Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.2.14.3.2.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 2.1.10.1;

2023 m. spalio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, el. p. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį,

P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį,

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį,

L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Ž. B. 2022 m. spalio mėn., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Dapkiškių k., Tauragės r., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,345 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ir ją laikė namuose adresu (duomenys neskelbtini), rūbų kišenėje, o 2023 m. gegužės 8 d. apie 4 val. Tauragės mieste, Ateities take, ties 2 namu, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė jas savo liemenės kišenėje iki kol asmens kratos metu jas surado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) pareigūnai.

Ž. B., L. G. ir P. D., veikdami bendrininkų grupėje, 2023 m. kovo mėn., tikslesnė data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 4 plastiko buteliukus su skysčio mase, kurioje buvo 0,0411 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, ir juos laikė išsinuomotame automobilyje „Jeep Grand Cherokee““, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol automobilio apžiūros metu 2023 m. kovo 16 d. apie 4 val. juos surado ir paėmė Tauragės AVPK pareigūnai.

Ž. B., veikdamas bendrininkų grupėje su L. U., L. G. ir P. D., savo veiksmais padėjo įvykdyti nusikaltimą – plėšimą, įsibraunant į patalpą, o būtent: Ž. B. 2023 m. kovo 16 d., apie 00.30 val., žinodamas ir suprasdamas, kad bus vykdomas nusikaltimas, išsinuomotu automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė L. U., L. G. ir P. D. iš Tauragės į nusikaltimo vietą – Šilalės miestą. Jis liko laukti automobilyje, o tuo metu L. U., L. G. ir P. D., kuris turėjo beisbolą lazdą, nuėjo į V. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į juos pro nerakintas duris ir staiga užpuolė miegantį V. S., grasindami atsinešta beisbolo lazda, reikalavo iš jo „atiduoti viską ką turi“. V. S. pasipriešinus, P. D. sudavė nukentėjusiajam beisbolo lazda per dešinę ranką, taip padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės rankos nykštyje, 2-3 delnakaulių-pirštakaulių sąnarių projekcijoje, o L. U. papurškė turėtu dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas antakių, akių vokų, skruostų, nosies, žandų, lūpų odos, akių obuolių cheminius pažeidimus. Toliau V. S. besipriešinant ir peiliu apsigynus nuo įsibrovėlių, pastarieji, pagrobę du butelius brendžio „Grand Cavalier“ po 10 eurų vertės ir vieną butelį degtinės „Lithuania“ 10 eurų vertės, pasišalino atgal į automobilį, kuriame jų laukė Ž. B., kuris juos išgabeno iš nusikaltimo vietos. Taip Ž. B., veikdamas bendrininkų grupe su L. U., L. G., P. D., padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobdami turto už 30 eurų, padėjo įvykdyti nusikalstamą veiką – plėšimą, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas.

P. D., L. G., L. U. ir Ž. B., veikdami bendrininkų grupėje, Ž. B. padedant, įvykdė nusikalstamą veiką – plėšimą, įsibraunant į patalpą, o būtent: Ž. B. 2023 m. kovo 16 d., apie 00.30 val., žinodamas ir suprasdamas, kad bus vykdomas nusikaltimas, išsinuomotu automobiliu Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė L. U., L. G. ir P. D. iš Tauragės į nusikaltimo vietą - Šilalės miestą. Ž. B. likus laukti automobilyje, L. U., L. G. ir P. D., kuris turėjo beisbolą lazdą, nuėjo į V. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į juos pro nerakintas duris ir staiga užpuolė miegantį V. S., grasindami atsinešta beisbolo lazda, reikalavo iš jo „atiduoti viską ką turi“. V. S. pasipriešinus, P. D. sudavė nukentėjusiajam beisbolo lazda per dešinę ranką, taip padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės rankos nykštyje, 2-3 delnakaulių-pirštakaulių sąnarių projekcijoje, o L. U. papurškė turėtu dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas antakių, akių vokų, skruostų, nosies, žandų, lūpų odos, akių obuolių cheminius pažeidimus. Toliau V. S. besipriešinant ir peiliu apsigynus nuo įsibrovėlių, pastarieji, pagrobę du butelius brendžio „Grand Cavalier“ po 10 eurų vertės ir vieną butelį degtinės „Lithuania“ 10 eurų vertės pasišalino atgal į automobilį, kuriame jų laukė Ž. B., kuris juos išgabeno iš nusikaltimo vietos. Taip P. D., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. G., L. U., Ž. B. padedant, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobdami turto už 30 eurų, įvykdė nusikalstamą veiką – plėšimą, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų ir paaiškino, kad su P. važinėjosi po miestą. Užsuko į degalinę ir ten nusipirko pavalgyti. Planavo važiuoti link namų, tačiau sustabdė policijos pareigūnai, kurie kišenėje surado kanapių. Kanapes įsigijo labai seniai, tai galėjo būti 2022 m. spalio mėnesį, tačiau tikslios datos nepamena. Policijos pareigūnai sustabdė naktį, apie 1 valandą, tačiau tiksliai nepamena. Kanapes įsigijo savo poreikiams, neketino jų niekam parduoti, platinti. Kažkiek kanapių jau buvo panaudojęs. Dėl šio savo poelgio labai gailisi ir daugiau šito nekartotų. Nurodė, kad jam buvo žinomos pasekmės už kanapių įsigijimą. Aiškindamas aplinkybes apie sintetinio kanabinoido įsigijimą nurodė, kad per „Telegram“ kanalą susirašė ir parsivežė sintetinį kanabinoidą. Įsigijo tą pačią dieną, kada buvo įvykdyta kita nusikalstama veika, t. y. plėšimas. Paaiškino, kad per „Telegram“ grupę surado žmogų Šiauliuose ir su P. D., L. U., L. G. nusipirko skystį su buteliukais. Paaiškėjo, kad ten buvo psichotropinė medžiaga. Skystį ketino naudoti savo tikslams. Nurodė žinantis, kad psichotropinių medžiagų negalima įsigyti net ir savam naudojimui. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Aiškindamas aplinkybes, susijusius su plėšimu, parodė, kad prisimena, jog nuvažiavo su automobiliu už Šilalės kultūros namų ir ten pasistatė mašiną. Tai galėjo būti 2023 m. kovo 15 d. Jis buvo išsinuomojęs automobilį, nes grįžo iš (duomenys neskeltini) ir jam reikėjo automobilio. Neturėjo tikslo su tuo automobiliu įvykdyti nusikalstamą veiką, ne tam tikslui jį išsinuomojo. Jis su draugu I. pasiliko mašinoje laukti, o P. D., L. G. ir L. U. išėjo pas V. S.. Prieš tai visi, t. y. P. D., L. G. ir L. U. ėjo į parduotuvę „Norfa“. Draugai parduotuvėje pirko alaus, gal 20 butelių, tiksliai nežino, o paskui važiavo į Šilalę. Jis alkoholio nevartojo, nes vairavo automobilį, o ir jau kurį laiką nevartoja alkoholio. Kiti kaltinamieji vartojo alkoholį, tačiau negali pasakyti kokį kiekį. Į Šilalę važiavo pas V. nusipirkti dar alkoholio. Nežino, kas tai sumąstė, tik sakė, kad važiuojam į Šilalę. Žinojo, kad nusikaltimą darys. Beisbolo lazdą pasiėmė iš P. D. namų su tikslu pagąsdinti V. S.. Lyg niekas neprieštaravo dėl gąsdinimo su beisbolo lazda. Apie ašarines dujas jis nieko nežinojo, nežino kas jas turėjo. Galėjo būti 12 val. nakties, kai draugai nuėjo pas V. S.. Jie sugrįžo gal už pusės valandos. L. U. parbėgo visas kruvinas ir šaukė, kad su peiliu padūrė. Nuvažiavo prie L. G., matė, kad jis perdurtas, padėjo jam į mašiną įlipti ir nuvežė į ligoninę. Antrą kartą vyko prie V. S. namų, nes P. D. jo paprašė juos nuvežti prie V. S. namų. Tada automobilyje buvo jis, P. D. ir I. K.. Prisimena, kad P. D. daužė V. S. duris, nes girdėjosi garsas. Po to P. sugrįžo ir nuvažiavo prie ligoninės. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Iš V. S. namų draugai parsinešė kelis butelius alkoholio. Vieną butelį pastebėjo – „Grand Cavalier“, bet lyg buvo trys buteliai. Labai gailisi dėl šitos padarytos veikos. V. S. visi atlygino 1000 eurų dydžio turtinę žalą už duris, planuoja atlyginti ir neturtinę žalą, tačiau mano, jog 4000 eurų suma yra pernelyg didelė. Nurodė, kad sutiktų atlyginti 500-700 eurų sumą, kadangi šiuo metu gauna tik minimalų darbo užmokestį. Pažymėjo, kad padarė išvadas, pasimokė iš savo klaidų ir daugiau to niekada nekartos.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. D. prisipažino kaltu dėl visų nusikalstamų veikų padarymo. Aiškindamas aplinkybes dėl sintetinio kanabinoido įsigijimo nurodė, kad su draugais Ž. B. ir L. G. važiavo į Šiaulius ir nusipirko 4 plastiko buteliukus. Susirašė su žmogumi per „Telegram” grupę, tada nuvyko į Šiaulius, su juo susitiko ir nusipirko 4 plastiko buteliukus su skysčiu. Žinojo, kad ten yra psichotropinės medžiagos. Nesuspėjo pavartoti to skysčio. Labai gailisi dėl šio savo poelgio. Aiškindamas aplinkybes, susijusias su plėšimu, nurodė, kad nelabai atsimena įvykio detales. Pamena, kad iš parduotuvės nusipirko alaus ir sugalvojo su L. G., Ž. B., L. U. ir I. K. važiuoti į Šilalę pas V. S.. Nežino kas sugalvojo apiplėšti S. ir pavogti alkoholį. Taip gavosi, kad jį apiplėšė. Teismas, vadovaudamasis BK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo P. D. parodymus (t. 3, b. l. 169-171) kur P. D. parodė, jog trečiadienį susitiko su draugais Tauragėje. Susiskambino telefonu ir susitiko. Jį iš namų pasiėmė Ž. B.. Jis atvažiavo „Jeep Grand Cherokee“ automobiliu, kurį jis išsinuomojo. Jie su juo išsinuomojo kartu, t. y. mokėjo pinigus pusiau, tik jo vardu sutartis sudaryta, nes jis tą dieną buvo mieste ir jam buvo palanku sudaryti nuomos sutartį. Jis jį pasiėmė po pietų, kiek buvo valandų, nepasakys. Atvažiavo vienas. Tada važiavo į miestą, važinėjosi po Tauragės miestą. Paskui pasikvietė abu L., t. y. L. U. ir L. G.. Tada su jais važinėjosi po miestą ir paskui pavakary pasiėmė I. K.. Jie visi yra draugai. Alų pirko iš Stoties gatvėje esančios „Norfos“ parduotuvės. Pirko kiekvienas sau, mokėjo kiekvienas atskirai. Jis pirko „Calsberg“ alų. Iš pradžių nusipirko 3 butelius po 0,5 litro, juos išgėrė vienas. Ką jie pirkosi, nepasakys. Kai tuos išgėrė, važiavo dar kartą ir tada pasiėmė vėl ar tai 3 ar tai 5 butelius, nepamena, nes jau buvo apsvaigęs. Jau kai išgėrė tą alų, jei teisingai pamena, L. G. pasiūlė važiuoti į Šilalę, į „tašką“, pasiimti alkoholio. Ž. B. ir I. buvo blaivūs, jie negėrė, tik jie trys buvo jau gerai apsvaigę. Koks buvo laikas, kai G. pasiūlė važiuoti į Šilalę, tikrai nepamena, bet tikrai buvo po 20 val., nes nepardavė parduotuvėse alkoholio. Kai nutarė važiuoti į Šilalę, jis pasiūlė pasiimti iš jo namų „beisbolkę“. Jis ją jau turi senokai, pats nusipirko senukuose. Bet pirko ne žaidimui, nes pas juos nėra beisbolo aikštyno. Tą lazdą tam ir nusipirko, kad jei reikėtų ar ką pagąsdinti, ar ką sumušti. Bet čia tik taip, tikrai neturėjo kažkokio konkretaus tikslo. Tada nuvažiavo prie jo namų, jis pasiėmė „beisbolkę“, bet buvo tikslas tik daugiau pagąsdinti, bet nesitarė, kad iškart muš. Bet buvo toks kaip ir pasikalbėjimas, kad jei tas vyriškis, pas kurį važiuoja neduos alkoholio, tai biškiuką suduos lazda. Kad konkrečiai kuris muš, nebuvo kalbos. Kad važiuoti pas vyriškį į Šilalę, jie žinojo, nes kovo 12 dieną buvo Šiauliuose, paskui grįždami dar važinėtis norėjo ir važiavo per Šilalę į Tauragę. Važiavo tada į Šilalę, nes norėjo susitikti su merginomis. Tada jiems draugė K., pavardės nepamena, ir nenori nurodyti, nes ji čia ne prie ko, nurodė „tašką“. Ji tada juos palydėjo į tą tašką, adreso tikrai nenurodys, nes nežino, bet gali parodyti, kur tas butas yra. Tada 12 dieną jie pirko, mokėjo pinigus. Asmens, iš kurio pirko alkoholį, nei vardo, nei pavardės nežino. O vakar, žinodami, kur yra „taškas“ ir atvažiavo pasiimti alkoholio. Tai tą 12 dieną jie jokio nusikaltimo nedarė, tiesiog nusipirko. O vakar jau atvyko su tikslu, kad už dyką, t. y. nemokant pinigų pasiims alkoholio, todėl ir buvo pasiimta „beisbolkė“, kai atvyko į Šilalę, Ž. vairavo, nuvažiavo prie „kultūrkės“, ten jis juos išleido, ir sutarė, kad jis jų čia ir lauks. Tiek Ž., tiek I. žinojo, kad jie eina „pyzdinti“, t. y. pasiimti alkoholio už dyką. Ž. iš tiesų nenorėjo jų vežti, sakė, kad nedarytų to, bet jie jį tiesiog įkalbėjo ir jis juos atvežė. Kai juos Ž. paleido, jis rankoje laikydamas „beisbolkę“ ėjo į butą, o L. G. ir L. U. ėjo tuščiomis rankomis. Atėjus prie durų pabarškino į duris, skambučio lyg nėra ir tada šeimininkas atrakino duris. Jis buvo su tamsia pižama. Jis įėjo pirmas, rankoje laikė „beisbolkę“, paskui jį G. ir paskutinis U.. Kažkuris iš jų turėjo pipirines dujas. Veidų neslėpė, nes buvo išgėrę ir drąsūs. Kai įėjo į butą, jis iškart šaukdamas, piktu tonu sakė, kad atiduotų „šnapsą“. Vyriškis matė, kad jis turi „beisbolkę“, tada jis atsisėdo ant lovos, ir kai dar kart paklausė, kur „šnapsas“, jis parodė tarpą tarp lovos ir staliuko, pasakė, kad čia, pasiimkit. Jis ant stalo padėjo kelias „bonkes“ degtinės, brendžio, kurias galvojo neštis. Tada vyriškis iš kažkur pasiėmęs peilį (kokį tikrai neapibūdins, nes matė tik blizgančią geležtę, nei ilgio, nei pločio nepasakys, nes viskas vyko labai greitai), puolė ant jų. Matė, kad jis kažkuriam L. dūrė. Kaip tie dūrimai vyko, sunku jam prisiminti, bet tada atsimena, bet kažkuris L., lygtai U., purškė tam asmeniui į veidą dujas. Jis paėmė tris butelius, tik nepamena kokio alkoholio ir jie traukėsi eiti lauk. Kai jis išėjo pro duris, nežino kodėl, bet metė du butelius į tą žmogų, kodėl – nežino. Sudužo tie buteliai lygtais ir tada išėjo lauk, link mašinos, nes abiem L. buvo blogai, nes jie buvo sužaloti. G. išvis buvo blogai, nes jam subadė kojas, tai jie su U. jį vilko, pusiau nešė. Tada su automobiliu greitai nuvežė G. prie ligoninės ir nuvedė. Jis su I. nuvedė L. G. ir paliko, patys grįžo į mašiną. Tada jis buvo labai supykęs ant to vyriškio, kad jis subadė jo draugus ir paprašė, kad Ž. jį nuvežtų atgal. Jis planavo aiškintis su tuo vyru, ir mano būtų jį mušęs, jei jis jį būtų įsileidęs, bet kai nuėjo prie durų, nukentėjusysis jo neįsileido į vidų. Tada jis ta pačia turėta „beisbolke“ kelis kartus sutrenkė į duris ir nuėjo. Ar sugadino duris, nematė, nes buvo piktas ir neblaivus. Pripažįsta, kad galėjo trenkti. Gal kai pamatė, kad jis bado draugus, nežino. Negali tiksliai garantuoti, kad tuo metu trenkė, bet jis taip galvoja. Jis beislolkę tam pasiėmė, kad jei nebūtų jis jiems davęs gražiuoju, tai būtų sumušę ir pasiėmę būtų alkoholio tiek, kiek būtų panešę. Alkoholio matė ten pas tą vyriškį nemažai, gal bendrai koks 10 litrų buvo, įvairaus alkoholio, tiek degtinė, brendis. Paskui važiavo vėl prie ligoninės, jis su I. ėjo prie ligoninės, pasiimti L., ir tada buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Labai gailisi dėl tokio savo neapgalvoto poelgio. Mano kaltas dėl to alkoholis. Blaivas taip nebūtų sugalvojęs. P. D. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi ir juos patvirtina. Apiplėšti nukentėjusįjį nusprendė todėl, kad tikėjosi, jog V. S. nesiskųs policijai, nes jis galimai nelegaliai prekiavo alkoholiu. Savo elgesį vertina labai blogai, tai yra pamoka visam gyvenimui. Mano, jog blaivus taip nebūtų pasielgęs – tai įtakojo alkoholis. Nukentėjusiajam atlygino turtinę žalą – sutvarkė duris, sumokėjo už alkoholį. Mano, jog prašoma priteisti suma už neturtinę žalą yra per didelė, sutiktų sumokėti 700-800 eurų. Uždirba minimalų atlyginimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino dėl abiejų nusikalstamų veikų. Aiškindamas aplinkybes dėl sintetinio kanabinoido įsigijimo nurodė, kad tą medžiagą nusipirko per „Telegram“ programėlę. Pirko Šiauliuose, tik nelabai atsimena iš ko, nes tuo momentu buvo išgėręs alkoholio. Kontaktavo su kažkokiu žmogumi, tik negali pasakyti su kokiu. Į Šiaulius važiavo pabūti ir sugalvojo nusipirkti to skysčio. Gal vieną kartą to skysčio panaudojo. L. U. kartu su jais nebuvo. Pirmą kartą įsigijo psichotropinių medžiagų, nes norėjo pabandyti. Psichotropinių medžiagų įsigijimo pasekmes žinojo. Labai gailisi dėl to. Nori išvažiuoti į užsienį, pradėti tvarkytis gyvenimą, nes Lietuvoje nelabai gerai yra su finansais, yra skolos. Aiškindamas apiplėšimo aplinkybes nurodė, kad visų pirma nori atsiprašyti V. S., atlyginti jam padarytą žalą. Pasak kaltinamojo, šią nusikalstamą veiką padarė nepagalvojęs apie pasekmes ir dėl neblaivumo. Atsimena, kad važiavo į „Norfa“ parduotuvę pirkti alaus. Pirko nemažai alaus ir sumąstė važiuoti į Šilalę. Per tą laiką kai važiavo, nelabai ką atsimena. Atsimena, kad ėjo iki V. S.. Paskui stovėjo prie jo kambaryje. V. S. sėdėjo prieš jį. Pajuto, kad peilis sulindo jam į koją. Nelabai tuo momentu ką suprato. Perbraukė ranka ir pajuto kraują, labai išsigando. Tada išbėgo iš V. namų. Kažkas pribėgo ir nuvedė jį į mašiną. Tada važiavo į ligoninę. Išėjo iš ligoninės ir tada atvažiavo policijos pareigūnai, kurie juos išsivežė. Mašinoje turėjo beisbolo lazdą. Nepamena, kodėl sugalvojo paimti beisbolo lazdą. Teismas, vadovaudamasis BK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo L. G. parodymus (tomas 4, b. l. 40-41), kuriuose L. G. parodė, kad prisipažįsta, kad įvykdė nusikaltimą. „Byta“ (beisbolo lazda) buvo tik dėl vaizdo, neplanavo ja mušti nukentėjusiojo, bet gavosi, kaip gavosi. Ją nusipirko kaip ir visi, bet už ją mokėjo P. D.. Visi – tai jis, P. D., L. U., Ž. B.. I. K. prie lazdos pirkimo neprisidėjo. Kodėl ją pirko, dabar tiksliai negali pasakyti, bet gal kaip gynybai. Tikrai ji nebuvo pirkta dabartiniam nusikaltimui, tiesiog šiais laikais visko gali nutikti. „Beisbolkė“ buvo mašinoje, kurią išsinuomojo Ž. su P.. Tikrai mašiną nuomojosi ir „beisbolkę“ nusipirko šiaip, neplanavo jokių nusikaltimų. Ir dabar tiriamą nusikaltimą sugalvojo tik vakar, gerdami alų. Vakar jie visi susitiko po pietų, gėrė alų. Gėrė jis, P. ir L., I. ir Ž. negėrė. Pirkosi kiekvienas sau. Jis išgėrė kokius 8-10 butelių. Kurio mintis buvo važiuoti į Šilalę, tikrai nepasakys, nes jis jau buvo gerai išgėręs. Nemano, kad tai buvo jo mintis. Dėl išgerto alkoholio kiekio nepamena, kaip važiavo, atsimena, tik, kad ėjo į kažkokią laiptinę, lygtai į antrą aukštą ir atsimena duris kairėje. Nepamena, ar durys užrakintos ar atrakintos, bet pamena, kad duris atidarė vyriškis. Jis jau iš anksčiau žinojo, kad pas jį „taškas“, t. y. galima nusipirkti alkoholio, kai nedirba parduotuvės. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Netgi veido jo nepamena. Kuris į vidų nešėsi „beisbolkę“, nelabai pamena. Pamena, kad jis įėjęs sakė: duodi alkoholį. Pamena kuriuo tai momentu, kad laiko rankoje „beisbolkę“. Bet jis negrasino, tik laikė rankoje ir tiek. Sakydamas, kad duok alkoholį, jis sakė piktu balsu. Ką jie sakė, neatsimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Ir paskui jau tik atsimena, kad tas žmogus jam dūrė peiliu. Jis jam dūrė peiliu į kairę koją, į šlaunį. Atsimena, kad pajuto šaltį ir po kurio tik laiko pamatė, kad jį padūrė. Tada bėgo lauk. Atsimena, kad buvo ligoninėj, sakė, kad lipo per tvorą ir įsidūrė. Paskui juos sulaikė pareigūnai. Smūgių neatsimena ir kad grasintų neatsimena. Supranta, kad jų girtų trijų asmenų įsiveržimas jau turėjo išgąsdinti tą žmogų. Bet smūgių jis nesudavė. Prisipažįsta dėl savo kvailų veiksmų, mano, kad kaltas alkoholis. Tai pirmas ir paskutinis kartas, kad vykdė tokį nusikaltimą. Pats dabar yra sužalotas, blogai jaučiasi. L. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad tuomet parodė teisingas aplinkybes. Pakartojo, kad nepamena ar sudavė smūgius su beisbolo lazda nukentėjusiajam V. S.. Mano, kad alkoholis galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes labai daug buvo išgėręs. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nurodė, kad atlygino turtinę žalą už sugadintas duris. Sutinka, kad yra padaryta ir neturtinė žala, tačiau mano, jog prašoma 4000 eurų suma pernelyg didelė ir jis sutiktų atlyginti 500-600 eurų. Uždirba minimalų atlyginimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. U. kaltu prisipažino ir paaiškino, važinėjosi po Tauragės miestą ir nusprendė nusipirkti alaus. Dar pasivažinėjo ir paskui nuvažiavo pasiimti I. K. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Gėrė ir važinėjosi, o paskui sumąstė nuvažiuoti į Šilalę. Ten iš seniau žinojo tą „tašką“, galvojo, kad pavogs alkoholį. Nuvažiavo į Šilalę. Nuėjo. V. S. atidarė duris. Jie jį pagąsdino, iš pradžių nieko nedarė, o paskui, kai ėmė butelius su alkoholiu, V. kažkaip išsitraukė peilį. Jis jam įdūrė ir tada V. papurškė ašarinių dujų. Tada visi išėjo. Paskui važiavo į ligoninę. Važiavo automobiliu, kurį Ž. B. buvo išsinuomojęs savo reikmėms. Automobilis nebuvo išnuomotas tikslu padaryti nusikalstamą veiką. Lyg keturis alaus jis nusipirko ir viską išgėrė. Jo manymu, alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes blaivus tikrai to nebūtų padaręs. Kai važiavo į Šilalę, jie automobilyje tarėsi ką nuėję darys. Jis turėjo su savimi dujų balionėlį. P. D. turėjo beisbolo lazdą. Dėl vaizdo pasiėmė beisbolo lazdą, su ja lyg ir nebuvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Kai V. S. jam įdūrė, tada jis panaudojo dujų balionėlį. Iš V. S. paėmė tris butelius alkoholio „Grand Cavalier“ ir dar kitokio pavadinimo. Atsimena, kad paėmė tik tris butelius. Nežino kas tada šovė į galvą, kad paimti iš V. tris butelius alkoholio, o ne jam susimokėti. Kai išėjo iš V. S., nuvežė L. G. į ligoninę. Paskui dar antrą kartą grįžo pas V. S., tačiau jis ten nebėjo. Pas S. antrą kartą ėjo P. D.. Savo poelgį vertina blogai, to daugiau gyvenime nekartotų. Nukentėjusiojo dar neatsiprašė – neturėjo tokios galimybės. V. S. atlygino turtinę žalą už duris – įdėjo naujas duris. Su civiliniu ieškiniu 4000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes yra per didelė suma. Jis nedirba, mokosi, todėl tokios sumos sumokėti negalėtų. Gyvena pas savo mamą, yra jos išlaikomas, mokosi profesinio rengimo centre, (duomenys neskeltini). Per vasarą dirbo mėnesį laiko, nes norėjo dar pailsėti. Dar liko metai laiko mokytis. Planuoja vykti į užsienį, kai viskas baigsis. Gauna 30 eurų stipendijos. Nenori dirbti pagal specialybę. Galėtų atlyginti 200 eurų neturtinės žalos. O jeigu tokia nusikalstama veika būtų padaryta jam, galbūt prašytų atlyginti gal 1000-2000 eurų neturtinės žalos.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo V. S. įgaliotoji atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė paaiškino, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nusikalstama veika V. S. atžvilgiu buvo įvykdyta ir ją įvykdė kaltinamieji, kurie ir prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamiesiems skiriamų bausmių yra išreiškęs poziciją, kad jokios nuoskaudos nelaiko, yra ir atleidęs kaltinamiesiems, todėl prašo teismo, kad kaltinamiesiems būtų skiriamos kiek galima švelnesnės bausmės. Civilinį ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė didžiulį išgąstį, didžiulius neigiamus išgyvenimus, kadangi kaltinamieji žino kur nukentėjusysis gyvena. V. S. iki šiol persekioja baimės jausmas, kad kaltinamieji gali bet kada ateiti ir su juo susidoroti. Pats nukentėjusysis kaltinamųjų veidų neatsimena, apsisaugoti nuo kaltinamųjų negalėtų. Nukentėjusysis patyrė ne tik neigiamus emocinius išgyvenimus, bet ir byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad jis patyrė ir kūno sužalojimus, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad kūno sužalojimai buvo padaryti rankoje ir veide ne mažiau kaip dviem smūgiais. Beisbolo lazda nukentėjusiajam buvo trenkta porą kartų. Po to dar purkšta dujų balionėliu, dėl ko buvo padaryti cheminiai sužalojimai akyse. Kaltinamieji du kartus įsivežė į nukentėjusiojo butą. Jeigu kaltinamieji nebūtų antrą kartą sugrįžę pas nukentėjusįjį, tai jis greičiausiai nebūtų policijos kvietęs. Nukentėjusysis išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes jauni vyrai užpuolė žmogų, kuriam yra 63 metai. Mano, kad pateiktas nukentėjusiojo reikalavimas dėl 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra protingas, pagrįstas ir turėtų būti teismo tenkinamas visa apimtimi. Patys kaltinamieji pripažįsta, kad jie sutinka, kad buvo padaryta neturtinė žala, sutinka atlyginti dalį ieškinio, tačiau mano, kad pareikšto ieškinio suma yra per didelė. Įvertinus, jog ši prašoma suma priteistina solidariai, tad mano, jog 1000 eurų iš jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kurie visi, išskyrus U., dirba, nėra nepakeliamai didelė našta, kurios negalėtų kaltinamieji atlyginti. Kaltinamieji turi pajusti kažkokį nepatogumą, turi suprasti, kad jų veiksmai turi ir finansinį nepatogumą. Todėl prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir išspręsti valstybės išlaidų atlyginimo klausimą.

Kadangi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamieji kaltinami vieno nesunkaus nusikaltimo, vieno sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymu, kaltinamieji, jų gynėjai ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gegužės 8 d. apie 04.00 val., Tauragėje, Ateities takas, prie numeriu 2 pažymėtu pastatu buvo pastebėtas važiuojantis automobilis „Audi“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) Automobilį buvo nutarta sustabdyti patikrinimui. Automobilį vairavo Ž. B., pas šį asmenį apžiūros metu jo dėvimos liemenės, dešinėje kišenėje rasta galbūt narkotinių medžiagų, kurios buvo įdėtos į plastikinį, permatomą užspaudžiamą, nedidelį maišelį, kaip pats Ž. B. teigė ši narkotinė medžiaga yra hašišas. Keleivio vietoje sėdėjo P. D., pas šį asmenį dalinės apžiūros metu nieko nerasta. Apžiūrėjus automobilį ,kuriame buvo asmenys, taip pat jokių draudžiamų daiktų nerasta. Ž. B. teigė, kad narkotikus pirko Dapkiškių k., kokiu adresu tiksliai pasakyti negali, iš asmens, kuris buvo apie 18 metų amžiaus, vyriškos lyties. Abu asmenys buvo pristatyti į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Tauragės ligoninę paimti tiriamąją medžiagą šlapimą, kad būtų galimą nustatyti ar tiriamojoje medžiagoje yra psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų) (t. 1., b. l. 23-26).

Iš Asmens kratos protokolo matyti, kad užfiksuota, jog kratos metu Ž. B. vilkėtoje juodos spalvos liemenėje, dešinėje jos kišenėje rastas plastikinis, permatomas, suspaudžiamas maišelis su jame buvusia narkotine medžiaga. Maišelis paimamas ir supakuojamas, pakuotės Nr. 493372 (t. 2, b. l. 164).

Iš Specialisto išvados matyti, kad nurodyta, jog pas Ž. B. rasta 0,345 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (t. 2, b. l. 178-181).

Iš 2023 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2023 m. kovo 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09452-23, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo įsibraunant į patalpą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo atlikta automobilio, kuriuo įtariamieji atvyko į Šilalės m., apžiūra. Automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra Šilalės m., Struikų g., 5. Automobilio durelės atrakintos, automobilio salone rasta 10 vnt. plastikinės taros buteliukų su skaidriu skysčiu, galbūt narkotine medžiaga. 10 vnt. buteliukų paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 249706. Atlikus objektų tyrimą, 2023 m. gegužės 8 d. gauta specialisto išvada Nr. 967(23), kurioje pateikta išvada, jog keturiuose buteliukuose pateikto skysčio masėje yra 0,0411 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB -BUTINACA. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, jau atliekamame ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 31-36).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu be kitų daiktų ir objektų buvo rasti ir paimti buteliukai su skysčiu, viso 10 vnt. buteliukų paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 249706 (t. 2, b. l. 32-33).

Iš 2023 m. balandžio 20 d. pateiktos specialisto išvados matyti, jog nurodyta, kad keturiuose buteliukuose rasta psichotropinės medžiagos ADB-BUTINAKA. Pagal 2023 m. gegužės 9 d. pateiktą išvadą psichotropinės medžiagos kiekis – 0,0411 g (t. 2, b. l. 106-123 ).

Nustatyta, kad 2023 m. kovo 16 d. gautas V. S. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 16 d. apie 00.30 val. jam būnant namuose (duomenys neskeltini), staiga į jo butą įsibrovė trys jam nepažįstami asmenys, kurių vienas iš jų rankoje laikydamas beisbolo lazdą ir ja grasindamas pareikalavo atiduoti viską ką turi. Jam pasipriešinus, asmuo, turėjęs rankose beisbolo lazdą, vieną kartą ja sudavė jam per dešinę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Asmenys matydami, kad priešinasi, iš nukentėjusiojo buto pasišalino. Pasišalindami asmenys iš jo buto pagrobė du butelius po 0,5 l brendžio „Grand Cavalier“, po 10 eurų vertės, ir vieną butelį 0,5 l talpos degtinės, 10 eurų vertės. Iš viso padaryta 30 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti kaltus asmenis bei juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusysis apklaustas V. S. nurodė, kad 2023 m. kovo 16 d. apie 00.30 val. jam miegant namuose (duomenys neskeltini), staiga išgirdo kaip atsidarė buto durys, kurios buvo nerakintos, ir išgirdo stiprų smūgį į duris. Jis tuo metu įjungė naktinę lempą ir atsisėdo lovoje. Į kambarį įėjo trys jam nepažįstami asmenys. Vienas iš jų priėjo prie jo ir rankoje laikydamas beisbolo lazdą bei ja grasindamas pasakė „Stokis, gal pistoletą turi ir atiduok viską ką turi“. Suvokdamas, kad geruoju viskas nesibaigs, staiga dešine ranka stvėrė šalia lovos buvusį peilį, o kairiąja ranka už beisbolo lazdos. Nutvėręs už beisbolo lazdos, dešinėje rankoje laikytu peiliu dūrė minimam asmeniui kažkur į koją. Ar pataikė, pasakyti negali. Tada minimas asmuo jam išplėšė iš rankos beisbolo lazdą, kurią laikė, kad jo nesužalotų, ir vieną kartą ja trenkė jam per dešinę ranką taip sukeldamas jam skausmą. Pajutęs skausmą, jis dar kartą minimam asmeniui dūrė peiliu taikydamas į koją. Po dūrio minimas asmuo suriko ir atsitraukė. Tada link jo puolė antras asmuo. Norėdamas išvengti sužalojimo jis gynėsi ir jam taip pat dūrė vieną kartą taikydamasis į koją. Ar jis jį sužalojo pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo pataikyti, nes jis staiga atsitraukė. Tuo metu jam į akis dujų balionėliu papurškė trečiasis asmuo. Jam artinantis prie jo, kad jį sučiuptų pastarasis paėmęs ant grindų buvusius du degtinės butelius metė į jį ir pabėgo kartu su kitais minėtais dviem asmenimis. Mesti alkoholio buteliai į jį nepataikė. Jie nukrito ant grindų ir sudužo. Jiems pabėgus iš jo buto jis duris užsirakino. Girdėjo, kad vienas iš minimų asmenų labai šaukė, kaip suprato jam labai skaudėjo. Tada pro langą matė, kaip iš minėtų asmenų dviese vedė vieną asmenį link Šilalės kultūros centro. Apie 20 minučių buvo ramu ir jau žadėjo eiti miegoti, kai išgirdo į kiemą įvažiuojantį automobilį. Pradėjo stebėti pro langą, pamatė, kad kieme yra sustojęs lengvasis automobilis, tačiau kokio modelio ir kokios markės buvo automobilis jis neįžiūrėjo, taip pat neįžiūrėjo ir valstybinių numerių. Automobilyje galėjo sėdėti trys asmenys, bet tiksliai pasakyti negali, nes to nematė. Matė, kad nuo minėto automobilio vienas asmuo nuėjo prie kito automobilio stovėjusio nuo vakaro automobilių aikštelėje ir iš po jo išsitraukė beisbolo lazdą. Pasiėmęs beisbolo lazdą jis įėjo į laiptinę. Po kelių minučių vėl pamatė, kad tas pats asmuo išėjo iš namo laiptinės nuėjo iki automobilio kuriuo atvažiavo, iš jo pasiėmė kažkokį daiktą, kuris švietė, ir vėl įėjo į namo laiptinę. Po minutės prasidėjo smūgiai į buto duris su rėkimu ir grasinimu, kad „užmuš, nužudys ir t.t.“. Tada V. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie tai, kad jam kažkas laužia duris. Atvykus pareigūnams asmuo, kuris daužė duris, buvo jau pasišalinęs. Tiek pirmasis asmuo pirmą kartą įeidamas į butą trenkdamas į jas, tiek antrą kartą atėjęs asmuo trankydamas jas, duris sugadino. Kokia žala padaryta sugadinant duris šiuo metu pasakyti negali, apie žalos dydį informuos tyrimo eigoje. Asmenys įvykio metu kaukių nedėvėjo, tačiau vienas iš asmenų buvo užsidengęs burną iki nosies striukės apykakle. Po įvykio pamatė, kad pasišalindami minimi asmenys iš buto pagrobė du butelius po 0,5 l brendžio „Grand Cavalier“, po 10 eurų vertės, ir vieną butelį 0,5 l talpos degtinės, 10 eurų vertės. Pagrobiant du butelius „Grand Cavalier“ ir vieną butelį degtinės, bei sudaužant du butelius degtinės grumtynių metu, jam padaryta 50 eurų turtinė žala. Dėl suduoto smūgio į medikus nesikreipė (t. 1, b. l. 5-15).

2023 m. balandžio 28 d. papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusysis apklaustas V. S. paaiškino, kad prisimena savo ankstesnius parodymus, jų laikosi ir juos tvirtina, prašo jais vadovautis. Į klausimą ar jis gali patikslinti, ar tą naktį, jo buto durys buvo užrakintos, ar atrakintos, V. S. nurodė, kad durys buvo atrakintos, nes jis durų nerakindavo, dabar po įvykio jau rakina; nerakindavo, nes turi šuniuką, kuris saugo. Į klausimą ar iš jo buvo pagrobti alkoholio buteliai, nors teigta, kad jis negeriantis, V. S. nurodė, kad alkoholis yra laikomas svečiams, kurie jį aplanko (t. 1, b. l. 79-82).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas I. K. paaiškino, kad 2023 m. kovo 15 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, per „Snapchat“ programėlę parašė Ž. B., kad susitiktų. Ž. automobiliu atvyko iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Kokiu laiku Ž. atvyko jo pasiimti jis neprisimena, bet mano, kad tai buvo laikotarpiu nuo 19 val. iki 21 val. Automobilyje dar buvo P. D., L. U. ir L. G.. Jie visi važinėjosi po Tauragės miestą. P., L. ir L. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, t. y alų. Jis alkoholio nevartojo. Po kurio laiko, vaikinai sugalvojo nuvykti į Šilalės miestą pasiimti alkoholio iš žmogaus, kaip dabar jau žino, t. y. V. Norėjo alkoholio, nes draugams jo buvo trūkumas. Prieš vykstant į Šilalės miestą P. D. pasakė užsukti į jo namus, kad galėtų pasiimti beisbolo lazdą. Pagal idėją, lazda turėjo pagrasinti žmogui ir tokiu būdu iš jo paimti alkoholį. Automobilyje susitarė, kad pas žmogų į namus eis L., L. ir P.. Buvo mintis, kad ir jis ten eitų, bet jis eiti nenorėjo. Apie vidurnaktį jie atvyko į Šilalės miestą. Automobilį vairavo Ž.. Automobilį pasistatė už Kultūros centro. Kodėl būtent toje vietoje buvo pasistatę, jis nežino, tiesiog viskas gavosi ekspromtu, t. y. greitai. Jis ir Ž. liko sėdėti automobilyje, o L., L. ir P. išėjo pas V. Jis asmeniškai apie V. nieko nežino. Apie tai, kad iš jo galima įsigyti alkoholio jis sužinojo iš P. D.. Jis sakė, kad vieną kartą iš jo anksčiau yra pirkęs alkoholio. Išeidami pas V. dėl pagąsdinimo jie pasiėmė beisbolo lazdą ir dujų balionėlį. Dujų balionėlį turėjo L. U.. Kuris iš vaikinų išsinešė beisbolo lazdą jis nematė. Sutarė, kad jų pareinant lauks automobilyje. Praėjus apie 10 min. į automobilį parėjo L. U.. Su savimi jis parsinešė, jei gerai matė, du butelius alkoholio, tiksliau pavadinimo ir kiekio pasakyti negali, nes nematė. Bei beisbolo lazdą, kurią jis vėliau įdėjo į automobilio galą. Jis dar pasakė, kad juos padūrė V. Matė, kaip jo kelnės vienos kojos buvo visos kruvinos. Jis dar pasakė, kad eitų padėti pareiti P. D. su L. G.. L. G. nepaėjo, nes jam padūrė koją V. P. ir L. pamatė sėdinčius prie Kultūros centro iš pagrindinės gatvės pusės. Po to Ž. automobiliu privažiavo iš pagrindinės gatvės pusės, kad L. G. būtų arti eiti. Dėl patirtų sužalojimų L. G. pristatė į Šilalės ligoninę. Iki ligoninės nulydėjo jis su P. D.. Jį palikus ligoninėje jie grįžo į automobilį. P. D. ant V. buvo supykęs, kad draugams perdūrė kojas. Jis jį gerai pažįsta, todėl jis tuo metu buvo tikrai piktas. P. D. pasakė, kad vyktų atgal pas V. į kiemą. Mano, vykti norėjo dėl to, nes buvo ant jo supykęs. Jie jį ramino, kad niekur neitų. Sustojus automobiliui P. pasiėmė beisbolo lazdą ir nuėjo pas V. Jis girdėjo, kad jis nuėjęs šūkavo. Bet po trumpo laiko tarpo jis grįžo atgal į automobilį. Mano grįžo, nes niekas jo neįsileido. Ar įvykio metu V. nukentėjo nuo jo draugų, jis nežino, nes nematė, jie nieko nekalbėjo. Kaip viskas vyko pas V. namuose, jis nežino, nes jie nieko nekalbėjo. Apie automobilyje rastus buteliukus su skysčiu elektroninei cigaretei jis nieko negali pasakyti, nes jie ne jo ir kieno jie, jis nieko nežino. Ar vaikinai rūkė iš tų buteliukų, nežino, nesekė ir nestebėjo ką jie veikia. Pamena, kad kažkuriuo metu sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, kažkuriuo metu – gale. Jis pats turėjo savo rūkalus ir rūkė, jie jam nieko nedavė ir jis nerūkė jų elektroninių cigarečių. Jis neturi daugiau ką pasakyti, jis važiavo tik kaip keleivis, nieko nedarė, jokių veiksmų neatliko, nes niekur nėjo, sėdėjo automobilyje. Sakė, kad jie neitų, bet jie suaugę, be to buvo išgėrę alkoholio, tai nieko jie jo neklausė. (t. 1, b. l. 137-142).

2023 m. kovo 16 d. atlikta įvykio vietos apžiūra Šilalės m. (duomenys neskelbtini), taip pat apžiūrėtas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo asmenys atvyko į Šilalę. Tiek įvykio vietos apžiūros metu, tiek automobilio apžiūros metu rasta dėmių, panašių į kraują, kurių pavyzdžiai paimti. Automobilyje rasta alkoholio butelių, tokiais pavadinimais, kokius nurodė nukentėjusysis. Automobilyje rasti buteliukai su skysčiu, kuriuose rasta narkotinių medžiagų. Salono gale rasta medinė beisbolo lazda. Ikiteisminio tyrimo objektai tarnybiniu pranešimu priduoti saugojimui (t. 1, b. l. 46-58, 59-62).

Asmens (V. S.) apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint kūną virš dešinės pusės antakio matosi apie vieno centimetro ilgio kraujosruva, taip pat ant dešinės rankos plaštakos, rodomojo ir didžiojo pirštų krumplių vietoje matosi patinimas, kraujosruva ir nubrozdinimas (t. 1, b. l. 95).

2023 m. kovo 28 d. gautoje specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam V. S. padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinės rankos nykštyje, 2-3 delnakaulių-pirštakaulių sąnarių projekcijoje, o dėl dujų papurškimo nukentėjusiajam į veidą, padaryta antakių, akių vokų, skruostų, nosies, žandų, lūpų odos, akių obuolių cheminiai pažeidimai. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 23-24).

Iš 2023 m. balandžio 4 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateikta medinė lazda prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriama. Lazda pagaminta pramoniniu būdu naudojant medžio apdirbimo stakles (t. 2, b. l. 96-105).

2023 m. kovo 16 d. sulaikymo metu P. D. nustatytas 0,78 promilių neblaivumas, L. G. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, L. U. nustatytas 0,63 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 17-19).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Iš 2023 m. balandžio 20 d. pateiktos specialisto išvados matyti, jog nurodyta, kad keturiuose buteliukuose rasta psichotropinės medžiagos ADB-BUTINAKA. Pagal 2023 m. gegužės 9 d. pateiktą išvadą psichotropinės medžiagos kiekis – 0,0411 g.

Sintetinis kanabinoidas ADB-BUTINACA yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą, I-ajam sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui priskiriama psichotropinė medžiaga.

2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, 69 punktas ir 69.1 punktas numato, kad sintetinių kanabinoidų darinių grupės I-ajam pogrupiui yra priskiriami indol-, indozal- arba karbazol – 3 –ilmetanonai ir azaindol-, indol-, indazol-, karbazol-, arba 5-halogenfenilpirazol-3-karboksimidai bei 3-karboksilatai – bet kokie indol-, indozal- arba karbazol – 3 –ilmetanono, azaindol-, indol-, indazol-, karbazol-, arba 5-halogenfenilpirazol-3-karboksimido bei 3-karboksilato dariniai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 89 punktas numato, kad sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupiui priskirtų psichotropinių medžiagų indol-, indozal- arba karbazol – 3 –ilmetanonai ir azaindol-, indol-, indazol-, karbazol-, arba 5-halogenfenilpirazol-3-karboksimidai bei 3-karboksilatai – bet kokie indol-, indozal- arba karbazol – 3 –ilmetanono, azaindol-, indol-, indazol-, karbazol-, arba 5-halogenfenilpirazol-3-karboksimido bei 3-karboksilato dariniai, nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,005 g, didelis kiekis (daugiau kaip) yra 0,5 g ir labai didelis kiekis (daugiau kaip) yra 2,5 g.

Taigi atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, matyti, kad narkotinės medžiagos kiekis, kuria disponavo kaltinamieji Ž. B., L. G. ir P. D., viršija nedidelio kiekio, bet neviršija labai didelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika įvykdoma bendrininkų grupės, kai nustatoma, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.).

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamiesiems Ž. B., L. G. ir P. D. inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų Ž. B., L. G. ir P. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, kad jie per „Telegram“ grupę surado asmenį Šiauliuose, kuris jiems pardavė keturis buteliukus su psichotropine medžiaga (suprato, kad tai narkotinė medžiaga), tačiau nespėjo jų suvartoti, kadangi šiuos buteliukus rado patikrinimą atlikę policijos pareigūnai, jų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina byloje surinkti duomenys, t. y. 2023 m. kovo 16 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini), taip pat apžiūrėtas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo asmenys atvyko į Šilalę. Automobilio apžiūros metu rasti buteliukai su skysčiu, kuriuose rasta narkotinių medžiagų. Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu be kitų daiktų ir objektų buvo rasti ir paimti buteliukai su skysčiu, viso 10 vnt. buteliukų paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 249706. Iš 2023 m. balandžio 20 d. pateiktos specialisto išvados matyti, jog nurodyta, kad keturiuose buteliukuose rasta psichotropinės medžiagos ADB-BUTINAKA. Pagal 2023 m. gegužės 9 d. pateiktą išvadą psichotropinės medžiagos kiekis – 0,0411 g.

Kaltinamųjų Ž. B., L. G. ir P. D. duoti parodymai, kad jie žinojo ir norėjo įsigyti kaltinime nurodytas psichiką veikiančias medžiagas, jas įsigijo ir ketino suvartoti, rodo, kad jie veikė tiesiogine tyčia, t. y. Ž. B., L. G. ir P. D. žinojo, kad neteisėtai disponuoja psichotropine medžiaga ir to norėjo.

Tikslas platinti neteisėtai laikomas minėtas draudžiamas medžiagas nenustatytas.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog Ž. B., L. G. ir P. D., veikdami bendrininkų grupėje, 2023 m. kovo mėn., tikslesnė data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 4 plastiko buteliukus su skysčio mase, kurioje buvo 0,0411 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, ir juos laikė išsinuomotame automobilyje „Jeep Grand Cherokee“, “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol automobilio apžiūros metu 2023 m. kovo 16 d. apie 4 val. juos surado ir paėmė Tauragės AVPK pareigūnai.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamųjų Ž. B., L. G. ir P. D. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, vienas iš objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra – nedidelis kiekis, kuris baudžiamojoje byloje yra atskirai nustatinėjamas atliekant narkotinės ar psichotropinės medžiagų tyrimą. Akcentuotina ir tai, kad aptariamame straipsnyje įtvirtinta veika gali būti padaroma net keletu alternatyvių būdų, kurių kiekvienas turi būti atskirai įrodinėjamas ir negali būti išvedamas iš kitų. Nagrinėjamoje byloje Ž. B. yra kaltinamas nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos įgijimu ir laikymu.

BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Šiuo metu tai sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“.

Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000 m., Nr. 4-113); 2002 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 360 (Valstybės žinios, 2002 m. rugpjūčio 9 d., Nr. 79-3362); 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1254 (TAR, 2013 m. gruodžio 31 d., 2013-00262); 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-336 (TAR, 2015 m. kovo 18 d. Nr. 3951); 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1497 (TAR, 2017 m. gruodžio 27 d. Nr. 2017-21241) ir 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476 (TAR, 2019 m. balandžio 24 d. Nr. 6704) — kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas), kanapių derva ir kokainas yra narkotinės medžiagos, o MDMA, DMT, Glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino ir šių grybų sporos, grybiena bei tetrahidrokanabinolis (delta-9-tetrahidrokanabinolis) mišiniuose ar tirpaluose yra psichotropinės medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, darytina išvada, jog 2023 m. gegužės 8 d. apie 4 val. Tauragės mieste, sustabdžius Ž. B. vairuojamą automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo liemenės kišenėje rastas nedidelis kiekis, t. y. 0,345 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

Ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo teisme metu Ž. B. prisipažino įsigijęs ir laikęs narkotinę medžiagą – kanapių dervą. Kaip nurodė kaltinamasis Ž. B., kanapes jis įsigijo labai seniai, tai galėjo būti 2022 m. spalio mėnesį, tačiau tikslios datos nepamena. Policijos pareigūnai sustabdė naktį, apie 1 valandą, tačiau tiksliai nepamena. Kanapes įsigijo savo poreikiams, neketino jų niekam parduoti, platinti. Kažkiek kanapių jau buvo panaudojęs. Dėl šio savo poelgio labai gailisi ir daugiau šito nekartotų. Nurodė, kad jam buvo žinomos pasekmės už kanapių įsigijimą.

Be visiško Ž. B. kaltės prisipažinimo jo kaltę įrodo byloje esantis Asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad užfiksuota, jog kratos metu Ž. B. vilkėtoje juodos spalvos liemenėje, dešinėje jos kišenėje rastas plastikinis, permatomas, suspaudžiamas maišelis su jame buvusia narkotine medžiaga. Iš Specialisto išvados matyti, kad nurodyta, jog pas Ž. B. rasta 0,345 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Ž. B. 2022 m. spalio mėn., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgydamas nedidelį kiekį 0,345 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ir ją laikydamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), rūbų kišenėje, o 2023 m. gegužės 8 d. apie 4 val. Tauragės mieste, Ateities take, ties 2 namu, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikydamas jas savo liemenės kišenėje realizavo du iš alternatyvių BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos įvykdymo būdų – tai yra įgijo ir laikė narkotinę medžiagą.

Kaltinamojo duoti parodymai, kad jis žinojo ir norėjo įsigyti kaltinime nurodytas psichiką veikiančias medžiagas, jas įsigijo dar 2022 m. spalio mėn. ir laikė savo vartojimui, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. Ž. B. žinojo, kad neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir to norėjo.

Tikslas platinti neteisėtai laikomas minėtas narkotines medžiagas nenustatytas.

Apibendrinant nurodytas ir aptartas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančia išvadą, kad Ž. B. inkriminuota nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tai yra jis neturėdamas tikslo platinti 2022 m. spalio mėn. įgijo ir laikė namuose, o 2023 m. gegužės 8 d. laikė savo liemenės kišenėje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 (įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d.) (toliau – ir įstatymas) 55 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Minėto įstatymo 3 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Kadangi nagrinėjamu atveju naujos redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalies nuostatos neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui, t. y. nei švelnina bausmę, nei kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismas sprendžia, kad asmenys turi atsakyti pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daiktą (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių, tai yra įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2009). BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai, nagrinėjamu atveju – turto užvaldymas. Turto užvaldymas laikomas baigtu, kai jis kaltininkų galutinai užvaldomas, t. y. kai šie turi visas galimybes juo laisvai, netrukdomai disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2010, 2K-81-696/2016, 2K-208-1073/2018). Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, esmė yra ta, kad grasinimas panaudoti fizinį smurtą ar smurto panaudojimas, ar atėmimas galimybės priešintis, yra priemonė pasiekti, realizuoti nusikalstamą sumanymą, tačiau nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę jam pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Turto pagrobimas apima: atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, užvaldymą) ar neatlygintiną turto pasisavinimą, panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svarbu, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba tuoj po atėmimo momento, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą. Taigi vienas iš Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių yra arba fizinio smurto panaudojimas, arba grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, arba atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis.

Kaip jau minėta, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika įvykdoma bendrininkų grupės, kai nustatoma, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.).

Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį atsakomybę už bendrai padarytą nusikaltimą, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018, 2K-24-654/2023).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką.

Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo laikas ir vieta, pagrobto turto vertė. Tiek rašytinė bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokolas, pareiškimas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, nukentėjusiojo V. S., liudytojo I. K. parodymai ir kt.), tiek kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2023 m. kovo 16 d., apie 00.30 val. V. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobto turto vertė – 30 eurų.

Nustatyta, kad plėšimas įvykdytas įsibraunant į įsibraunant į patalpą, t. y. Ž. B., žinodamas ir suprasdamas, kad bus vykdomas nusikaltimas, išsinuomotu automobiliu atvežė L. U., L. G. ir P. D. iš Tauragės į nusikaltimo vietą – Šilalės miestą. Ž. B. likus laukti automobilyje, L. U., L. G. ir P. D., kuris turėjo beisbolą lazdą, nuėjo į V. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į juos pro nerakintas duris ir užpuolė V. S..

Taip pat neginčijamai nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas daiktas, kuriuo galima žmogų žaloti – medinė lazda (nepriskiriama prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų) ir nešaunamasis ginklas – dujų balionėlis. Tai patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai duoti teisme, sutapę su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimas, 2023 m. kovo 16 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, 2023 m. balandžio 4 d. specialisto išvada. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas psichinis smurtas grasinant ginklu, kuris nors ir nepriskiriamas prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų, taip pat, kad tuo ginklu buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam ir papurkšta dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą, neabejotinai nukentėjusiajam padidino nesaugumo ir baimės jausmą dėl savo gyvybės ir sveikatos, patvirtina tiek rašytinė bylos medžiaga (pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvados ir kt.), tiek pačių kaltinamųjų parodymai.

Duodami parodymus teisiamojo posėdžio kaltinamieji aiškiai nurodė, kad turėjo tikslą pasiimta medine lazda įbauginti nukentėjusįjį, kad jis atiduotų alkoholį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai į kambarį įėjo trys jam nepažįstami asmenys, vienas iš jų priėjo prie jo ir rankoje laikydamas beisbolo lazdą bei ja grasindamas pasakė „Stokis, gal pistoletą turi ir atiduok viską ką turi“. Suvokdamas, kad geruoju viskas nesibaigs, nukentėjusysis staiga dešine ranka stvėrė šalia lovos buvusį peilį, o kairiąja ranka už beisbolo lazdos. Nutvėręs už beisbolo lazdos, dešinėje rankoje laikytu peiliu dūrė minimam asmeniui kažkur į koją. Tada minimas asmuo jam išplėšė iš rankos beisbolo lazdą, kurią laikė, kad jo nesužalotų, ir vieną kartą ja trenkė jam per dešinę ranką taip sukeldamas jam skausmą. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad norėdamas išvengti sužalojimo jis gynėsi ir užpuolusiam asmeniui dūrė vieną kartą taikydamasis į koją, tačiau tuo metu jam į akis dujų balionėliu papurškė dar kitas asmuo. Taigi, akivaizdu, kad tokiu būdu, panaudojant daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti – medinę lazdą ir dujų balionėlį, buvo siekiama atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis. Psichinis smurtas, grasinant tuoj pat panaudoti medinę lazdą, o vėliau ir fizinis smurtas panaudojus medinę lazdą bei papurškus dujų balionėliu į veidą, buvo paveikūs, kadangi kaltinamųjų sumanymas buvo realizuotas – iš nukentėjusiojo pagrobtas alkoholis.

Pažymėtina, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan., todėl sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016,). Atsižvelgiant į tai, ir į nustatytas aukščiau minėtas aplinkybes dėl kaltinamųjų turėtų ir demonstratyviai nukreiptų į nukentėjusįjį nešaunamojo ginklo – dujų balionėlio – ir medinės lazdos, darytina išvada, kad kaltinamieji siekė palaužti nukentėjusiojo valią siekdami lengviau pagrobti svetimą turtą. Šią teismo išvadą patvirtina aukščiau ištirti kaltinamųjų parodymai. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbi daikto tiesioginio taikymo sritis, kiek asmens valia pagal to asmens suvokimo lygį jį panaudoti kitiems nei daikto paskirtis tikslams. Be to, šiuo atveju įvertinamas ir pavojingas medinės lazdos ir dujų balionėlio panaudojimo būdas plėšiant, t. y. akivaizdus šių priemonių demonstravimas, nukreipimas į nukentėjusįjį. Minėtas šių daiktų panaudojimo būdas, demonstravimas, nukreipimas tiesiogiai į nukentėjusįjį, grasinimas juo būnant šalia nuketėjusiojo, smūgio medine lazda nukentėjusiajam sudavimas, dujų papurškimas nukentėjusiajam į veidą atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Ši teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys: Nr. 2K-215-696/2016, 2K-208-1073/2018 ir kt.). Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti kategorišką ir vienareikšmišką išvadą, kad psichinį smurtą, panaudojant medinę lazdą, ja grasinant, ir fizinį smurtą, medine lazda suduodant nukentėjusiajam ir dujomis purškiant V. S. į veidą, nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamieji naudojo vieninteliam tikslui, t. y. norėdami atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis, kad šis nesutrukdytų jų nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui – svetimo turto pagrobimui.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, jog nusikaltimas įvykdytas bendromis pastangomis, t. y. visiems kaltinamiesiems suprantant, kad kėsinamasi į svetimą turtą, suprantant, kad bus įvykdytas plėšimas, nes turtą reikėjo užvaldyti įsibraunant į nukentėjusiajam V. S. priklausantį butą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrai susitarę ir kiekvieno iš jų indėlis bei pastangos buvo būtinos įvykdyti nusikaltimą. Nusikalstamas ketinimas nebūtų buvęs realizuotas be informacijos apie nukentėjusįjį, kuris galbūt nelegaliai alkoholiu, be L. U., L. G. ir P. D. susitarimo bendrai dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, taip pat be Ž. B. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, t. y. išsinuomotu automobiliu nuvežant kitus bendrininkus prie nukentėjusiojo namo, laukiant automobilyje ir išvežant tiek juos, tiek pavogtus daiktus. Visi šie Ž. B. veiksmai neleidžia jo vaidmens vertinti kaip antraeilio.

Taigi kaltinamieji L. U., L. G. ir P. D. įvykdė nusikalstamą veiką, atlikdami BK 180 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus ir veiką kvalifikuojančius, veiksmus: tikslu užvaldyti svetimą turtą įsibrovė į svetimą gyvenamąją patalpą, kur nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo ir psichologinį smurtą (būdami trise, jauni ir fiziškai stiprūs, grasindami medine lazda), ir fizinį smurtą (suduodant nukentėjusiajam smūgį medine lazda ir papurškiant dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą), tuo iš esmės atimdami galimybę nukentėjusiajam aktyviai priešintis, kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą ir su pagrobtu turtu pasišalino iš nusikaltimo padarymo vietos.

Kaltinamieji L. U., L. G. ir P. D. grobdami svetimą turtą plėšimo būdu, o Ž. B. padėdamas įvykdyti nusikalstamą veiką, suvokė, kad jį grobia įsibrovę į gyvenamąją patalpą, panaudoję psichologinį ir fizinį smurtą, kuriuo palaužė nukentėjusiojo valią, pagal savo amžių, psichinę būklę ir patirtį privalėję numatyti ir numatę nusikalstamos veikos padarinius bei jų norėję, nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia.

Kadangi nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė bendrais veiksmais, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, savo elgesiu pritardami vienas kito veiksmams, veikdami aktyviai, todėl tokiu būdu tapdami nusikaltimo bendrininkais, kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų atliktus veiksmus ir vaidmenis, veikos kvalifikacijai šiuo atveju neturi įtakos ar tarp nusikaltimą padariusių asmenų buvo išankstinis susitarimas, ar jo nebuvo, kuris konkrečiai iš kaltinamųjų psichologinį/fizinį smurtą naudojo, ar nenaudojo, kuris reikalavo ar nereikalavo turto, kuris svetimą turtą užvaldė, kuris iš to turto turėjo naudos, ką su turtu darė.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji pabaigė plėšimo būdu iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą užvaldę, tai yra turėdami realią galimybę svetimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią.

Turto vertės kaltinamieji neginčijo, be to turto vertė, kaip ir panaudoto smurto turinys, įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikacijai šiuo atveju neturi.

Kaip jau minėta, įrodymų visuma buvo nustatyta, kad svetimas turtas buvo pagrobtas grasinant panaudoti fizinį smurtą ir fizinį smurtą panaudojant, atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, kas buvo padaryta įsibrovus į gyvenamąją patalpą.

Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, jog visi bendrininkai savo valia dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, ar tai, kad būtų įvykęs kurio nors bendrininko ekscesas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamieji bendrais ir tarpusavyje suderintais veiksmais įvykdė kvalifikuotą plėšimą, todėl kaltinamųjų L. U., L. G. ir P. D. veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus kaltinamojo Ž. B. atliktus veiksmus ir atsižvelgus į anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką, aiškinant padėjėjo vaidmenį nusikalstamojoje veikoje, darytina išvada, kad kaltinamojo Ž. B. veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės ir jų skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Dėl bausmės Ž. B. skyrimo

Kadangi kaltinamasis Ž. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų 259 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę lengvina ir tai, kad Ž. B. atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis Ž. B. padarė vieną nesunkų, vieną sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos. Sunkus nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, atliekant padėjėjo vaidmenį. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per praėjusius metus administracine tvarka baustas 13 kartų, didesnės paskirtos baudų dalies nėra sumokėjęs, dirbantis, nėra įrašytas į psichiatrinių ar priklausomybės ligų įskaitas.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamajam skyrimo, teismas pažymi, kad sankcija už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas; 259 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; 180 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011). Ž. B. atžvilgiu nėra nustatyta jokių BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl švelninti bausmių šiuo pagrindu nėra.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 41 straipsnio 2 dalyje kaip bausmės paskirties tikslai įvardijami: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Visų šių tikslų reikšmė, siekiai turi būti protingai subalansuoti, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos, prioriteto.

Pažymėtina, kad teismo galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu nustatyta įstatymo (BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje) už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, bausmę lemia jos paskyrimui reikšmingos aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir konstatavus, kad pagal bylos aplinkybes sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisingumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kaip vieno iš bausmės tikslų, įgyvendinimas reiškia ir būtinumą užtikrinti, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui būtų paskirta tokia tinkamai individualizuota bausmė, kuri būtų adekvati nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ir kartu nepažeistų įstatymais ginamų vertybių apsaugos.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dažnai grindžiamas vadinamosiomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, tačiau visais atvejais, skirdami švelnesnę negu įstatymo (BK straipsnio) sankcijoje nustatytą bausmę, teismai privalo įvertinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir padaryti motyvuotas išvadas dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo.

Pažymėtina, jog jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog kaltinamajam skirtinos bausmės, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 2 dalies sankcijose, galėtų būti neteisingos ar neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tai leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje taip pat nėra. Ypač vertinant Ž. B. elgesį padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, – kaltinamasis padėjo padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo pažeidžiamas svarbus bei teisės saugomas gėris – asmens sveikata bei turtas. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau per praėjusius metus administracine tvarka baustas 13 kartų, didesnės paskirtos baudų dalies nėra sumokėjęs. Taip pat įvertintina ir tai, jog Ž. B. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dar dvi nusikalstamas veikas, o tai teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados dėl susiformavusių kaltinamojo nuostatų gerbti įstatymus ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir minėtas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą padarytą baudžiamąjį nusižengimą areštą, kurio dydis nustatytinas artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam už baudžiamąjį nusižengimą skirtino arešto termino vidurkiui – 30 parų. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas artimas vidurkiui – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas žymiai mažesnis nei vidurkis – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis).

Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016).

Palyginus nusikalstamų veikų, už kurių padarymą Ž. B. yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, kategorijas ir pavojingumą, darytina išvada, kad baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, skiriasi atitinkamai per dvi ir per vieną kategoriją nuo sunkaus nusikaltimo, numatyto 180 straipsnio 2 dalyje. Šios veikos taip pat skiriasi ir pagal pavojingumą, taigi atitinka bausmių bendrinimo apėmimo būdu sąlygas, nurodytas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte.

Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir Ž. B. skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir Ž. B. skirtina galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismų praktikoje nurodoma, kad materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į nusikalstama veika padarytos žalos ar jos dalies atlyginimą ar pašalinimą. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip nurodyta teismų praktikoje, tai realus, patikrinamas ir tikrą nuteisto asmens požiūrį į savo veiksmų pasekmes parodantis kriterijus. Tokie veiksmai, kaip visos ar dalies turtinės žalos atlyginimas ar susitarimas dėl jos atlyginimo, rodo nuteistojo siekį pašalinti savo veiksmų pasekmes, atkurti buvusią nukentėjusio asmens padėtį, o kartu ir nuoširdų apgailestavimą dėl savo veiksmų, klaidų supratimą, atsakomybės nevengimą ir siekį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

Teismas įvertina ir tai, kad Ž. B. savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kai davė išsamius, nuoširdžius paaiškinimus (t. 3, b. l. 50-54, 77-81), kas akivaizdu, jog padėjo operatyviau išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, prisidėjo prie to, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme vyktų sparčiai, nevilkino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo procesų, iš dalies sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atlygino padarytą turtinę žalą, teismui tvirtino, kad yra pasiruošęs atlyginti ir priteistą neturtinę žalą. Paminėtina ir tai, kad kaltinamasis įsidarbino, darbovietė jį vertina teigiamai. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir teigiamus pokyčius po nusikaltimų įvykdymo, teigiamus socialinius ryšius, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnio 3 dalis) ir skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 punktas, 8 punktas).

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas Ž. B. laikinojo sulaikymo laikas 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo Ž. B. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Dėl bausmės P. D. skyrimo

Kadangi kaltinamasis P. D. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę lengvina ir tai, kad P. D. atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad P. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis P. D. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per praėjusius metus administracine tvarka baustas 2 kartus, baudas sumokėjęs, dirbantis, nėra įrašytas į psichiatrinių ar priklausomybės ligų įskaitas.

Šiuo atveju nenustatyta galimybė paskirti švelnesnių bausmių remiantis 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Pažymėtina ir tai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog kaltinamajam skirtinos bausmės, kurios numatytos BK 259 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijose, yra akivaizdžiai neteisingos ir tai leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje taip pat nėra. Vertinant aplinkybes, susijusias su bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skyrimu, pastebėtina, kad kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo pažeidžiamas svarbus bei teisės saugomas gėris – asmens sveikata bei turtas. Būtent P. D. iniciatyva buvo pasiimta medinė lazda, kuria ir padaryti sužalojimai nukentėjusiam, taip pat įvertintina ir tai, jog būtent P. D. iniciavo grįžimą į V. S. namus ir jam neįsileidus kaltinamųjų, jis medine lazda apgadino nukentėjusiojo duris. Taip pat įvertintina ir tai, jog P. D. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dar vieną nusikalstamą veiką, o tai teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados dėl susiformavusių kaltinamojo nuostatų gerbti įstatymus ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir minėtas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas artimas vidurkiui – jam skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas žymiai mažesnis nei vidurkis – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu dėl bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir P. D. skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir P. D. skirtina galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, anksčiau nuosprendyje minėto teisinio reguliavimo pagrindu yra galimybė ir P. D. iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Atsižvelgtina, kad P. D. savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kai davė išsamius paaiškinimus (t. 3, b. l. 174-183, 186-189, 193-199). Teismo vertinimu, tai padėjo operatyviau išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, prisidėjo prie to, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme vyktų sparčiai, nevilkino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo procesų, iš dalies sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atlygino padarytą turtinę žalą, teismui tvirtino, kad yra pasiruošęs atlyginti ir priteistą neturtinę žalą. Paminėtina ir tai, kad kaltinamasis įsidarbino. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir teigiamus pokyčius po nusikaltimų įvykdymo, teigiamus socialinius ryšius (darbines aplinkybes), darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnio 3 dalis) ir skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 punktas, 8 ir 10 punktai).

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas P. D. laikinojo sulaikymo laikas 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo P. D. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Dėl bausmės L. G. skyrimo

Kadangi kaltinamasis L. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę lengvina ir tai, kad L. G. atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis L. G. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per praėjusius metus administracine tvarka baustas 4 kartus, baudas sumokėjęs, dirbantis, nėra įrašytas į psichiatrinių ar priklausomybės ligų įskaitas.

Šiuo atveju nenustatyta galimybė švelninti skirtinų bausmių remiantis 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Pažymėtina ir tai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog kaltinamajam skirtinos bausmės, kurios numatytos BK 259 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijose, yra akivaizdžiai neteisingos ir tai leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje taip pat nėra. Vertinant aplinkybes, susijusias su bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrimu, pastebėtina, kad kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo pažeidžiamas svarbus bei teisės saugomas gėris – asmens sveikata bei turtas. Nors dėl šios nusikalstamos veikos padaryta nedidelė turtinė žala, tačiau kaltinamųjų veiksmais, tame tarpe ir L. G., buvo sužalotas V. S. – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors anksčiau kaltinamasis nėra teistas ir administracine tvarka baustas tik keletą kartų ir baudas sumokėjęs, tačiau negalima ignoruoti aplinkybės, jog L. G. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dar vieną nusikalstamą veiką. Tai yra, šiuo atveju nėra galima išvada, jog kaltinamojo asmenybė yra išskirtinai teigiama ar padaryta nusikalstama veika, numatyta 180 straipsnio 2 dalyje, pasižymi nedideliu pavojingumu.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir minėtas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas artimas vidurkiui – jam skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas žymiai mažesnis nei vidurkis – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu dėl bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir L. G. skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir L. G. skirtina galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, anksčiau nuosprendyje minėto teisinio reguliavimo pagrindu yra galimybė ir L. G. iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Atsižvelgtina, kad L. G. savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kai davė išsamius, nuoširdžius paaiškinimus (t. 4, b. l. 52-54, 56-58, 59-65). Teismo vertinimu, tai taip pat padėjo operatyviau išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, prisidėjo prie to, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme vyktų sparčiai, nevilkino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo procesų, iš dalies sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atlygino padarytą turtinę žalą, teismui tvirtino, kad yra pasiruošęs atlyginti ir priteistą neturtinę žalą. Paminėtina ir tai, kad kaltinamasis įsidarbino, darbovietė kaltinamąjį vertina teigiamai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir teigiamus pokyčius po nusikaltimų įvykdymo, teigiamus socialinius ryšius (darbines aplinkybes), darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnio 3 dalis) ir skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 punktas, 8 ir 10 punktai).

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. G. laikinojo sulaikymo laikas 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo L. G. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Dėl bausmės L. U. skyrimo

Kadangi kaltinamasis L. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikų, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę lengvina ir tai, kad L. U. atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis L. U. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per praėjusius metus administracine tvarka baustas 5 kartus, baudas sumokėjęs, mokosi, nėra įrašytas į psichiatrinių ar priklausomybės ligų įskaitas.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis veikdamas bendrininkų grupėje padarė vieną tyčinį baigtą pavojingą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau teismas sprendžia, kad šios bausmės rūšies paskyrimas L. U. neatitiktų teisingumo, proporcingumo principo ir neužtikrintų bausmės paskirties, nes turėtų vien baudžiamąjį poveikį.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio pagrindu, nenustatyta, tačiau kaltinamojo asmenybė bei elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeis teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bus akivaizdžiai neteisingas.

Kaip jau minėta, L. U. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kai davė išsamius, nuoširdžius paaiškinimus (t. 4, b. l. 97-104, 106-109, 114-116). Teismo vertinimu, tai taip pat padėjo operatyviau išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, prisidėjo prie to, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme vyktų sparčiai, nevilkino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo procesų, iš dalies sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atlygino padarytą turtinę žalą, teismui tvirtino, kad yra pasiruošęs atlyginti ir priteistą neturtinę žalą. Atsižvelgtina į tai, jog būtent L. U. šeimos nario pastangomis buvo pakeistos sugadintos nukentėjusiojo V. S. namų durys. Paminėtina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, ketina įgyti profesiją, taip pat įvertintina ir tai, jog priešingai nei kiti kaltinamieji, L. U. padarė tik vieną nusikalstamą veiką. Visos šios aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamojo neigiamą požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdžios pastangos keisti savo gyvenimą, rodo, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, tai nėra jo gyvenimo būdas ar antivisuomeninių nuostatų išraiška.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kaltinamajam yra pagrindas skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, vietoje jos jam paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas.

Įvertinus anksčiau aptartą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, L. U. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas 2 metams (BK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jam skirtini teismo įpareigojimai: įpareigojant mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai; 5 dalies 4 punktas; 6 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir L. U. skirtina galutinė 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. U. laikinojo sulaikymo laikas 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės L. U. pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Nustatyta, kad nukentėjusiajam V. S. apiplėšimo metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinės rankos nykštyje, 2-3 delnakaulių-pirštakaulių sąnarių projekcijoje, o dėl dujų papurškimo nukentėjusiajam į veidą padaryti antakių, akių vokų, skruostų, nosies, žandų, lūpų odos, akių obuolių cheminiai pažeidimai. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis plėšimo metu buvo ne tik sužalotas fiziškai, tačiau ir patyrė išgąstį, baimę, nerimą, jis nesijaučia saugus savo namuose. Savaime suprantama, kad nusikaltimo metu ir kurį laiką po to nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Įvertintina ir tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu pavojingu nusikaltimu, priskiriamu sunkių nusikaltimų kategorijai, ir tai, kad kaltinamieji pripažino, jog nukentėjusysis galėjo patirti neturtinę žalą dėl jų veiksmų, be to visi kaltinamieji yra jauni, darbingi. Tačiau atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie besitęsiančius itin neigiamus nukentėjusiojo išgyvenimus, taip pat nėra duomenų, jog sužalojimų gijimo trukmė buvo ilga ir kėlusi nukentėjusiajam papildomus nepatogumus, taip pat įvertinus teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo asmenims, nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo (Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-648-594/2019 asmeniui dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo patyrus nežymų sveikatos sutrikdymą priteista 2000 Eur suma; Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-580-245/2019 asmeniui patyrus sužalojimus priteista 2000 Eur suma; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-185-495/2020 asmeniui patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą priteista 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 1A-193-487/2021 asmeniui patyrus nežymų sveikatos sutrikdymą priteista 3000 Eur suma; Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-329-574/2021 asmeniui, kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir kt.), teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo nurodyta patirtos neturtinės žalos vertė pinigine išraiška – 4000 eurų nėra visiškai pagrįsta. Teismo vertinimu, šiuo atveju proporcinga, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštaraujanti suma laikytina 3000 eurų suma.

CK 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, kai esant solidariai prievolei, visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).

Kadangi neturtinė žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų solidariai.

VI. Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2023 m. rugpjūčio 27 d. Nr. APD-2023-14112. Pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajam V. S. pagal 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 383,33 Eur išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Remiantis aptartu proceso išlaidų atlyginimo teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų tenkintinas – iš Ž. B., P. D., L. G. ir L. U. priteistina po 127,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietos apžiūros metu paimti: biologinės kilmės pėdsakas, supakuotas pakete Nr. 0306, nuo peilio paimti DNR, paketuose 006047, 006048; automobilio apžiūros metu paimti objektai: DNR pakete Nr. 0300, dėmės nuoplova pakete Nr. 0302, DNR pakete Nr. 0304, maišas su dėmėmis, panašiomis į kraujo, pakete Nr. 0303, beisbolo lazda pakete Nr. 002389, DNR nuo lazdos paketuose Nr. 002386, 002387, 002388, sunaikintini;

- po objektų tyrimo saugojimui perduotas vokas su plastikiniais buteliukais Nr. 1 ir vokas su buteliukų pakuote Nr. 2 sunaikintini;

- iš įtariamojo L. U. pagal pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimti DNR pavyzdžiai, supakuoti voke Nr. 421136, sunaikintini;

- Ž. B. asmens kratos metu rastos narkotinės medžiagos, po tyrimo perduotos saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikintini;

- automobilio apžiūros metu paimta pakuotė su 3 alkoholio buteliais Nr. 473902 ir peilis pakete 0307 grąžintini V. S.;

- automobilyje rasti buteliukai, kuriuose rasta ADB-Butinaka, po tyrimo perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikintini.

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamiesiems Ž. B., P. D., L. G. ir L. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 312-313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir Ž. B. skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. B. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, iš dalies atidėti Ž. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo Ž. B. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyti 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį Ž. B. įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Ž. B. laikinojo sulaikymo laiką 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

P. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

P. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir P. D. skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. D. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, iš dalies atidėti P. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo P. D. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyti 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį P. D. įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti P. D. laikinojo sulaikymo laiką 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. G. skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, iš dalies atidėti L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo L. G. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyti 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį L. G. įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. G. laikinojo sulaikymo laiką 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

L. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. U. skirti galutinę 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. U. laikinojo sulaikymo laiką 2023 m. kovo 16 d., t. y. 1 parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės L. U. pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš Ž. B., P. D., L. G. ir L. U. solidariai 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) turtinės žalos atlyginimą V. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietos apžiūros metu paimtus: biologinės kilmės pėdsaką, supakuotą pakete Nr. 0306, nuo peilio paimtą DNR, paketuose 006047, 006048; automobilio apžiūros metu paimtus objektus: DNR pakete Nr. 0300, dėmės nuoplovą pakete Nr. 0302, DNR pakete Nr. 0304, maišą su dėmėmis, panašiomis į kraujo, pakete Nr. 0303, beisbolo lazdą pakete Nr. 002389, DNR nuo lazdos paketuose Nr. 002386, 002387, 002388, sunaikinti;

- po objektų tyrimo saugojimui perduotą voką su plastikiniais buteliukais Nr. 1 ir voką su buteliukų pakuote Nr. 2 sunaikinti;

- iš įtariamojo L. U. pagal pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą paimtus DNR pavyzdžius, supakuotus voke Nr. 421136, sunaikinti;

- Ž. B. asmens kratos metu rastas narkotines medžiagas, po tyrimo perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikinti;

- automobilio apžiūros metu paimtą pakuotą su 3 alkoholio buteliais Nr. 473902 ir peilį pakete 0307 grąžinti V. S.;

- automobilyje rastus buteliukus, kuriuose rasta ADB-Butinaka, po tyrimo perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikinti.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Ž. B., P. D., L. G. ir L. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išieškoti iš Ž. B., P. D., L. G. ir L. U. po 127,78 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 78 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.