- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-215-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01335-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- G. I.
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Kaišiadorių apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. RV-23-1685 taikyti G. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. I. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 26 d., pabaiga – 2026 m. vasario 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2023 m. vasario 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-1685 nutarta taikyti nuteistajam G. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. vasario 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, nuteistasis G. I. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Teismas todėl sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis G. I. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti sprendimą tvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktos bausmės daliai 2 metams ir 10 mėnesių su probacijos priežiūra jei tai yra būtina.
4.1. Skunde nurodė, jog skundžiamoje teismo nutartyje nėra pakankamai teisinių argumentų, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas, jei priimant nutartį yra remiamasi tikrovės neatitinkančiais „faktais“. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje teismo nutartyje nežinia iš kur pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kad nuteistasis anksčiau piktnaudžiavo narkotikais, nors niekada gyvenime jis nėra vartojęs jokių narkotikų. Skundo autoriaus teigimu, jis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį ir stropų darbą yra skatintas 18 kartą, šiuo metu stovi eilėje, dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, dėl alkoholio ir jo nevartojimo prevencijos, kelis kartus savanoriškai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, taip pat dalyvavo „Elgesio keitimo terapijoje“ ir baigė visą 5 užsiėmimų kursą. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat minėtoje išvadoje pažymėta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos nustatytas rekomendacijas, aktyviai įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones dalyvauja jose, pastaruoju metu stebimas labiau struktūrizuotas nuteistojo elgesys, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4.2. Skunde taip pat pažymima, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose iš karto pareiškė norą dirbti, atsiradus galimybei įsidarbino ir pastoviai dirba nuo 2019 metų. Laisvėje nuteistasis pradėjo dirbti nuo 14 metų, tad teiginys, kad turi mažą darbinę patirtį neatitinka tikrovės. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininko įsakymais, G. I. buvo suteikta teisė aštuonis kartus vykti į trumpalaikes trijų parų išvykas į namus aplankyti artimuosius, be jokios palydos ar priežiūros. Aplankęs artimuosius be jokių pažeidimų nuteistasis sugrįžo į įkalinimo įstaigą Šie faktai, nuteistojo teigimu, akivaizdžiai paneigia teismo nuomonę, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4.3. Nuteistojo teigimu, ne mažiau svarbi apylinkės teismo nutarties apskundimo priežastis yra ta, kad perskaičius ją darosi visiškai aišku, kad jam lygtinio paleidimo institutas niekada nebebus galimas taikyti, nes joje nurodoma, jog G. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, (žmogaus nužudymą). Be to, apylinkės teismas vertina ne tik ir ne tiek nuteistojo resocializacijos progresą bausmės atlikimo metu, o beveik vien tik neigiamą jo praeitį. Teismas tokia išvada kvestionuoja žmogaus teisę ir galimybę į keitimąsi gyvenimo eigoje. Nuteistojo įsitikinimu, nėra teisinga praeitimi besąlygiškai grįsti ateitį ir visa tai pateikti kaip realų faktą, kad būtent taip ir bus. Nei G. I. nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, nei tai, kad jis teistas už žmogžudystę iki pat bausmės pabaigos neišnyks.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pataisos įstaigoje dirbantys socialinio darbo specialistai kartu su čia dirbančiais psichologais bei pareigūnais, kurie tiesiogiai ilgą laiką dirba su nuteistuoju ir jį labai gerai pažįsta, Socialinio tyrimo išvadoje, padarė apibendrinančią išvadą, kad nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apylinkės teismas, be realių argumentų, kurie būtų pagrįsti konkrečiais faktais priima kardinaliai priešingą tokiai išvadai sprendimą. Toks apylinkės teismo sprendimas, kuris absoliučiai prieštarauja pataisos įstaigos pareigūnų, kurie betarpiškai dirba su nuteistuoju, atliktai socialinio tyrimo išvadai, negali būti laikytinas teisėtu ir teisingu.
4.5. Skundo autoriaus teigimu, jis už savo kadaise padarytą nusikaltimą yra nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme, už tai jis jau praleido įkalinimo įstaigoje septynis metus. Labai gailisi dėl to kas kadaise įvyko ir garantuoja, jog toliau gyvens tik padoraus žmogaus gyvenimą. Pažymima, jog laisvėje yra artimų žmonių, su žmona kartu jau beveik 25 metus, dukra suaugusi, artimieji ir kiti geranoriški žmonės yra pasirengę visapusiškai nuteistajam padėti po septynių metų bausmės atlikimo, adaptuotis visuomenėje.
4.6. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog įkalinimo įstaigoje atlikdamas didžiąją bausmė dalį nuteistasis dirba. Per visą darbinės veiklos laiką, kiekvieną mėnesį, iš nuteistojo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama finansiniai įsipareigojimai pagal vykdomuosius raštus. Tačiau dėl menko atlyginimo, bendra padengto įsiskolinimo suma yra santykinai nedidelė. Viena iš priežasčių, kodėl nuteistasis prašėsi išleidžiamas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, yra noras kuo greičiau įsidarbinti AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sutinka jį įdarbinti statybos meistro pareigose (yra pažyma) ir iš gaunamų pajamų, žymiai reikšmingesnėmis sumomis, nei įkalinimo įstaigoje, taip kuo greičiau išmokėti likusią sumą pagal vykdomuosius raštus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. I. skundas atmetamas.
6. Teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų G. I. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis paskutinio atlikto vertinimo (2023 m. vasario 18 d.) metu, nuteistajam G. I. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką ir lyginant su ankstesniais vertinimais išliko nepakitusi, tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Nors nuteistojo manymu jis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 22 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo G. I. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai - kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas ir dinaminiai - neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus G. I. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog remiantis įvertinimo metu gauta informacija, nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi nusikaltimus atlikdavo apsvaigęs nuo alkoholio, pasireikšdavo smurtinis-agresyvus elgesys. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis yra teistas už smurto naudojimą (buvo apsvaigęs nuo alkoholio), bet teigia, kad priklausomybės svaigiesiems gėrimams neturi. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra faktų, kad jis buvo naudojęs smurtą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat fiksuotas smurtinis elgesys ir artimoje aplinkoje. Kalbėdamas apie save nurodo, jog yra „ramus, nekonfliktiškas“, tačiau tik tada kai yra blaivus, koreguotinų savo asmens savybių neišskiria. Nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika, tačiau neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Pokalbyje atviras, siekia apie save palikti sau palankesnį įspūdį, kai kurią reikšmingą informaciją apie ankstesnius savo poelgius yra linkęs nutylėti. Analizuojant nuteistojo elgesį nusikaltimuose, išryškėja tų pačių klaidų kartojimas, nepasimokymas iš ankstesnės neigiamos patirties. Nors kaltę pokalbio metu ir išgyvena, tačiau kartu randa būdų racionalizuoti savo poelgį, būdų pasiteisinti. Smurtiniai protrūkiai apsireiškia jam esant neblaiviam, kurių kilmė siejama su neigiamų emocijų ir negebėjimo su jomis susidoroti rezultatu. Analizuojant nuteistojo padarytus nusikaltimus stebima, kad gyvenime yra buvę epizodų, kai prarasdavo savitvardą, konfliktinėms situacijos spręsti pasitelkdavo ir agresiją, smurtą. Taigi ateityje tikimybė panaudoti smurtą ir agresiją siekiant savo tikslų taip pat išlieka, nepaisant to, jog bausmės atlikimo metu visuomet geba valdyti savo emocinius ir fizinius impulsus. Turi konkrečių ateities planų, tačiau ne visuomet žino/numato žingsnius, kaip tuos planus įgyvendins. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis yra linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Aukštesniojo teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu, G. I. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
12. Abejonių tinkamu G. I. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, eilę kartų buvo skatintas, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, nuteistasis keturis kartus buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką keturis kartus baustas drausmine tvarka, iš jų du kartus už alkoholio vartojimą. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuojanti neigiamai, rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai. Su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant probacijos sėkmingumą, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų ribojimų, suvaržymų nustatymu nuteistajam, todėl režimo nesilaikymo atvejai, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.
13. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 21 230,00 Eur, išieškota suma 1 638,00 Eur, savanoriškai dengė skolas – 0,00 Eur. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, buvo įdarbintas ir darbinę veiklą tęsia iki šiol, tačiau kaip matyti, jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors nuteistasis pataisos įstaigai yra pateikęs pažymą apie laisvėje surastą darbo vietą, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.
14. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą G. I. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį už kelias nusikalstamas veikas, paskutinė nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. G. I. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
15. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nelaikytina tai, kad G. I. šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, sprendžia problemas susijusias su alkoholio vartojimu, kad baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, pataisos įstaigoje 19 kartų skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam G. I. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
17. Analizuojamu atveju G. I. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. I. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.