Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Nerijaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. I. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta – subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Be to, G. I. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesne, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. spalio 26 d., jos pabaiga – 2026 m. vasario 21 d.

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. I. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. I. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 157) straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Nuteistasis G. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (49 balai), tačiau jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant jo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.

10. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, susijusias su teigiama jo pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad jo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinės rizikos grupėje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 10 kartų skatintas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vertina ypatingai teigiamai.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kita. Šiuo atveju, nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami keli kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, menkos ieškinių apmokėjimo galimybės, asocialių grupių įtaka, ankstesnis alkoholio piktnaudžiavimas, tinkamų sprendimų įgūdžių stoka. Kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusių specialisčių kompetentingumu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla.

12. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. I. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

13. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus G. I. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje valytojo pareigose dirba nuo 2019 m. birželio 17 d., laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 / 2018 m. įgijo baldininko specialybę, gauti vykdomieji patvarkymai apmokami iš jo gaunamo darbo užmokesčio, iki karantino palaikė socialinius ryšius su buvusia žmona ir dukra, taip pat bendrauja su savo tėvais.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

16. Nors praeityje nusikaltimai, už kuriuos asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturi būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad G. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikaltimą (iš kurių vienas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje), teisiamas nuo 2013 m., jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai. Juo labiau, kad remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo ankstesni nusikalstami veiksmai, kaip ir minėta, yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.

17. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad iš ankstesnių patyrimų nuteistasis nepasimokė ir nors ši aplinkybė nėra laikoma pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį, neturėtų būti sumenkinama.

18. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

19. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos narių nuomonė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam G. I. buvo vieninga. Tai rodo, kad visi Komisijos nariai buvo įsitikinę nepakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį teigiama linkme.

20. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.

21. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuojama, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus jo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis G. I. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad Kauno apylinkės teismas ir Komisija, netaikydami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam G. I., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo G. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.