- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- 1S-719-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01335-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 93-256 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. kad G. I. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams.
1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus su 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir G. I. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 26 d., o pabaiga – 2026 m. vasario 21 d. Neatlikta bausmė – 4 metai 5 mėnesiai 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 93-256 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, bausmės atlikimo metu keturis kartus baustas drausmine tvarka, aštuonis kartus teistas. Taip pat, egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelio dalis, kadangi nusikaltimus atlikdavo apsvaigęs nuo alkoholio, pasireikšdavo smurtinis elgesys. Neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, nes ji neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, G. I. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, tačiau teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Komisijos priimtas nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir motyvuotas bei priimtas nepažeidžiant procedūrinių pažeidimų.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis G. I. skundu prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde jis nurodo, jog tiek Komisija priimdama nutarimą, tiek apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nesirėmė žmogiškaisiais faktoriais. Teismas ypatingai akcentavo tik jį neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Teigia, kad tik atvykus į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dalyvauja užimtumo programose, yra skatintas, o iš gaunamo atlyginimo moka priteistus civilinius ieškinius. Nutartyje nurodyti skundo atmetimo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nemotyvuoti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. I. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir visą teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikomos jam probacijos pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, trylika kartų skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, yra įgijęs baldininko specialybę. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, vertinamu atveju, nepakanka. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
10. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, nekyla abejonių tam tikrais teigiamais G. I. asmenybės pokyčiais, kurie yra išvardinti šios nutarties 9 punkte. Yra išlikusi teigiama nuostata į darbą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis po lygtinio paleidimo problemų dėl gyvenamosios vietos neturės, turės galimybę įsidarbinti. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas, kadangi jis jau šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus G. I. privalo išmokėti 21 229,86 Eur, iš jų yra padengęs tik 967,27 Eur. Sutiktina, kad nuteistasis atvykęs į pataisos namus išreiškė norą dirbti, buvo įdarbintas ir iš jo gaunamo atlyginimo yra daromi išskaitymai antstoliui, todėl negalima daryti išvados, kad nuteistasis vengia atlyginti žalą, tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad jam niekas neužkirto galimybės savo iniciatyva išieškojimą pagal vykdomuosius raštus vykdančiam antstoliui pervesti ir didesnę pinigų sumą iš savo sutaupytų lėšų bei tokiu būdu sumažinti turimų finansinių įsipareigojimų dydį, tačiau to nuteistasis nedarė. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, be to, atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau nuteistasis iš viso teistas 8 kartus. Paskutiniojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2021 m. rugpjūčio 16 d. metu buvo atliktas pakartotinis elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybę mažinti šią riziką iki žemos, kadangi šiuo metu jo rizika atitinka vidutinę, todėl šiuo metu teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadai, jog išėjęs į laisvę G. I. laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam G. I. nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
11. Abejonių nuteistojo G. I. pažanga kelia ir tai, kad nuteistajam yra nustatyti net 9 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių trys – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija bei nusikaltimų sunkėjimas, yra statiniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis jau nebegalės pakeisti. Kiti kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkos jų apmokėjimo galimybės; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį – yra dinaminiai. Taigi nuteistasis bausmės atlikimo metu galėjo juos įtakoti ir panaikinti.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę G. I. atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, vienas kurių yra labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), anksčiau jis ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.
13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog G. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamų veikų padarymą, kuomet buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o pataisos įstaigoje net 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas leidžia spręsti, kad išvadų dėl savo neteisėto elgesio nuteistasis nedaro, nesupranta tokio elgesio sukeltų padarinių. Laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečią kartą, o pirmą kartą nuteistas būdamas 23 metų amžiaus. Nuteistajam ne kartą buvo taikytos įvairios bausmės rūšys, baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau G. I. teigiama elgesio dinamika nebuvo stebima, o vykdyti nusikaltimai tik sunkėjo. Vertinimo metu kaltę pripažįstą dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau yra linkęs minimalizuoti padarytas nusikalstamas veikas. Jam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelio dalis, kadangi nusikaltimus atlikdavo apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet pasireikšdavo smurtinis elgesys. Nurodyta, jog sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. I. neatlikta bausmės dalis – 4 metai 5 mėnesiai 19 dienų, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, kriminalinę praeitį, jo elgesį pataisos namuose, nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie padarytas nusikalstamas veikas, atliktos ir neatliktos bausmės santykį, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
15. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad G. I. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės. Aukštesnysis teismas sutinka su pagrįsta ir teisinga apylinkės teismo padaryta išvada, jog Komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 93-256, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir motyvuotas. Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad G. I. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ne tik, kad ne mažėjo, tačiau nežymiai padidėjo skiltyje „Ryšiai“. Rizikos taškų įverčiai padidėjo, kadangi buvo įvertinti iki šiol neįvertinti praeities faktai.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. I. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.
17. Kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, kad nėra pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo G. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.