Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 93-189 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka G. I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 26 d., pabaiga – 2026 m. vasario 21 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 93-189 netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus baustas drausmine tvarka. Pastebėta, kad nuteistasis smurtinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau pataisos namuose nuteistasis išvadų nepadarė ir du kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Be to, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Taip pat, egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis G. I. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 10 kartų, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi ir įgijo baldininko specialybę, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis prašo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 93-189 netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 93-189 netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas, nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, jo nusikalstamos veikos – smurtinio pobūdžio. Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis reguliariai dalyvaudavo veiklose, kurios skatino nusikalstamą elgesį, tačiau jis šį faktą ignoruodavo, iš ankstesnio patyrimo nepasimokydavo. Nors nuteistasis šiuo metu teigia, kad atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamumą, tačiau pataisos įstaigoje buvo epizodų, kai šiuos veiksnius ignoravo. Pažymėtina, jog nuteistasis smurtinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos namuose jis du kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas leidžia spręsti, kad nuteistasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, nesupranta tokio elgesio sukeltų padarinių ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja. Kalbant apie nusikaltimą, stebima nuteistojo orientacija į greitą rezultatą, susirūpinimas dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Nuteistasis nežino/ nenumato žingsnių, taip įgyvendinti ateities planus. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė – 49 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; turi ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų sprendimų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis 4 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2019 m. sausio 11 d., galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2019 m. lapkričio 6 d. (nuobaudos panaikintos prieš terminą).

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. I. neatliktos bausmės dalis (5 metai 5 mėnesiai 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ne kartą teistas, baustas drausmine tvarka, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 93-189 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo G. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 93-189 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.