Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. O. T. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 10 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmę įskaityta 3 metai 7 mėnesiai 25 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 9 dienos. Nuteistasis ankščiau teistas 4 kartus.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo O. T. asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. T. skundas atmestinas

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis O. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pagal turimas galimybės dengia turimus finansinius įsiskolinimus, dirba, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. O. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, asmens pasiruošimas ir gebėjimas siekti gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis vertintinas itin atidžiai.

8. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors O. T. rodo motyvaciją dalyvauti programose, susirinkimuose, skirtuose alkoholio vartojimo prevencijai, tačiau ši probleminė sritis, kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Aktualia problemine sritimi išlieka nepakankamas nuteistojo gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones ir taisykles, atsakingumo vykdyti elgesio reikalavimus stoka. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, O. T. galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis atlikdamas laivės atėmimo bausmę, drausmine tvarka baustas vieną kartą, taip pat du kartus baustas žodžiu. Nuteistojo padaryti pažeidimai yra šiurkštūs, jis baustas už tai, kad grįžęs iš trumpalaikės išvykos buvo neblaivus, be to, jis baustas už tai, kad atsisakė gyventi jam administracijos paskirtame būryje. Įkalinimo įstaigoje be gydytojo paskyrimo O. T. vartojo narkotinę medžiagą – metadoną, už ką jam skirta administracinė bauda. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šie vidaus tvarkos pažeidimas nuteistojo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, o daugiau nei po metų buvimo bausmės atlikimo įstaigoje, kas rodo, kad nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje negeba laikytis nustatytų reikalavimų, ir tai kėlė apylinkės teismui pagrįstas abejones jo gebėjimu gyventi laisvėje, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas 6 kartus, tačiau po paskatinimų sekė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

9. O. T. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pataisos įstaigoje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta iš viso 8 kartus, visų vertinimų metų fiksuota vidutinė rizika. Nuteistajam nustatyti 6 pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (smurtinis nusikaltimas, turintis negrįžtamas pasekmes); lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi įsiskolinimai dėl padaryto nusikaltimo); gyvenimo stilius ir draugai (laisvalaikio praleidimo būdai su netinkamomis kompanijomis); piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, savitvardos praradimai pavartojus alkoholio); nuostata į priežiūrą (nesilaikymas nustatytų režimo reikalavimų). Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. O. T. yra nustatyti ir 4 apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, galimybė įsidarbinti, narkotinių medžiagų nevartojimas, emocinė gerovė, tačiau vertinant jas aplinkybių visumoje, tai negali būti lemiamas faktorius lygtinio paleidimo taikymui.

10. Nuteistasis O. T. skunde nesutinka su teismo išvada, kad jei jis bus paleistas į laisvę likus labai nedidelei neatliktos bausmės daliai, nebus pasiekti bausmės tikslai bei bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie likusią neatliktą bausmės dalį, teismas šią aplinkybę vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas jai prioritetinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti, kas, įvertinus šią aplinkybę visų kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Spręsdamas dėl galimumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių kontekste pagrįstai atsižvelgė ir į tai O. T. padaryto nusikaltimo sunkumą bei pobūdį, taip pat, kad nuteistasis ankščiau teistas 4 kartus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės buvo vertinamos siekiant įvertinti nuteistojo asmenybės ypatumus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Aukštesniojo teismo požiūriu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

12. Dėl nuteistojo O. T. skundo teiginių apie Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime nurodytas melagingas ir klaidingas aplinkybes apie jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, aukštesnysis teismas atsako, jog prokuroras, teikdamas atsiliepimą, realizuoja jam suteiktas baudžiamojo proceso teises, tačiau teismas, sprendžiantis Komisijos nutarimo patvirtino klausimą ir priimdamas sprendimą, nėra įpareigotas vadovautis prokuroro atsiliepimu. Teismas sprendimą priima įvertinęs apie nuteistąjį pateiktų faktinių aplinkybių visumą. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje teismas apie prokurorės atsiliepime nurodytus, nuteistojo vertinimu, klaidingus bei melagingus faktus, net neužsiminė ir, akivaizdu, jais nesivadovavo. Skundą nuteistasis O. T. grindžia ir teismų priimtais sprendimais kitose bylose, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe, jo mąstymu bei elgesiu, taip pat ir kitos, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nustatytos kitose byloje nėra analogiškos nustatytoms šioje byloje, todėl nurodyti sprendimai šiuo atveju negali būti laikomi precedentu.

13. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam O. T. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spali 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo O. T. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.