Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. SV-24-27889, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. I., gim. 1978 m. liepos 30 d., nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu G. I. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis paskirtą bausmę šiuo metu atlieka Tauragės pusiaukelės namuose. Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 21 d, galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus ½ bausmės) – 2021 m. vasario 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikytinas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas. BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nuteistojo G. I. atžvilgiu nėra nustatyta. Pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Skundžiamu nutarimu Komisija, nustačiusi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, t. y. gyvenimo stiliaus ypatumai, gilesnės savo alkoholio vartojimo įpročių analizės stoka, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, visapusiško probleminių sričių įvertinimo stoka, ir, nors stebimi nežymūs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svyravimai, padarė išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals, todėl nutarė nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo netaikyti.

Įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį bei asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka prilyginama vidutinei rizikos grupei, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. birželio 27 d. atlieka Tauragės pusiaukelės namuose, nuo 2023 m. liepos 24 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (paskutinį kartą 2019 m. sausio 11 d.), net 19 kartų buvo skatintas už gerą elgesį (paskutinį kartą 2023 m. gegužės 5 d.), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo Komisijos paskirtas rekomendacijas, intensyvaus rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos plano nepažeidinėja. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinami ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas sutinka su Komisijos nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais – gyvenimo stiliaus ypatumai, gilesnės savo alkoholio vartojimo įpročių analizės stoka, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, visapusiško probleminių sričių įvertinimo stoka; taip pat svarbi ir nuteistojo kriminalinė istorija, kadangi nuteistasis G. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymas) ir šis teistumas jam nėra pirmasis – asmuo anksčiau teistas dar 7 kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai. Laisvės atėmimo bausmę asmuo atlieka trečią kartą, jam ne kartą buvo taikytos įvairios poveikio priemonės: baudos, turto konfiskavimas, laisvės apribojimas ir pan., tačiau G. I. savo elgesio nekeitė, priešingai – vykdomi nusikaltimai tik sunkėjo. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-2971, G. I., kalbėdamas apie savo padarytas nusikalstamas veikas, linkęs kai kurią reikšmingą informaciją nutylėti, išryškėja asmens negebėjimas pasimokyti iš ankstesnės patirties, kritiškumo savo elgesiui stoka ir nors kaltę dėl kai kurių veikų iš dalies pripažįsta, randa būdų racionalizuoti savo elgesį. Atsižvelgiant į tai, prieita prie išvados, kad išlieka tikimybė, jog G. I. ateityje, siekdamas savo tikslų, gali naudoti smurtą ir agresiją, yra linkęs minimizuoti savo kriminogeninius veiksnius bei jų įtaką nusikalstamam elgesiui, stokoja savo vaidmens jų atžvilgiu (asmens bylos Nr. 158/B, t. 3, 2 d., b. l. 137-147). Akivaizdu, kad G. I. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Apibendrindamas anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog nors nuteistasis G. I. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas netenkintinas, konstatuotina, jog skundžiamas Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo G. I. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.