesį. Be to, teismo psichologei nurodžius, jog kitą vizitą su teismo psichologe suplanavo vaiko mama, į tai labai neigiamai sureagavo atsakovo draugė, kuri pareiškė, kad mergaitės mamai vaiką priklauso pasiimti tik nuo 17.00 val., todėl arba ji (atsakovo draugė) neves vaiko į darželį, arba pati atves vaiką į kitą susitikimą. Teismo psichologė nurodė, jog galima teigti, kad mergaitė galbūt girdi ir supranta abipusius neigiamus tėvų (ir pašalinių asmenų) vienas kito vertinimus. Tačiau ar iš tiesų vaikui sąmoningai formuojamas neigiamas požiūris į kurį nors iš tėvų ir (ar) jam daroma vieno iš tėvų ar kitų asmenų įtaka dėl jo pasirinkimo su kuo gyventi, sprendžia ekspertai. Taigi byloje iš esmės liko nepaneigta aplinkybė dėl neigiamo tėvo draugės daromo poveikio šalių dukrai, kaip tikrovės neatitinkančių nuostatų dėl mamos formavimo, kuris yra priešingas vaiko interesams. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atskirai gyvenančių arba teisiškai išsiskyrusių tėvų bendravimo tolerancijos klausimas yra svarbus kriterijus, nors ne išimtis, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

61. Išanalizavus byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismo psichologės nuomonę, remiantis prioritetiniu vaikų interesų užtikrinimo principu, esant nurodytų aplinkybių visumai, įvertinus vaiko amžių, dėl kurio nepilnametis vaikas negali pareikšti konkrečios nuomonės dėl gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyveno su abiem tėvais ir sese (kita ieškovės dukra), atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas vienodai myli abu tėvus, į tai, jog įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė dėl kokių nors priežasčių nesugebėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, nėra, konstatuotina, kad pasikeitė esminės aplinkybės (šalių susitarimu nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikas praleidžia beveik vienodą laiko dalį su abiem tėvais, ir kiti šios tvarkos punktai nebeatitinka geriausių vaiko interesų), todėl pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes geriausiai šalių nepilnamečio vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama, t. y. ieškove.

62. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – nepilnametės E. M. gyvenamąją vietą, nustatytą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi, pakeisti ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63. Šalims išaiškintina, kad, pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje, o esant poreikiui ir būtinybei kreiptis pagalbos į psichologus.

Dėl bendravimo tvarko su vaiku nustatymo

64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atitinkamai spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

65. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių sutarimu nustatyta minėta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku yra per sudėtinga ir neatitinka vaiko interesų, todėl turi būti pakeista.

66. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

67. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

68. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4285-901/2019 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje nustatytą bendravimo tvarką ir pateikė išsamias prašomas nustatyti bendravimo tvarkas. Šalys prašė nustatyti tokią bendravimą tvarką, jog nepilnametis vaikas ikimokyklinių ir mokyklinių užsiėmimų dienomis didžiąją laiko dalį praleistų su vienu iš tėvų.

69. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, atsižvelgdamas į pateiktas išvadas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei tai, jog šalių nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, nusprendė, jog didesnė bendravimo laiko dalis turi atitekti atsakovui, kadangi būtina užtikrinti, jog nepilnametis vaikas nebūtų per dažnai apgyvendinamas pas abu tėvus, turėtų aiškiai apibrėžtą rutiną ikimokyklinių ir mokyklinių užsiėmimų dienomis ir turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą.

70. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai sumažinto iki mažiau nei 30 procentų ieškovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, neatsižvelgęs, į tai, kad vaiko teisių institucijos atstovas siūlė taikyti 60:40 bendravimo laiko proporciją. Teigė, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka turi būti koreguojama. Apeliantė taip pat nurodė, jog tuo atveju, jei teismas tenkintų apeliacinio skundo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nuspręstų tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir vaiko gyvenamąją vietą nustatytų su ieškove, tuomet atsakovo bendravimo su dukra tvarka galėtų likti tokia, kaip nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu.

71. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu, prašo palikti galioti 2020 m. birželio 15 d. sprendime nustatytą tvarką. Teigia, jog skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka maksimaliai užkerta kelią tolesniems tėvų konfliktams ir labiausiai atitinka nepilnametės interesus, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pakeista bendravimo tvarka turi būti palikta galioti.

72. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku neatitiktų jo interesų, todėl nėra pagrindo riboti tėvo ir vaiko bendravimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka sudaro sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nustatytina iš esmės tokio paties turinio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka (su atitinkamais pakeitimais), kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta ieškovei. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, įvertinus tai, jog tėvų santykiai konfliktiški, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrinti geriausius vaiko interesus, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką patikslinti pagal ieškovės apeliaciniame skunde siūlomą jos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos variantą, ją atitinkamai koreguojant.

73. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Minėta, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo dydžio

74. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

76. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, neturi pagrindo manyti, kad 360,00 Eur suma būtų neatitinkanti ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų vaiko poreikių ar šiai sumai pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai. Byloje iš esmės nėra ginčo tarp šalių dėl vaikui išlaikyti reikalingos sumos. Abi ginčo šalys pripažino, jog nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 360,00 Eur suma.

77. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog abi ginčo šalys dirba. Ieškovė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, netekto darbingumo išmoką ir valstybės skiriamą vaiko išlaikymo išmoką kitai ieškovės dukrai, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 700,00 Eur. Ieškovė išlaiko kitą savo nepilnametę dukrą. Ieškovė turi du nekilnojamojo turto objektus (butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas taip pat dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 650,00 Eur, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, sprendžia, jog vaiko išlaikymo našta šalims turi tekti lygiomis dalimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Vadinasi, valstybės mokama išmoka (dabartiniu metu tai sudaro 60 Eur) yra tikslinė ir skiriama vaikui, todėl valstybės mokamos išmokos suma mažintinas šalių teiktino išlaikymo vaikui dydis iki 300 Eur.

78. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.

Dėl bylos procesinės baigties

79. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

80. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

82. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, jog ieškinys iš esmės yra patenkintas, nes ieškiniu siekiamas materialinis teisinis rezultatas iš esmės yra pasiektas. Atsakovo priešieškinio netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos.

83. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 780,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šioje byloje ieškovei 2019 m. gruodžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš 2020 m. gegužės 22 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, jog valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 299,50 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ieškovės naudai, iš atsakovo valstybei priteistinos antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei pirmosios instancijos teisme, išlaidos – 299,50 Eur (CPK 99 straipsnio 2 dalis) ir ieškovei priteistina 855,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

84. Kadangi apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nebepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

85. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog 2020 m. liepos 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, nustatyta, kad atsakovei suteiktos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 216,00 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei apeliacinės instancijos teisme, išlaidos – 216,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatytą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi, pakeisti ir nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. K..

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4285-901/2019 patvirtintos taikos sutarties 2.2–2.5 punktais ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei I. K..

Nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisę gauti už dukrą valstybės mokamas išmokas įgyja I. K..

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4285-901/2019 patvirtintą šalių sudarytos taikos sutarties 2.6–2.19 punktuose nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti naują atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M. tvarką, pagal šį sprendimą:

1. Atsakovas A. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimdamas dukrą penktadienį iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant – 18.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją pirmadienį į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

2. Atsakovas A. M. pasiima dukrą E. M. kiekvieną trečiadienį pasibaigus užsiėmimams ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, o jos nelankant – 17.30 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką grąžina ketvirtadienį į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

3.1. Šv. Kūčios ir šv. Kalėdos – atsakovas A. M. poriniais metais gruodžio 23 dieną pasiima šalių dukrą E. M. iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant – 18.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą gruodžio 27 dieną į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

3.2. Naujieji metai – atsakovas A. M. neporiniais metais gruodžio 31 dieną pasiima šalių dukrą E. M. iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant – 18.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą sausio 2 dieną į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

3.3. Šv. Velykos – atsakovas A. M. poriniais metais šv. Velykų dienos išvakarėse pasiima šalių dukrą E. M. iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant – 18.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą pirmąją darbo dieną po šv. Velykų dienos į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

3.4. Atsakovas A. M. informuoja ieškovę I. K. apie planuojamas keturiolikos dienų vasaros atostogas su E. M. prieš penkiolika dienų iki planuojamų atostogų pradžios.

4. Atsakovas A. M. su nepilnamečiu vaiku E. M. praleidžia Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų savaitgalis, nuo 10.00 val. iki pirmadienio, grąžina dukrą į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val. Atitinkamai I. K. su nepilnamečiu vaiku E. M. praleidžia Motinos dieną – gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį.

5. Neporiniais metais atsakovas A. M. su nepilnamečiu vaiku E. M. praleidžia vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) nuo 10.00 val. iki (duomenys neskelbtini) grąžindamas dukrą į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val., jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą – nuo šios įstaigos darbo laiko / pamokų laiko pabaigos iki (duomenys neskelbtini) grąžindamas dukrą į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

6. Atsakovas A. M. su nepilnamečiu vaiku E. M. praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) nuo 10.00 val. iki (duomenys neskelbtini) grąžindamas dukrą į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val., jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą – nuo šios įstaigos darbo laiko / pamokų laiko pabaigos iki (duomenys neskelbtini) grąžindamas dukrą į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą, užsiėmimams nevykstant – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

7. Ieškovė I. K. su nepilnamečiu vaiku E. M. praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) nuo 10.00 val. iki (duomenys neskelbtini) 9.00 val., jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą – nuo šios įstaigos darbo laiko / pamokų laiko pabaigos iki (duomenys neskelbtini) 9.00 val.

8. Ieškovė I. K. prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką E. M. jai susirgus ar sergant jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

9. Vienai iš šalių išvykus kartu su nepilnamečiu vaiku E. M. atostogų iš Lietuvos Respublikos, ji kitai šaliai privalo prieš septynias dienas iki kelionės pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė).

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei I. K. 855,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 00 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 299,50 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus, 50 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 216,00 Eur (du šimtus šešiolika eurų, 00 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteistos valstybei antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).