- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- TS-26-409/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01335-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Nuteistasis
- G. I.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. I. gynėjos advokatės M. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. RV-24-5433, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skyrė (nustatė) G. I. galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Į atliktos bausmės laiką įskaitė sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. ir iš dalies atliktos bausmės laiką pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendį, taip pat suėmimo laiką nuo 2016 m. spalio 26 d. iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo G. I. apeliacinį skundą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkymas buvo pateiktas vykdyti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ajam sektoriui.
Nuteistojo G. I. aštuoni prašymai paleisti lygtinai buvo nepatenkinti arba atmesti teismų.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. RV-24-5433 nutarė netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimą grindė tuo, kad vis dar yra nustatomi nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. gilesnės analizės bei apsauginių veiksnių numatymo, siekiant išlaikyti blaivybę, stoka; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 4 kartus baustas drausmine tvarka. Jam ne kartą buvo taikytos įvairios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės: baudos, turto konfiskavimas, laisvės apribojimas, skirtas areštas ir pan., tačiau teigiama elgesio dinamika nebuvo stebima, o vykdyti nusikaltimai tik sunkėjo. Naujas nusikalstamas veikas asmuo padarė laisvės apribojimo metu. Byloje pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendį kaltės nepripažino, klaidino teismą. Byloje pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendį kaltę pripažino iš dalies, klaidino teismą. Vertinimo metu nuteistasis kaltę pripažįsta tik dėl kai kurių nusikalstamų veikų, bet savo veiksmus linkęs minimizuoti. Ne kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Nuteistojo daromuose nusikaltimuose vyrauja smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio. Nėra pagrindo manyti, kad gyvenimo sąlygos gali būti tiesiogiai susijusios su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu, bet gyvenimas su nukentėjusiaisiais, pablogėjus tarpusavio santykiams ir veikiant kitiems kriminogeniniams veiksniams, gali daryti įtaką pakartotiniam nusikalstamam elgesiui kartu gyvenančių asmenų atžvilgiu. Nuteistojo finansinė padėtis nesiejama su jo nusikalstamo elgesio raiška, tačiau stabilaus pajamų šaltinio stoka gali apsunkinti reintegracijos procesą. Nutarime atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje, praeityje buvo fiksuotas smurtas prieš tėvą ir motiną. Asmuo ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (viešoje vietoje vartojo alkoholį ar pasirodė neblaivus ir pan.). Taip pat bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Aptariant šiuos atvejus, asmuo teigė, kad šventė kitų nuteistųjų gimtadienius, išgėrė tik „simboliškai kelis stikliukus“. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 8 d. nustatyta 2,50 promilių, 2018 m. gegužės 13 d. – 1,70 promilių. Nuteistasis supranta alkoholio daromą žalą bei reiškia norą jo nevartoti, tačiau stokoja gilesnės savo alkoholio vartojimo įpročių analizės, o smurtinio elgesio rizika, pavartojus alkoholio, išlieka. Nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika, tačiau gali turėti įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, gebėjimui prisitaikyti visuomenėje bei renkantis streso įveikos būdus. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio elgesio rizika, tačiau visi minėti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Įvertinus jas su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama lygtiniam paleidimui. Nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.
Nuteistajam rekomenduota dalyvauti Šiaulių kalėjimo (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); tęsti darbinę veiklą bei žalos atlyginimą. Vadovaujantis BVK 85 straipsnio 5 dalimi, nutarta pakartotinai svarstyti klausimą dėl nuteistojo G. I. lygtinio paleidimo ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, t. y. iki 2025 m. kovo 10 d.
Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 26 d. Numatoma bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 21 d. Neatliktas bausmės laikas – 1 metai 5 mėnesiai 11 dienų (komisijos posėdžio dieną). Lygtinį paleidimą galima taikyti (atiko ½ bausmės) nuo 2021 m. vasario 21 d.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. rugsėjo 17 d. gautas nuteistojo G. I. gynėjos advokatės M. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. RV-24-543 panaikinimo ir lygtinio paleidimo taikymo. Skundą grindė tuo, kad Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo G. I. elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, jo asmenybei ir siekiui, kuris patvirtinamas nuteistojo veiksmais, gyventi visavertį gyvenimą, dėl to nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Mano, kad, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Todėl svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Dėl nuteistojo G. I. elgesio nuo 2018 m. nėra gauta jokių nusiskundimų. Jo nuoseklūs veiksmai rodo, kad bausmė jau pasiekė savo tikslus, asmuo nebeturi polinkio nusikalsti ar vartoti alkoholį. Nuteistasis G. I. nuo 2024 m. gegužės 3 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atkreipia dėmesį, kad Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime skundžiamame nutarime teigia, jog stabilaus pajamų šaltinio stoka gali apsunkinti reintegracijos procesą. Šį argumentą paneigia tai, kad nuteistasis G. I. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir turi nuolatines bei stabilias pajamas. Dirba komandoje, todėl nėra jokių rizikos faktorių, kurie galėtų apsunkinti reintegracijos procesą. Nuteistasis G. I. 2022 m. gegužės 19 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, 12 žingsnių programą. Resocializacijos skyriaus psichologo 2023 m. kovo 22 d. pažymoje rašoma, kad nuteistasis turi gerus socialinius įgūdžius, yra prisitaikęs, nekonfliktiškas, problemas linkęs spręsti diplomatiškais būdais, mąstymas lankstus bei logiškas. Nuteistojo emocinė būklė stabili, agresijos požymių nestebima, nepraranda savitvardos, stebima didelė motyvacija vidiniams pokyčiams. Nuteistasis taip pat lankė ir baigė individualią „Elgesio keitimo terapiją“, taip pat lankėsi palaikomosiose konsultacijose, dalyvavo alkoholio prevencijos užsiėmimuose.
Nuteistasis 2024 m. birželio 7 d. buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nuteistajam buvo atlikta operacija, tačiau, išliekant problemoms su (duomenys neskelbtini), 2024 m. pabaigoje planuojama dar viena (duomenys neskelbtini) operacija. 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatytas žemas nusikalstamo elgesio rizikos lygis. Vertinime rašoma, kad nuteistasis turi konkrečius ateities planus, šeimoje yra laukiamas. Nuteistasis G. I. turi garbingo amžiaus tėvus, tėvams dėl sveikatos problemų būtina nuolatinė pagalba. Nuteistojo G. I. sesuo kategoriškai atsisako rūpintis tėvais. Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime nutarime akcentuoja, kad tarp nuteistojo ir jo tėvų buvo kilęs konfliktas, tačiau tai buvo daugiau nei prieš 6 m. Nuteistasis tėvų atsiprašė bei deda maksimalias pastangas palengvinti tėvų buitį. Nuteistojo G. I. ir jo tėvų tarpusavio santykius patvirtina aplinkybė, kad pastarieji išreiškė savo valią testamentu ir tai padarė neinformavę nuteistojo. Nuteistasis pabrėžia, kad lygtinio paleidimo atveju gyventų su sutuoktine jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), o ne su tėvais.
Nuteistasis į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Tauragės pusiaukelės namus atvyko 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos probacijos tarnybos projekto „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ socialinė darbuotoja G. A. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje nurodė, kad nuteistasis G. I. pasižymi įprastais socialiniais įgūdžiais, stengiasi palaikyti pagarbius santykius, kiekvieną savaitgalį vyksta namo, negauta informacijos, kad būtų pažeidęs nustatytą tvarką, palaiko santykius su tėvais ir dukra. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dirba, dengia finansinius įsipareigojimus (užbaigtos trys vykdomosios bylos, ketvirtoji bus baigta rugsėjį), dalyvauja užimtumo programose, priklausomybių konsultantų konsultacijose. Socialinė darbuotoja konstatuoja, kad dažnesnės priklausomybių konsultantų konsultacijos nebūtinos, nes asmuo pripažino turėjęs priklausomybę ir šią problemą išsprendė.
Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime nutarime nurodė, kad vis dar yra nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei nuteistojo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai veiksniai. Nutarime nedetalizuojami jokie pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksniai, kurie būtų nustatyti po 2018 m. ir kurie neigiamai charakterizuotų nuteistąjį. Mano, kad jei kiekvieną kartą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bus vertinami tik praeityje, t. y. daugiau nei prieš 6 m. padaryti nusižengimai, neatsižvelgiant į akivaizdų asmens elgesio pasikeitimą, tokiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas taps betikslis. Nors nuteistasis teisminio proceso metu ir bausmės vykdymo pradžioje nebuvo linkęs laikytis bausmės režimo, negebėjo kontroliuoti savo elgesio, tačiau jau daugiau nei 6 m. stebimas disciplinuotas elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, naujų nuobaudų negavo, senos nebegalioja.
Pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kuriuos pažeidus lygtinis paleidimas gali būti panaikintas ir asmuo grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmės dalį. Nuteistojo G. I. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. I. atliko įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta. Todėl egzistuoja formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Lingvistiškai aiškinant BVK 82 straipsnį, daroma išvada, kad, tik esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietų taikydamas lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinio paleidimo institutą.
Skundžiamu nutarimu Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime, nustačiusi nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojančius kriminogeninius rizikos veiksnius, galinčius paskatinti nusikalsti pakartotinai, t. y. gilesnės analizės bei apsauginių veiksnių numatymo siekiant išlaikyti blaivybę stoka, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, taip pat nustačiusi, jog asmuo suėmimo ir bausmės atlikimo laikotarpiu 4 kartus baustas drausmine tvarka, ne vieną kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje, nuteistojo nusikaltimuose vyrauja smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, stabilaus pajamų šaltinio stoka gali apsunkinti reintegracijos procesą ir, nors stebimi teigiami G. I. elgesio pokyčiai, padarė išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals, todėl nutarė nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti.
Įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamą nutarimą bei asmens bylos medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atliktą 2024 m. rugpjūčio 8 d., yra žema (2017 m. liepos 26 d. pirminiu vertinimu nustatyta vidutinė rizika), nuteistasis nuo 2023 m. birželio 27 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Tauragės pusiaukelės namuose, dirba, dalyvauja organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-24-4773 rašoma, kad nuteistasis G. I. pirmą kartą pateko į teisėsaugos akiratį būdamas nepilnametis. Pirmą kartą teistas (duomenys neskelbtini) m. Laivės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Nuteistajam G. I. ne kartą taikytos įvairios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės: baudos, turto konfiskavimas, laisvės apribojimas, skirtas areštas ir pan., tačiau teigiama elgesio dinamika nebuvo stebima, o vykdyti nusikaltimai tik sunkėjo. Asmuo padarė nusikalstamas veikas laisvės apribojimo metu. Vertinimo metu nuteistasis kaltę dėl kai kurių nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau savo veiksmus linkęs minimizuoti ar racionalizuoti. Ne kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Nuteistojo padarytuose nusikaltimuose vyrauja smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje rašoma, kad pokalbio metu nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje alkoholį vartodavo retai ir nemano turėjęs priklausomybę. Nuteistasis neneigia, kad alkoholio vartojimas sukeldavo rūpesčių, pvz. barnius šeimoje. Pripažįsta, kad per teismo procesą buvo nervingas, alkoholį vartodavo šiek tiek dažniau. Resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės E. K. teigimu, remiantis turimais duomenimis, nuteistasis linkęs sumenkinti suvartoto alkoholio kiekį bei dažnumą, nes viename iš nuosprendžių pažymima, jog, atlikęs arešto bausmę ir grįžęs namo, alkoholį vartojo kelias dienas. Apklausti artimieji nurodydavo, kad asmuo alkoholį vartoja gana dažnai. Paskutiniame nuosprendyje rašoma, kad asmuo įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.
Nuteistasis nuo 2017 m. už sąžiningą darbą bei gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas 19 kartų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Pažymėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis G. I. drausmine tvarka buvo baustas iš viso 4 kartus: 2018 m. kovo 14 d. už mobiliojo telefono turėjimą; 2018 m. gegužės 17 d. už alkoholio vartojimą (nustatyta 1,70 promilių); 2018 m. spalio 16 d. dėl suplėšytos patalynės pareikštas papeikimas; 2019 m. sausio 11 d. už alkoholio vartojimą (nustatyta 2,50 promilių). Nors nuteistasis 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, 2021 m. rugsėjo 27 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, įkalinimo įstaigoje lankė anoniminių alkoholikų susitikimus, o persikėlęs į pusiaukelės namus, 7 kartus dalyvavo susitikime su priklausomybių konsultantu ir anoniminių alkoholikų atstovais, geriau atpažįsta veiksnius, susijusius su jo alkoholio vartojimu, visgi turi kategorišką nuomonę, jog ateityje alkoholio visiškai nevartos, stokoja apsauginių veiksnių nustatymo bei nerodo iniciatyvos dalyvauti tiksliniuose užsiėmimuose, pvz., anoniminių alkoholikų susitikimuose, nes neturi tam laiko, po darbo būna pavargęs.
Iš nuteistojo nuosprendžiais priteista 300 Eur neturtinės žalos ir 287,53 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą atlyginimo valstybei, taip pat solidariai su bendrininkais 4 423,16 Eur turtinės ir 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 25 d. pateiktoje pažymoje nurodyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo sumokėti 21 230,00 Eur, išieškota 1 638,00 Eur, savanoriškų įmokų nebuvo. Anot nuteistojo, jam liko išmokėti apie 2 000 Eur, iš atlyginimo kas mėnesį sumoka po 300-400 Eur, todėl šiais metais galutinai atsiskaitys. Iki ankstesnio vertinimo nuteistasis teigia nežinojęs, kad nesumokėjo 9 086,04 Eur administracinių baudų. Sužinojęs tai, kreipėsi į advokatą dėl išieškojimo nutraukimo, suėjus senaties terminui. Pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad senaties terminas suėjęs administraciniams teisės pažeidimams, už kurių padarymą skirta 9 888 Eur administracinių baudų. Suėjęs vykdymo senaties terminas reiškia, kad arba nuteistasis nedirbo ir nebuvo (turto) lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti, arba dirbo nelegaliai. Pasak nuteistojo, gyvenant laisvėje, jį finansiškai išlaikė sutuoktinė.
Teismas sutinka su Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime nustatytais nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais, galinčiais paskatinti nusikalsti pakartotinai, t. y. gilesnės analizės bei apsauginių veiksnių numatymo siekiant išlaikyti blaivybę stoka; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat svarbi ir nuteistojo kriminalinė istorija, kadangi nuteistasis G. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą. Nuteistasis G. I. anksčiau teistas 7 kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai artimoje aplinkoje apsvaigus nuo alkoholio: 2014 m. liepą smurtavo prieš motiną, sutuoktinę ir nepilnametę dukrą; 2015 m. balandį ir gegužę smurtavo prieš nepilnametę dukrą ir sutuoktinę; 2015 m. rugpjūtį smurtavo prieš jau buvusią sutuoktinę ir tėvą; 2016 m. rugsėjį smurtavo prieš tėvą ir grasino jį nužudyti. Nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) m., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, tačiau byla buvo nutraukta. Jis taip pat teistas už turto prievartavimą, vagystę, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą ar pagrobtojo panaudojimą; poveikį liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir jos tinkamas įvertinimas susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Todėl laikytina, kad Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, jog jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusi nuteistojo G. I. neatlikta bausmės dalis už labai sunkų nusikaltimą, yra pakankamai didelė (kiek mažiau nei 1 metai 5 mėnesiai), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrins, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis būtent laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu skirtą bausmę, kadangi, ją skirdamas, teismas vertino, kad tik tokios rūšies ir dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, jog lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog nuteistasis G. I. gali būti neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą ir suponuotų neabejotiną išvadą lygtinio paleidimo sprendimui.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamas Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. RV-24-5433 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra faktinio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais ir šį nutarimą naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
Atmesti nuteistojo G. I. gynėjos advokatės M. L. 2024 m. rugsėjo 16 d. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. RV-24-5433, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam G. I., panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.