Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 93-43 netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. I. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir G. I. paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 26 d., pabaiga – 2026 m. vasario 21 d. Neatlikta bausmės dalis –4 metai, 11 mėnesių, 26 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai).

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. I. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

6. G. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 49 balų, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.

8. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis G. I. įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja. Kalbant apie nusikaltimą, stebima nuteistojo orientacija į greitą rezultatą, susirūpinimas dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, iš ankstesnio patyrimo nepasimokydavo. Nors nuteistasis turi konkrečių ateities planų, tačiau nežino/nenumato žingsnių, kaip tuos planus įgyvendins. G. I. smurtinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos namuose jis du kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas leidžia spręsti, kad išvadų dėl savo neteisėto elgesio nuteistasis nedaro, nesupranta tokio elgesio sukeltų padarinių. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 12 kartų skatintas už gerą elgesį, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė pažeidimai, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

9. Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo nutartyje konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, menkos turimų ieškinių apmokėjimo galimybės, asocialios grupės įtakojimas, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, tinkamų sprendimų sprendimo įgūdžių stoka ir tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, socialinės grupės įtaka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Skunde nuteistasis teigia, kad nepagrįstas teismo motyvas dėl didelių finansinių įsipareigojimų, pataisos namuose jis neturi galimybės juos greičiau dengti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė buvo įvertinta kaip objektyvi, nepriklausanti nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, tačiau atsižvelgus į nuteistojo darbinę patirtį, jo elgesio ir mąstymo ypatumus, taip pat ir įsipareigojimų dydžius, Komisija padarė motyvuotą išvadą, jog nuteistasis turi menkas turimų ieškinių apmokėjimo galimybes, kas buvo pripažinta kaip vienas iš G. I. nusikalstamą elgesį didinančių veiksnių. Kadangi ši išvada grįsta objektyviomis ir patikrintomis aplinkybėmis, su jomis nebuvo pagrindo nesutikti tiek pirmosios instancijos teismui, tokio nėra pagrindo ir teisėjų kolegijai.

11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir asmenybės ypatumus, požiūrį į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę G. I. atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, vienas kurių yra labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), anksčiau jis ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir G. I. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog G. I. neatlikta bausmės dalis – 4 metai 11 mėnesių 26 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, kriminalinę praeitį, jo elgesį pataisos namuose, nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie padarytas nusikalstamas veikas, atliktos ir neatliktos bausmės santykį, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas įvertino, kad nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau tai buvo įvertinta kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, o jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo G. I. pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog G. I. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją G. I. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. I. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.