Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, G. I. nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, G. I. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas iš dalies atliktos bausmės laikas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme) bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016-10-26 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. liepos 13 d.

2. Be to, G. I. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, G. I. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-05-07 iki 2013-12-10 ir iš dalies atliktos bausmės laikas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendį bei suėmime ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2016-10-26 iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkymu buvo pateiktas vykdyti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ajam sektoriui. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 26 d., pabaiga – 2026 m. vasario 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

14. Nuteistasis skunde teigia, kad teismo nutartis šališka. Šis nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas.

14.1. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

14.2. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

14.3. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017).

14.4. Aukštesnysis teismas, patikrinęs pateiktą medžiagą, nenustatė nei vieno iš BPK 58 straipsnyje nustatytų teismo (teisėjo) nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų ir sąlygų. Nuteistasis skunde teigdamas, kad teismo nutartis yra šališka, šio skundo argumento visiškai nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, nuteistasis G. I. teismo šališkumą sieja su tuo, jog buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas – nepanaikintas Komisijos sprendimas ir jam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino. Tačiau tai, kad buvo priimtas nuteistojo netenkinantis teismo sprendimas, nėra pagrindas, patvirtinantis, jog skundžiamą teismo nutartį priėmė šališkas teismas.

15. Nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad skundžiamą teismo nutartį priėmė šališkas teismas, daroma išvada, jog nuteistojo skundo argumentas, kad teismo nutartis yra šališka, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, todėl teismo nutarties dėl to naikinti nėra pagrindo.

16. Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka nei su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo, nei su teismo nutartimi, kuria netenkintas jo skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo.

17.4. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisijos nutarimą pasirašė komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius, kaip tai numatyta Taisyklių 238 punkte. Duomenų, kad 2023-10-04 komisijos posėdyje dalyvavo tik du komisijos nariai, nėra, priešingu atveju komisijos posėdis būtų laikomas neįvykusiu dėl nesusidariusios komisijos narių daugumos (kvorumo), įvertinant, kad patvirtintas komisijos narių skaičius yra septyni, tai tam, jog posėdis būtų laikomas įvykusiu, posėdyje turi dalyvauti mažiausiai keturi komisijos nariai (Taisyklių 227 punktas). Iš 2023-10-04 vykusio Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2023-10-05 protokolo Nr. SV-24-27522 matyti, kad komisijos posėdyje dalyvavo penki iš septynių komisijos narių: N. M. (komisijos pirmininkas), M. A., R. K., E. P., A. J., kurie pasirašė posėdžio protokolą (Taisyklių 236 punktas). Todėl daroma išvada, kad Komisijos 2023-10-09 nutarimas netaikyti G. I. lygtinio paleidimo yra priimtas teisėtai.

18. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, naikinti Komisijos nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam G. I. nėra pagrindo.

19.1. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Be to, pažymėtina, kad net ir esant nustatytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19.2. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

20. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. I. jau yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet tai nėra absoliutus pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė, jis vykdo Komisijos paskirtas rekomendacijas, intensyvaus rengimo paleidimo iš pataisos įstaigos plano nepažeidinėja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis per bausmės atlikimo laiką net 19 kartų buvo skatintas už gerą elgesį (paskutinį kartą 2023 m. gegužės 5 d.). Šios paminėtos aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taip pat iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog G. I. bausmės atlikimo metu dirbo pataisos įstaigoje, nuo 2023 m. liepos 24 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, pagal galimybės dengia turimus finansinius įsiskolinimus. Nuo 2023 m. birželio 27 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Tauragės pusiaukelės namuose. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip jau minėta, nuteistojo G. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o ne žema. Iš Komisijos 2023-10-09 nutarimo matyti, jog lygtinis paleidimas nuteistajam G. I. netaikytas nustačius nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius: gyvenimo stiliaus ypatumus, gilesnės savo alkoholio vartojimo įpročių analizės stoką, smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio, visapusiško probleminių sričių įvertinimo stoką, nurodyta, kad visi išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir, įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, jog nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui, nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.

21. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis per visą bausmės atlikimo laiką buvo ne tik skatintas, bet keturis kartus jam buvo skirtos ir nuobaudos už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (2018-03-14 naudojosi draudžiamu daiktu – mobiliojo ryšio telefonu (asmens bylos 2 tomas 2 dalis, l. 49), 2018-05-13 buvo neblaivus (nustatytas 1,70 promilių girtumas (asmens bylos 2 tomas 2 dalis, l. 59)), 2018-10-10 suniokojo, sugadino įstaigos turtą, suplėšydamas paklodę (asmens bylos 2 tomas 2 dalis, l. 81), 2019-01-08 buvo neblaivus (nustatytas 2,50 promilių girtumas (asmens bylos 2 tomas 2 dalis, l. 87-90)). Pažymėtina, kad šie vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai nuteistojo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, o daugiau nei po vienerių metų buvimo bausmės atlikimo įstaigoje, kas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba laikytis nustatytų reikalavimų. Ir nors be nuobaudų nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas net 19 kartų, tačiau po paskatinimų sekė ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, o tai rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

22. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 21 230,00 Eur, išieškota suma 1 638,00 Eur, nesumokėtų administracinių nuobaudų suma iš viso siekia 9 086,40 Eur. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti, buvo įdarbintas ir darbinę veiklą tęsia iki šiol, tačiau, kaip matyti, jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės nuteistąjį laisvėje galėtų paskatinti vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, kas stipriai apsunkintų ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors nuteistasis pataisos įstaigai yra pateikęs pažymą apie laisvėje surastą darbo vietą, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.

23. Taip pat vertinant, ar yra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgiama į tai, jog nuteistasis G. I. iš viso yra teistas net 8 kartus, paskutiniu 2018 m. kovo 12 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą, 2017-04-26 nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 1, 3 dalis (už poveikį liudytojams, siekiant, kad šie pakeistų parodymus). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų matyti, jog nuteistasis G. I. anksčiau buvo teistas ir už nusikalstamas veikas nuosavybei bei smurtinius nusikaltimus (smurtavo ir savo šeimos narių atžvilgiu). Paminėtina ir tai, kad ir ankstesniais nuosprendžiais jam taip pat buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės. Kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

24. Nuteistojo G. I. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pataisos įstaigoje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta iš viso 6 kartus, visų vertinimų metų fiksuota vidutinė rizika, stebimi nežymūs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svyravimai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi.

25. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-2971 matyti, jog nuteistasis, kalbėdamas apie savo padarytas nusikalstamas veikas, linkęs kai kurią reikšmingą informaciją nutylėti, išryškėja asmens negebėjimas pasimokyti iš ankstesnės patirties, kritiškumo savo elgesiui stoka ir nors kaltę dėl kai kurių veikų iš dalies pripažįsta, randa būdų racionalizuoti savo elgesį. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti net 4 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo G. I. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai – gyvenimo stiliaus ypatumai, gilesnės savo alkoholio vartojimo įpročių analizės stoka, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, visapusiško probleminių sričių įvertinimo stoka, bei 2 apsauginiai veiksniai – motyvacija ateityje nebevartoti alkoholio, ateities planų turėjimas bei susitelkimas į asmeninius tikslus. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo išdėstytas mintis pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu, atsižvelgiant į jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti dėl jų egzistavimo ir aktualumo sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus G. I. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymint ir tai, kad nuteistasis tik nuo 2023 m. birželio 27 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Tauragės pusiaukelės namuose, todėl laikotarpis nuo jo bausmės atlikimo pusiaukelės namuose iki 2023-09-01 Socialinio tyrimo išvados surašymo pakankamai mažas, kad įsitikinti, jog nuteistojo elgesys pasikeitė tinkama pozityvia linkme, lyginant su ankstesniu vertinimu, kai buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

26. Aukštesniojo teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė, yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu G. I. pakankamų pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

27. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad G. I. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl Komisija pagrįstai netaikė lygtino paleidimo nuteistajam, o apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo skundo panaikinti Komisijos nutarimą. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis netenkinti nuteistojo G. I. skundo dėl lygtinio paleidimo netaikymo yra pakankamai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją ir bylą grąžinti apylinkės teismui iš naujo nagrinėti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. I. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.