Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. I. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. vasario 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, su mažėjimo tendencijomis. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką aštuoniolika kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, Nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje siekia prasmingo užimtumo - dirba, įgijo specialybę. Nuteistasis pagal galimybes dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė su mažėjimo tendenciją.

G. I. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 26 d., pabaiga – 2026 m. vasario 21 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą apmokamą darbą. Darbinę veiklą, užimamose pareigose, tęsia iki šiol. Nuteistasis patvirtino savo įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos ar perkėlimo į pusiaukelės namus atveju. Iki įkalinimo finansinių sunkumų neturėjo, gaunamų pajamų už atliekamą darbą užteko pragyvenimo poreikiams patenkinti. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Priima siūlomas priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Nuteistasis nesusiduria su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis lankė Įžanginės grupės užsiėmimus. Atliko individualias užduotis. Užsiėmimai skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Įvertinimo metu nuteistasis nurodo, kad sprendžia problemas susijusias su alkoholio vartojimu, kad baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Nuteistasis geba paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Socialines situacijas vertina teisingai, atrodo dėmesingas, atidus, linkęs priimti naujas idėjas, geba suprasti ir priimti kitų požiūrį. Nuteistasis teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, su pareigūnais stengiasi nekonfliktuoti, aktyviai įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones dalyvaudamas jose. Suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, šiuo metu stengiasi koreguoti savo elgesį atsižvelgdamas į tai. Pastaruoju metu stebimas labiau struktūruotas nuteistojo elgesys. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

G. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį už kelias nusikalstamas veikas, paskutinė nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų susijusių su priteistų žalų dengimu, kuriuos šiuo metu yra dengiamos minimaliai. Nuteistojo teigimu, kadangi laisvės atėmimo vietų įstaigoje uždirba nedaug, tad finansiškai jį remia ir artimieji. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Svarbu paminėti, kad praeityje buvo fiksuotas smurto prieš tėvą atvejis ir yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą būnant neblaiviam. Šiuo metu teisės pažeidėjas sunkumų susijusių su šeiminiais santykiais neišsako, teigia, kad su tėvu yra susitaikęs, santykius apibūdina kaip normalius. Kadangi tėvai senyvo amžiaus, tai įkalinimo įstaigoje jo nelanko, ryšius palaiko telefoninių skambučių ir laiškų pagalba. Nuteistasis sunkiausią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas pasvaigęs nuo alkoholio. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi nusikaltimus atlikdavo apsvaigęs nuo alkoholio, pasireikšdavo smurtinis-agresyvus elgesys. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis yra teistas už smurto naudojimą (buvo apsvaigęs nuo alkoholio), bet teigia, kad priklausomybės svaigiesiems gėrimams neturi. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra faktų, kad jis buvo naudojęs smurtą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat fiksuotas smurtinis elgesys ir artimoje aplinkoje. Nuteistasis, bausmės atlikimo metu, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kalbėdamas apie save nurodo, jog yra „ramus, nekonfliktiškas“, tačiau tik tada kai yra blaivus, koreguotinų savo asmens savybių neišskiria. Nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika, tačiau neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Pokalbyje atviras, siekia apie save palikti sau palankesnį įspūdį, kai kurią reikšmingą informaciją apie ankstesnius savo poelgius yra linkęs nutylėti. Analizuojant nuteistojo elgesį nusikaltimuose, išryškėja tų pačių klaidų kartojimas, nepasimokymas iš ankstesnės neigiamos patirties. Nors kaltę pokalbio metu ir išgyvena, tačiau kartu randa būdų racionalizuoti savo poelgį, būdų pasiteisinti. Smurtiniai protrūkiai apsireiškia jam esant neblaiviam, kurių kilmė siejama su neigiamų emocijų ir negebėjimo su jomis susidoroti rezultatu. Pasak nuteistojo, situacijos kurios privesdavo prie teisės pažeidimų, įvykdavo neapgalvotai, veikiant greitai, impulsyviai. Analizuojant nuteistojo padarytus nusikaltimus stebima, kad gyvenime yra buvę epizodų, kai prarasdavo savitvardą, konfliktinėms situacijos spręsti pasitelkdavo ir agresiją, smurtą. Taigi ateityje tikimybė panaudoti smurtą ir agresiją siekiant savo tikslų taip pat išlieka, nepaisant to, jog bausmės atlikimo metu visuomet geba valdyti savo emocinius ir fizinius impulsus. Turi konkrečių ateities planų, tačiau ne visuomet žino/numato žingsnius, kaip tuos planus įgyvendins. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis yra linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių.

Išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos nustatytas rekomendacijas. Pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 21 230,00 Eur, išieškota suma 1 638,00 Eur, savanoriškai dengė skolas – 0,00 Eur. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis keturis kartus pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką keturis kartus baustas drausmine tvarka, aštuoniolika kartų skatintas. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pranešimas, kuriame nurodoma, kad nuteistasis 2023 m. vasario 23 d. paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, paskirta paskatinamoji priemonė – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti laisvės atėmimo vietų įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pagal „OASys“ metodiką G. I. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. I. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. I. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 27 dienos, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis G. I. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam G. I. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.