Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas 2008-02-14 Šilutės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliko 2011-07-05, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal 129 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį;

L. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, vedęs, teistas, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį;

G. I., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 kl. išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji O. T., L. R., G. I. tyčia nužudė kitą žmogų, tai yra:

2012-09-10, apie 14.00 val., prie prekybos centro „Maxima“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kaltinamasis O. T. tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip 2 kartus sudavė kumščiu į galvą D. J., apie 14 val. 30 min. prie namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kaltinamieji L. R. ir G. I., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su D. J. kiekvienas sudavė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiais šiam į galvą, dėl to D. J. nuo suduotų šešių smūgių į galvą visumos išsiliejo kraujas po galvos smegenų dangalais, kraujas išsiliejo į galvos smegenų skilvelių sistemą, atsirado plaučių pabrinkimas, galvos smegenų edema ir suspaudimas, dėl to nuo sunkios galvos traumos D. J. įvykio vietoje mirė, t. y. taip kaltinamieji O. T., L. R., G. I. tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis O. T. dėl jam inkriminuoto kaltinimo padarius tyčinį nužudymą kaltu neprisipažino ir parodė, kad laikosi pirminės savo pozicijos neneigdamas, kad įvyko konfliktas prie „Maxima“ su D. J.. Neneigia, kad sudavė vieną smūgį, jie po to susitaikė, jį paliko gerti su kitais asmenimis.

Tuo metu įvykio vietoje buvo L. B., L. R. ir jis. Jie atėjo prie „Maxima“ parduotuvės. Tuo metu jis nežinojo, kad L. B. yra D. sugyventinė. Jis D. ir L. matė pirmą kartą. Prie jų priėjo D. J., pasikalbėjo su L. ir L. R. su L. B. nuėjo į parduotuvę. D. matė, kad jie atėjo visi trys. Galbūt iš pavydo priėjo prie jo, prisikabino, o jis nežinojo, kad L. B. yra jo mergina. Šis prisitraukė jį už apykaklės, padarė fizinius veiksmus, į kuriuos jis atsakė. Vieną kartą sudavė delnu jam į veidą, šis porą žingsnių paėjo atgal, neišlaikė pusiausvyros ir atsisėdo ant žemės. Jis jam praskėlė lūpą, iš jos bėgo kraujas.

Paskui suprato, kad pasielgė neteisingai, paspaudė jam ranką, šis paspaudė jam ir tuo konfliktas pasibaigė. Jis prieš įvykį buvo negėręs jokių alkoholinių gėrimų. Pats padavė D. ranką, jį pakėlė, jie susitaikė. Grįžę L. B. su L. R. matė, kad šis kruvinas, klausė, kas įvyko. Jis jiems paaiškino situaciją. D. J. iš L. B. paėmė plastmasinį butelį alaus, pasiūlė draugiškai išgerti. Iš parduotuvės išėjo kiti jo pažįstami draugai ir jis su jais nuėjo. Kur jie toliau nuėjo, jis nežino, kas vyko tarp jų, nežino, to įvykio nematė. Jo tuo metu nebuvo. Jis nuėjęs su savo draugais gėrė alkoholinius gėrimus, jam pasidarė bloga, draugai iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Jis tuo metu buvo ligoninėje.

Teisėjai perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 33), kaltinamasis paaiškino, kad praėjo daug laiko, smulkmenų jis neprisimena Tvirtina savo duotus parodymus teisme.

Teisėjai perskaičius O. T. apklausos protokolą, kuriame jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15–16) asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą (t. 2, b. l. 85–88), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolą (t. 2. b. l. 89–90), O. T. apklausos protokolą (t. 3. b. l. 38–39) kaltinamasis O. T. teigė, kad G. I. duoda parodymus, jog D. J. konfliktavo su čigonu. Kada G. I. matė, kaip čigonas šiam smūgiavo koja, jis nežino, nes to nematė. Galbūt jo jau ten nebuvo. Buvo konfliktas prie „Maxima“, kito konflikto jis nematė.

Prisipažino sudavęs tik vieną smūgį D. J. ir parodė, kad 2012-09-10 ryte, tiksliai laiko neprisimenantis, kartu su kaimynu L. R. ir L. B. nuėjo į paštą pasiimti L. pašalpos. Prie pašto sutiko L. B. vyrą D. J.. Nuo pašto visi nuėjo prie parduotuvės „Maxima“ nusipirkti alaus. L. R. su L. B. nuėjo į parduotuvę, o jis su D. J. pasiliko laukti. Tuomet D. J. pradėjo jam priekaištauti dėl L., kodėl ji naktį praleido pas jį, ir kadangi jis žinojo, kad L. miegojo pas L. R., adresu (duomenys neskelbtini), nes išvakarėse buvo užėjęs pas juos ir aptiko begeriančius alų, tada ir susitarė ryte eiti kartu pasiimti pašalpos. L. B. prasitarė, kad neis pas vyrą, miegos pas L. R.. Kai D. J. jį prie parduotuvės užsipuolė dėl žmonos, todėl jam rankos delnu sudavė per veidą vieną kartą ir pasakė, kad ramintųsi. Nuo suduoto smūgio D. J. parkrito ant šaligatvio. Po to jis atsistojo, jam iš lūpos bėgo kraujas. Kaip tik tuo metu iš parduotuvės išėjo L. B. su L. R. ir jai pasakė, kad ramintų savo vyrą. Toliau ten pat prie parduotuvės visi gėrė alų ir vyną. Prie parduotuvės sutiko savo draugus G. M. ir A. K., kurie pasiūlė eiti kartu su jais kur nors toliau nuo parduotuvės „Maxima“, nes ten buvo daug alkoholį vartojančių asmenų. Palikęs L. R., L. B. ir D. J. nuėjo su draugais, alkoholį vartojo prie turgelio ir toliau nieko neprisimena, atsipeikėjo ligoninėje, kur sužinojo, kad jį atvežė greitoji medicinos pagalba. Iš ligoninės grįžo tą pačią dieną, eidamas namo užėjo pas L. R. ir ten sutiko L. B., jos paklausė, kur yra jos vyras, ji atsakė, kad nežinanti (t. 2, b. l. 15–16).

Apklaustas teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą, kaltinamasis O. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad rugsėjo 9 d. vakare užėjo pas kaimyną L. R., rado jį begeriantį alų su L. B.. Susitarė, kad ryte visi trys eis į paštą pasiimti pašalpų, nes L. pasakė, kad miegos pas L.. Rugsėjo 10 d., apie 8 val., jis vėl užėjo pas L. R., ir visi trys išėjo į paštą. L. užėmė eilę, o jis su L. stovėjo ir rūkė, bešnekant priėjo L. vyras D. J.. Bestovint prie pašto vyrai susimetė alui ir belaukiant visi gurkšnojo alų, tačiau jis negėrė, nes buvo susitaręs susitikti su žmogumi dėl darbo. L. su D. pašalpas pasiėmė pirmi ir nuėjo. Po to jis nuėjo į paštą ir sužinojo, kad jam pinigai dar nepervesti. Išėjęs iš pašto, su L. nuėjo prie „Maximos“. Netrukus prie jų iš kažkur priėjo D. su L.. L. su L. pašnekėję nuėjo į parduotuvę, o jis su D. liko laukti. D. pradėjo jam priekaištauti dėl L., nes manė, kad L. nakvojo pas jį, čiupo už apykaklės ir norėjo prisitraukti prie savęs, jis bandė atstumti D. ir delnu sudavė jam į lūpą, D. traukdamasis atbulas užkliuvo už savo kojos ir atsisėdo ant žemės. Tai galėjo būti apie 13–14 val. Tuo momentu grįžo L. su L., D. porą kartų prie jų nusispjovė kraujais ir L. paklausė, kas čia įvyko. D. jo atsiprašė, jis irgi atsiprašė, ir visi nuėjo gerti alaus. Bestovinti ir begeriant alų, priėjo kažkoks vaikinukas ir pasikvietė D. į šoną. Paskui išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, kad D. su vienu vaikinu voliojasi ant žemės, o kitas vaikinas smūgiavo D. iš viršaus. Pribėgęs juos išskyrė ir nuvedęs D., pasodino ant žolės, tuo metu prie jų priėjo atsigerti alaus G. I.. Netrukus priėjo jo pažįstami M. ir K., ir pakvietė jį išgerti. Kadangi J. buvo agresyviai nusiteikęs, jis nuėjo su draugais, palikęs G., L., D. ir L.. Nuėjęs su M. ir K. prie miškelio girtavo, jam pasidarė bloga ir atsipeikėjo tik vakare ligoninėje. Tą patį vakarą, jau sutemus, išėjo iš ligoninės ir grįžo namo, lipdamas laiptais užėjo pas L. R., ten dar buvo kažkas iš kaimynų, paskui jo ieškoti atėjo N. K.. L. nieko jam nepasakojo, o jis nieko neklausinėjo. Yra įsitikinęs, kad nuo vienintelio jo suduoto smūgio delnu D. J. į lūpą pastarasis negalėjo mirti, todėl savo kaltės dėl D. J. nužudymo nepripažįsta.

Smūgio sudavimo D. J. aplinkybes O. T. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 38–39).

Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad 2012-09-10 16.23 val. O. T. buvo iškviesta GMP dėl apsinuodijimo alkoholiu, jis rastas gulintis krūmuose (duomenys neskelbtini) g. ir pristatytas į ligoninę (t. 1, b. l. 149–154).

Motyvuojamoji dalis

Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti O. T. ikiteisminio tyrimo metu 2012-09-18 ikiteisminio tyrimo pareigūnei duoti parodymai, jog begeriant D. pradėjo kabinėtis prie kažkokių vaikinų, stumdėsi su jais (t. 2, b. l. 16), ir 2013-02-15 ikiteisminio tyrimo pareigūnei duoti parodymai, jog D. nuo jų kompanijos buvo nuėjęs toliau ir su tais jaunuoliais apsistumdė, tačiau iki muštynių jie dar nebuvo priėję, po to jis D. ir tuos vaikinus išskyrė (t. 3, b. l. 38–39). Tada kaltinamasis teigė, jog jo parodymus iškraipė tyrėja, kadangi apklausose nedalyvavo gynėjas. Tačiau įrašai apklausos protokoluose patvirtina, kad apklausose dalyvavo gynėja D. Rocevičienė, parodymų surašymo apklausos protokoluose teisingumą, šiuos protokolus pasirašydami, patvirtino tiek gynėja, tiek ir pats kaltinamasis. Be to, po parodymų perskaitymo kaltinamasis paneigė savo prieš tai teismui duotus parodymus, jog bestovinti ir begeriant alų, priėjo kažkoks vaikinukas ir pasikvietė D. į šoną ir teigė, jog D. pats kabinėjosi prie nepilnamečių.

Kaltinamasis G. I. atsisakė duoti parodymus ir paprašė teismo vadovautis jo parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nes nenori klaidinti teismo.

Teisėjai perskaičius kaltinamojo G. I. apklausos protokolą (t. 2. b. l. 127–130), įtariamojo apklausos protokolą (t. 3, b. l. 68–70), kaltinamasis teigė, kad teisme sakė, jog tarp peties ir sprando buvo pastumtas D. J.. Jis kelis kartus yra sakęs, kad šis „atsijungdavo“. Tiksliai pasakyti negali, nes buvo atitinkamas atstumas. Tikriausiai smūgis buvo suduotas kumščiu, visa akis buvo sutinusi, jis kalba apie tai, kas vyko prie „Maxima“ parduotuvės.

Apklaustas teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą, kaltinamasis G. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad rugsėjo 10 d. ryte atėjo iki pašto iš pažįstamų asmenų atsiimti skolų, prie pašto sutiko O. ir L., netoliese matė ir L.. Tuo metu iš pašto išėjo jo skolininkas A., ir jie nuėjo iki „Maximos“ išsikeisti pinigų. A. išsikeitė pinigus ir atsidėkodamas paėmė alaus, kurį jie gėrė, užėję už „Maximos“ kampo. Po kiek laiko atėjo O., L., L. ir D., kurie atsisėdo ant žolyno ir gėrė atsineštą alų ir vyną, paskui D. pradėjo šūkauti ant visų. Matė, kaip O. kažko susibarė su D. ir jam, sėdinčiam ant žolės, taip pat sėdėdamas O. delnu sudavė į veidą. Baigęs gerti alų su A., jis ėjo į paštą, tuo metu O. jį pakvietė prieiti ir paprašė užnešti sugyventinei jogurtus. Kai priėjo, D. buvo patinusi akis ir buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas. Buvo apie 12 val., kai jis nuėjo į bendrabutį ir, lipdamas į viršų, perdavė jogurtus O. sugyventinei N. K.. Sugyventinė klausė, kur O., bet jis nesakė, nes O. buvo prašęs nesakyti. Paskui parėjo atgal ir O. pasakė, kad jogurtus atidavė. O. pasiūlė pritūpti prie jų ir atsigerti alaus. Paskui atėjo A. ir prisijungė prie jų. D. pasakė, kad pavaišintų juos, ir davė L. 100 litų. L. nuėjusi paėmė vyno, traškučių, alaus. Begeriant D. J. priekaištavo O. T. dėl kažkokios moters, O. sudavė kumščiu sėdinčiam D. į krūtinę, jis nuvirto ant žolės ir lyg ir prarado sąmonę, nes taip staigiai neatsikėlė, L. juos taikė. Besėdint pro šalį ėjo čigonas, D., jį pamatęs, pašoko ir nubėgo paskui, pasivijęs konfliktavo su čigonu, kol pastarasis koja spyrė D. į galvą. D. parkrito, pagulėjo ir atsistojęs svirduliuodamas priėjo prie jų. Po to jis su L., D. ir L. nuėjo į vaikų darželį, o O. nuėjo su A. į kitą pusę. Einant per žolyną, D. vėl buvo parkritęs. Darželio teritorijoje buvo susirinkusio jaunimo, jų kompanija buvo maždaug už 10 metrų. D. buvo prigulęs ne vieną sykį, jis sakė, kad jam darosi silpna ir pats priguldavo. Jie toliau girtavo, D. vėl pradėjo kabinėtis dėl L., jie kažko ginčijosi dėl kalėjimo reikalų, kas su kuo „sėdėjęs“. L. D. sudavė ranka tarp peties ir skruosto, tai buvo kaip pastūmimas, šis parkrito ant žolyno, bet vėl atsistojo. Jis pats jokių smūgių D. nesudavė. Buvo įsispyręs šlepetes, vilkėjo treningo kelnes ir pilkus marškinėlius su spalvotu vilko atvaizdu. Dar kiek pasėdėjęs, jis nusprendė eiti namo, L. taip pat pasakė, kad eina namo, jie išėjo, palikę D. ir L. prie darželio girtauti, ir tarp pašto bei (duomenys neskelbtini) gatvės išsiskyrė. Po to kaimynas pakvietė atsigerti alaus, ir jie apie 16 val. nuėjo prie parduotuvės atsigerti alaus. Apie 18 val. atėjo L. ir pasakė, kad D. paėmė piniginę, dokumentus ir ją kažkur pasiuntė. Iš viso jis matė, kaip O. sudavė D. du kartus, o darželyje L. pastūmė vieną kartą į krūtinę, nematė, kad kas nors būtų mušęs L..

Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti G. I. ikiteisminio tyrimo metu 2012-12-07 ikiteisminio tyrimo pareigūnei duoti parodymai, jog jis nematė, kumščiu ar delnu O. sudavė D. į veidą, taip pat, jog prie darželio L. D. stovinčiam sudavė vieną kartą į žandikaulį, D. nuo smūgio krito atbulas ant nugaros, ant žolyno, iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas (t. 2, b. l. 127–130). Kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl teisme nurodė, kad O. D. į veidą sudavė delnu, o L. D. ranka pastūmė tarp peties ir skruosto.

Kaltinamasis L. R. teisme atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad reikia vadovautis pirminiais jo duotais parodymais.

Teisėja perskaitė kaltinamojo L. R. parodymus, duotus teismo posėdžio metu (t. 4. b. l. 33), perskaitomi L. R. apklausos protokolai (t. 2, b. l. 95–96; t. 2, b. l. 118–119; t. 3, b. l. 50–52.

Apklaustas teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą, kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad sudavė D. J. tik vieną smūgį į petį, po smūgio jis parkrito ant žolės ir vėl atsistojo, daugiau ką nors paaiškinti apie jam žinomas bylos aplinkybes teisme atsisakė.

Apklausiama teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą bei kurios parodymai buvo perskaityti BPK įstatymo nustatyta tvarka, nukentėjusioji D. J. parodė, kad sūnus D. J. su sugyventine L. B. gyveno pas ją namuose daugiau kaip 4 metus. L. R. anksčiau buvo gyvenęs su L. B. ir nuolat kabinėjosi prie D., pusmetį iki žūties buvo jį sumušęs. 2012-09-09 ryte D. ir L. namuose girtavo, po to išėjo į bankomatą, sūnus grįžo namo vienas ir pasakė, kad L. liko girtauti su vyrais. L. B. namo nakvoti negrįžo. Rugsėjo 10 d. ryte sūnui paskambino L. B. ir pakvietė jį ateiti, pokalbio metu sūnus sakė, kad neis, nes ir vėl su jais susimuš. Netrukus pro langą pamatė einančią L. B. su dviem vyrais, vienas iš jų buvo L. R.. Sūnus prieš 10 val. išėjo į paštą pasiimti pašalpos, po to apie 11.30 val. paskambinęs kaimynei pasakė, kad pašalpą gavo, dabar yra parduotuvėje ir netrukus grįš namo. Tačiau sūnus negrįžo, daugiau susisiekti telefonu su juo nepavyko, po kelių dienų iš policijos sužinojo, kad sūnus nužudytas. Kitą rytą pamatė lauke su grupe vyrų girtaujančią L., kuri, ją pastebėjusi, pasislėpė. D. J. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis R. J..

Apklaustas teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą bei kurio parodymai buvo perskaityti BPK įstatymo nustatyta tvarka, liudytojas G. M. parodė, kad 2012-09-10 prieš pietus pašte pasiėmė socialinę pašalpą ir prie „Maximos“ girtavo su A. K.. Netoliese girtavo visi trys kaltinamieji, L. B. ir D. J.. Po to jie su A. K. pasikvietė O. T. girtauti kartu su jais, ir visi trys nuėjo į netoliese esantį miškelį, likusi kompanija, kuri prieš tai buvo su O., nuėjo į kitą pusę. Iki nusivedant O., jokių konfliktų ar muštynių nebuvo, nė vienas nebuvo sukruvintas ar sumuštas, visa jų kompanija girtavo draugiškai. Begeriant O. pasidarė bloga, jie bandė jį gaivinti, po to iškvietė medikus, ir O. išsivežė GMP. Prie jo jokių konfliktų nebuvo, visi sėdėjo. Jie trise gėrė degtinę, alų, išgėrė po porą 0,7 l degtinės butelių kiekvienas, kažkiek ir alaus. Kitą rytą matė D. J. lavoną prie darželio, tačiau kas jį sumušė, nežino.

Apklaustas teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą bei kurio parodymai buvo perskaityti BPK įstatymo nustatyta tvarka, liudytojas A. K. parodė, kad 2012-09-10 nuo ryto prie „Maximos“ girtavo su G. M.. Po pietų prie jų priėjo O. T. ir L. R., jie buvo girti. L. R. po kiek laiko nuėjo, o jie pasiūlė O. pratęsti išgertuves su jais, ir visi trys nuėjo į miškelį. Begeriant O. pasidarė bloga, ir buvo iškviesta greitoji pagalba. Jokių muštynių prie parduotuvės nematė ir nieko apie jas nežino, taip pat nematė ir kruvinų ar sumuštų žmonių.

Apklausta teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą bei kurios parodymai buvo perskaityti BPK įstatymo nustatyta tvarka, liudytoja N. K. parodė, kad jau 8 metus yra O. T. sugyventinė. 2012-09-10 ryte paprašė O., kad šis nueitų prie pašto ir iš draugės paimtų skolą, jis išėjo po 9 val. ir negrįžo. Ji keletą kartų ėjo pas L. R. ieškoti O., bet R. taip pat nerasdavo namuose. Apie 15–16 val. eilinį kartą leisdamasi pas L. R., pamatė jį kartu su G. I. prie balkono koridoriuje geriančius alų, matėsi, kad abu yra gerai išgėrę. Jos paklaustas, kur yra O. T., L. R. šiurkščiai atsakė, kad nežino, taip pat klausė ir G. I., jis irgi atsakė nežinantis. G. I. prieš tai atnešė jai du jogurto indelius, iš jo suprato, kad jogurtą perduoti prašė O. T.. Vakare, apie 21 val., užėjo pas L. R. ir ten rado O., kuris paaiškino, kad buvo ligoninėje, nes jam girtaujant su G. ir A. pasidarė bloga, ir draugai iškvietė greitąją pagalbą.

Apklausta teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą bei kurios parodymai buvo perskaityti BPK įstatymo nustatyta tvarka, liudytoja L. B. parodė, kad ji buvo D. J. sugyventinė, kartu išgyveno 7 metus, gyveno pas D. tėvus. Rugsėjo 9 d. abu išėjo pasitikrinti į bankomatą pinigų. Po to D. nuėjo namo, o ji susitiko seną pažįstamą L. R. ir tą naktį pas jį praleido, šnekėdamiesi ir išgėrinėdami. Tą vakarą pas juos buvo užėjęs ir O. T.. Rugsėjo 10 d. iš ryto skambino D. iš R. telefono ir paprašė, kad ateitų, susitarė susitikti prie pašto. Ji prie pašto atėjo su R. ir T., o D. atėjo vienas. Ji su D. pasiėmė pašalpas, palydėjo jos draugę ir po to nuėjo prie „Maximos“. L., O. ir dar kažkas gėrė prie turgelio. Paskui L. su O. dar nupirko du bambalius alaus, ir jie išgėrinėjo keturiese. Išgėrus L. paprašė D., kad šis nupirktų jam vaistų, D. pasakė: „eikit ir nusipirkit“. D. liko su T. dviese, o ji nuėjo su L. į vaistinę, nusipirko vaistų, užėję į parduotuvę nusipirko butelį vyno. Kai išėjo iš parduotuvės, D. jau buvo sumuštas, prakirstas antakis ir iš lūpos bėgo kraujas. Paklausus D., kas jį sumušė, O. prisipažino, kad jis sumušė, po to O. su D. susitaikė. Visi atsisėdo ant žolyno, D. pradėjo kabinėtis prie kažkokių nepilnamečių. Nepamena, kad būtų vykusios kokios nors muštynės. Po to O. kažkur nuėjo, o ji, D., R. ir I. nuėjo prie darželio. Ten toliau girtavo, išgertuvių metu G. spyrė D. į galvą kažkur prie dešinės ausies, ir jis parkrito. Tuo metu G. sėdėjo ant palangės, o D. tupėjo, G. spyrė atsistojęs į galvą, nuo smūgio D. pargriuvo. Ji D. spyrė į kedą ir liepė keltis, jis atsikėlė, susitaikė su G., šnekėjosi apie kalėjimą. Jai matant, R. D. nieko nedarė. Paskui D. paprašė parnešti dar vyno. Išeidama D. paliko savo rankinuką, dokumentus, nuėjusi nupirko bambalį alaus. Grįžusi neatsekė tos vietos, kur paliko sugėrovus, šūkavo, bet niekas neatsiliepė, ir grįžo atgal prie „Maximos“. Prie „Maximos“ sutiko draugę, abi nuėjo į kazino ir ten išbuvo visą naktį. D. buvo apsirengęs šviesiomis kelnėmis, raudonais marškinėliais ir juoda kepure. O. buvo su džinsais, džinsiniu švarku, R. – su juoda striukyte, marškinėliais, juodomis treninginėmis kelnėmis, kepure su snapeliu, kaip buvo apsirengęs G., nepamena.

Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl D. J. nužudymo L. B. buvo nutrauktas, jai nepadarius nurodyto nusikaltimo (t. 2, b. l. 10).

Apklaustas teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą bei kurio parodymai buvo perskaityti BPK įstatymo nustatyta tvarka, liudytojas S. O. parodė, kad 2012-09-10, apie 14 val., su draugais R. A., V. Z. ir D. K., kaip įprastai, leido laiką darželio teritorijoje. Netoliese sėdėjo ir girtavo moteris su trim vyrais. Vienas vyras buvo su treningo kelnėmis ir kepuraite su snapeliu, smulkaus kūno sudėjimo, kitas – stambus, apsirengęs tamsiai, trečias vilkėjo raudonos spalvos marškinėliais. Begeriant pirmieji du vyrai ėmė konfliktuoti su vyru raudonais marškinėliais, jie kažką kalbėjo apie kalėjimą, visi atsistojo, ir kažkuris iš vyrų, kiek pamena, stambesnis, smogė kumščiu vyrui raudonais marškinėliais į galvą, šis parkrito ir vėl atsistojo. Po to matė, kaip tokiu pat būdu vyras raudonais marškinėliais buvo mušamas dar 2–3 kartus, nepastebėjo, kuris iš vyrų jam sudavė, tačiau su juo daugiau konfliktavo stambesnis vyras. Apie 16 val., vyrui raudonais marškinėliais jau gulint, vyras su kepuraite pastūmė moterį, ši irgi liko gulėti, o abu pirmieji vyrai išėjo. Po kiek laiko išėjo ir jų kompanija, o vyras raudonais marškinėliais ir moteris liko gulėti. Po valandos jie sugrįžo, tuo metu moteris jau buvo pakilusi ir spardė vyrą raudonais marškinėliais į įvairias kūno vietas, ragindama keltis ir eiti namo, tačiau jis kažką šaukė, barėsi ir nesikėlė, po to moteris išėjo, netrukus išėjo ir jie. Vakare apie 19.30 val. jis dar kartą atėjo į darželio teritoriją, vyras tebegulėjo ant žolės ir miegojo (knarkė), jo veidas buvo kruvinas. Kitą rytą matė darželio teritorijoje dirbančius policijos pareigūnus, vyro kūnas tebegulėjo toje pat vietoje.

Apklausta teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą bei kurios parodymai buvo perskaityti BPK įstatymo nustatyta tvarka, liudytoja V. Z. parodė, kad 2012-09-10, apie 14 val., su draugais A., O. ir D. buvo darželio teritorijoje. Jiems atėjus, 10–15 m. atstumu sėdėjo ir girtavo moteris ir trys vyrai, po to jie ėmė konfliktuoti. D. kiek pabuvusi išėjo dar iki prasidedant konfliktui. Tų žmonių anksčiau nepažinojo, tyrimo metu moterį atpažino kaip L. B., su ja buvo vyras, kaip vėliau sužinojo tyrimo metu, D. J., kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, jis buvo apkabinęs moterį, todėl manė, kad jie sutuoktiniai arba sugyventiniai. Antras vyras buvo visą laiką su kepuraite, vilkėjo sportine apranga tamsios spalvos, buvo išgėręs, smulkaus kūno sudėjimo, judrus, kaip vėliau atpažino – L. R.. Trečias vyras vilkėjo marškinėliais juodos spalvos su užrašais, kaip vėliau atpažino – G. I.. L. R. ir G. I. atsistoję priešais D. J. ant jo šaukė, sakydami, kad jis dėl kažko kaltas, bet esmės ji nesuprato. Netrukus D. J. atsistojo ir su tais vyrais barėsi jau atsistojęs, kai G. I. trenkė jam rankos kumščiu į galvos kairį šoną vieną kartą. Nuo smūgio vyras parkrito ant žemės ant dešinio šono. L. R. ir G. I. su L. B. sėdėjo ir gėrė toliau, o D. J. kurį laiką gulėjo ant žemės. Po to atsistojo ir prie jų priėjo. Vyrai pradėjo ant jo šaukti: „žinai, už ką gavai“. L. R. atsistojo ir paėjo į šoną ir ėmė skambinti mobiliojo ryšio telefonu, su kažkuo kalbėjosi apie 5 min. Tuo tarpu moteris sėdėjo, o D. J. su G. I. kalbėjosi atsistoję. Pakalbėjęs telefonu L. R. prie jų priėjo ir pasakęs, kad jis pakalbėjo ir jam patvirtino, kad „...taip ir yra...“, sudavė D. J. rankos kumščiu į veidą vieną kartą. Nuo smūgio vyras parkrito ant žemės, bet tuoj pat atsikėlė. Po to kompanija pamatė juos ir liepė nekreipti dėmesio į jų barnius. Kompanija toliau vartojo alkoholį, kai ji pamatė, kad kažkuriuo momentu D. J. atsistojo ir nuėjo į šoną į krūmus už kampo, o paskui jį nuėjo G. I.. Jiedu grįžo abu po 2–3 min. ir prisijungė prie kompanijos. Netrukus pamatė, kad L. R. su G. I. vėl šaukia ant D. J., tuo metu G. I. dar kartą sudavė smūgį rankos kumščiu jam į veidą, D. J. parkrito ant žemės. Po to jis dar kartą atsikėlė ir prisijungė prie draugų, visi toliau gėrė. Tada ėmė šaukti L. B. ant D. J., kad su juo daugiau nebegyvens, o ant likusių dviejų vyrų, kad su jais daugiau nebendraus. Tiedu ėmė šaukti, kad ji nutiltų, nes tuoj pati gaus, ir kažkuris iš vyrų vėl sudavė D. J. į veidą. D. J. daugiau nebeatsikėlė. L. R. pasivedė į šoną L. B., ten stovėjo ir barėsi, šaukė vienas ant kito. G. I. sėdėjo šalia gulinčio D. J.. Pamatė, kad L. R. nesmarkiai pastūmė L. B., ji buvo labai girta, vos pastovėjo ant kojų, todėl parkrito. Jis grįžo pas sėdintį G. I., ir jiedu iš darželio teritorijos išėjo. Ji su draugais maždaug po 20 min. taip pat susiruošė eiti. Eidami pro gulintį D. J. matė, kad jis gulėjo kruvinu veidu, kraujas bėgo iš nosies. Jis judėjo, judino rankas, nekalbėjo. Moteris gulėjo netoliese, kruvina nebuvo. Maždaug po valandos visi trys vėl grįžo į darželio teritoriją ir matė, kaip L. B. sėdėjo prie gulinčio D. J.. Ji išgėrė gurkšnį vyno ir atsistojusi ėmė kojomis judinti gulintį vyrą sakydama: „eini namo, ar ne“. Vyras nieko jai nesakė, nejudėjo, nesikėlė. Tada moteris išėjo iš darželio teritorijos. Po pusvalandžio eidami iš darželio matė gulintį vyrą, jis garsiai knarkė. O. vėliau jai sakė, kad vakare buvo išėjęs pavedžioti šunį ir matė, kad tas vyras dar miegojo. Kitą dieną prie darželio pamatė policijos automobilį, o toje pačioje vietoje gulėjo vyras raudonais marškinėliais. Savo parodymus liudytoja V. Z. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 97–105).

Apklaustas teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą bei kurio parodymai buvo perskaityti BPK įstatymo nustatyta tvarka, liudytojas R. A. parodė, kad 2012-09-10 su draugais O., Z. ir D. buvo darželio teritorijoje. Kai atėjo į teritoriją, matė geriančių žmonių kompaniją, vieną moterį ir tris vyrus, jie jau buvo girti. Vienas vyras buvo su sportinėmis kelnėmis ir kepuraite su snapeliu, smulkaus kūno sudėjimo, kaip vėliau atpažino L. R., kitas vyras buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, stambesnio sudėjimo, kaip vėliau atpažino, G. I.. Trečias vyras vilkėjo raudonos spalvos marškinėliais – D. J., jam pasirodė, kad pastarasis buvo tos moters, kaip vėliau atpažino L. B., vyras. Gerdami L. R. ir G. I. ėmė konfliktuoti su D. J., girdėjo tik pokalbio nuotrupas. G. I. kumščiu sudavė vieną kartą į galvą D. J., pastarasis nuo smūgio parkrito ant žolės, bet po kiek laiko atsikėlė ir toliau aiškinosi. Tada jam L. R. trenkė kumščiu vieną kartą į petį. Mušamas vyras vėl parkrito ant žemės, dar kartą atsikėlė, po to G. I. vėl smogė jam kumščiu į galvą, po to vyras pargriuvo ir bandė atsikelti, bet jam vis nesigaudavo. Jam matant L. R. smūgiavo D. J. vieną kartą į petį, o G. I. du kartus į galvą. Kai susiruošė išeiti iš darželio teritorijos, du vyrai ir moteris gėrė toliau. Į darželio teritoriją jis su draugais grįžo po 40–50 min., apie 16 val., D. J. gulėjo toje pat vietoje, kaip ir jiems išeinant, moteris gulėjo šiek tiek toliau ant asfaltuoto takelio. Ji atsikėlė ir priėjo prie vyro, susirado vyno butelį, jį išgėrė ir spardė gulinčiam vyrui į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus sakydama: „eini namo, ar neini“. Po to bandė pakelti, visaip jį judindama, šaukdama, kad eitų namo. Vyras nesikėlė. Moteris dar išgėrė, atsisėdo šalia jo ant laiptelio ir dar su koja spyrė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus. Vyras taip ir neatsikėlė. Moteris atsistojo ir nusvirduliavo iš darželio teritorijos.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti R. A. ikiteisminio tyrimo metu 2012-09-18 ir 2012-12-05 ikiteisminio tyrimo pareigūnei duoti parodymai, jog jam matant, L. R. smūgiavo D. J. du kartus į galvą, o G. I. vieną kartą į galvą, vieno smūgio, kas ir kur sudavė D. J., jis nematė (t. 1, b. l. 109, 119). Liudytojas paaiškino teismui, jog šie jo parodymai užrašyti netiksliai, kad jis matė tik 3 smūgius, iš kurių vieną L. R. sudavė vyrui į petį, o du – G. I. į galvą (vieną iš jų į kairę veido pusę), tačiau nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl pasirašė tiek minėtus apklausų protokolus, tiek ir kaltinamųjų parodymo atpažinti protokolus, kuriuose užfiksuotas kitoks, nei jis nurodė teisme, kaltinamųjų suduotų D. J. smūgių skaičius ir lokalizacija.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad D. J. lavonas kruvinu veidu rastas 2012-09-11, apie 10.52 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, lavonas aprengtas raudonais marškinėliais ir šviesiomis kelnėmis. Prie lavono rastas tuščias butelis nuo vyno ir du „Maximos“ kvitai, patvirtinantys vyno ir alaus pirkimą 2012-09-10 14.13 val. ir 15.02 val. (t. 1, b. l. 9–25). Iš UAB „Maxima LT“ rašto matyti, kad perkant nurodytus alkoholinius gėrimus, buvo panaudota L. B. nuolaidų kortelė (t. 1, b. l. 68).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 535/12(03) buvo konstatuota, jog D. J. mirė nuo patirtos sunkios galvos traumos, tikėtinai, praėjus nuo traumos iki keliolikos valandų laikotarpiui. Tikėtinas toks traumos mechanizmas: smūginio poveikio į galvos veidinės dalies kairę pusę kietu buku ribotai kontaktavusiu daiktu, dėl to buvo sužalotas kairės akies vokų odos kraujagyslių vientisumas jas sutraiškant – iš pažeistų kraujagyslių spindžio kraujas liejosi į minkštuosius audinius, susidarė infiltruojančio tipo kraujosruva ant kairės akies vokų. Šio traumuojančio poveikio metu energija buvo perduota D. J. galvai. Nugalėjus rimties jėgas dėl buvusio šoninio poveikio galvos vertikalios ašies (fiziologinio sukimo per stuburą) atžvilgiu galva staiga lenkiama į priešingą – dešinę – pusę ir sukama prieš laikrodžio rodyklę vertikalios ašies atžvilgiu. Dėl šių suteiktos energijos mechaninių-kinetinių poveikių kaukolės smegeninėje ertmėje smegenų skystyje esančios galvos smegenys dėl visuotinio gamtos rimties dėsnio stengėsi išlikti esamos būklės, o kaukolė sukosi per kaklą ir linko, dėl to buvo viršyta fiziologinė galvos smegenis maitinančių kraujagyslių (tarp galvos smegenų minkštųjų dangalų ir dangalų paviršiaus esančių) sienelės spūdumo-tempimo riba, kraujagyslės trūko, formavosi kraujo išlajos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Besitvenkiančio kraujo slėgiui viršijus minkštųjų dangalų atsparumo ribą, kraujas ištekėjo pro pratrūkusius galvos minkštuosius dangalus į tarpą iki kietojo galvos smegenų dangalo. Kadangi komunikantinių kraujagyslių plyšimas įvyko ties galvos smegenų pjautuvu (sagitaline vidurio linija), subdurinė kraujo išlaja formavosi abipus vienodai. Bėgant laikui, veikiant kraujo spaudimui, kraujas tvenkėsi tarp galvos smegenų ir kaukolės vidinio paviršiaus, spausdamas smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje. Dėl to galvos smegenys slinkosi link kaukolės didžiosios angos, kur (anga piltuvo formos) galvos smegenys įstrigo ir buvo perspaustos, pažeidžiant gyvybinius centrus, susidarant šių centrų zonoje antrinėms kraujo išlajoms. Tokiu būdu minėtas patirtas traumuojantis poveikis yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su mirtimi, mirtis – patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos baigtis. Diametraliai priešingoje (pakaušio dešinės pusės) srityje rasta poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu susidarė dėl smūginio-dinaminio kontakto su kietu paviršiumi. Tikėtina, kad dėl patirto traumuojančio smūginio poveikio į D. J. galvos veidinės dalies kairę pusę perduota jam energija veikė po buvusio poveikio vektorine kryptimi – D. J. pirma galva, o po to ir liemeniu buvo bloškiamas atgal į dešinę ir dėl to atsitrenkė galvos pakaušinės dalies dešine puse; šis patirtas paviršinis poveikis turėjo smūginį komponentą (nurodo kraujosruva) ir išreikštą dinaminį komponentą (nurodo pats sužalojimo pobūdis – nubrozdinimas). Taip pat rasta kraujo išlaja su muštinio pobūdžio žaizda apatinės lūpos dešinėje, susidariusi galbūt ir dėl vieno traumuojančio smūginio poveikio ribotai kontaktavusiu dalyku, atitinkanti nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, bei kraujosruva ant kairės blauzdos. Visi sužalojimai yra vienodo senumo. Etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Išvadoje taip pat paminėta: odos nubrozdinimai nosyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žande, dešinės akies srityje (t. 1, b. l. 32–36).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 1/13(03) buvo konstatuota, jog pirminio tyrimo metu konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 7 trauminių kontaktinių bei dinaminių poveikių, šeši jų – į galvą. Paviršinė juostelių formos kraujosruva dešinio žando priekinėje dalyje galėjo būti padaryta dėl reljefinio daikto poveikio, galbūt avalynės padu. Dešinės akies vidinio kampo srityje kraujosruvos susidarė nuo trauminio poveikio į nosį. Kadangi pirminio tyrimo metu konstatuotas kraujo išsiliejimas išsidėstęs sferiniuose ir pamatiniuose paviršiuose, todėl negalima tiksliai išskirti, nuo kurio trauminio poveikio į veido kairę pusę ar burną įvyko galvos smegenis maitinančių kraujagyslių plyšimas, dėl to kraujas tvenkėsi tarp galvos smegenų ir kietojo dangalo, galvos smegenys linko link kaukolės didžiosios angos, kur galvos smegenys įstrigo ir buvo perspaustos, pažeidžiant gyvybinius centrus, kas lėmė mirtį. Imant atskirai kiekvieną išorinį sužalojimą, jie kvalifikuojami nežymiais, tačiau galvoje sužalojimai yra padaryti ne mažiau kaip dėl šešių trauminių poveikių, iš kurių dėl kiekvieno padaryto poveikio galėjo būti pažeistos galvos smegenų maitinančios kraujagyslės, dėl to išsivystė sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 40–42).

Šioms specialisto išvadoms paaiškinti ir patikslinti teisme buvo apklaustas išvadas davęs teismo medicinos ekspertas R. P., jis paaiškino, kad nukentėjusysis mirė 8–14 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Negalima atmesti tikimybės, kad po patirto sužalojimo jis galėjo atlikti kažkokius veiksmus – kalbėti, bendrauti, eiti. Duodant pirmą išvadą, buvo atsižvelgta tik į didesnius sužalojimus, mažesni sužalojimai pirminio tyrimo metu nebuvo priskirti atskiriems smūginiams poveikiams. Nosies srityje fiksuoti sužalojimai – tai smulkūs odos nubrozdinimai nuo 0,2 iki 0,3 cm dydžio, ne mažiau kaip keturi. Sužalojimai galėjo būti padaryti bukabriauniu, galbūt kažkokiu šiurkščiu slystamuoju daiktu, gal turėjo žiedą ar dar kažką užsidėję ant rankų. Tie sužalojimai neatspindi žalojusio įrankio ar daikto formos, labiausiai tikėtina, kad buvo vienas smūginis poveikis, smūgis turėjo būti iš dešinės pusės. Jei žmogus krenta ir atsitrenkia nosimi, žmogus iš inercijos dar slysta, tai būtų ne taškinis, o normalus platus nubrozdinimas, todėl mažai tikėtina, kad nukentėjusysis griuvo ant nosies. Kraujavimas iš nosies yra dėl trauminio poveikio į nosį. Dešinio žando sužalojimas, tikėtina, padarytas dėl reljefinio daikto poveikio. Kraujosruvos dešinės akies vidinio kampo srityje susidaryti griuvimo metu negalėjo, čia yra grynai lokalus smūgis, nėra dinaminio poveikio. Akies sužalojimas kumščiu negalėjo būti padarytas, galbūt bandė sugriebti pirštais. Tai galėjo būti padaryta kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galėjo būti piršto galas, jei būtų pagalys, tai greičiausiai būtų traumavęs paviršinį epidermį ir būtų nubrozdinimas. Pasitaręs su kolegomis nusprendė, kad sužalojimų, kurie tiksliai nurodytų, ar dėl vieno ar kelių suduotų smūgių kilo mirtinos pasekmės, nėra, kraujo išsiliejimo pobūdis po kietuoju dangalu apima visus paviršius (sferinius ir pamatinius), buvo konstatuoti nežymūs pakraujavimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kurie ribojosi kairiojo pusrutulio srityje, tai nurodo, kad buvo ne vienas smūgis į šitą vietą, buvo keli kraujagyslės įtrūkimai. Todėl jis pakeitė savo pirmąją išvadą ir antroje išvadoje nurodė, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kelių suduotų smūgių. Mano, kad mirtina trauma buvo sukelta ne mažiau kaip dėl 4 suduotų smūgių. Sužalojimus pagal smūginius poveikius skirsto taip:

6) lūpos sužalojimas.

Mažai tikėtina, kad mirtinus sužalojimus sukėlė smūgis į dešinę lūpą ir poveikis į akį, mirtina trauma buvo sukelta likusių keturių suduotų smūgių visumos.

Esant akivaizdiems prieštaravimams tarp byloje esančių teismo medicinos specialisto išvadų, kurių nepavyko pašalinti, ir teisiamajame posėdyje apklausus išvadas davusį teismo medicinos ekspertą, teismas paskyrė komisinę teismo medicininę ekspertizę.

Ekspertizės akte Nr. EKM 97/13 (01) buvo konstatuota, kad D. J. mirties priežastimi buvo ūminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, komplikavęsis galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. D. J. galvoje nustatyti šie sužalojimai paaiškinami šešiais trauminiais poveikiais:

muštinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje su kraujosruva lūpų gleivinėje kairėje pusėje, muštinė žaizda kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje su kraujosruva akies abiejuose vokuose. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti dviem smūgiais kumščiais 2012-09-10, apie 14 val.,nosies sumušimai, pasireiškę smulkiais odos nubrozdinimais ant nosies viršūnės ir pagrindo, poodine kraujosruva dešinės akies vidinio kampo srityje, kraujavimu iš nosies landų. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti dviem smūgiais kumščiais 2012-09-10 maždaug tarp 14.30–16 val. Tikėtina, kad nuo smūgio į nosį nukentėjusysis galėjo griūti aukštielninkas ir, atsitrenkęs pakaušiu į kietą pagrindą, patirti pakaušio sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva,dešinio žando srities sumušimas, pasireiškęs trimis juostelių formos poodinėmis kraujosruvomis dešinio žando priekinėje dalyje, bei odos nubrozdinimas ant nosies dešinės šnervės. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu apauta koja 2012-09-10, maždaug tarp 14.30–16 val.

Mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė smūgiai į galvą padarydami muštinę žaizdą apatinės lūpos dešinėje pusėje su kraujosruva lūpų gleivinės kairėje pusėje, ir muštinę žaizdą kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje su kraujosruva akies vokuose. Nustatyti konkrečiai, nuo kurio iš šių dviejų sužalojimų išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės. Tarp kitų sužalojimų, padarytų netrukus iki momento, kai nukentėjusysis prarado sąmonę ir daugiau nebeatsikėlė (nosies, pakaušio, dešinio žando sumušimo), ir mirties nuo galvos smegenų suspaudimo, išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu kraujui, priežastinio ryšio nėra (t. 4, b. l. 145–155).

Šiam ekspertizės aktui paaiškinti ir patikslinti teisme apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių teismo medicinos ekspertų J. R. paaiškino, kad atliekant ekspertizę buvo remiamasi ir visa ekspertiniam tyrimui pateikta bylos medžiaga, kurioje yra duomenų, kad dalis galvos sužalojimų – muštinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje su kraujosruva lūpų gleivinėje kairėje pusėje, muštinė žaizda kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje su kraujosruva akies abiejuose vokuose – D. J. buvo padaryta anksčiau, 2012-09-10, apie 14 val., o kiti sužalojimai – vėliau, tarp 14.30–16 val. Subdurinių hematomų formavimosi dėsningumai leidžia teigti, kad sužalojimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir lėmęs mirtį, turėjo būti padarytas ne vėliau kaip keliasdešimt minučių iki momento, kai nukentėjusysis dėl besivystančio galvos smegenų suspaudimo prarado sąmonę. Ši aplinkybė leidžia atriboti, kad mirtinus sužalojimus sukėlė vienas iš dviejų trauminių poveikių, nukentėjusiojo patirtų pirmojo smurtavimo atveju, kadangi sužalojimai, patirti tiesiogiai (kelių–keliolikos minučių intervalu) prieš sąmonės praradimą, per tokį trumpą laiką negalėjo sukelti sąmonės praradimo ir vėliau sekusios mirtinos baigties. Pažymėtina, kad pagal mirtinų D. J. patirtų sužalojimų specifiką po patirtų trauminių poveikių nukentėjusysis dar pakankamai ilgą laiką iki sąmonės praradimo, matuojamą nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų intervalu, galėjo atlikti aktyvius veiksmus – judėti, bendrauti, vartoti alkoholį, nejausdamas kokių nors žymesnių sveikatos pakitimų. Ekspertas taip pat paaiškino, jog atsižvelgiant į alkoholio koncentraciją lavono skysčiuose galima teigti, jog D. J. mirė, praėjus apie 13 valandų po paskutinio alkoholio pavartojimo.

Susipažinęs su ekspertizės aktu ir išklausęs eksperto J. R. paaiškinimų, ankstesnes teismo medicinos specialisto išvadas davęs teismo medicinos ekspertas R. P. pripažino sutinkantis su teismo medicininės ekspertizės išvadomis, pažymėjo, kad jo atliktas specialisto tyrimas dėl laiko stokos nebuvo toks išsamus, be to, ekspertiniam tyrimui buvo pateikta žymiai didesnės apimties bylos medžiaga, dėl to, atlikus išsamesnį ir visapusiškesnį tyrimą, buvo gautos ekspertų išvados, iš dalies paneigiančios jo duotas specialisto išvadas.

Po šių specialisto paaiškinimų prokuroras BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė teismui prašymą kaltinamajame akte nurodytas kaltinamųjų L. R. ir G. I. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tai yra kvalifikuoti jų nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme iš naujo, prokuroras BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė teismui prašymą kaltinamajame akte nurodytas kaltinamojo O. T. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tai yra kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas ją nagrinėja pagal visus kaltinamiesiems pateiktus kaltinimus.

Nukentėjusiųjų D. J., R. J. parodymais nustatyta, kad jų sūnus D. J. 2012-09-10, apie 10 val., išėjo iš namų, nebūdamas sumuštas ar kitaip sužalotas. Remiantis kaltinamojo O. T., liudytojos L. B. parodymais taip pat nustatyta, jog D. J. nebuvo sumuštas ar kitaip sužalotas iki to momento, kai L. B. su L. R. nuėjo į vaistinę ir į parduotuvę, o D. J. ir O. T. liko jų laukti prie „Maximos“. O. T. teigimu, jiems pasilikus dviese su D. J., tarp jų kilo konfliktas – D. pradėjo jam priekaištauti dėl L., nes manė, kad L. nakvojo pas jį, čiupo už apykaklės ir norėjo prisitraukti prie savęs, jis bandė atstumti D. ir delnu sudavė jam į lūpą, D. traukdamasis atbulas užkliuvo už savo kojos ir atsisėdo ant žemės, jam iš lūpos bėgo kraujas, tuo momentu grįžo L. ir L.. Tačiau L. B. parodė, kad jai su L. R. išėjus iš parduotuvės, D. jau buvo sumuštas, prakirstas antakis ir iš lūpos bėgo kraujas. Paklausus D., kas jį sumušė, O. prisipažino, kad jis sumušė. L. B. parodymai dėl šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nuoseklūs, jais netikėti dėl to teismas neturi jokio pagrindo. Iš teismo medicininės ekspertizės akto matyti, jog D. J. muštinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje su kraujosruva lūpų gleivinėje kairėje pusėje, muštinė žaizda kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje su kraujosruva akies abiejuose vokuose galėjo būti padaryti dviem smūgiais kumščiais 2012-09-10, apie 14 val. Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole užfiksuota (t. 1, b. l. 71–76), kad liudytojai V. Z. buvo parodytas vaizdo įrašas iš prekybos centro „Maxima“, kuriame užfiksuotas L. B. priklausančios nuolaidų kortelės panaudojimo momentas, nustatyta, kad L. B. ir L. R. nufilmuoti prekybos salėje 2012-09-10, apie 14.13 val., šis laikas nurodytas ir įvykio vietoje rastame parduotuvės kvite. Apklaustų asmenų parodymais taip pat nustatyta, kad L. B. ir L. R. 2012-09-10 į parduotuvę kartu ėjo tik vieną kartą. Iš to išeina, kad O. T. smurtavo prieš D. J. apie 14 val. L. B. parodymai ir teismo medicininės ekspertizės išvados visiškai paneigia O. T. aiškinimą, neva jis tik vieną kartą sudavęs D. J. delnu į lūpą, ir patvirtina, kad 2012-09-10, apie 14 val., O. T. D. J. sudavė du smūgius kumščiu į veidą (į lūpas ir kairę akį). Aplinkybę, kad į lūpą buvo suduota ne delnu, o smogta kumščiu, patvirtina ir smūgio stiprumas, kurį įrodo ne tik žymūs išoriniai lūpos sužalojimai, tačiau ir paties O. T. parodymai, jog po smūgio į lūpą D. J. atsisėdo ant žemės.

Nors kaltinamasis G. I. kiek kitaip nurodo įvykio aplinkybes, teigia, jog O. T. smogė kumščiu ar delnu D. J. į veidą tuo metu, kai O., L., L. ir D. girtavo sėdėdami ant žolės, jis taipogi patvirtino, kad po šio smūgio priėjęs prie kompanijos pamatė, kad nuo smūgio D. buvo patinusi akis ir buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas, po to jis O. T. prašymu apie 12 val. nunešė N. K. į bendrabutį jogurtus, vėliau matė, kaip O. T. dar smogė D. J. kumščiu į krūtinę. Iš G. I. parodymų matyti, kad jo nurodomas aplinkybes G. I. matė girtaudamas ir jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, akivaizdu, jog dėl girtumo jis įvykio aplinkybes galėjo užfiksuoti ir prisiminti netiksliai (pvz., N. K. kategoriškai patvirtino, kad G. I. jai perdavė jogurtus apie 15–16 val., tai leidžia teigti, jog tai įvyko jau pasibaigus išgertuvėms darželio teritorijoje), tačiau iš esmės G. I. patvirtino matęs smurtaujantį prieš D. J. O. T., o tiesiogiai po šio smurto – sužalojimus nukentėjusiojo akies srityje.

Atskirai aptartini kaltinamųjų parodymai apie neva trečiųjų asmenų vartotą smurtą prieš D. J.. Kaip minėta, O. T. parodymai dėl šios aplinkybės yra itin nenuoseklūs ir prieštaringi. Apklaustas teismo O. T. parodė, jog bestovinti ir begeriant alų, priėjo kažkoks vaikinukas ir pasikvietė D. į šoną. Paskui išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, kad D. su vienu vaikinu voliojasi ant žemės, o kitas vaikinas smūgiavo D. iš viršaus. Pribėgęs juos išskyrė ir, nuvedęs D., pasodino ant žolės, tuo metu prie jų priėjo atsigerti alaus G. I.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad begeriant D. pats pradėjo kabinėtis prie kažkokių vaikinų, stumdėsi su jais, jog D. nuo jų kompanijos buvo nuėjęs toliau ir su tais jaunuoliais apsistumdė, tačiau iki muštynių jie dar nebuvo priėję, po to jis D. ir tuos vaikinus išskyrė. Perskaičius šiuos jo parodymus teisiamajame posėdyje, O. T. paneigė savo prieš tai teismui duotus parodymus, jog bestovinti ir begeriant alų, priėjo kažkoks vaikinukas ir pasikvietė D. į šoną, ir ėmė teigti, jog D. pats kabinėjosi prie nepilnamečių, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog iki muštynių ir smūgių sudavimo nebuvo prieita, o teismui apibūdino jau vykusias muštynes. L. B. taip pat parodė, jog sėdint ant žolyno, D. pradėjo kabinėtis prie kažkokių nepilnamečių, tačiau ji nepamena, kad būtų vykusios kokios nors muštynės. Tuo tarpu G. I. paneigė buvus kokį nors konfliktą tarp D. J. ir nepilnamečių, tačiau parodė, kad jau po O. T. pavartoto smurto pro jų kompaniją ėjo čigonas, D., jį pamatęs, pašoko ir nubėgo paskui, pasivijęs konfliktavo su čigonu, kol pastarasis koja spyrė D. į galvą. D. parkrito, pagulėjo ir atsistojęs svirduliuodamas priėjo prie jų. Tačiau tokių G. I. nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei O. T., nei L. B.. Liudytojai G. M., A. K. taip pat parodė, kad iki jiems nusivedant O. T. toliau girtauti į miškelį, jokių konfliktų ir muštynių kompanijoje nebuvo. Todėl nenuoseklias, tarpusavyje prieštaringas ir liudytojų parodymais paneigtas kaltinamųjų versijas apie neva vykusias D. J. muštynes su nepilnamečiais ir apie neva čigono pavartotą fizinį smurtą prieš D. J. teismas vertina kaip kaltinamųjų gynybos būdą nuo jiems inkriminuotų kaltinimų ir atmeta kaip aiškiai neatitinkančias tikrovės.

Atkreiptinas dėmesys, jog parodymus kaltinamieji davė dar iki teismo medicininės ekspertizės akto gavimo byloje, kai kaltinimas buvo grindžiamas medicinos specialisto išvadomis, jog D. J. mirtis įvyko dėl visų trauminių poveikių į galvą visumos. Akivaizdu, jog esant tokiai kaltinimo konstrukcijai, kaltinamieji buvo suinteresuoti nurodyti kiek įmanoma mažesnį savo vaidmenį smurtaujant, tai ypač siejasi su G. I. versija apie neva čigono spyrį D. J. į galvą, kadangi liudytoja L. B. kaip darželio kieme spyrusį D. J. į galvą asmenį įvardijo būtent G. I..

Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad po 2012-09-10, apie 14 val., O. T. pavartoto prieš D. J. smurto, apie 14.13 val. L. B. nupirkus parduotuvėje alkoholio, visi trys kaltinamieji, L. B. ir D. J. kurį laiką toliau girtavo prie „Maximos“, vėliau G. M. ir A. K. pakvietė O. T. eiti su jais kartu girtauti į netoliese esantį miškelį, o L. B., D. J., L. R. ir G. I. persikraustė tęsti išgertuvių į šalia (duomenys neskelbtini) g. esančio vaikų darželio teritoriją (įvertinant laiką, praėjusį girtaujant prie parduotuvės po L. B. apsipirkimo parduotuvėje, tai galėjo įvykti ne anksčiau kaip 14.30 val.). Nors G. I. neigia darželio kieme smurtavęs prieš D. J., o L. R. tvirtina sudavęs D. J. tik vieną smūgį (analogiškai šią aplinkybę nurodo ir G. I.), byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad darželio kieme prieš D. J. buvo smurtaujama žymiai intensyviau.

Liudytoja V. Z. parodė mačiusi, kaip G. I. du kartus, o L. R. vieną kartą smogė D. J. kumščiu į veidą, po kiekvieno smūgio D. J. pargriūdavo ant žemės, po to kažkuris iš minėtų dviejų kaltinamųjų dar kartą sudavė D. J. kumščiu į veidą, po to šis pargriuvo ir nebesikėlė. V. Z. parodymus patvirtino ir liudytojas S. O., kuris nurodė matęs, kaip D. J. buvo suduoti 3–4 smūgiai, vieną smūgį sudavė G. I., kuris iš kaltinamųjų – L. R. ar G. I. – sudavė kitus smūgius, jis nepastebėjo.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų, kurie iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo ir niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Liudytojas R. A. nurodė matęs, kad jam matant L. R. smūgiavo D. J. vieną kartą į petį, o G. I. du kartus į galvą, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jam matant, L. R. smūgiavo D. J. du kartus į galvą, o G. I. – vieną kartą į galvą, vieno smūgio, kas ir kur sudavė D. J., jis nematė. Kaip minėta, liudytojas nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti teismui parodymų keitimo priežasties, negalima paneigti prielaidos, kad R. A., kuris yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, kokiu nors būdu galėjo būti paveiktas kito suimtojo L. R. keisti parodymus jo naudai. Todėl teismas tiki jo parodymais apie L. R. prieš D. J. vartotą smurtą duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojų V. Z., S. O., R. A. parodymai, kaltinamųjų G. I. ir L. R. parodymai taip pat paneigia L. B. aiškinimą, jog L. R. jai matant jokio smurto prieš D. J. nevartojo. Pažymėtina, kad L. B. yra ilgą laiką pažįstama su L. R., palaikė su juo artimus santykius, todėl yra suinteresuota duoti palankius L. R. parodymus, be to, įvykių darželio kieme metu jau buvo smarkiai apgirtusi, todėl gali tiksliai ir neprisiminti visų reikšmingų aplinkybių. Kita vertus, L. B. taip pat nurodo, jog G. I. sudavė vieną smūgį D. J. į veidą. Vertinant V. Z., S. O., R. A. parodymus dėl pačios L. B. fizinio poveikio D. J. pažymėtina, kad liudytojai nuosekliai parodė, jog L. B. gulintį D. J. judino koja, spardė, tampė, bandydama pakelti, kviesdama keltis nuo žemės ir eiti namo (tuo tikslu spyrusi D. J. į kedą pripažįsta ir pati L. B.), t. y. jos poveikiu nebuvo siekiama sukelti D. J. kokią nors fizinę žalą, šis poveikis nebuvo kokio nors konflikto išdava, priešingai, L. B. siekė prikelti, jos suvokimu, dėl girtumo ant žemės užmigusį D. J. ir vestis jį namo. Liudytojai nepatvirtino pastebėję bent vieną L. B. stiprų spyrį D. J. į galvą, kuris, jų vertinimu, būtų galėjęs sukelti kokį nors kūno sužalojimą. V. Z. pabrėžė, kad spardoma buvo į pilvą, nesmarkiai. Aplinkybių, kad L. B. būtų mušusi D. J., nenurodo ir kaltinamieji. Taigi teismas atmeta tikimybę, kad likusius galvos sužalojimus, kaip matyti iš teismo medicininės ekspertizės išvadų, pakankamai stipriais smūginiais poveikiais išgertuvių darželio teritorijoje metu D. J. galėjo padaryti L. B..

Kaip minėta, remiantis teismo medicininės ekspertizės išvadomis nustatyta, jog neįskaitant O. T. suduotų smūgių, D. J. buvo suduoti dar 4 smūgiai į galvą. Remiantis anksčiau aptartais apklaustų asmenų parodymais taip pat nustatyta, kad D. J. į veidą smūgiavo tiek G. I., tiek L. R.. V. Z., S. O., R. A. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir L. B. parodymai, nustatyta, kad G. I. smogė D. J. į veidą du kartus. V. Z. nurodo, jog L. R. vieną kartą smogė D. J. kumščiu į veidą, o kuris iš kaltinamųjų sudavė ketvirtą smūgį, ji nepastebėjusi. Taigi liudytojai iš viso matė kaltinamuosius suduodant D. J. 4 smūgius, iš kurių 2 smūgius į veidą sudavė G. I.. Akivaizdu, jog kitus du smūgius į galvą sudavė L. R.. Lieka nepaneigta L. R. versija, kad dar vieną suduotą D. J. smūgį L. R. sudavė ne į veidą, o į petį. Liudytojai nurodo matę 4 smūgius, nustatyta, kad du smūgius į veidą sudavė G. I. ir du – L. R.. Dar vieno smūgio aplinkybių liudytojai gerai neįsidėmėjo, tačiau R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, jog L. R. smūgiavo D. J. į veidą du kartus, o kad smūgiavo į petį, pripažįsta ir pats L. R..

Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie nebuvo susiję su kaltinamaisiais, akivaizdu, kad visi kaltinamieji sudavė D. J. ne mažiau kaip po du smūgius į galvą, nes ne visi liudytojai tuo pačiu metu žiūrėjo ir matė viską, kas tuo metu vyko. Jų parodymų visuma leidžia teismui padaryti tokią išvadą.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti visas nuteistojo O. T. apeliaciniame skunde nurodytas baudžiamojoje byloje kylančias abejones, buvo paskirta nauja komisinė teismo medicinos ekspertizė (b. t. 5, l. 177–180). Atlikus minėtą teismo medicinos ekspertizę, buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. EKM 15/15(02), kuriame konstatuota, kad D. J. padarytas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos gleivinės dešinėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva lūpų gleivinėje kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vidinio kampo srityje, kairės akies vokuose, pakaušyje, dešiniojo žando priekinėje dalyje, odos nubrozdinimai nosies viršūnėje, dešinėje šnervėje, ant nosies pagrindo, pakaušyje, taip pat kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Negalima atmesti ir galvos smegenų sukrėtimo (difuzinio aksonų pažeidimo), kuris turėjo įvykti po smūgių įvykus rotaciniam ar linijiniam galvos judesiui. Staigus sąmonės netekimas po paskutinio trauminio poveikio galėjo įvykti nuo galvos smegenų sukrėtimo (aksonų pažeidimo) arba sutapus laikui, kai dėl išsiliejusio kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir besivystančio pabrinkimo buvo suspaustos galvos smegenys. Mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sukelti bet kuris iš ektrakranijinių sužalojimų, todėl nustatant sveikatos sutrikdymo mastą vertinama galvos sumušimo su ektrakranijiniais sužalojimais ir intrakranijiniais sužalojimais (galvos smegenų pažeidimu) visuma. D. J. mirties priežastis – ūminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu į didžiąją pakauškaulio angą. Negalima atmesti ir galvos smegenų sukrėtimo (difuzinio aksonų pažeidimo) buvimo. Vertinant bylos aplinkybes, ektrakranijiniai sužalojimai, sąlygoję D. J. mirtį, padaryti 2012 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu apytiksliai nuo 14 iki 16 valandos. Po paskutinio trauminio poveikio į galvą D. J. neteko sąmonės. D. J. mirtis įvyko po keleto–keliolikos valandų nuo trauminių poveikių, tapusių jo mirties priežastimi (t. 5, b. l. 183–198)

Kaip matyti iš minėto ekspertizės akto, tyrimą atlikę ekspertai šiuo atveju konstatavo, jog bet kuris iš D. J. suduotų smūgių įvykio dieną galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, tapusiu D. J. mirties priežastimi. Remiantis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atliktos teismo medicinos ekspertizės aktu, galima išvada, jog D. J. mirtis galėjo įvykti nuo bet kurio iš trijų nuteistųjų – O. T., L. R., G. I. įvykio dieną suduoto smūgio (ar smūgių).

Teismas pažymi, kad minėto ekspertizės akto Nr. EKM 15/15(02) išvados iš esmės sutampa su Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM 1/13(03), kurioje buvo konstatuota, jog pirminio tyrimo metu konstatuoti sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip 7 trauminių kontaktinių bei dinaminių poveikių, šeši jų – į galvą. Kadangi pirminio tyrimo metu konstatuotas kraujo išsiliejimas išsidėstęs sferiniuose ir pamatiniuose paviršiuose, todėl negalima tiksliai išskirti, nuo kurio trauminio poveikio į veido kairę pusę ar burną įvyko galvos smegenis maitinančių kraujagyslių plyšimas, dėl to kraujas tvenkėsi tarp galvos smegenų ir kietojo dangalo, galvos smegenys linko link kaukolės didžiosios angos, kur galvos smegenys įstrigo ir buvo perspaustos gyvybinių centrų lygmenyje, tai lėmė mirtį. Imant atskirai kiekvieną išorinį sužalojimą, jie kvalifikuojami nežymiais, tačiau galvos srityje sužalojimai yra padaryti ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių, iš kurių dėl kiekvieno padaryto poveikio galėjo būti pažeistos galvos smegenų maitinančios kraujagyslės, dėl ko išsivystė sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 40–42).

Todėl teismas vadovaujasi ekspertizės akto Nr. EKM 15/15(02) išvadomis.

Esant tokiai ekspertizės akto išvadai ir nesant galimybės nustatyti, nuo kurio kaltinamųjų suduotų smūgių ar smūgio buvo nužudytas žmogus, už atsiradusias pasekmes atsako visi smurtavę prieš jį asmenys, nes teismas nustatė, kad visi kaltinamieji sudavė smūgius D. J. kumščiais į galvą.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad visi kaltinamieji vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį D. J. suduodami smūgius į pavojingą gyvybei vietą – galvą.

Kaltinamieji tyčia suduodami smūgius rankomis į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, suprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir, nors nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Todėl nužudymas padarytas netiesiogine, nekonkretizuota tyčia, nes pasekmės jiems buvo nesvarbios ir jie atsako už padarytas pasekmes.

Kadangi kaltinamieji O. T., G. I. ir L. R. tyčia nužudė kitą žmogų, jų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaltinimai pareikšti O. T. pagal BK 284 straipsnį, o G. I. ir L. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą visuomenei, kaltinamųjų asmenybes.

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiems asmenims paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, inter alia (be kita ko), reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visu pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo kaip tokio pavojingumą. Pažymėtina, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Kaltinamojo O. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. O. T. savo kaltę pripažino tik iš dalies, kategoriškai neigė esminę teismo pripažįstama įrodytą bylos aplinkybę – smūgio sudavimus D. J. į galvą, teigė sudavęs tik delnu į lūpą Tuo būdu nenustatytas O. T. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir jį padariusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismai, spręsdami klausimą, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojamas ar kitoks panašaus pobūdžio elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką muštynės yra toks kelių asmenų konflikto sprendimo būdas, kuriame nėra besiginančiųjų, nes visi turi agresyvių ketinimų ir nė vieno muštynių dalyvio veiksmai negali būti pripažįstami provokuojančiais (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2011). Nagrinėjamoje byloje D. J. veiksmai (priekaištavimas O. T., pradėjimas su juo ginčytis, sugriebimas jam už apykaklės) negali būti laikomi provokuojamais padarant nusikalstamą veiką (šiuo atveju nužudymą). Taigi nėra jokio teisinio pagrindo O. T. nusikalstamoje veikoje įžvelgti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2013).

O. T. aiškinimas, jog fizinio smurto pavartojimo prieš D. J. metu jis dar nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. L. B. ir G. I. aiškinimas, jog O. T. vartojo alkoholį ir iki smurtavimo prieš D. J., jokiais kitais bylos duomenimis nėra patvirtintas, nenustatyta, ar tuo metu O. T. jau buvo pavartojęs tokį alkoholio kiekį, kuris galėtų esmingai įtakoti jo elgesį, priešingai, remiantis apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad intensyviai girtauti buvo pradėta, tik L. B. ir L. R. grįžus iš parduotuvės ir parnešus alkoholio. Todėl O. T. inkriminuotą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta neįrodyta.

Kaltinamasis O. T. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už sunkų nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje. O. T. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, be jokio pamatuoto preteksto brutaliai smurtaudamas, atėmė jauno žmogaus gyvybę, tuo padarydamas didelę žalą visuomenei ir nužudytojo artimiesiems, savo elgesį vertina nekritiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nenustatyta tiesioginė apibrėžta tyčia nužudyti, jam skiriama artima sankcijos vidurkiui sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamųjų L. R. ir G. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog L. R. ir G. I. nusikalto, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (remiantis apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji pradėjo girtauti dar gerokai prieš nusikaltimo padarymą, fizinį smurtą naudojo taip pat išgertuvių metu, liudytojų V. Z., S. O. ir R. A. buvo apibūdinti kaip stipriai apsvaigę nuo alkoholio, akivaizdu, jog jų apsvaigimo laipsnis negalėjo žymiai skirtis nuo L. B., kuri liudytojų buvo apibūdinta kaip labai apgirtusi, ir D. J., kuriam alkoholio koncentracija buvo nustatyta medicininiais tyrimais, įvertinant iki mirties praėjusį laiką, per kurį alkoholis skaidėsi).

Kaltinamasis L. R. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi psichinės sveikatos problemų, iki suėmimo nedirbo. L. R. padarė tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, be jokio pamatuoto preteksto brutaliai smurtaudamas, atėmė jauno žmogaus gyvybę, tuo padarydamas didelę žalą visuomenei ir nužudytojo artimiesiems, savo elgesį vertina nekritiškai. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nenustatyta tiesioginė apibrėžta tyčia nužudyti, jam skiriama artima sankcijos vidurkiui numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis G. I. neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nedirbo, yra Priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, 2012-10-24 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčines apysunkes nusikalstamas veikas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, turi šeimą, augina nepilnametę dukrą. Kaltinamasis padarė tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, be jokio pamatuoto preteksto brutaliai smurtaudamas, atėmė jauno žmogaus gyvybę, tuo padarydamas didelę žalą visuomenei ir nužudytojo artimiesiems, savo elgesį vertina nekritiškai. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nenustatyta tiesioginė apibrėžta tyčia nužudyti, jam skiriama artima sankcijos vidurkiui numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusysis R. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti dėl sūnaus mirties patirtą 150 000 litų (43.443 eurų) dydžio neturtinė žalos, kurią sudaro dvasinis skausmas dėl sūnaus netekimo, atlyginimą (t. 1, b. l. 60–62).

Nukentėjusioji D. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti dėl sūnaus mirties patirtos 150 000 litų (43.443 eurų) dydžio neturtinės žalos ir 16 283 litų 30 ct (4 716 Eur) turtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 50–56; t. 4, b. l. 16–23, 41–45). Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro dvasinis skausmas dėl sūnaus netekimo, turtinę žalą sudaro turėtos sūnaus laidojimo ir numatomos paminklo pastatymo išlaidos. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kaip nurodė nukentėjusioji, turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos – 3 001,30 Lt (869,32 Eur), gedulingi pietūs –585 Lt (169,43 Eur), numatomos paminklo pastatymo išlaidos – 12 797 Lt (3 706,3 Eur). Šiuo atveju ieškinyje pastebima skaičiavimo klaida, nes pagal nurodytas pozicijas turtinės žalos dydis turi būti 16 383 litai 30 ct (4 745 Eur), kita vertus, nukentėjusiosios pateikti dokumentai patvirtina 2 930,30 Lt (884,8 Eur) (o ne 3 001,30 Lt) laidojimo išlaidų apmokėjimą. Nukentėjusiosios nurodytos jos turėtos ir pateiktais dokumentais pagrįstos laidojimo ir numatomos paminklo pastatymo išlaidos – 16 312 litų 30 ct (4724.37 Eur) – atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, remiantis CK 6. 263 straipsnio 2 dalimi, 6. 291 straipsnio 1 dalimi, tenkintinas 15 272 litų 30 ct (4423.16 eurų), minusuojant nukentėjusiosios gautą 1 040 litų (301,20 Eur) dydžio laidojimo pašalpą (CK 6. 291 straipsnio 2 dalis). Turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš žalą padariusių kaltinamųjų solidariai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusių asmenų finansavimo šaltinių ir turtinės būklės, turimo turto ir lėšų, įvertinti jų turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems R. J. ir D. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų O. T. G. I. ir L. R. veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis D. J. mirties metu buvo 32 metų amžiaus, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog D. J. gyveno kartu su tėvais, D. J. su tėvais siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės sūnaus netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji, nors yra pakankamai jauni ir darbingi, neturi turto. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą tokios apimties neturtinę žalą, kiek to prašo nukentėjusieji (atsižvelgiant, kad iš kaltinamųjų priteisiama ir gana didelė suma turtinės žalos atlyginimui), nėra. Dirbdami bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistieji per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš neturtinę žalą padariusių kaltinamųjų nukentėjusiesiems po 14481 eurų neturtinės žalos atlyginimui, iš viso 28962 eurų solidariai. Priimdamas tokį sprendimą, teismas taip pat atsižvelgia į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje paimti butelis, degtukų dėžutė ir švirkštas sunaikintini, piniginė, „Sodros“ pažymėjimas, DNB Visa Electron kortelė, „Norfos“ nuolaidų kortelė, „Maximos“ nuolaidų kortelė, balto metalo grandinėlė, trys raktai su balto metalo pakabuku, balto metalo žiedas, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ grąžintini kaltinamajam L. R. arba jo nurodytam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2012-09-18 iki 2013-12-10.

Paskirti kardomąją priemonę – suėmimą – ir suimti teismo posėdžių salėje.

G. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 10 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2013-05-07 iki 2013-12-10 ir iš dalies atliktą bausmės laiką pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nuosprendį bei sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2016-10-26 iki 2017 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalimi, ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2012-09-18 iki 2016-05-13.

Kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiosios D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistųjų O. T. L. R., G. I. solidariai 15 272 litus 30 ct (4 423,16 eurų) turtinės ir 14481 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. J.. Kitą nukentėjusiosios D. J. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistųjų O. T. L. R., G. I. solidariai 14481 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. J.. Kitą nukentėjusiojo R. J. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pratęsti nuteistojo L. R. laikino nuosavybės teisės į jam priklausančius 290 Lt, saugomus Klaipėdos apskrities VPK buhalterijos depozitinėje sąskaitoje, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, į banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „DnB bankas“, bei į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke, apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Pratęsti nuteistojo O. T. laikino nuosavybės teisės į banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB banke „Swedbank“, bei į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB bankas“, apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: butelį, degtukų dėžutę ir švirkštą sunaikinti; piniginę, „Sodros“ pažymėjimą, DNB Visa Electron kortelę, „Norfos“ nuolaidų kortelę, „Maximos“ nuolaidų kortelę, balto metalo grandinėlę, tris raktus su balto metalo pakabuku, balto metalo žiedą, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ grąžinti nuteistajam L. R. arba jo nurodytam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems – nuo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.