Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, jam nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir G. I. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. I. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. spalio 26 d., pabaiga – 2026 m. vasario 21 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nors nuteistasis G. I. daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

5. Nuteistasis G. I. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis visų pirma tvirtina, jog apylinkės teismas atsisakymą tvirtinti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos iš esmės grindė vien nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, skaičiumi ir pobūdžiu, ankstesnio teistumo faktu, ir nurodo, jog praeities klaidos negali sudaryti pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Šiame kontekste nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jis nepriklauso BVK 158 straipsnyje nustatytoms asmenų grupėms, kurioms lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Be to, praeities jis jau negali pakeisti, aplinkybės, susijusios su ja, niekada neišnyks. Nusikalstamos veikos sunkumas taip pat jau buvo įvertintas skiriant bausmę. Nuteistojo nuomone, nepagrįstai atsižvelgta ir į jo neatliktos bausmės dalį, kadangi jo atlikta bausmės dalis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytąją.

5.2. Toliau nuteistasis nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Apylinkės teismas laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Taigi, teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

5.3. Nuteistasis teigia, jog labai gailisi dėl pataisos namuose padarytų tvarkos pažeidimų. Tuo pačiu pažymi, jog jis, padaręs pažeidimus, nelaukė, kol jam paskirtos nuobaudos nustos galioti savaime, o dėjo visas įmanomas pastangas, kad administracija pastebėtų jo nepriekaištingą elgesį ir stropumą, ir prieš laiką panaikintų skirtas nuobaudas, kas ir buvo padaryta kaip paskatinimo priemonės. Be to, jis buvo ne tik baustas drausmine tvarka, bet ir septyniolika kartų skatintas už nepriekaištingą darbą ir gerą elgesį. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas reikalauja iš jo absoliučiai nepriekaištingo elgesio bausmės atlikimo metu. Keliant tokius reikalavimus paprastam kaliniui, lygtinis paleidimas netenka prasmės, nes neįmanoma būti idealiu.

5.4. Taip pat G. I. ginčija skundžiamoje nutartyje nurodytą teiginį, kad jis ne visuomet žino/numato žingsnius, kaip įgyvendinti savo planus. Nuteistojo nuomone, tokia išvada yra aiškiai neteisinga ir net klaidinanti, nes jis, bendraudamas su įstaigoje dirbančiais psichologais ir Resocializacijos skyriaus specialistais, ne kartą, su mažiausiomis smulkmenomis, dėstė visus būsimus savo gyvenimo ne tik planus, bet ir realius veiksmus, kuriuos yra numatęs atlikti. Jiems pilnai pritarė visi pataisos įstaigoje dirbantys psichologai, o resocializacijos skyriaus specialistai tik truputį pakoregavo jo ketinimus.

5.5. Dar nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismui konstatavus, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, buvo padarytas akivaizdus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. Tokia išvada nepagrįsta jokiais tvirtais argumentais, o tik prielaidomis. Ji prieštarauja toje pačioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, kad G. I. savanoriškai lankė „Elgesio keitimo terapiją“, socialines situacijas vertina teisingai, atrodo dėmesingas, atidus, sugeba suprasti ir priimti kitų, kitokį požiūrį. Asmuo turi gerus socialinius įgūdžius, yra socialiai prisitaikęs, empatiškas, nekonfliktiškas, problemas linkęs spręsti diplomatiškais būdais, sugeba interpretuoti, mąstymas yra lankstus, logiškas. Nuteistasis nurodo, jog pastaruosius teiginius apie jį surašė ne kokie nors jam artimi asmenys, o atsakingi įkalinimo įstaigos specialistai, kurie jį pažįsta ne iš pateiktų dokumentų, o iš realaus gyvenimo.

5.6. G. I. įsitikinimu, apylinkės teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, tik lakoniškai konstatavo, kad jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia pakankama, nors vis gi pripažino, kad ji yra daroma. Apylinkės teismas neatsižvelgė į Komisijos nurodytus motyvus. Nuteistasis pažymi, kad jis yra pateikęs visus reikalingus dokumentus, kad po galimo lygtino paleidimo turės kur gyventi ir bus priimtas į darbą. Jo nuomone, vien tas faktas, jog po galimo lygtino paleidimo jis bus priimtas į darbą buvusioje (iki bausmės atlikimo) darbovietėje, reikšmingai byloja apie tai, kad jį prisimena ir vertina ne vien šeimos nariai ir artimieji, bet ir buvę bendradarbiai, įstaigos, kurioje anksčiau dirbo, vadovai. Jis taip pat įvykdė visas Komisijos nustatytas rekomendacijas.

5.7. Anot G. I., namuose jo pagalbos labai reikia neįgaliam 80 metų tėčiui. Be to, žmona L. I. yra pasiėmusi būsto paskolą ir jai be galo sunku vienai ne tik išlaikyti save su dukra, bet dar dengti ir banko paskolą. Taigi, taikytas lygtinis paleidimas žymiai palengvintų jo artimųjų dalią.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. I. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamame BVK 157 straipsnio 1 dalies punkte numatytą bausmės dalį.

7. G. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 1/2), leidžiančią paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti G. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir apylinkės teismas.

8. Žemesnės instancijos teismo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo lėmė nuteistojo kriminogeninės praeities įvertinimas, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimo rezultatai bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydis. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. I. bausmę atlieka už padarymą ne vienos nusikalstamos veikos, tame tarpe ir už labai sunkų negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) sukėlusį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas viso teistas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą, o dabartiniai nusikaltimai yra sunkesni palyginus su ankstesniais teisės pažeidimais. Bausmės atlikimo metu G. I. keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, dvi nuobaudos paskirtos už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Analizuodamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką rezultatus, apylinkės teismas pažymėjo, jog jis priskiriamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, be to, išlieka jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 8 kartus); smurtinio elgesio istorija (teistas už smurtą); nusikaltimų sunkėjimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Komisijos nutarimo priėmimo dienai G. I. neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 5 mėnesiai ir 26 dienos.

9. Visi aukščiau nurodyti skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę G. I. taikyti ar netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Šių apylinkės teismo nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Pritardama sprendimui atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei argumentams ir motyvams, kuriais apylinkės teismas jį grindė, taip pat įvertindama aukštesnės instancijos teismo paskirtį, teisėjų kolegija dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, formuojamą bylose dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, teisėjų kolegija negali nesutikti su G. I., jog nuteistojo kriminogeninę praeitį apibūdinantys duomenys, tai yra tiek nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, skaičius, sunkumas bei pobūdis, tiek ankstesnių teistumų skaičius, kaip ir neatliktos bausmės dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį), negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, nusikaltimų, už kuriuos G. I. atlieka bausmę, skaičius, sunkumas ir pobūdis, taip pat faktas, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, kaip ir neatliktos bausmės dalies dydis, ir nebuvo vieninteliais ar esminiais motyvais, lėmusiais apylinkės teismo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės tik įvertintos kartu su kitomis lygtinio paleidimo taikymui reikšmingomis aplinkybėmis, tokiomis kaip nuteistojo priskyrimu vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, eilės kriminogeninių veiksnių egzistavimu, duomenimis apie jam paskirtas nuobaudas, kas nei BVK nuostatoms, nei nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

11. Analizuojant sekantį skundo argumentą, matyti, jog nuteistasis teigia, kad priimtas apylinkės teismo sprendimas prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms, tačiau taip ir nedetalizuoja kokios konkrečios rekomendacijos, priimtos šios vykdomosios Europos Tarybos institucijos, buvo pažeistos. Šiame kontekste pažymėtina, jog jokios Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos arba kokie nors kiti tarptautiniu lygmeniu priimti teisės aktai nenumato kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos atveju tokiais teisės aktais yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui (ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai) kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti. Teismas (ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija), įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar njo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, spręsdamas G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai pritaikė BVK ir BPK normas, savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą pagrindė, nurodyti argumentai yra aiškūs bei pakankami tokio sprendimo priėmimui, todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad skundžiama teismo nutartis yra neprieštaraujanti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

12. Skunde G. I. taip pat nurodo, jog jis labai gailisi dėl padarytų įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų, pažymi, jog už juos paskirtos nuobaudos buvo panaikintos prieš terminą, be to, jis buvo ne tik baustas, bet ir skatintas net septyniolika. Pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinus turinys patvirtina nuteistojo teiginį, jog visos keturios bausmės atlikimo metu jam paskirtos nuobaudos buvo panaikintos prieš terminą dėl jo gero elgesio ir dalyvavimo visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningo darbo. Ši aplinkybė neabejotinai rodo, kad po padarytų pažeidimų nuteistasis iš tiesų stengėsi savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Tačiau vis tik nuobaudų panaikinimas prieš terminą bei bendras gautų paskatinimų skaičius padarytų pažeidimų fakto nešalina. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad G. I. pataisos įstaigoje padarytų pažeidimų vertinimas yra itin aktualus, kadangi laisvės atėmimo bausmę jis atlieka ne pirmą kartą, be to, padaryti du pažeidimai tiesiogiai siejasi ir su jo įvykdyto pačio sunkiausio nusikaltimo aplinkybėmis – BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. I. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje jis toliau piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimas už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. spalio 16 d. Aptartų pažeidimų pobūdis neabejotinai atspindi tai, jog nuteistasis nėra padaręs jokių išvadų dėl savo įvykdytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Toks nuteistojo elgesys negali būti ignoruojamas ar pateisinamas vėliau gautais paskatinimais už parodyto gero elgesio apraiškas.

13. Be to, tai, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina, akivaizdžiai atspindi ir jo išdėstyta pozicija kaltės klausimu bei atsainus požiūris į nusikalstamomis veikomiss padarytos žalos atlyginimą. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl savo padarytų nusikalstamų veikų G. I. nepripažino, o pataisos namuose atlikto vertinimo metu savo kaltę minimizavo. Pataisos namuose taip pat buvo gauta vykdomųjų patvarkymų, pagal kuriuos G. I. privalo išmokėti 21 229,86 Eur. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir iš gaunamo darbo užmokesčio bei trečiųjų asmenų jam siunčiamų lėšų yra daromi priverstiniai išskaitymai, tokiu būdu nuteistasis yra padengęs dalį įsiskolinimų – 1313,84 Eur, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog nuteistasis nesiekia mažinti priteistų žalų, tiek kiek galėtų. Pastaroji išvada daroma įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kad G. I. nutraukė santuoką su žmona, nors faktiškai su ja palaiko artimus santykius, tam, kad antstoliai dėl priteistų žalų neareštuotų jų bendro turto.

14. Atsižvelgimas į bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus šiuo atveju nereiškia, jog apylinkės teismas ar aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija reikalauja iš G. I. absoliučiai nepriekaištingo elgesio tam, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, kadangi, kaip jau minėta, atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą grindžiamas ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, jo kriminogenine praeitimi bei likusios neatliktos bausmės dalimi. Būtent visų šių aplinkybių kompleksas, o ne išimtinai kuri nors viena iš jų ,leidžia abejoti tuo, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai, bei rodo, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje G. I. vis dar išlieka pavojingas visuomenei, o jo pataisos procesas nėra pakankamas daryti išvadai, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei teigia nuteistasis tokios išvados darymas negali būti traktuojamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju G. I. nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama tik jo pažanga nebenusikalsti ateityje.

15. Tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog G. I. savanoriškai lankė „Elgesio keitimo terapiją“, socialines situacijas vertina teisingai, atrodo dėmesingas, atidus, sugeba suprasti ir priimti kitų, kitokį požiūrį, turi gerus socialinius įgūdžius, yra socialiai prisitaikęs, empatiškas, nekonfliktiškas, problemas linkęs spręsti diplomatiškais būdais, sugeba interpretuoti, mąstymas yra lankstus, logiškas, taip pat nereiškia, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog vis dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra neteisinga. Pažymėtina, jog tokie skundo autorių palankiai charakterizuojantys teiginiai socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirti tik srityje, apibūdinančioje jo mąstymą ir elgesį. Tuo tarpu tam, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas, turi būti stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai įvairiose srityse (lėšų tvarkymo ir pajamų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nuostatų ir t. t.). Lygtinis paleidimas taikomas nustačius ne bet kokią daromą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pakankamai žymią, akivaizdžią bei įtikinančią. Komisijos nustatytų rekomendacijų bei socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas taip pat nereiškia, jog buvo padaryta tokia pažanga riziką pakartotinai didinančių veiksnių mažinime bei jų suvaldyme, kuri leidžia taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas G. I.. Svarbus ne pats Komisijos nustatytų rekomendacijų bei socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, o kokią įtaką tai turėjo nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

16. Bylos duomenys patvirtinta skundo argumentą, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi bei yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, jog G. I. po bausmės atlikimo bus įdarbintas šioje bendrovėje statybos meistru. Tačiau teisėjų kolegija nemano, kad šios aplinkybėmis gali būti pripažintos veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymos apie būsimą įdarbinimą yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti. Tuo tarpu pastovią gyvenamąją vietą G. I. turėjo ir iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, įvykdymo, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.

17. G. I. skunde akcentuoja ir tai, kad, būdamas laisvėje, jis galėtų padėti savo neįgaliam 8 metų tėčiui, taip pat žmonai, kuriai vienai yra sudėtinga dengti turimą būsto paskolą bei išlaikyti save ir dukrą. Tokio argumento kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistojo šeimos gerovė, kaip ir noras išeiti į laisvę, negali būti iškeliami aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai.

18. Kaip matyti iš skundo argumentų, G. I. taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad jis ne visuomet žino/numato žingsnius, kaip įgyvendinti savo planus. Nuteistojo nuomone, toks teiginys yra aiškiai neteisingas ir net klaidinantis, nes jis, bendraudamas su įstaigoje dirbančiais psichologais ir Resocializacijos skyriaus specialistais, ne kartą, su mažiausiomis smulkmenomis, dėstė visus būsimus savo gyvenimo ne tik planus, bet ir realius veiksmus, kuriuos yra numatęs atlikti, jiems pilnai pritarė visi pataisos įstaigoje dirbantys psichologai, o resocializacijos skyriaus specialistai tik truputį pakoregavo jo ketinimus. Dėl tokio G. I. skundo argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes juo nuteistasis iš esmės kvestionuoja socialinio tyrimo išvados turinį, kadangi būtent joje buvo nurodytas šis nuteistojo ginčijamas teiginys, kuriuo rėmėsi ir apylinkės teismas. Apygardos teismas, BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria išnagrinėtas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, netikrina skundo medžiagoje pateiktų duomenų, taigi ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie G. I. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Todėl teisėta ir pagrįsta 2022 m. rugsėjo 22 d. paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.